Civilinė byla Nr. 2-3546-545/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37128-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.2.2.3.2.1;
2.2.2.7.; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.;
2.6.10.2.3.; 2.6.2.4.; 2.6.10.2.4.2.; 3.1.7.6.;
3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.18.6.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2020 m. 09 mėn. 16 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė
sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei, Andriui Šalkevičiui
dalyvaujant BUAB „Mojo Lounge Vilnius“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Talismanas Lt“, atstovams vadovui Linui Lobeckui, addvokatams Algimantui Kolpertui, Gintarei Raišutienei
atsakovui K. R., jo atstovui advokatui Antanui Jonikaičiui
teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Mojo Lounge Vilnius“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Talismanas Lt“, ieškinį atsakovui K. R. dėl 5600 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-
n u s t a t ė :
ieškovas BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ į.k. 303196920, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Talismanas Lt“ į.k. 302676083, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo K. R. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovo naudai 5600 Eur administravimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas-168 Eur žyminio mokesčio, 421 Eur (300 Eur+121 Eur) advokatų atstovavimo išlaidų (t. 1 b.l. 1-8, 162; t. 2 b.l. 40-41, 59-60).
Ieškovas patikslintame ieškinyje (t. 1 b.l. 1-8) bei ieškovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-07-01 d. nutartimi civ. byloje Nr. eB2-3459- 855/2019 UAB „Mojo Lounge Vilnius“ buvo iškėlta bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Talismanas Lt“. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad ieškovo kreditorius UAB „Straujos“ prekybos sistemos pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Mojo Lounge Vilnius“, kadangi ši įmonė yra skolinga, skolos negrąžino ir pateikus išieškojimą antstoliui - grįžo negalimumo aktu, nes įmonė turto neturi ir veiklos nevykdo.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 str. 7 d. numatyta, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš sąlygų: įmonė yra nemoki arba vėluoja, išmokėti darbuotojui darbo užmokestį, arba įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas apibrėžiamas ĮBĮ 2 str. 8 d. - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Mojo Lounge Vilnius“ laiku į teismą nesikreipė tuo metu valdęs įmonę, įmonės vadovas: K. R. įmonę valdęs 2017-05-12 - 2019-01-02 laikotarpyje, kuomet pradėjo kauptis skolos įmonei, tačiau tuometinis įmonės vadovas nesiėmė jokių veiksmų nemokumui sumažinti, tai matyti ir iš 2017 metų finansinės ataskaitos. V. J. valdė įmonė nuo 2019-01-02 iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. 6 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad įmonę valdė labai trumpą laikotarpį, ir į tai, kad visos skolos už paslaugas ir darbo užmokesčio nesumokėjimai darbuotojams kilo valdant K. R., V. J. neturėtų būti laikomas atsakovu. Be to, 2019-09-16 d. V. J. mirė.
Atsakovas savalaikiai valdydamas įmonę nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad įmonė turto neturi ir nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, ko pasėkoje įmonei buvo iškelta bankroto byla kreditorių iniciatyva.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-07-24 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata 1 600 Eur, o 2019-10-10 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankrotas.Vilniaus apygardos teismo 2019-11-13 d. nutartimi buvo pripažinta įmonė bankrutavusi ir likviduojama ir patvirtinta 4 000 Eur. administravimo išlaidų sąmata visam supaprastinto bankroto procesui, sąmatos nedetalizuojant, paliekant ją dalinti administratoriaus nuožiūra. Kadangi 1 600 Eur suma buvo numatyta iki nustatant įmonei supaprastintą procesą, o 2019-11-13 d. teismo nutartimi numatyta 4 000 Eur sąmata, supaprastintam procesui, nustatytos sumos turi būti sumuojamos ir iš viso bankroto administratoriui nustatyta 5 600 Eur administravimo išlaidų sąmata, nurodyto dydžio administravimo išlaidų suma priteistina iš atsakovo.
Dėl bankroto administravimo išlaid
ų
ĮBĮ 8 str. 1 d. numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmėm priemonių įmonės mokumui atkurti.
ĮBĮ 10 str. 11 d. numato, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs rizika administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teise kreiptis i teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
Bankroto administratorius, teikdamas bankrutuojančiai UAB „Mojo Lounge Vilnius" bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios nėra apmokėtos, todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už įmonės administravimo vykdymą. Kreditoriui, šiuo atveju - administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 str. 11d. nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t.y. jam kyla civilinė atsakomybė. Tam, kad būtu galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 str.str.).
Dėl įmonės nemokumo
ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibrėžiamas, kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Konstatuotina, kad įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsiant pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas, tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju - įmonės nemokumo fakto atsiradimą.
