Civilinė byla Nr. e2-2062-1203/2024

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00105-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.8.2.2; 2.8.2.4; 2.8.2.5; 2.8.2.7; 3.2.6.1

(S)

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 15 d.

Ukmergė

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Violetai Kavaliauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Korbis“ atstovui direktoriui V. J. (V. J.), jos atstovui advokato padėjėjui Artūrui Vitkui (vaizdo konferencijos būdu),

atsakovui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Korbis“ ieškinį atsakovui V. J. dėl vartotojo reikalavimo atlyginti patirtas išlaidas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė UAB „Korbis“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo: 1) Netenkinti atsakovo V. J. pareikšto reikalavimo ieškovei UAB „Korbis“ atlyginti patirtas išlaidas, 841 Eur, dėl įsigyto variklio naudotam automobiliui „Mini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei UAB „Korbis“ visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje yra nurodyta, kad prieš sudarant sutartį atsakovas pilnai susipažino su sutarties sąlygomis, jos jam buvo aiškios ir suprantamos. Pirkėjas sudarydamas sutartį suprato, kad įsigyja naudotą transporto priemonę, kuriai nei atsakovo (pardavėjo), nei gamintojo garantijos nėra suteikiamos, todėl suvokė, kad pirkdamas naudotą transporto priemonę prisiima atitinkamą riziką dėl jos sugedimo rizikos, kadangi transporto priemonė yra naudota ir patiria natūralų nusidėvėjimą (sutarties 5 punktas).

1.2.                      Ieškovė pastebėjo, kad atsakovas žinojo ir suprato, jog transporto priemonė parduodama su sutartyje nurodytais trūkumais, tarp kurių buvo ir variklio trūkumas (sutarties 6.1. papunktis).

1.3.                      Ieškinyje atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas patvirtino, jog supranta, kad ieškovė (pardavėja) nėra ekspertas ar specialistas, kuris išmano transporto priemonės techninę būklę ir be specialios ekspertizės ieškovė negali žinoti, ar transporto priemonės saugos sistemos atitinka gamintojo nurodytus reikalavimus, taip pat, ar parduodama transporto priemonė neturi kitų trūkumų ar defektų, kurie žinomi ar galėtų būti žinomi ieškovei (sutarties 3 punktas).

1.4.                      Ieškovė paaiškino, kad prieš įsigyjant transporto priemonę atsakovui buvo sudaryta galimybė atlikti jos apžiūrą atsakovo pasirinktoje įstaigoje, tačiau atsakovas to daryti nepageidavo. Pagal sutarties 6.3 papunktį dėl apžiūros atsisakymo atsakovas prisiėmė atsirandančią riziką ir jokių pretenzijų, kurios galėjo kilti apžiūros metu, ieškovei nebeturi teisės pareikšti.

1.5.                      Pažymėjo, kad atsakovui prieš sudarant sutartį buvo žinoma, kad transporto priemonė parduodama su sutartyje nurodytais trūkumais, tame tarpe ir variklio trūkumais, tačiau atsakovas prieš įsigydamas transporto priemonę nepageidavo atlikti jos apžiūros, sutiko su sutarties sąlygomis, jas suprato ir sudarė sutartį. Dėl to atsakovas neturi teisės reikšti ieškovei pretenzijų dėl variklio trūkumų ir reikalauti atlyginti patirtas išlaidas, 841 Eur, dėl įsigyto kito variklio.

1.6.                      Paminėjo, kad atsakovui prieš sudarant sutartį buvo suteikta būtina, teisinga ir visapusiška informacija, kad transporto priemonė parduodama su sutartyje nurodytais trūkumais ir atsakovui tai buvo suprantama. Be to, kad transporto priemonė parduodama su sutartyje nurodytais trūkumais, atsakovui buvo suprantama ir iš parduodamos transporto priemonės kainos, 1 800 Eur, kuri yra ženkliai mažesnė už vidutines rinkos kainas tokios pačios markės, modelio ir komplektacijos transporto priemonių.

1.7.                      Ieškovė argumentavo, kad ieškovės pateikta ir sutartyje nurodyta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, todėl atsakovas, gavęs išsamią informaciją, turėjo galimybę pasirinkti dėl transporto priemonės pirkimo ar nepirkimo. Taipogi, prieš įsigyjant transporto priemonę atsakovui buvo sudaryta galimybė atlikti jos apžiūrą atsakovo pasirinktoje įstaigoje, tačiau atsakovas tai daryti atsisakė.

1.8.                      Apibendrino, kad ieškovė neturi ir neprivalo atlyginti atsakovui jo patirtas išlaidas, 841 Eur, už įsigytą kitą variklį (el. b. t. 1, l. 1–4).

2.       Atsakovas V. J. atsiliepimu į ieškinį prašo pripažinti pagrįstu vartotojo V. J. reikalavimą atlyginti patirtas išlaidas (841 Eur) dėl įsigyto variklio naudotam automobiliui „Mini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su ieškiniu nesutinka, nes Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos komisija (toliau – ir Komisija) ieškinį tenkino (el. b. 1 t. l. 40–41, 119–120).

