Civilinė byla Nr. e2-363-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00586-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties, kuria iš ieškovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“ dėl investuotų pinigų grąžinimo ir dalies atsakovės gauto pelno priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Leo Minor“ vykdyti su ieškovu sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. komercinio bendradarbiavimo sutartį Nr. 14/04/2016 natūra, t. y. grąžinti ieškovui 150 000 Eur investuotų lėšų ir sumokėti 33,33 proc. dalį pagal šią sutartį gauto pelno. Ieškovas nurodė, kad, vykdydamas sutartį, jis suteikė atsakovei 150 000 Eur, finansuodamas trijų nekilnojamojo turto objektų (dvibučio kotedžo ir vieno gyvenamojo namo) statybą, o atsakovė įsipareigojo šiuos objektus pastatyti, parduoti ir vėliausiai iki 2017 m. gruodžio 31 d. grąžinti ieškovui jo investiciją, taip pat perduoti jam 33,33 proc. gauto pelno.
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl 150 000 Eur priteisimo, nustatęs, kad teisme jau yra nagrinėjama tapati civilinė byla. Dėl kito ieškovo reikalavimo teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti žyminį mokestį. Teismo nustatytu terminu šios ieškinio dalies trūkumai buvo pašalinti, todėl teismas 2021 m. birželio 11 d. rezoliucija ją priėmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo reikalavimą priteisti 150 000 Eur, ir grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti šios ieškinio dalies priėmimo klausimą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti šios ieškinio dalies trūkumą ir sumokėti 386 Eur žyminį mokestį.
3. Ieškovas nepašalino teismo nustatyto ieškinio (jo dalies) trūkumo, tačiau pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame prašė palikti ieškinį nenagrinėtą ir grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį. Atsakovė, susipažinusi su šiuo pareiškimu, informavo teismą, jog ji neprieštarauja, kad ieškovas atsiimtų ieškinį ir prašo priteisti jai 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir paliko ieškinį nenagrinėtą; grąžino ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį; priteisė atsakovei iš ieškovo 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė šioje byloje ieškinį nesulaukęs kitos jo inicijuotos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3131-912/2021, kurioje buvo sprendžiamas tų pačių šalių ginčas, kylantis iš tų pačių materialinių santykių, baigties, todėl, jam pasirinkus tokį savo teisių gynimo būdą, atsakovė šioje byloje patyrė 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas sąmoningai nešalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų, kelis kartus prašė teismo pratęsti nustatytą terminą, kadangi jam buvo tikslinga sulaukti minėtos kitos civilinės bylos baigties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, ir nėra nustatoma, jog bylos šalys piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos. Šiuo atveju ieškovas, nepiktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, atsiėmė ieškinį. Byloje susiklosčiusi situacija atsirado dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kitą ieškovo inicijuotą bylą, ieškinį atmetė, tačiau apeliacinės instancijos teismas vėliau jį patenkino ir ieškovui neliko poreikio tęsti šios bylos nagrinėjimą. Ieškovas buvo pareiškęs ieškinį šioje byloje, siekdamas kuo greičiau apginti savo teises ir atgauti pinigus. Tokia situacija nelaikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio atsiėmimas yra laikomas sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, todėl, ieškovui priėmus atsakovei naudingą sprendimą, nėra pagrindo teigti, kad jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
6.2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį teismui net nepriėmus nutarties dėl ieškinio priėmimo ir nenustačius termino atsiliepimui pateikti. Todėl atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už nereikšmingų dokumentų parengimą. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nors ieškinys nebuvo priimtas, byla šalių prašymu buvo sustabdyta šalims derantis dėl galimybės ją išnagrinėti taikiai, teismas nepradėjo bylos nagrinėti iš esmės
6.3. Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovas atsiėmė ieškinį dėl to, kad jo anksčiau inicijuotoje byloje buvo priimtas jam palankus sprendimas. Tačiau toks teismo argumentas neatitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų. Ieškovas negali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis tik todėl, kad jis yra inicijavęs kitą bylą prieš atsakovę ir vėliau, sulaukęs joje palankaus sprendimo, atsiėmė ieškinį šioje byloje.
7. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas, priteisdamas atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nesivadovavo teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, nes jo nurodytų bylų aplinkybės buvo kitokios, nei šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės. Ieškovo argumentai, kad visais atvejais, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ir nėra nustatomas šalių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos nėra skirstomos, yra nepagrįsti.
7.2. Ieškovo teiginiai, kad byloje nebuvo priimtas ieškinys ir atsakovei nebuvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, yra akivaizdžiai klaidingi. 2021 m. birželio 11 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas ieškovės patikslintas ieškinys dėl įpareigojimo vykdyti sutartį natūra ir sumokėti 33,33 proc. atsakovės gauto pelno, taip pat atsakovei buvo nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį. Kitaip nei nurodo ieškovas, byla nebuvo sustabdyta dėl taikos derybų, ieškovas tiesiog kelis kartus prašė teismo pratęsti nustatytą terminą ieškinio dalies trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad tarp šalių vyksta derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo. Šalims nepavyko išspręsti ginčą taikiai.
7.3. Teismas šiuo atveju nekonstatavo ieškovo piktnaudžiavimo, tačiau nepaisant to, jis galėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs jų atsiradimo priežastis, šalių elgesį ir pan. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovės išlaidos atsirado dėl ieškovo pasirinkto jo teisių gynimo būdo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas priteisė atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Bendrosios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi civiliniame procese galiojantį principą, kad teismo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.
10. Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nei vienos iš bylos šalių atžvilgiu nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad susiklosčius tokiai situacijai teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
11. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra nurodyta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys. Teismas turi įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir paduodant ieškinį, turi atsižvelgti į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį turi būti įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir patenkino atsakovės prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas jai iš ieškovo 1 080 Eur sumą, kurią sudaro 900 Eur, sumokėtų už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, ir 180 Eur, sumokėtų už atsakovės atsiliepimo į ieškovės prašymą atsiimti ieškinį ir prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Teismas nurodė, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl ieškovo pasirinkto savo teisių gynimo būdo, kai, nesulaukęs kitos jo anksčiau inicijuotos bylos baigties, ieškovas inicijavo šią civilinę bylą, kurioje dalyvauja tos pačios šalys ir reikalavimas yra kildinamas iš tų pačių jas siejančių teisinių santykių. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas sąmoningai nešalino šioje byloje teismo nustatytų jo ieškinio trūkumų ir prašė pratęsti nustatytą terminą jiems pašalinti, kadangi jis siekė sulaukti minėtos bylos baigties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija.
13. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, 2020 m. balandžio 23 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 150 000 Eur skolą ir 24 982,18 Eur palūkanų. Grįsdamas šioje byloje pareikštus reikalavimus, ieškovas, be kita ko, nurodė, kad jis ir atsakovė sudarė komercinio bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu šalys įgijo tokias teises ir pareigas: atsakovė įsipareigojo joje nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdyti statybos projektą – pastatyti vieną dvibutį kotedžą ir vieną gyvenamąjį namą; ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka investuoti į projektą 150 000 Eur; pasibaigus projektui ir pardavus pastatytą nekilnojamąjį turtą, šalys susitarė pasidalyti gautą pelną, perduodant atsakovei 66,67 proc. pelno, o ieškovui grąžinant jo investuotus 150 000 Eur ir perduodant 33,33 proc. pelno. Ieškovas nurodė, kad jis įvykdė savo prievolę atsakovei ir perdavė jai 150 000 Eur, tačiau pastaroji neįvykdė savo priešpriešinių prievolių jo atžvilgiu, t. y. nustatytais terminais neužbaigė statybos darbų, nepardavė pastatyto nekilnojamojo turto ir neatsiskaitė su ieškovu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė praleido terminą grąžinti jam 150 000 Eur, ieškovas prašė priteisti jam šią sumą ir jo apskaičiuotas palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus, todėl ieškovas 2021 m. sausio 7 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Šio apeliacinio skundo pagrindu Lietuvos apeliaciniame teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2A-17-798/2022.