Reikia vertinti įmonės mokumą rodantį faktą, kai įmonė nebevykdo savo įsipareigojimų, nemoka skolų. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad skolos pradėjo kauptis ir didėti kai įmonę valdė K. R.:
-atlyginimai darbuotojams nemokami nuo 2017 m. gruodžio 1 d. (Pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus);
-pagal SODROS detalizacijas, įmonės skolos susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio;
-VMI skola kaupėsi už 2018 metus, kurių mokėjimo terminas suėjo 2019 m. sausio 25 d.;
-UAB „Straujos“ prekybos sistemos raginimas grąžinti įsiskolinimą buvo pateiktas 2018-07-31;
-UAB „Bennet Distributors“ skola kaupėsi nuo 2018-10-01 (pagal pateiktą įmonės skolos detalizaciją);
-UAB „Taurakalnis“ skolos priteistos nuo 2018-10-01 (pagal vykdomąjį dokumentą);
-UAB „Sanitex“ skola kaupiasi nuo 2018-11-20 (pagal Teismo įsakymą);
-asociacija „LATGA“ skolos kaupiasi nuo 2018-05-01 (pagal pateiktą 2019-05-06 Vilniaus apylinkės teismo sprendime numatytas aplinkybes);
-UAB „Bitė Lietuva“ skola kaupėsi nuo 2018-07-31 (pagal pateiktas sąskaitas faktūras);
-Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) skolos kaupėsi nuo 2018-04-15 (iš įsiskolinimo pateikto rašto);
-UAB „Mineraliniai vandenys“ skolos kaupėsi nuo 2018-12-18 (pagal pateiktą vykdomąjį raštą);
-UAB „Dezinfa“ skolos kaupėsi nuo 2018-03-29 (pagal pateiktą kreditorinį reikalavimą);
-UAB „Parazitas“ skolos kaupėsi nuo 2018-12-31 (pagal kreditorinį reikalavimą ir pateiktą skolos raštą).
Atsižvelgiant į skolos atsiradimo laikotarpius, ir į tai, kad skolos tik didėjo, nemokumo data turėtų būti laikoma pirmutinė data, nuo kada pradėjo kauptis skolos (pirmiausia atsirado skolos darbuotojams, nesumokėjus darbo užmokesčio nuo 2017-12-01 d., kitos skolos pradėjo kauptis nuo 2018-03-29 UAB „Dezinfa“ ir kt.), atsižvelgiant į tai, įmonės nemokumo data turėtų būti laikoma 2017-12-01 data, kadangi įmonės vadovas turėjo žinoti, kad nepakanka sumokėti darbo užmokesčio darbuotojams, buvo taikomos priverstinės pravaikštos darbuotojams, tokia situacija buvo pagrindas įmonės vadovui imtis veiksmų, spręsti iškilusias problemas. Įmonės vadovas savalaikiai turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vengimas atsiskaitinėti su savo kreditoriais įrodo, kad įmonė nebuvo pajėgi apmokėti skolų, todėl darytina išvada, kad įmonė nemoki buvo jau 2017-12-01, kai pradėjo nebevykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Be to, pateiktoje 2017 metų finansinių metų ataskaitoje matyti, kad įmonės turtas siekė 82 489 Eur. (didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas - 20 471 Eur.), o įsipareigojimai - 73 861 Eur. sumą, t.y. įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Taigi atsakovas apie įmonės nemokumą ne tik galėjo, bet ir privalėjo sužinoti nuo 2017- 12-01 (kai nebegalėjo sumokėti darbuotojams darbo užmokesčių), atsakovas turėjo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pagal turimus duomenis jokių veiksmų nešėme.
Neteisėti veiksmai
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (LAT 2006-05-25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014-06-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-344/2014). Atsakovas turėjo būti susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, nes tai įpareigoja jo funkcijos, būdamas rūpestingu ir veikdamas atidžiai, nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovas neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytu laikotarpiu. Vadovaujantis turimais duomenimis galima konstatuoti, kad UAB „Mojo Lounge Vilnius“ tuometinis vadovas K. R., žinodamas įmonės finansinę padėtį ir tai, jog įmonė yra nemoki ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, laiku nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t.y. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Žala
Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas bankrutuojančiai UAB „Mojo Lounge Vilnius“ administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos. Bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už įmonės administravimo vykdymą. Kreditoriui, šiuo atveju - administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 str. 11 d. nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t.y. jam kyla civilinė atsakomybė. Administratorius UAB „Talismanas LT“ atstovaudamas UAB „Mojo Lounge Vilnius“, turi galiojančią reikalavimo teisę į patvirtintą 5 600 Eur administravimo išlaidų sumą, o K. R. turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą bankroto administratoriui šią sumą sumokėti. Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą.
Priežastinis ryšys
Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t.y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 str. 3 d. 3 p. numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankami pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio Įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms, siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 str. 10 d.)
Darytina išvada, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jei dėl jo neteisėto veikimo - nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms padengti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tokiu atveju administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos.
Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovas, kaip įmonės savininkas, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.
Dėl kaltės
CK 6.248 str. 1 d. nustato bendrą taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. CK 6.248 str. 3 d. įtvirtina objektyvią kaltės sampratą „Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.“ Norint suprasti ar asmuo kaltas, turi būti vertinimas asmens elgesys, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d..). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas (LAT 2009-03-31 d. nutartis civ.byloje. Nr. 3K-3-335/2009). Kadangi kaltė preziumuojama, pats įmonės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (LAT 2002-12-18 d. nutartis civ.buyloje. Nr. 3K-31590/2002).