3.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas direktorius V. J. palaikė ieškinį. Paaiškino, kad UAB „Korbis“ neužsiima automobilių prekyba. Automobilis buvo eksploatuojamas, niekas nekreipė dėmesio į jo gedimus. Po to automobilis tapo nebereikalingas. Buvo patalpintas skelbimas autoplius.lt. Atvažiavo pirkėjas, jie atvažiavo tryse. V. J. informavo, kad automobilis yra su variklio gedimu, V. J. nežino, koks konkrečiai yra gedimas. Variklis gali sugesti dėl daugybės priežasčių (žvakės, laidai, stūmoklis, vožtuvai ir t. t.), o tam, kad nustatyti jo tikslų gedimą, reikia jį išardyti. Pasakė, kad automobilio kaina yra perpus pigesnė. Užvedė automobilį. Automobilio variklis veikė netolygiai, drebėjo, tai visi jie matė. Pirkėjas paprašė leisti pravažiuoti, V. J. leido tai padaryti, jie pravažiavo bandomąjį važiavimą, pirkėjas turėjo jausti, kad automobilis trūkčioja. Pirkėjas neprašė leisti nuvaryti automobilį į servisą. Pirkėjas jo paklausė dėl variklio gedimo, jis atsakė, kad nežino, siūlė nuvaryti automobilį į servisą. Pirkėjas turėjo galimybę nuvykti į servisą patikrinti automobilį. Pirkėjas žinojo, kad yra kažkoks variklio gedimas. Pirkėjas sakė, kad viską sutvarkys. Pirkėjas sakė, kad perka automobilį ir važiuos į Ukmergę. Sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis su gedimais. Pirkėjas perskaitė sutartį iš abiejų pusių, jam nekilo klausimų. Pirkėjai įsigijo automobilį daug pigiau. Išvažiavo. Pirkėjas kelis kartus skambučiais bandė aiškinti jam, kad yra problema su varikliu, siūlė pasidalinti per pusę. V. J. paaiškino pirkėjui, kad jis yra įmonės vadovas, iš skambučio negali spręsti apie automobilio trūkumus, pirkėjas turi teisę rašyti pretenziją jo įmonei, pateikti defektacijos aktą, V. J. išnagrinės, koks yra gedimas. Pirkėjas nepateikė pretenzijos, dokumentų. Pirkėjo siųstas laiškas jam nebuvo įteiktas. Atsakovas neatsiuntė jokių laiškų įmonės paštu ar elektroniniu paštu dėl automobilio grąžinimo, o pradėjo iš karto remontuoti automobilį. Ieškovė turėjo gauti rašytinę pretenziją, įvertinti, atsakyti į ją. Automobilis važiuotų, tačiau drebėtų variklis. V. J. paskambinus atsakovo pateiktuose skelbimuose nurodytais numeriais sužinojo, kad automobilis už 1 800 Eur yra su variklio defektu, dūmina ir naudoja daug tepalo, antras skelbimas už 2 600 Eur irgi su variklio, kėbulo defektais, galimai reikia pasikeisti žvakes. Šiuo metu atsakovas yra įsigijęs automobilį už mažesnę nei rinkos kainą.

4.       Atsakovas V. J. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovas turi teisės bakalauro išsilavinimą. Atsakovas šiuo metu gauna pensiją. 2003–2006 m. automobiliai „Mini Cooper“ drausti, su privalomąja technine apžiūra, kainuoja 1 500 – 1 900 Eur autogidas.lt. Atsakovas 10 metų nepirko ir nepardavė automobilių. Atsakovas paskambino V. J. pagal skelbimą. Pasiūlė jam atvažiuoti prie dep‘o. V. J. nesutiko, pasiūlė atvažiuoti į Gineitiškes. Atsakovas nuvažiavo į Gineitiškes darželio adresu. Palaukė pusę valandos. Informavo, kad šunį kerpa. Palaukė valandą. Atsakovas buvo kartu su sutuoktine ir kaimynu. Automobilis seniai važiavo, nes diskai aprūdiję, mėnesį stovėjo. Privalomąją techninę apžiūrą automobilis praėjo prieš mėnesį. Automobilio komplektacija paprasta, medžiaginės kėdės. Atsakovas kalbėjo su įmonės vadovu, solidžiu žmogumi. V. J. sakė, kad jis direktorius, gali užsimerkęs išrinkti ir surinkti variklį. Atsakovas galvojo, kad jis bendrauja su serviso ar „šroto“ direktoriumi. Niekas nebarškėjo, nelūžę. Nedūmino. Automobilio benzininis variklis nedaug drebėjo, pavibravo. Paspaudus „gazą“ „permuša“, nelūžę, pakyla kompresija iki 3, galimai buvo žiedai susidėvėję, pagazavus variklis lygiau dirbo, neįprastų dūmų neišmetė, tik benzino kvapas jautėsi. Pagazavus vibracija dingo. Variklis buvo sausas, nebarškėjo, tepalo buvo norma. Benzininis variklis dirba kitaip. Netgi ir dabar šaltas variklis padreba. Dyzelinis variklis veiktų kitaip. V. J. informavo, kad gedimas gali būti žvakė, o žvakė kainuoja 5–10 Eur, arba laidas. Norint patikrinti žvakes, reikia praardyti. Atsakovas galvojo, kad tik žvakę, laidus pakeis. V. J. neleido pravažiuoti automobiliu. Atsakovas norėjo nuvežti automobilį į servisą, sutuoktinė prašė leisti nuvežti. V. J. nesiūlė ir neleido nuvežti automobilį į servisą. V. J. sakė, kad jeigu patinka, imkite, nepatinka, neimkite. Be to, sakė, kad jeigu netiks, atsakovas galės atvaryti automobilį, V. J. jį priims atgal. V. J. pasakė, kad priims automobilį atgal, jeigu bus gedimų. Atsakovas žinojo, kad per 14 dienų gali kreiptis į pardavėją dėl automobilio grąžinimo. Sutartyje nebuvo aiškiai pažymėti gedimai. Nebuvo parašyta, kad dreba variklis ir kad būtent dėl žvakės. Sutartyje turėjo būti pabraukti ar žemiau parašyti automobilio trūkumai. Sutartis yra šabloninė. Atsakovas nemanė, kad perka automobilį už per mažą kainą. V. J. jam irgi nesakė, kad parduoda už žemą kainą. Važiuojant lėtai variklis trūkčiojo, tačiau važiuojant 100 km / h dirba ir „pramuša“. Atsakovas vos parvažiavo iš Vilniaus į Ukmergę, važiavo 1,5 val., prie Širvintų buvo sustojęs, buvo įpylęs benzino, važiuojant labai smirdėjo benzinu. Prie Ukmergės, prie tilto, užsidegė avarinė lemputė. Nebebuvo įmanoma važiuoti automobiliu. Ukmergėje automobilį paliko servise. Kitą rytą atsakovas buvo servise. Paaiškėjo, kad nevisiškai veikia cilindrai. Tik vienas cilindras pajudino variklį. Atsakovas paskambino V. J. ir pasakė jam, kad turi dokumentus iš serviso (diagnostikos), kad variklis blogas, atvažiuoja pas jį atiduoti automobilį. Galėjo važiuoti automobiliu, tačiau būtų reikėję daug kuro. V. J. nesutiko paimti automobilį. V. J. siūlė suremontuoti, pateikti remonto dokumentus, sąskaitas, susitars per pusę. V. J. visada pakeldavo ragelį. Atsakovas neteikė dokumentų, kadangi ieškovės atstovo nurodytas adresas yra netikslus. Per mėnesį pakeitė variklį, mokėjo atsakovas. Atsakovui tai buvo nemaži pinigai.

