Byla Nr. 1S-207-177/2017

             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-71371-2015-0

             Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4                         

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2017 m. liepos 5 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,  

dalyvaujant nuteistajai G. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios G. Z. skundą dėl Kauno apygardos teismo                     2017 m. birželio 21 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas nuteistosios G. Z. prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalis), 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi laikinai apribojo kaltinamosios G. Z. nuosavybės teisę į jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas bendrai 22 164,94 Eur sumai šešiems mėnesiams (t. 9, b. l. 174–175; t. 10, b. l. 108–109).
2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu G. Z. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, G. Z. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant jai įpareigojimus. Iš G. Z. bei kitų nuteistųjų solidariai priteista nukentėjusiajai R. J. 2 164,94 Eur turtinei žalai, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą, taip pat žalai atlyginti solidariai priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 430,87 Eur ir Kauno teritorinei ligonių kasai 282,07 Eur.
1. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad iki visiško ieškinio atlyginimo nuteistajai             G. Z. paliktina galioti proceso metu taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteistosios G. Z. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas (t. 10, b. l. 179–201).
3. Teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, baudžiamoji byla pagal nuteistosios                     G. Z. ir kitų nuteistųjų bei gynėjo apeliacinius skundus nagrinėjama apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme.
4. 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistosios                           G. Z. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausančią banko sąskaitą, į kurią pervedamas jos darbo užmokestis. Nuteistoji nurodė neturinti lėšų būtiniausiems poreikiams tenkinti, negalinti sumokėti įmokų kredito įstaigoms, dėl to susidarė įsiskolinimai.
5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi nuteistosios G. Z. prašymas patenkintas iš dalies ir panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į dalį piniginių lėšų, esančių AB SEB banke G. Z. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant jai kas mėnesį disponuoti 283 Eur gaunamo darbo užmokesčio dalimi. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nuteistajai turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniams poreikiams patenkinti. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnio nuostatomis, teismas konstatavo, kad asmeniui, kurio darbo užmokestis viršija Vyriausybės nustatytą MMA dydį, turi būti paliekama trisdešimt procentų jo gaunamo darbo užmokesčio. Kadangi byloje esanti Sodros 2017 m. birželio 20 d. pažyma apie asmens pajamas ir įmokas patvirtina, jog G. Z. darbo užmokesčio suma už 2017 m. gegužės mėnesį yra (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių), jai leidžiama disponuoti trisdešimčia procentų šios sumos, t. y. 283 Eur suma. Kitoje dalyje laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti.
6. Nuteistoji G. Z. skunde nurodė, kad Kauno apygardos teismas neteisingai apskaičiavo leistiną jai naudotis piniginių lėšų sumą.
1. CPK 736 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenumato įstatymai ir teismas. 2017 m. gegužės mėn. jos atlyginimą, kaip teisingai nurodė teismas, sudarė (duomenys neskelbtini) Eur. MMA Lietuvoje yra 380 Eur. Jos atlyginimo dalis, viršijanti MMA, yra (duomenys neskelbtini) Eur. Nuo šios dalies paliekant tik 30 procentų, vadovaujantis CPK 736 straipsnio 2 dalimi, nuteistajai priklauso 169,18 Eur.
2. Vadovaujantis CPK 736 straipsnio 1 dalimi, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio dalies ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. 
3. Nuteistoji negavo jokių vykdomųjų dokumentų su nurodymu, kiek turėtų būti išskaičiuojama nuo MMA atlyginimo. Pagal jau minėto CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą galima išskaičiuoti tik iki 50 procentų MMA atlyginimo. Tai reiškia, kad nuo MMA nuteistajai turi būti palikta naudotis (duomenys neskelbtini) Eur suma. Pagal CPK 736 straipsnio l dalies 2 punktą, jei kitaip nenumatyta pačiame vykdomajame rašte ar ko kitaip nenumato įstatymai ir teismas, jai priklauso 20 procentų. Todėl nuteistajai kas mėnesį turi būti leista naudotis 304 Eur dydžio suma.
4. CPK 736 straipsnio l dalies 3 punkte nustatytas draudimas nuo MMA išskaičiuoti daugiau nei 50 procentų. Tačiau nuteistajai 70 procentų nuo atlygimo išskaičiuota bendrai, neišskirstant MMA ir dalies atlyginimo virš MMA.
5. Teismo nustatytos 283 Eur sumos jai neužtenka įsipareigojimams kreditoriams, būsto kreditui padengti, sumokėti mokesčiams už būstą ir pragyvenimui. Visų kreditorių duomenis ir duomenis apie turimus įsiskolinimus nuteistoji buvo pateikusi Kauno apygardos teismui kartu su prašymu. Šie įsiskolinimai nuo prašymo pateikimo dienos didėja, nes dėl nepagrįstai taikyto apribojimo į banko sąskaitą nuo šių metų vasario 8 d. ji negalėjo naudotis į sąskaitą pervedamu darbo užmokesčiu.
6. Nuteistoji skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir teisingai perskaičiuoti jai leidžiamą naudotis pinigų sumą, taip pat apskaičiuoti jai priklausančią atlyginimo dalį už 2017 m. vasario–birželio mėn., kurios ji negavo, ir leisti laisvai naudotis šiomis lėšomis, bent dalinai atlyginant susidarius įsiskolinimus.
7. Teismo posėdyje nuteistoji prašė jos skundą tenkinti.
8. Nuteistosios G. Z. skundas atmetamas.
9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusių su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.
10. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
1. BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.
11. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kaltinamajai G. Z. ši procesinė prievartos priemonė paskirta, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį.
1. Iš aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Kauno apylinkės teismo                 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti  G. Z., M. M., L. V., S. L. ir L. T.. Taigi G. Z. šioje byloje nurodyta tarp asmenų, dėl kurių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai padaryta žala.
2. BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje yra nukentėjusiosios R. J. ir civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus bei Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniai (t. 4, b. l. 3–10, 17–20).
3. Jau minėtu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios R. J. ieškinys ir iš G. Z. bei kitų nuteistųjų solidariai priteista 2 164,94 Eur turtinei žalai, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą. Civilinių ieškovų ieškiniai visiškai patenkinti ir iš G. Z. bei kitų nuteistųjų žalai atlyginti solidariai priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 430,87 Eur bei Kauno teritorinei ligonių kasai 282,07 Eur.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ginčijamas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties, kuria pakeista nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į nuteistosios G. Z. turtą bei pinigines lėšas taikymo, leidžiant G. Z. naudotis 283 Eur kasmėnesinio darbo užmokesčio dalimi, teisėtumas ir pagrįstumas.
13. Pasisakant dėl nuteistosios skundo argumentų, susijusių su minėtos nutarties pagrįstumu, atkreiptinas dėmesys, kad nenustatyta pagrindų, leidžiančių panaikinti šią procesinę prievartos priemonę.
14. Tuo pačiu pažymėtina, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtą turi būti taikomas, vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina, siekiant užtikrinti būsimo nukentėjusiajam (ieškovui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šis principas glaudžiai siejamas su proporcingumo principu, kuris, sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo, reiškia, jog teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek nukentėjusiojo (ieškovo), tiek įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios           G. Z. prašymą, siekdamas užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą, leido nuteistajai naudotis 283 Eur kasmėnesine darbo užmokesčio dalimi.
16. Pagal teismų praktiką areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota tam tikra pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-792/2014;                     2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-898-180-2015). Dėl šios priežasties darytina išvada, kad nuteistajai G. Z. pagrįstai ir teisėtai buvo leista naudotis dalimi gaunamo darbo užmokesčio.
17. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog G. Z. turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniams poreikiams patenkinti. Viso fizinio asmens turto, įskaitant lėšas, areštas gali ne tik sutrikdyti žmogaus įprastą gyvenimą, bet ir atimti galimybę patenkinti būtiniausius buitinius poreikius, o tai akivaizdžiai prieštarautų šalių interesų pusiausvyros principui.
18. Nuteistoji G. Z. skunde ginčija jai leistinos naudotis pinigų sumos dydį nurodydama, kad teismas netinkamai taikė CPK 736 straipsnio nuostatas.
19. Sprendžiant klausimą dėl darbo užmokesčio dalies, kuria turi būti leidžiama disponuoti G. Z., pagrįstai vadovautasi Civilinio proceso kodekso nuostatomis, nes Baudžiamojo proceso kodekso normos šio klausimo nereglamentuoja. Tačiau nuteistoji klaidingai interpretuoja minėto įstatymo nuostatas.