Atsakovs K. R. a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, priteisti 300 Eur (150 Eur+150 Eur) advokato atstovavimo išlaidų (t. 1 b.l. 106-114, 156-160, t. 2 b.l. 55-56).
Atsakovai procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (t. 1 b.l. 106-114) bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti dėl to, kad visas civilines atsakomybės sąlygas (kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą) turi įrodyti ieškovas, tačiau to nepadarė.
Be to, atsakovas nurodė, kad 2017-05-04 UAB „Mojo lounge Vilnius" akcininkų sprendimu K. R. pradėjo eiti UAB „Mojo lounge Vilnius" direktoriaus pareigas nuo 2017-05-05 d. 2018-09-28 UAB „Mojo lounge Vilnius" akcininkų sprendimu K. R. nuo 2018-10-01 buvo atšauktas iš Bendrovės direktoriaus pareigų. Paskutinė darbo diena direktoriaus pareigose - 2018-09-30. Tuo pačiu sprendimu buvo nutarta nuo 2018-10-01 naujuoju Bendrovės direktoriumi paskirti V. J. Sprendimu naujai paskirtas direktorius V. J. buvo įgaliotas pranešti LR juridinių asmenų registro tvarkytojui apie K. R. atšaukimą iš Bendrovės direktoriaus pareigų bei V. J. išrinkimą naujuoju Bendrovės direktoriumi. Taigi, K. R. UAB „Mojo lounge Vilnius" vadovo pareigas ėjo nuo 2017-05-05 iki 2018-09-30. Atšaukus K. R. iš UAB „Mojo lounge Vilnius" direktoriaus pareigų, sušlubavo jo sveikata, dėl ko nuo 2018-10-03 iki 2018-11-02 K. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Naujasis UAB „Mojo lounge Vilnius" direktorius V. J. prieš pradėdamas eiti pareigas informavo apie savo patirtį naktinių klubų veikloje, užtikrino, kad didės pardavimai, todėl buvo paskirtas vadovauti UAB „Mojo lounge Vilnius" ir jos veiklai, o atsakovas dėl sveikatos būklės nušalintas. Įmonė vykdė naktinio klubo veiklą. Perėmus įmonės vadovo pareigas V. J., įmonės veikla toliau buvo vykdoma, kiekvieną savaitgalį organizuojami renginiai.
Išsiskyrus atsakovo ir kito įmonės akcininko keliams, atsakovui nebebuvo teikiama informacija apie klubo ir įmonės veiklą. Atsakovas savo žinioje turėtus buhalterinės apskaitos dokumentus 2019-03-15 perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri tuo metu vykdė mokestinį tyrimą. Tik gavęs antstolio patvarkymą apie taikomas laikinąsias priemones šioje byloje, atsakovas sužinojo apie iškeltą įmonei bankroto bylą.
Atsakovas nurodė teismui, kad jis ėjo UAB „Mojo lounge Vilnius" vadovo pareigas nuo 2017-05-05 iki 2018-09-30, o išrinkus V. J. ir paskyrus jį eiti vadovo pareigas nuo 2018-10-01, jis šias pareigas ir pradėjo eiti nuo minimos datos. K. R., atšauktas iš UAB „Mojo lounge Vilnius" direktoriaus pareigų niekaip negalėjo pateikti akcininko sprendimo Juridinių asmenų registrui registruoti, nes apie paskirtą naują direktorių informuoti registro tvarkytoją pareigą turėjo V. J. Nors 2018-09-28 akcininkų sprendimą dėl naujo direktoriaus išrinkimo V.J. Juridinių asmenų registrui pateikė 2018-12-31 d., tačiau naktinio klubo darbas buvo organizuojamas ir vykdomas.
2019-09-16 V. J. mire. Atsakovo nuomone, bankroto administratorius, negalėdamas nukreipti žalos priteisimo iš mirusio asmens, atsakovu procese pasirinko prieš tai vadovo pareigas ėjusį asmenį ir nepadalino atsakomybės vadovams proporcingai, todėl to nepadarius būtų pažeistas teisingumo ir proporcingumo principas.
Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentu, kad 5600 Eur žala atsirado dėl netinkamo atsakovo pareigų vykdymo, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas laikotarpiu, kai ėjo UAB „Mojo lounge Vilnius" direktoriaus pareigas, būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs savo direktoriaus pareigas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog tariamas netinkamas pareigų vykdymas būtų sąlygojęs prašomą atlyginti žalą (CPK 178 str.). Prie ieškinio nėra pridėtos nei vienos sąskaitos, nenurodyta jokia suma, kokio dydžio išlaidų bankroto administratorius turėjo administruodamas UAB „Mojo lounge Vilnius" bankroto procesą ir ar tos išlaidos buvo būtinos. Nenurodoma kam ir kokio dydžio sumas realiai bankroto administratorius sumokėjo.