5.       Liudytoja R. J. parodė, kad automobilio pardavimo skelbime nebuvo nurodyta gedimų. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė iš karto patikrinti automobilį. V. J. pasakė, kad niekur nevažinės. Atvažiavę V. J. nurodytu adresu laukė ieškovės atstovo apie 1 val. Kai atvažiavo pardavėjas, ji prašė dar kartą, kad nuvažiuotų atlikti apžiūrą, tačiau V. J. nesutiko motyvuodamas tuo, kad automobilis yra tvarkingas po atliktos privalomosios techninės apžiūros. V. J. neminėjo apie variklio gedimą. Užvedus automobilį automobilis patrūkčiojo. V. J. paaiškino, kad automobilis 1 mėnesį, po privalomosios techninės apžiūros, nevažiavo. V. J. sakė, kad dėl automobilio stovėjimo mėnesį, lietaus galimai sudrėkę laidai arba reikia keisti žvakę. V. J. nieko neminėjo apie variklio defektą. V. J. sakė, kad apmokės tokių gedimų šalinimo išlaidas. V. J. neleido pravažiuoti automobiliu. V. J. žadėjo, kad priims automobilį atgal, jeigu reikės. V. J. sakė, kad „šrote“ jis 1 200 Eur gautų. Kadangi automobilis buvo po privalomosios techninės apžiūros, pirkėjai nusprendė įsigyti automobilį. Nežinojo, kad perka automobilį su variklio defektu. Sutartyje nenurodyti automobilio gedimai. 2023 m. rugsėjo 28 d. automobilis buvo apžiūrėtas servise, kur buvo nustatyta, jog neveikia automobilio vienas cilindras, jo kompresija per maža. Susitarti su V. J. dėl automobilio grąžinimo nepavyko. Pirkėjai siūlė grąžinti automobilį ir kad pardavėjas grąžintų jiems pinigus, tačiau V. J. nesutiko. 2023 m. spalio 19 d. per „Viber“ programėlę buvo išsiųstas kreipimasis į automobilio pardavėją ir pardavėjas informuotas, kad variklis buvo pakeistas, prašoma atlyginti 841 Eur. 2023 m. spalio 20 d. buvo susiskambinta su pardavėju mobiliojo ryšio telefonu, tačiau pardavėjas nurodė atsiųsti registruotą laišką, į kurį žadėjo atsakyti. 2023 m. spalio 20 d. buvo išsiųstas registruotas laiškas pardavėjui. Negavo atsakymo nei iki 2023 m. spalio 24 d., nei iki šiol.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

ieškinys atmetamas.

6.       Ginčas tarp ieškovės ir atsakovo iš esmės kilo dėl galimai netinkamos kokybės automobilio ir atsakovo (pirkėjo) ieškovės (pardavėjos) atžvilgiu keliamo reikalavimo – atlyginti patirtas išlaidas dėl automobilio variklio įsigijimo (841 Eur) – pagrįstumo.

Dėl automobilio kokybės

7.       Byloje nustatyta, kad:

7.1.                      Ieškovės atstovas pateikė į bylą skelbimą iš autoplius.lt, iš kurių matyti, jog automobilis „Mini Cooper“ 2009 m. kainuoja 3 200 Eur.

7.2.                      Atsakovas pateikė į bylą skelbimus, iš kurių matyti, jog automobilis „Mini One“ 2005 m. kainuoja 1 600 Eur, automobilis „Mini One“ 2008 m. kainuoja 1 500 Eur, „Mini Cooper“ 2007 m. kainuoja 2099 Eur.

7.3.                      Nors ieškovės atstovas paaiškino, kad UAB “Korbis” neužsiima automobilių prekyba (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 00 sek.), tačiau viešais rekvizitai.lt duomenimis UAB „Korbis“ veiklos sritis yra automobilių prekyba. Atsakovas patvirtino, kad jis galvojo, jog jis bendrauja su serviso ar laužyno direktoriumi (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 39 min. 30 sek.).

7.4.                      Pagal 2023 m. rugsėjo 27 d. Transporto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėja UAB „Korbis“, atstovaujama direktoriaus V. J., pardavė pirkėjui V. J. transporto priemonę „MINI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės kaina 1 800 Eur. Mokėta grynaisiais pinigais. Sutarties 6.1 papunktyje yra nurodyta, kad vienas iš transporto priemonės trūkumų yra variklio trūkumai (el. b. 1 t. l. 5–6, 50–52).

7.5.                      2023 m. rugsėjo 28 d. Automobilio remonto rekomendacijose, Serijos PUK Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurodyta, kad atlikus kompiuterinę diagnostiką nustatytas 1 cilindro nesudirbimas. Pamatavus kompresiją: 1 cilindras 1-2, cilindras 12-13, 3 cilindras 12-13, 4 cilindras 12-13 (el. b. 1 t. l. 54).