14. 2021 m. gegužės 26 d., nesulaukęs pirmiau minėtos jo inicijuotos bylos baigties, ieškovas pateikė naują ieškinį, kurio pagrindu buvo iškelta nagrinėjama byla. Šiame ieškinyje ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę vykdyti jų sudarytą komercinio bendradarbiavimo sutartį natūra – grąžinti ieškovui 150 000 Eur investuotų lėšų ir sumokėti 33,33 proc. dalį pagal šią sutartį gauto pelno. Savo reikalavimus, pareikštus šioje byloje, ieškovas grindė aplinkybėmis, kad atsakovė pastatė jų sudarytoje sutartyje nurodytus nekilnojamojo turto objektus ir vieną iš jų pardavė (vėliau, patikslinęs ieškinį, ieškovas nurodė, kad atsakovė perdavė visus pastatus), todėl, ieškovo teigimu, atsakovei kilo pareiga įvykdyti sutartyje nurodytus įsipareigojimus jo atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktu ieškiniu, 2021 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį, kuria ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 150 000 Eur, kadangi, teismo vertinimu, šis ieškovo reikalavimas yra taptus reikalavimui, kuris jau yra nagrinėjamas pirmiau minėtoje kitoje ieškovo inicijuotoje byloje. Savo ruožtu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės jam tenkančią pelno dalį, ieškovui pašalinus teismo nustatytą šios ieškinio dalies trūkumą ir sumokėjus žyminį mokestį, teismas priėmė. 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti.
15. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 150 000 Eur, buvo panaikinta ir klausimas dėl šios ieškinio dalies priėmimo perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti šios ieškinio dalies trūkumą ir sumokėti už šį reikalavimą mokėtiną žyminį mokestį. Tačiau ieškovas nepašalino šio ieškinio trūkumo ir 2021 m. spalio 6 d. pateikė teismui prašymą pratęsti nustatytą terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, nurodęs, kad dėl pasunkėjusios finansinės padėties jis nėra pajėgus surinkti reikiamos pinigų sumos, o 2021 m. spalio 25 d., 2021 m. gruodžio 7 d. ir 2022 m sausio 3 d. ieškovas pateikė prašymus pratęsti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, motyvuodamas juos aplinkybėmis, kad šalys vykdo derybas dėl galimybės išspręsti ginčą taikiai. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad 2022 m. sausio 18 d. buvo išnagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-19-798/2022, pradėta pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl šios nutarties 13 punkte nurodyto Vilniaus apygardos teismo sprendimo, ir šis sprendimas buvo panaikintas, o ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, priteisiant jam iš atsakovės 150 000 Eur skolą. 2022 m. vasario 15 d. ieškovas pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame nurodė, kad jis nebesiekia tęsti šios bylos nagrinėjimo ir prašo palikti ieškinį nenagrinėtą.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 13–15 punktuose išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos ieškovo atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų. Tokios išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovas, neatsižvelgdamas į tai, jog apeliacinės instancijos teisme jau buvo nagrinėjama jo inicijuota civilinė byla dėl 150 000 Eur priteisimo iš atsakovės, pateikė naują ieškinį, kuriame, remdamasis kitais pagrindais, pareiškė prašymą priteisti, be kita ko, tą pačią 150 000 Eur sumą ir 33,33 proc. sutarties pagrindu gauto pelno. Dėl ieškovo pasirinkto jo teisių gynimo būdo susidarė situacija, kai teismuose tuo pačiu metu buvo inicijuotos dvi bylos, kuriose buvo keliamas klausimas dėl tos pačios sumos priteisimo. Ieškovo procesinis elgesys, kai jis ne kartą prašė teismo pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, leidžia padaryti išvadą, kad, nepaisant to, jog jis inicijavo šią bylą, jis siekė, visų pirma, sulaukti kitos bylos rezultato. Savo ruožtu teismui ieškovo anksčiau inicijuotoje byloje patenkinus jo reikalavimą, ieškovas prarado suinteresuotumą reikalauti priteisti tą pačią sumą kitoje byloje, kurioje šis reikalavimas buvo grindžiamas kitais jo nurodytais pagrindais. Nors ieškovas, inicijuodamas abi bylas, naudojosi teisėtais savo teisių gynimo būdais ir jo veiksmai nelaikytini piktnaudžiavimu teise (taip ieškovo veiksmų nevertino nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovė), toks ieškovo pasirinktas elgesio modelis nulėmė atsakovei papildomų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsiradimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės patirtų išlaidų atsiradimo priežastis, pagrįstai priteisė jas iš ieškovo.
17. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad ieškovas pateiktame pareiškime dėl ieškinio atsiėmimo nenurodė teismui jokių motyvų, nulėmusių jo sprendimą atsiimti ieškinį ir nebesiekti teisminės savo galimai pažeistų teisių gynybos šioje byloje. Iš jo atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovas atsiėmė ieškinį dėl to, jog kitoje jo inicijuotoje byloje buvo priimtas ieškovui palankus sprendimas ir jam buvo priteista 150 000 Eur suma. Tačiau ieškovas niekaip nepaaiškino ir nepagrindė savo sprendimo atsiimti reikalavimą priteisti iš atsakovės jam tenkančią 33,33 proc. pelno dalį, kuris buvo teismo priimtas nagrinėti šioje byloje ir į kurį atsiliepė atsakovė teikdama atsiliepimą į ieškinį. Kaip minėta pirmiau, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, aplinkybės, dėl kurių ieškovas atsiėmė savo reikalavimus, yra reikšmingos ir turi būti vertinamos, todėl tai, kad ieškovas jokiais objektyviais duomenimis nepaaiškino savo sprendimo atsiimti šią ieškinio dalį motyvų, sudaro papildomą pagrindą tenkinti atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo jos patirtų išlaidų atlyginimą.
18. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria iš jo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi, jo vertinimu, teismo sprendimas priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą prieštarauja teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams. Ieškovas nurodo, kad tuo atveju, kai byla yra nutraukiama neišnagrinėjus jos iš esmės ir nėra nustatomas šalių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos, taip pat kad ieškovo elgesys, kai jis atsiima ieškinį dėl kitoje byloje priimto sprendimo, negali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo.
19. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismo precedentais reikia remtis itin apdairiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-378/2022). Tačiau ieškovas atskirajame skunde remiasi nutartimis, kuriose buvo įvertintos konkrečios minėtose bylose susiklosčiusios aplinkybės, neatitinkančios nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių. Nors ieškovas nurodo, kad tam tikros jo nurodytos bylos yra tapačios šiai bylai, nė vienoje iš jų nebuvo nustatyta, kad ieškovas tuo pačiu metu būtų inicijavęs dvi bylas, kuriose būtų pareiškęs tapatų reikalavimą, grindžiamą skirtingais pagrindais, ar kad ieškovas atsiėmė ieškinį (jo dalį) dėl byloje neatskleistų priežasčių. Todėl ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas atsakovei prieštarauja teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams, yra nepagrįsti.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti ir su ieškovo argumentais, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes pateikė atsiliepimą į ieškinį, nors jis dar net nebuvo priimtas ir atsakovei nebuvo nustatytas terminas atsiliepimui į šį ieškinį pateikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, ieškovui pašalinus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi nustatytus ieškinio dalies, kuria ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jam tenkančią 33,33 proc. pelno dalį, trūkumus (sumokėjus už šį reikalavimą žyminį mokestį), ši ieškinio dalis, kurią ieškovas, šalindamas trūkumus, patikslino, buvo priimta nagrinėti teisėjos 2021 m. birželio 11 d. rezoliucija. Priėmusi ieškinį, teisėja rezoliucija taip pat nustatė atsakovei 30 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ir ieškinys buvo išsiųstas atsakovei. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė, pateikusi atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį, tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiavo.
21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas priteisė atsakovei iš ieškovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią skundžiamą teismo nutarties dalį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą suformulavo prašymą atlyginti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti jai iš ieškovo 405 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Grįsdama šias išlaidas, atsakovė pateikė 2022 m. kovo 10 d. sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 16 punktas, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, didžiausia priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šis koeficientas yra analogiškas ir Rekomendacijų 8.15 papunktyje nustatytam koeficientui, taikytinam apskaičiuojant už atskirojo skundo parengimą priteistiną sumą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, šiuo atveju apskaičiuojant didžiausią atsakovei galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2021 m. trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 598,10 Eur, o didžiausia už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma sudaro 639,24 Eur (1 598,10 Eur x 0,4). Atsakovės prašomos priteisti 405 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija didžiausių Rekomendacijų pagrindu priteistinų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“ (juridinio asmens kodas 302870387) iš ieškovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Marius Bajoras