Administravimo lėšų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir administravimo išlaidų pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui (Šiaulių apygardos teismo 2017-04-11 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-288-267/2017; 2017-05-30 d. nutartis civ.byloje Nr. e2S-522-368/2017; 2017-12-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-933-267/2017; Kauno apygardos teismo 2017-05-04 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-394-436/2017).
Atsakovas nesutiko ir su kitu ieškovo teiginiu, kad įmonės nemokumo data galėtų būti 2017-12-01. LR jmonių bankroto įstatyme nurodyta, kad įmonės nemokumas - tai būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Atsakovo teigimu, 2017 metų balanse nurodytos mokėtinos sumos nėra pradelsti įmonės įsipareigojimai. Tą patvirtina ir į bylą pateikti kreditoriniai reikalavimai, kurie susidarė gerokai vėliau. Įmonė sudarinėjo ilgametes prekių tiekimo sutartis su tiekėjais, taip pat ilgametes sutartis dėl marketingo paslaugų, kuriose nurodomas terminas įsipareigojimams įvykdyti, šios mokėtinos sumos buvo įtraukiamos į įmonės apskaitą, tačiau jų mokėjimo terminas nebuvo suėjęs, vadinasi, ir skolos nebuvo pradelstos. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu sutartys nebuvo nutrauktos, jos buvo vykdomos laiku ir tinkamai, įmonė neturėjo pradelstų mokėjimų, kurie keltų prielaidas dėl įmonės nemokumo.
Atsakovas nesutinka su faktu, kad UAB „Mojo lounge Vilnius" nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio nuo 2017 metų gruodžio mėnesio. Darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų inspekciją tik 2019 metais, žinodami, kad K. R. nebėra įmonės direktoriumi, taip pat žinodami ir aplinkybę, kad su darbo santykiais susiję dokumentai yra naktinio klubo patalpose, į kurias atsakovas nebuvo įleidžiamas. Atsakovas nebuvo informuotas apie tokių ginčų nagrinėjimą Darbo ginčų komisijoje, negalėjo pateikti dokumentų. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas niekaip negalėjo pakeisti ar įtakoti Darbo ginčų komisijos neteisingai priimtus sprendimus, o Darbo komisija, negavusi informacijos iš įmonės, dėl to kad tuo metu vadovo pareigas ėjęs V. J. dėl nežinomų priežasčių neteikė informacijos, priėmė neteisingus sprendimus.
Ieškovas teigia, kad įmonė neturi turto, todėl bankroto administratorius patyrė žalą. Atsakovas negali būti ir nėra atsakingas už įmonės turtą ir už jo perdavimą bankroto administratoriui, nes nebuvo paskutinis direktorius, disponavęs įmonės turtu. 2018-09-30 d. UAB „Mojo lounge Vilnius" priklausė ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė įmonės apskaitos dokumentais sudarė 5277,07 Eur, debitorinių skolų už ne mažiau nei 21 700 Eur, pinigų kasoje 34 Eur bei ne mažiau nei 220 Eur kasos aparatuose, kas bendroje sumoje sudaro ne mažiau nei 27233,89 Eur, t.y. pradelstos skolos pagal ieškinio duomenis nesudaro pusės įmonės turto.
Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad įmonės nemokumo data laikytina data, nuo kada pradėjo kauptis skolos, kuri įvardyti 2017-12-01.
Ieškinyje akcentuojama, kad Vilniaus apygardos teismas keldamas bankroto bylą UAB „Mojo lounge Vilnius" rėmėsi paskutiniais Juridinių asmenų registrui pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2017 metus, kuriuose matyti, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Neturėdamas jokių kitų dokumentų, Vilniaus apygardos teismas laikė, kad įmonei keltina bankroto byla. Tačiau neturėdamas pakankamų dokumentų, kurių į bylą nepateikė V. J., teismas nenagrinėjo pradelstų skolų dydžio pagal 2017-12-31 balanso duomenis.
Atsakovo nuomone, jam vadovaujant UAB „Mojo lounge Vilnius", bendrovė neatitiko nemokios įmonės būsenos, todėl atsakovui nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Be to, popierinės dokumentų kopijos buvo perduotos Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei. Šį ilgalaikį turtą atsakovas paliko naktinio klubo patalpose, jo neišmontavo, nesugadino, o turtu toliau disponavo vėlesnis direktorius, kuris ir turėjo pareigą jį perduoti administratoriui arba nurodyti jo būvimo vietą ar šio turto atžvilgiu sudarytus galimus sandorius. Naktinio klubo patalpose buvo paliktos ir prekės, skirtos perparduoti. Vykdydama naktinio klubo veiklą įmonė prekiavo alkoholiniais ir gaiviaisiais gėrimais. Atsakovas neturi galimybės jokiais dokumentais pagrįsti šių savo teiginių, nes įmonės apskaitos dokumentais nedisponuoja. Bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų šio turto perėmimui. 2018-09-30 UAB „Mojo lounge Vilnius" buhalterinės apskaitos duomenimis įmonė turėjo debitorių, tokių kaip UAB „Grilis ir pramogos", .į.k. 303134705, kuris įmonei buvo skolingas 15 750 Eur už sumokėta depozitą už patalpų nuomą, todėl atmestinas ieškovo teiginys, kad įmonė neturėjo turto K. R. vadovavimo pabaigoje.