7.6.                      2023 m. rugsėjo 28 d. Automobilio remonto užsakyme, Serijos PUK Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurodyta, kad kompresijos matavimas ir kompiuterinė diagnostika kainavo 55,00 Eur. Pridėtas kvitas, kad sumokėta 55,00 Eur (el. b. 1 t. l. 56).

7.7.                      Byloje yra 2023 m. rugsėjo 29 d. pirkėjo ir pardavėjo susirašinėjimas per „Viber“ programėlę, iš kurio matyti, kad pirkėjas reiškia pretenzijas pardavėjui, be to, 2023 m. spalio 19 d. pirkėjo žinutė pardavėjui, kuria pirkėjas reikalauja sumokėti 841 Eur už variklio keitimą. Pirkėjas nusiuntė pardavėjui 2023 m. rugsėjo 28 d. Automobilio remonto rekomendacijas, 2023 m. rugsėjo 28 d. Automobilio remonto užsakymą ir kvitą (el. b. 1 t. l. 62–73).

7.8.                      2023 m. spalio 4 d. UAB „Autobazar“ išankstinėje sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad variklis kainavo 841 Eur, variklio pristatymas kainavo 32 Eur, viso 873 Eur (el. b. 1 t. l. 88).

7.9.                      Variklis buvo pristatytas (el. b. 1 t. l. 98).

7.10.                      Byloje yra 2023 m. spalio 20 d. V. J. raštas V. J., kuriuo V. J. prašė apmokėti 841 Eur variklio keitimo išlaidas (el. b. 1 t. l. 74).

7.11.                      Siunta, kurioje buvo V. J. 2023 m. spalio 20 d. prašymas, 2023 m. spalio 20 d. adresuota gavėjai UAB „Korbis“ adresu (duomenys neskelbtini), grąžinta siuntėjui 2023 m. gruodžio 11 d. (el. b. 1 t. l. 12, 76, 86).

7.12.                      Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos komisijos 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. J. prašymo patenkino vartotojo V. J. reikalavimą, tai yra pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą atlyginti išlaidas (841 Eur) dėl įsigyto variklio naudotam automobiliui „Mini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija nutarime pažymėjo, be kita ko, kad pardavėja nepateikdama jokio atsakymo ir ginčo sprendimo variantų nenuginčijo vartotojo pateiktų įrodymų dėl paslėptų automobilio trūkumų. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad neturi pagrindo abejoti nuostolių dydį patvirtinančių dokumentų pagrįstumu, todėl ir įvardintų kaštų sumą vertina kaip proporcingą sumą, kuri reikalaujama pardavėjo sąskaita padengti siekiant automobilio variklį su defektu pakeistu nauju varikliu, kad būtų galima automobilį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį (el. b. 1 t. l. 7–11, 80–85, 90–94, 104–108).

8.       CK nustato tiek bendruosius pirkimo–pardavimo sutarčiai (CK 6.317 straipsnio 1, 2 dalys, 6.327 straipsnio 1–4 dalys, 6.333 straipsnio 1–4, 6 dalys, 6.335 straipsnio 1 dalis), tiek specialius vartojimo sutarčiai (CK 6.22813 straipsnio 1 dalis, 6.363 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 3 dalies 1 punktas, 7 dalis) keliamus daikto kokybės reikalavimus, iš kurių apibendrintai galima spręsti, jog pardavėjas turi užtikrinti parduodamo daikto kokybę ir pats daiktas turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus, tam, kad būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, atsižvelgiant į taikomas teisės normas, techninius standartus, o jeigu jų nėra, – į elgesio kodeksus, ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas.

9.       Teismas pažymi, kad pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 36 punktas).

10.       CK 6.2286 straipsnio 1, 4, 5 dalys, 6.2287 straipsnio 5 dalis, 6.2289 straipsnio 4 dalis nustato vieną iš svarbiausių pardavėjo (verslininko) pareigų prieš sudarant sutartį su pirkėju (vartotoju) – aiškiai ir suprantamai informuoti pirkėją apie šio daikto trūkumus.

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

12.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 23 punktas, ir jame nurodyti kasacinio teismo praktika).

13.       Kasacinio teismo praktikoje akivaizdžiais automobilio trūkumais, kuriuos gali pastebėti bet koks atidus pirkėjas be jokio specialaus tyrimo, buvo nurodyti, pvz., neveikiantis stovėjimo stabdys, neveikiantys posūkio bei avarinės signalizacijos žibintai, kėbulo korozija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 24 punktas).

14.       Ieškovės atstovas paaiškino, kad automobilis buvo užvestas (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 5 sek.). Automobilio variklis veikė netolygiai, drebėjo, tai visi jie matė (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 5 sek., 55 min. 00 sek.). Atsakovas patvirtino, kad automobilio benzininis variklis nedaug drebėjo, pavibravo. Paspaudus „gazą“ „permuša“, nelūžę, pakyla kompresija iki 3, galimai buvo žiedai susidėvėję, pagazavus variklis lygiau dirbo, neįprastų dūmų neišmetė, tik benzino kvapas jautėsi (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 25 sek., 1 val. 2 min. 00 sek., 1 min. 6 min. 50 sek., 1 val. 12 min. 25 sek., 1 val. 14 min. 25 sek., 1 val. 17 min. 50 sek., 1 val. 34 min. 00 sek., 1 val. 34 min. 30 sek.). Liudytoja R. J. parodė, kad užvedus automobilį automobilis patrūkčiojo (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 12 sek., 12 min. 15 sek., 18 min. 30 sek., 19 min. 25 sek.). Taigi šalys neginčija aplinkybės, kad užvedus automobilį šiek tiek netolygiai veikė jo variklis.