19.1. CPK 736 straipsnio nuostatose įtvirtinta išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA (šiuo metu MMA yra 380 Eur), išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;

2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;

3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.

19.2. CPK 736 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

19.3. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad G. Z. darbo užmokestis už                 2017 m. gegužės mėnesį yra (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių), o tai gerokai viršija Vyriausybės nustatytą MMA. Todėl skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 736 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatydamas nuteistajai kas mėnesį leistiną disponuoti 30 procentų dydžio sumą iš gaunamo darbo užmokesčio (70 procentų darbo užmokesčio paliktina areštuota).

19.4. Nuteistosios G. Z. skunde pateiktas jai paliktinos užmokesčio dalies apskaičiavimas yra ydingas ir prieštarauja jau minėtiems teisingumo bei proporcingumo principams, nes nepagrįstai pažeistų nukentėjusiosios R. J. ir kitų ieškovų interesus.

20. Civilinio proceso kodeksas nenumato tokios išimties, kaip leidimo naudotis ankstesniu darbo užmokesčiu. Dėl to nuteistosios skundo argumentai, susiję su iki skundžiamos nutarties priėmimo gaunamo darbo užmokesčio dalies išskaitymu, atmetami.

21. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamą teismo nutartį skundo argumentais keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies           1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistosios G. Z. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo                        2017 m. birželio 21 d. nutartį

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                        Violeta Ražinskaitė

                                                                                                                     Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                                                                     Linas Žukauskas