Atsakovo nuomone, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, o byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovo registruota buveinė Radviliškyje, atsakovas gyvena registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinys teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismą, pagal bankrutuojančio asmens buveinę. Šioje byloje bankrutuojantis asmuo nėra įtrauktas į byla šalimi, ieškinys reiškiamas ne bankrutuojančios įmonės interesų tenkinimui, o UAB „Talismanas LT" interesams tenkinti, todėl ieškinys, sumokėjus žyminį mokestį, galimai yra teismingas Kauno miesto apylinkės teismui pagal atsakovo registraciją (CPK 29 str.).
Neteisėti veiksmai
Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Mojo lounge Vilnius" pradelstos skolos iki 2018-09-30 viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (CPK 178 str.).
Iš ieškinio duomenų matyti, kad skolos pradėjo kauptis tik K. R. nebeinant įmonės vadovo pareigų, tai yra po 2018 metų spalio mėnesio. Kitos skolos, kurios buvo K. R. vadovavimo metu nesuponavo aplinkybės ar priežasties kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas kaip įmonės vadovas neprisiėmė nepamatuotos rizikos įmonės veikloje, neturėjo jokių paskolų kredito bendrovėms, nerizikavo investuodamas ar kitokiais veiksmais nesukėlė įmonės nemokumo, o dėjo visas pastangas, kad į renginius ateitų kaip įmanoma daugiau žmonių, tvarkė naktinį klubą ir dėjo visas pastangas uždirbti daugiau pajamų, savo lėšomis pirko prekes ir paslaugas, kurios buvo reikalingos įmonės veiklai, tikėdamasis investuotas lėšas susigrąžinti.
Savo lėšomis atsakovas padengė 3345,98 Eur įmonės reikmėms, tačiau nušalinus jį nuo užimamų pareigų, negalėjo įtakoti priimamų sprendimų ir veiklos vykdymo.
Atsakovo teigimu, jis savo vadovavimo įmonei laikotarpiu neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė buvo veikianti, vykdanti savo įsipareigojimus, jai nebuvo taikomi jokie areštai ar sąskaitų apribojimai, mokesčiai į valstybės biudžetą buvo mokami laiku, su dauguma darbuotojų buvo atsiskaitoma laiku, kitiems darbo užmokestis buvo vėluojamas ne dėl įmonės finansinės būklės bet dėl to, kad darbuotojai netinkamai vykdydavo savo pareigas, neatvykdavo į darbą laiku, nepasirašydavo gavę darbo užmokesčio apmokėjimą, su šiomis problemomis buvo nuolat susiduriama, nes įmonėje dirbo studentai, kuriems darbas nebuvo pagrindinis pajamų šaltinis, todėl į jį nebuvo žiūrima rimtai. Įmonė vykdė veiklą, vykdė atsiskaitymus iš banko sąskaitos ir tikėjosi gauti pajamų, tačiau atsakovas nuo pareigų buvo nušalintas ir nebegalėjo įgyvendinti išsikeltų tikslų. Neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovui negali būti kildinama civilinė atsakomybė už nesikreipimą į teismą dėl bankroto įmonei iškėlimo.
Žala
Ieškovas teigia, kad žala, tai jo, kaip bankroto administratoriaus negautos pajamos pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintą 5600 Eur sąmatą. Žalą ieškovas laiko išvestine, nes neva atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jis negavo teismo patvirtintos sąmatos. Su šia pozicija atsakovas nesutinka.
Pirma, vadovo civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 str. 7 d., kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1-6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.
Ieškovas dar 2019-03-07 pateikė ilgalaikį sutikimą administruoti įmonę, kuriame nurodė, kad jis sutinka dalyvauti bet kurių imonių atrankos procese iškaitant ir BP-4 grupe pažymėtu imonių atrankoje. BP-4 grupe pažymėtos įmonės, tai pagal bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtos įmonės, kurioms taikomas supaprastintas bankroto procesas, kai administratorius priima riziką, kad imonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba ju bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. UAB „Mojo lounge Vilnius" buvo priskirtai BP-4 grupei, kuriai sutikimą administruoti ir pateikė ieškovas. Vadinasi, būtent ieškovas prisiėmė riziką administruoti ir tokį bankroto procesą, kurio metu galimai nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Antra, ieškovas į bylą nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio, kad jis realiai turėjo kokių nors išlaidų bankroto procese, kad jos buvo pagrįstos ir reikalingos, kad už jas apmokėjo ieškovas.
Administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (LAT 2010-11-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-486/2010). Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai išlaidų, turėtų ir apmokėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą, tačiau administratorius šia teise negali piktnaudžiauti ir taip nepagrįstai praturtėti. Teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios galės būti apmokamos, o ne galutinį sprendimą dėl išlaidų pagrįstumo ir jų apmokėjimo. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagristi prašomų administravimo išlaidų dydį. Bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais, irodinėjimo našta visais su bankrutuojančios imonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui. Minėta, kad administravimo lėšų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir administravimo išlaidų pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui (LAT 2010-11-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-486/2010; Šiaulių apygardos teismo 2017-04-11 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-288-267/2017; 2017-05-30 d. nutartis civ.byloje Nr. e2S-522-368/2017; 2017-12-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-933-267/2017; Kauno apygardos teismo 2017-05-04 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-394-436/2017). Taigi pagal teismų praktiką, administratorius privalo įrodyti patirtų administravimo išlaidų pagrindą ir dydį. Akivaizdu, jog įstatymas vienareikšmiškai formuluoja, kad atlyginama tik tai, kas buvo apmokėta, t. y. faktiškai patirtos išlaidos. Aiškinant priešingai, būtų sukuriama situacija, kuri leistu bankroto administratoriui piktnaudžiauti, t. y. gauti išlaidų apmokėjimą, kurių jis realiai net nepatyrė, kitaip sakant, nepagristai praturtėti.
Teismų praktikoje ne kartą buvo pabrėžta, kad ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Patirtos administravimo išlaidos bankroto procese nelaikytinos atsakovo padaryta žala ieškovui, kadangi šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų - IBĮ 8 str. 1 d. nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo - pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto.
Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius prisiėmė riziką teikdamas sutikimą administruoti UAB „Mojo lounge Vilnius" bankroto procesą bei į tai, kad nepateikė nei vieno dokumento, pagrindžiančio patirtas išlaidas, laikytina, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio, kurią galėjo sukelti atsakovas, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
Priežastinis ryšys
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne kiekvienas juridinio asmens valdymo organo ar dalyvio nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę, nes taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens valdymo organui ar dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės. Be to, tam, jog būtų galima taikyti juridinio asmens valdymo organo ar dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o tokius nesąžiningus veiksmus, dėl kurio juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t.y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (LAT 2017-02-17 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-36-701/2017). CK 2.87 str. 7 d. numato juridinio asmens valdymo organo atsakomybę už nevykdymą ar netinkamą šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose numatytų pareigų vykdymą. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje šios kategorijos bylose (LAT 2014-06-16 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-321/2014) išaiškino, kad juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės institutų taikymas reiškia skirtingų vertybių pusiausvyros paiešką: viena vertus, savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra reikšminga valstybės ūkiui, nes skatina verslo iniciatyvą, antra vertus, vadovų ir dalyvių civilinė atsakomybė saugo kreditorių interesus nuo įmonės dalyvių ar vadovų piktnaudžiavimo ribota atsakomybe ir nesąžiningo, neteisėto veikimo savo naudai. Juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys, todėl teismų praktikoje neturi būti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybės principą.
Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų neįvykdęs ar netinkamai vykdęs UAB „Mojo lounge Vilnius" direktoriaus pareigas, kad dėl tokių jo kaip direktoriaus pareigų pažeidimo būtų sukėlęs bendrovei ar jos kreditoriams žalą, kuri būtų jo neteisėtų veiksmų rezultatas. Priešingai, vadovas dėjo visas pastangas išsaugoti įmonės mokumą, atsiskaitinėjo su kreditoriais, rūpinosi įmonės veikla, o atsiradusios bankroto administravimo išlaidos yra sąlygotos pačio bankroto procedūrų, kurios yra neišvengiamos bankroto procese ir, kaip jau buvo minėta anksčiau, nepriklauso kas bankrotą inicijavo ir kada. Taigi, tarp atsakovo veiksmų ir administratoriaus prašomos priteisti žalos neegzistuoja priežastinis ryšys.
Kaltė
Nagrinėjamoje byloje turi būti vertinamas asmens elgesys, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. Atsakovas elgėsi daugiau nei rūpestingai savomis lėšomis apmokėdamas UAB „Mojo lounge Vilnius" išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kad įmonės veikla nesustotų, užtikrindamas, kad įmonė toliau veiktų. Kaip to įrodymas internete gausu tiek nuotraukų iš rengtų renginių jau net ir po atsakovo vadovavimo, kas rodė, kad įmonė veiklą tęsė, turėjo tam galimybes ir jos veikla po K. R. vadovavimo pabaigos nebuvo sustabdyta.
Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išaiškinta, jog juridinių asmenų valdymo organų, jų narių ir dalyvių atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra ribojama, nebent įrodomas akivaizdus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimas, tyčinis aplaidumas ir suteiktų įgaliojimų viršijimas (LAT 2014-05-05 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-244/2014). Akivaizdu, kad nė viena iš nurodytų aplinkybių atsakovo atžvilgiu neegzistuoja. Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas Atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Atsakovas neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie būtų sąlygoje Ieškovo žalos atsiradimą.
Taigi, nesant atsakovo kaltės, nesant jokiems neatliktiems neteisėtiems veiksmams, nesukėlus žalos ir nesat priežastinio ryšio, laikytina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo nėra įrodytas ir atsakovui nėra taikytina civilinė atsakomybė dėl bankroto administratoriui skirtų administravimo išlaidų.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Faktinės bylos aplinkybės
Kaip nustatyta byloje, 2019-12-07 d. ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5600 Eur administravimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1 b.l. 1-8).