15.       Ieškovės atstovas V. J. pabrėžė, kad jis informavo pirkėją, jog automobilis yra su variklio gedimu, V. J. nežinojo, koks konkrečiai yra gedimas (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 58 sek., 42 min. 55 sek., 46 min. 15 sek., 46 min. 25 sek., 47 min. 35 sek., 55 min. 10 sek.). Jo nuomone, variklis gali sugesti dėl daugybės priežasčių (žvakės, laidai, stūmoklis, vožtuvai ir t. t.), o tam, kad nustatyti jo tikslų gedimą, reikia jį išardyti (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 30 sek. – 53 min. 10 sek.). Pirkėjas žinojo, kad yra kažkoks variklio gedimas (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 40 sek.). Pirkėjas sakė, kad viską sutvarkys (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 15 sek., 47 min. 15 sek., 50 min. 35 sek., 55 min. 30 sek.). Pirkėjas sakė, kad perka automobilį ir važiuos į Ukmergę (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 30 sek., 48 min. 50 sek.).

16.       Atsakovas paaiškino, kad V. J. informavo, jog gedimas gali būti žvakė, o žvakė kainuoja 5–10 Eur, arba laidas (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 35 sek., 1 val. 12 min. 50 sek., 1 val. 14 min. 25 sek., 1 val. 15 min. 30 sek., 1 val. 41 min. 00 sek.). Norint patikrinti žvakes, reikia praardyti (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 15 min. 10 sek.). Atsakovas galvojo, kad tik žvakę, laidus pakeis (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 15 sek., 1 val. 2 min. 15 sek.).

17.       Liudytoja R. J. parodė, kad automobilio pardavimo skelbime nebuvo nurodyta gedimų (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 10 sek., 7 min. 50 sek.). V. J. neminėjo apie variklio gedimą (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 40 sek., 11 min. 30 sek.). V. J. sakė, kad dėl automobilio stovėjimo mėnesį, lietaus galimai sudrėkę laidai arba reikia keisti žvakę (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 20 sek., 13 min. 40 sek., 14 min. 10 sek., 18 min. 00 sek., 22 min. 30 sek.).

18.       Apylinkės teismo vertinimu, ieškovės atstovo nurodytas atsakovo informavimas apie abstrakčius variklio trūkumus negali būti laikomas pakankamu. Tuo labiau, kad, kaip vėliau paaiškėjo, neveikė vienas iš variklio cilindrų ir šis trūkumas negalėjo būti pašalintas vien tik, kaip spėjo įmonės direktorius V. J., pakeitus žvakę ar laidus. Derybų dėl automobilio metu atsakovas taip pat neturėjo galimybės išardyti variklį ir jį patikrinti, be to, tokie veiksmai peržengtų vidutiniškai atidaus ir rūpestingo pirkėjo pareigą patikrinti perkamą daiktą. Nors sutinkama, kad ir pardavėjas galėjo nežinoti konkrečių variklio trūkumų, tačiau tai nešalina jo atsakomybės pirkėjui, kadangi galioja garantija pagal įstatymą.

19.       CK 6.328 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.

20.       Ieškovės atstovas paaiškino, kad pirkėjas paprašė leisti pravažiuoti, V. J. leido tai padaryti, jie pravažiavo bandomąjį važiavimą, pirkėjas turėjo jausti, kad automobilis trūkčioja (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 20 sek., 43 min. 30 sek., 47 min. 05 sek., 51 min. 30 sek., 55 min. 10 sek.). Pirkėjas neprašė leisti nuvaryti automobilį į servisą (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 40 sek.). Pirkėjas jo paklausė dėl variklio gedimo, jis atsakė, kad nežino, siūlė nuvaryti automobilį į servisą (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 00 sek. – 54 min. 15 sek.). Pirkėjas turėjo galimybę nuvykti į servisą patikrinti automobilį (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 20 sek., 50 min. 00 sek., 51 min. 25 sek.).

21.       Atsakovas, piešingai, teigė, kad V. J. neleido pravažiuoti automobiliu (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 25 sek., 1 val. 17 min. 20 sek.). Atsakovas norėjo nuvežti automobilį į servisą, sutuoktinė prašė leisti nuvežti (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 6 min. 10 sek., 1 val. 9 min. 50 sek., 1 val. 16 min. 40 sek., 1 val. 45 min. 30 sek.). V. Jelanskij nesiūlė ir neleido nuvežti automobilį į servisą (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 30 sek., 1 val. 18 min. 40 sek., 1 val. 44 min. 30 sek.). V. J. sakė, kad jeigu patinka, imkite, nepatinka, neimkite (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 35 sek., 1 val. 13 min. 00 sek.). Be to, sakė, kad jeigu netiks, atsakovas galės atvaryti automobilį, V. Jelanskij jį priims atgal (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 00 sek., 1 val. 6 min. 25 sek., 1 val. 13 min. 25 sek., 1 val. 15 min. 40 sek., 1 val. 18 min. 5 sek., 1 val. 34 min. 55 sek.).

22.       Liudytoja R. J. parodė, kad kai atvažiavo pardavėjas, ji prašė dar kartą, kad nuvažiuotų atlikti apžiūrą, tačiau V. J. nesutiko motyvuodamas tuo, kad automobilis yra tvarkingas po atliktos privalomosios techninės apžiūros (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 30 sek. – 6 min. 50 sek., 11 min. 20 min., 14 val. 40 sek.). V. J. paaiškino, kad automobilis 1 mėnesį, po privalomosios techninės apžiūros, nevažiavo (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 13 sek., 19 min. 40 sek.). V. J. neleido pravažiuoti automobiliu (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 10 sek., 13 min. 40 sek.). V. J. žadėjo, kad priims automobilį atgal, jeigu reikės (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 30 sek., 22 min. 50 sek.). Nežinojo, kad perka automobilį su variklio defektu (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 10 sek., 19 min. 20 sek., 20 min. 35 sek.).

23.       Nors šalių paaiškinimai yra priešingi, tačiau bet kuriuo atveju aplinkybė, kad prieš perkant automobilis nebuvo patikrintas servise, nėra itin reikšminga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24.       Tuo pačiu pažymima, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog momentas, kada naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas patiria trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, dar nereiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan. Tik nuo to momento, kai paaiškėja arba turėjo paaiškėti, kad nėra galimybės naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį dėl to, kad jis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, turi būti pradedamas skaičiuoti protingas laikas, per kurį pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 42 punktas).

25.       Ieškovės atstovas paaiškino, kad jis pasakė, jog automobilio kaina yra perpus pigesnė (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 10 sek.). Pirkėjai įsigijo automobilį daug pigiau (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 40 sek.). Šiuo metu atsakovas yra įsigijęs automobilį už mažesnę nei rinkos kainą (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 20 sek.). Liudytoja R. J. parodė, kad V. J. sakė, kad „šrote“ jis 1 200 Eur gautų (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 00 sek.). Teismas pažymi, kad automobilio kaina nėra itin reikšminga aplinkybė, šalinanti pardavėjo atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 24 punktas, ir jame nurodyti kasacinio teismo praktika).

26.       Apylinkės teismo vertinimu, ieškovės (pardavėjos) argumentai, kad automobilis buvo eksploatuojamas (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 35 sek., 47 min. 50 sek.), automobilį apžiūrėjo atvažiavę trys asmenys (atsakovas, jo sutuoktinė, kaimynas) (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 55 sek., 59 min. 20 sek.), automobilio privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta prieš mėnesį iki automobilio pardavimo taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas įsitikino, jog perka tinkamą naudoti automobilį.

27.       Ieškovės atstovas pastebėjo, jog sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis su gedimais (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 40 sek.). Pirkėjas perskaitė sutartį iš abiejų pusių, jam nekilo klausimų (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 35 sek. – 54 min. 50 sek.). Atsakovas teigė, kad sutartyje nebuvo aiškiai pažymėti gedimai. Nebuvo parašyta, kad dreba variklis ir kad būtent dėl žvakės. Sutartyje turėjo būti pabraukti ar žemiau parašyti automobilio trūkumai. Sutartis yra šabloninė (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 55 sek., 1 val. 13 min. 10 sek., 1 val. 20 min. 00 sek., 1 val. 41 min. 15 sek.). Liudytoja Regina Jusienė parodė, kad sutartyje nenurodyti automobilio gedimai (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 10 sek., 7 min. 40 sek., 11 min. 45 sek.).

28.       Apylinkės teismas pažymi, kad šalių pasirašyta 2023 m. rugsėjo 27 d. Transporto pirkimo–pardavimo sutartis yra kitokios formos nei VĮ „REGITRA“ rekomenduojama transporto priemonės prikimo–pardavimo sutartis (https://www.regitra.lt/pirkimo-pardavimo-sutartis-ir-patarimai-1). Vis tik teismas sutinka su ieškove, kad atsakovas buvo informuotas ne tik žodžiu apie menkavertį variklio gedimą (žvakės ar laidai), tačiau ir sutarties 6.1 papunktyje nurodytas variklio gedimas. Atsakovas neprašė pripažinti negaliojančia šią sutarties nuostatą (CK 6.2284 straipsnio 1 dalis), o ir teismas neįžvelgia pagrindo ją pripažinti negaliojančia savo iniciatyva (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis), kadangi nėra ginčo dėl to, kad automobilis turėjo variklio defektą. Nepaisant to, apylinkės teismo vertinimu, sutartyje turėjo būti detalizuotas (individualiai aptartas ir atskirai, aiškiai ir suprantamai aprašytas) variklio gedimas (neveikiantis vienas cilindras). To nepadarius negalima teigti, kad atsakovas buvo informuotas apie konkretų variklio gedimą.

29.       Konkretus variklio defektas ginčo šalių nebuvo aptartas nei žodžiu, nei pirkimo–pardavimo sutartyje. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl variklio defekto neveikiant vienam cilindrui automobilio naudoti pagal paskirtį nebuvo galima. Tuo tarpu aplinkybių, paneigiančių pardavėjo (ieškovės) atsakomybę, byloje nenustatyta, t. y. ieškovė neįrodė, kad informavo atsakovą apie variklio defektą ir (ar) kad defektas galėjo būti vizualiai matomas daikto apžiūros metu, todėl ieškovė negalėjo nežinoti apie parduodamo daikto kokybę (CK 6.327 straipsnio 1–3 dalys). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovui buvo perduotas kokybės reikalavimų neatitinkantis daiktas, kurio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, ir atsakovui šios aplinkybės nebuvo atskleistos (žinomos).

30.       Papildomai pažymima, kad ieškovės argumentas, jog ji atskleidė daikto trūkumą apie keistinas žvakes ar laidus ir padarė nuolaidą, nepaneigia padarytos išvados, nes aptariami trūkumai yra skirtingo pobūdžio – transporto priemonę su žvake ir (ar) laidais galima naudoti pagal paskirtį ir šis trūkumas ieškovei buvo žinomas, tačiau transporto priemonės su nagrinėjamoje byloje nustatytu variklio defektu (cilindro gedimu) naudoti pagal paskirtį nebuvo galimybės ir šis trūkumas pirkėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 28 punktas).