Vilniaus apygardos teismo 2019-07-01 d. nutartimi civ. byloje Nr. eB2-3459-855/2019 pagal ieškovo kreditorius UAB „Straujos prekybos sistemos” pareiškimą UAB „Mojo Lounge Vilnius“ buvo iškėlta bankroto bylą , bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Talismanas Lt“. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad UAB „Mojo Lounge Vilnius“ turi kreditorių, kuriems skolinga, jokio turto neturi, veiklos nevykdo. Be to, paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atsakitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2017 m. laikotarpį, pagal įmonės balansą už 2017 metus UAB „Mojo Lounge Vilnius“turėjo ilgalaikio materialaus turto už 20471 Eur, trumpalaikio turto už 62018 Eur, pinigai ir ekvivalentai sudarė 6120 Eur, atsargos-52410 Eur, per metus gautinos sumos-3488 Eur, o mokėtinos sumos siekė 73861 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis 2017 metais įmonė turėjo 3189 Eur pelno. Įmonė turi daug kreditorių, pareiškėjas negalėjo išieškoti iš įmonės net 910,61 Eur įsiskolinimo, o antstolė Brigita Palavinskienė 2019-04-10 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą (t. 1 b.l. 16-29)
Vilniaus apygardos teismo 2019-07-24 d., 2019-11-13 d. nutartimis civ. byloje Nr. eB2-3459-855/2019 buvo patvirtinta 5600 Eur (1600 Eur+4000 Eur) dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmata bei 62928,01 Eur kreditorinių reikalvimų sąrašas. Ieškovo teigimu, atsakovas (buvęs įmonės vadovas) privalo atlyginti bankroto administratoriui žalą, kurią sudaro 5600 Eur administravimo išlaidos (t. 1 b.l. 30-50, 56-59). .
Vilniaus apygardos teismo 2019-10-10 d. nutartimi civ. byloje Nr. eB2-3459-855/2019 UAB „Mojo Lounge Vilnius“ buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas (t. 1 b.l. 51-53).
Ginčo dalykas-5600 Eur administravimo išlaidų priteisimas iš buvusio BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ vadovo atsakovo K. R.
Neteisėti veiksmai
ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p. nustato, jog įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus.
Įmonės vadovų civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms LR CK nustatytoms civilinės atsakomybės sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams; 2) žalai (nuostoliams); 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 4) už žalą atsakingo asmens kaltei. Ieškovo nuomone, atsakovo atžvilgiu yra visos aukščiau išdėstytos civilinės atsakomybės sąlygos taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimą.
Civilinė atsakomybė asmeniui gali kilti tik esant jo neteisėtiems veiksmams, t. y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau - ABĮ), UAB direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, vadovaujantis administracijai, kuris organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. Vadovaujantis LR ABĮ 19 str. 8 d., bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai įtvirtinti ir CK 2.87 str., nustatant, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, veikti išimtinai bendrovės interesais. Įstatyme nustatytos pareigos elgtis sąžiningai ir protingai nevykdymas reiškia asmens neteisėtus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę - juridinio asmens organas privalo padarytą juridiniam asmeniui žalą atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d., 6.248 str. 3 d.).
Sprendžiant dėl įmonės vadovo elgesio standarto ir nustatant, ar įmonės vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, teikiančius pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti, svarbu žinoti tai, kad įmonę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, tai yra tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, todėl įmonės vadovas negali sudaryti sandorio ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeistų įmonės interesus. Faktui, kad įmonės vadovas atlieka neteisėtus veiksmus, konstatuoti reikia nustatyti, jog jis pažeidžia savo, kaip įmonės vadovo, pareigas ar veikia priešingai įmonės interesams.
ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata įmonės vadovui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia Įmonių bankroto įstatymo prasme (LAT 2014-06-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-321/2014). LR ĮBĮ 8 str. 4 d. nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas apsaugoti kreditorių interesus, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą (LAT 2012-02-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014-05-21 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-283/2014).
Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka ( ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Įmonių bankroto įstatyme nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-344/2014).
Įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo-nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės turto neužtenka kreditoriniams įsiskolinimams apmokėti, bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti žalą iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad jis (jie) įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) administratoriui atsako solidariai (ĮBĮ 10 str. 10 d. 2-3 p.p, 11 d.).
Teismo vertinimu, šią pareigą pažeidė atsakovas K. R. Pagal CK 6.246 str. asmenų veiksmai neteisėti ir tokiu atveju, jei nepaisoma bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, t.y. pradedant nuo 2017-12-01 d. (kai bendrovė nebegalėjo darbuotojams mokėti darbo užmokesčio) iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ( 2019-07-01 d.).
Teismas pažymi ir tai, kad apdairaus įmonės vadovo nepastabėjimas, kad įmonė nemokios būsenos, laikytinas neteisėtu neveikimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-26 nutartis civ.byloje 2A-477/2010).