31.       Atsakovas paaiškino, kad važiuojant lėtai variklis trūkčiojo, tačiau važiuojant 100 km / h dirba ir „pramuša“ (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 00 min. 20 sek.). Atsakovas vos parvažiavo iš Vilniaus į Ukmergę, važiavo 1,5 val., prie Širvintų buvo sustojęs, buvo įpylęs benzino, važiuojant labai smirdėjo benzinu (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 00 sek., 1 val. 18 min. 20 sek.). Prie Ukmergės, prie tilto, užsidegė avarinė lemputė (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 7 min. 50 sek.). Nebebuvo įmanoma važiuoti automobiliu (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 22 min. 20 sek.). Ukmergėje automobilį paliko servise (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 00 min. 30 sek.). Kitą rytą atsakovas buvo servise (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 00 min. 40 sek., 1 val. 46 min. 00 sek.). Paaiškėjo, kad nevisiškai veikia cilindrai. Tik vienas cilindras pajudino variklį (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 34 min. 25 sek., 1 val. 35 min. 25 sek.). Liudytoja R. J. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. automobilis buvo apžiūrėtas servise, kur buvo nustatyta, jog neveikia automobilio vienas cilindras, jo kompresija per maža (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 00 sek.). Šias aplinkybes patvirtina 2023 m. rugsėjo 28 d. Automobilio remonto rekomendacijos, Serijos PUK Nr. (duomenys neskelbtini), (el. b. 1 t. l. 54). Ieškovė neginčijo tokios gedimo priežasties.

32.       Nagrinėjamoje byloje tai, kad atsakovo įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį.

33.       Kadangi automobilio trūkumai išaiškėjo tik atlikus automobilio techninę apžiūrą UAB „ALJUVA“, konstajama, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, atsakovas nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Šiuo atveju pardavėjas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavęs pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti, ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjo kaltės.

34.       Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan. (CPK 178 straipsnis).

35.       Teismas pastebi, kad ši byla savo aplinkybėmis yra pakankamai panaši į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 nurodytas aplinkybes.

Dėl pažeistų teisių gynybos būdų

36.       Teismas sutinka su ieškovės atstovu, kad pirkėjas nesutikdamas su parduoto daikto kokybe, turi teisę pareikšti rašytinę pretenziją. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, be kita ko, kad vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. CK 6.22810 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą: 1) pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; arba 2) pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties. Šio straipsnio 8 dalyje yra pažymėta, kad pareiga įrodyti, kad laikėsi šio straipsnio reikalavimų dėl sutarties atsisakymo, tenka vartotojui.

37.       Priklausomai nuo to, ar sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ar vartojimo sutartis, teisės aktai numato įvairius terminus pareikšti pretenziją. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas reikalavimams dėl gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų pareikšti skaičiuojamas nuo daiktų atgabenimo į paskirties vietą dienos. CK 6.348 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. CK 6.22810 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.22811 straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, be kita ko, kad vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. CK 6.364 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą). Vadovaujantis 3 dalimi pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai.

38.       Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, be kita ko, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Vartotojų kreipimusis pardavėjai ir paslaugų teikėjai nagrinėja neatlygintinai.

39.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad tais atvejais, kai bylą, kurioje pirkėjas yra pareiškęs reikalavimą priteisti iš naudoto automobilio pardavėjo trūkumų, dėl kurių automobilis neatitiko įprastų reikalavimų, šalinimo išlaidų atlyginimą, nagrinėjantis teismas nustato, kad pirkėjas įvykdė pareigą informuoti pardavėją apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams, tačiau tai padarė netinkamai, dėl to pardavėjas neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, inter alia, trūkumų šalinimo būdui ir kainai, teismas privalo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, o CPK nustatytais atvejais – sudaryti galimybę pardavėjui pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti kokybiškai atliekant darbus, panaudojant kokybiškas detales ir pan. už mažesnę kainą ir (arba) kitokiu būdu, kad tik dalis darbų ir (ar) panaudotų detalių susiję su trūkumų šalinimu, o kiti darbai ir (ar) detalės panaudoti automobiliui atnaujinti, gerinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 48 punktas).

40.       Ieškovės atstovas paaiškino, kad pirkėjas kelis kartus skambučiais bandė aiškinti jam, kad yra problema su varikliu, siūlė pasidalinti per pusę (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 50 sek., 48 min. 55 sek.). V. J. paaiškino pirkėjui, kad jis yra įmonės vadovas, iš skambučio negali spręsti apie automobilio trūkumus, pirkėjas turi teisę rašyti pretenziją jo įmonei, pateikti defektacijos aktą, V. J. išnagrinės, koks yra gedimas. Pirkėjas nepateikė pretenzijos, dokumentų. Pirkėjo siųstas laiškas jam nebuvo įteiktas (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 10 sek. – 44 min. 50 sek., 49 min. 10 sek.). Ieškovė turėjo gauti rašytinę pretenziją, įvertinti, atsakyti į ją (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 40 sek.). Atsakovas neatsiuntė jokių laiškų įmonės paštu ar elektroniniu paštu dėl automobilio grąžinimo, o pradėjo iš karto remontuoti automobilį (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 00 sek. – 32 min. 18 sek.).

41.       Atsakovas paaiškino, kad jis kitą rytą, po patikros, paskambino V. J. ir pasakė jam, kad atvažiuoja pas jį atiduoti automobilį. V. J. nesutiko paimti automobilį. V. J. siūlė suremontuoti, pateikti sąskaitas, susitars per pusę (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 00 sek., 1 val. 3 min. 50 sek. – 1 val. 4 min. 50 sek., 1 val. 10 min. 5 sek., 1 val. 13 min 30 sek., 1 val. 35 min. 20 sek.). Per mėnesį pakeitė variklį, mokėjo atsakovas (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 23 min. 25 sek.).

42.       Liudytoja R. J. parodė, kad susitarti su V. J. dėl automobilio grąžinimo nepavyko (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 25 sek.). Pirkėjai siūlė grąžinti automobilį ir kad pardavėjas grąžintų jiems pinigus, tačiau V. J. nesutiko (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 50 sek.). 2023 m. spalio 19 d. per „Viber“ programėlę buvo išsiųstas kreipimasis į automobilio pardavėją ir pardavėjas informuotas, kad variklis buvo pakeistas, prašoma atlyginti 841 Eur (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 25 sek. – 9 min. 40 sek., 22 min. 00 sek.). 2023 m. spalio 20 d. buvo susiskambinta su pardavėju mobiliojo ryšio telefonu, tačiau pardavėjas nurodė atsiųsti registruotą laišką, į kurį žadėjo atsakyti (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 50 sek. – 10 min. 5 sek.). 2023 m. spalio 20 d. buvo išsiųstas registruotas laiškas pardavėjui (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 10 sek. – 10 min. 18 sek.). Negavo atsakymo nei iki 2023 m. spalio 24 d. (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 45 sek.), nei iki šiol (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 15 sek.).

43.       Ieškovės atstovas pastebėjo, kad automobilis važiuotų, tačiau drebėtų variklis (2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 20 sek.). Atsakovas nurodė, kad galėjo važiuoti automobiliu, tačiau būtų reikėję daug kuro (2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 45 sek.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra paminėjęs, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023, 49 punktas, ir jame nurodyti kasacinio teismo praktika).

44.       Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir neginčijama, jog atsakovas laiku informavo ieškovės atstovą apie automobilio variklio defektą tiek kitą dieną po automobilio apžiūros servise jam paskambindamas telefonu, tiek dar kitą dieną informuodamas jį raštu per “Viber” programėlę. Kaip minėta šio sprendimo 7.7 papunktyje, byloje yra 2023 m. rugsėjo 29 d. pirkėjo ir pardavėjo susirašinėjimas per „Viber“ programėlę, iš kurio matyti, kad pirkėjas reiškia pretenzijas pardavėjui, be to, 2023 m. spalio 19 d. pirkėjo žinutė pardavėjui, kuria pirkėjas reikalauja sumokėti 841 Eur už variklio keitimą. Pirkėjas nusiuntė pardavėjui 2023 m. rugsėjo 28 d. Automobilio remonto rekomendacijas, 2023 m. rugsėjo 28 d. Automobilio remonto užsakymą ir kvitą (el. b. 1 t. l. 62–73). Teismo vertinimu, šių duomenų kontekste aplinkybė, jog atsakovų siųstas laiškas nepasiekė ieškovės, nėra reikšminga sprendžiant dėl tinkamo ieškovės informavimo apie variklio gedimą, kadangi daug anksčiau vyko susirašinėjimas tarp šalių, be to, įstatymas nenumato, kokia vienintele rašytine forma pirkėjas turi informuoti pardavėją apie nupirkto daikto trūkumus. Svarbu pabrėžti, kad ieškovės atstovas nenurodė konkrečių argumentų, kad jis ketino sutaisyti variklį kitaip, pigiau ir pan. Priešingai, sprendimo 40 punkte minėta, kad atsakovas paaiškino, jog V. J. siūlė suremontuoti automobilį, pateikti sąskaitas, susitars per pusę. Atsakovas teismo posėdyje minėjo, kad jis ilgai ieškojo kito variklio.

45.       CK 6.334 staipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, be kita ko, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

46.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“ turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 33 punktas).

47.       CK 6.3641 straipsnio 4 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.3643 straipsniu, jeigu, be kita ko, prekės trūkumas yra esminis.

48.       Nagrinėjamu atveju automobilio pirkėjas pareikalavo pardavėjos atlyginti jam variklio keitimo išlaidas – 841 Eur. Taigi atsakovas pareikalavo ieškovės atlyginti jo išlaidas automobilio trūkumui ištaisyti, kadangi neveikiančio cilindro trūkumas buvo pašalintas pakeitus variklį, atsakovas patvirtino, kad po variklio pakeitimo automobilį galima naudoti pagal jo paskirtį. Svarbu pabrėžti, kad toks atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra netgi ne kraštutinis, o siekiantis išsaugoti sutartį (pvz., CK 6.334 staipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas; CK 6.3641 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 3 punktas numato galimybę vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį). Ieškovės atstovas neginčijo šių išlaidų dydžio.

49.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esminiui automobilio trūkumui, lėmusiam negalimumą jį eksploatuoti, išaiškėjus tik po atliktos automobilio techninės apžiūros UAB „ALJUVA“, pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

50.       UAB „Korbis“ sumokėjo 77,00 Eur dydžio žyminį mokestį (el. b. 1 t. l. 22).

51.       2024 m. sausio 5 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad ieškinio surašymas kainavo 300 Eur (el. b. 1 t. l. 20). 2024 m. sausio 12 d. UAB „Korbis“ sumokėjo advokato padėjėjui Artūrui Vitkui 300 Eur už teisines paslaugas (el. b. 1 t. l. 21).

52.       2024 m. vasario 1 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje 2024 m. vasario 21 d. kainavo 150 Eur (el. b. 1 t. l. 195). 2024 m. vasario 7 d. UAB „Korbis“ sumokėjo advokato padėjėjui Artūrui Vitkui 150 Eur už teisines paslaugas (el. b. 1 t. l. 196).

53.       Ieškinį atmetus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

54.       Ieškovei grąžinama 2,00 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

55.       Atmetus ieškinį iš ieškovės priteisiamos valstybei 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

56.       Kadangi iš ieškovės priteistinos valstybei 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, o jai grąžintina 2,00 Eur žyminio mokesčio dalis, teismas įskaito tarpusavyje šias sumas ir priteisia iš ieškovės valstybei 13,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

57.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (el. b. 1 t. l. 26–27). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Korbis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 841,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno euro 00 ct) išlaidas dėl įsigyto variklio naudotai transporto priemonei „MINI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Korbis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,86 Eur (trylikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

 

 

Teisėjas                                        [pasirašyta elektroniniu parašu]                                Robertas Ročys