Be to, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia ir tuo, kad jis 2018 metais neperdavė visų finansinių dokumentų, turto ne tik naujai paskirtam vadovui V. J., tačiau ir bankroto administratoriui.
Dėl vadovų atsakomybės
Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, naktinio klubo UAB „Mojo Lounge Vilnius“ bendrovės vadovu nuo 2017-05-12 iki 2019-01-02 buvo K. R., nuo 2019-01-03 d. -V. J. 2019-09-16 d. V. J. mirė.
Atsakovas K. R. nesutinka, kad jis turėjo kreiptis į teismą dėl UAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankroto bylos iškelimo, nes jam vadovaujant nuo 2017-05-05 iki 2018-09-30 įmonė nebuvo nemoki, o pareigą kreiptis į teismą turėjo paskutis šios įmonės vadovas V. J., paskirtas vykdyti UAB „Mojo Lounge Vilnius“ vadovo pareigas nuo 2018-10-01 d. pagal 2018-09-28 akcininkų sprendimą (t. 1 b.l. 117). Teismas su atsakovo argumentais nesutinka.
Kaip nustatyta byloje, Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-28 d. nutarties 39-40 p. p. civ.byloje Nr. e2-677-241/2020, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, buvo konstatuota, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovės vadovo pareigas ėjo pareiškėjas K. R., kuris buvo atsakingas už tinkamą įmonės apskaitos organizavimą, buhalterinių dokuentų sudarymą, įskaitant už tinkamą įmonės apskaitos organizavimą, buhalterinių dokumentų sudarymą, įskaitant kasos knygas (žurnalus). Byloje nėra duomenų, kad minėti dokumentai buvo perduoti 2018-09-28 d. UAB „Mojo Lounge Vilnius“ akcininkų K. R. ir J. K. naujai paskirtam įmonės vadovui V. J. K. R. nepateikė į bylą priėmimo-perdavimo akto, iš kuriuo būtų galima nustatyti, kad V. J. priėmė kokius niors įmonės dokumentus ir turtą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dokumentai faktiškai buvo palikti patalpose, kuriose atsakovė vykdė veiklą.
Be to, teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad bankroto administratorius likusius įmonės dokumentus turėjo perimti iš naujojo vadovo ( V. J.) arba juos pasiimti iš buvusių įmonės patalpų ir pateikti teismui. V. J. nebuvo įregistruotas atsakovės vadovu, dalį dokumentų pats pareiškėjas pagal akcininkų sprendimą jau nebūdamas įmonės vadovu, perdavė VMI, viešai prieinami duomenys apie tai, kad V. J. yra įregistruotas dar kelių faktiškai veiklos nevykdančių juridinių asmenų vadovu, Liteko sistemoje esantys duomenys apie šio asmens išsilavinimą, teistumą, tame skaičiuje, už sukčiavimą (CPK 179 str. 2-3 d.), leidžia sutikti su bankroto administratorės pozicija, kad V. J. apskritai nėjo atsakovės vadovo pareigų, atitinkami nedisponavo ir atsakovės dokumentais (t. 2 b.l. 48).
Taigi, pirmosios apylinkės teismas visiškai sutinka su apeliacinio teismo padaryta išvada dėl faktinio BUAB „Mojo Lounge Vilnius“vadovo K. R., todėl būtent atsakovas, o ne V. J., pažeidė įmonės vadovo pareigą elgtis rūpestingai, veikti tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesais ir nedidinti įmonės nuostolių bei įsipareigojimų kreditoriams, jis privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai nepadarius, atsakovas K. R. turi prisiimti atsakomybę už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą (administravimo išlaidas) dėl neveikimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žala (nuostoliai)
Antroji sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra žala. Pagal CK 6.249 str. žala apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju žala patirta dėl to, kad įmonės vadovai (atsakovas) laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo valdomai nemokiai įmonei.
BĮ 8 str. 4 d. nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teise priimti atitinkama sprendimą, privalo padengti žala, kuria kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo to momento, kai įmonė yra laikoma nemokia, įmonės vadovas (savininkas) jau turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė patenkinti didesnę dalį savo reikalavimo, t.y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (LAT 2011-03-25 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-19/2012).
Atsakovui K. R. BUAB „Mojo Lounge Vilnius“nemokumas turėjo būti žinomas ne vėliau kaip 2017-12-01 d., kai pradelsti įmonės įsiskolinimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, o įmonė negalėjo mokėti darbo užmokesčio darbuotojams. Pagal šiuo metu plėtojama teismo praktiką pripažįstama, kad žala kreditoriams laikoma ne bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma, tačiau suma, kuria padidėjo bendrovės įsipareigojimai kreditoriams nuo tada, kai turėjo būti kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Patikslinus ieškinį, ieškovas nurodė, kad jau nuo 2017-12-01 d. BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ įmonė buvo nemoki.
Bylos duomenimis, 2020-02-18 d. iš VMI buvo gauti BUAB „Mojo Lounge Vilnius” buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos atsakovas 2019 m.buvo perdavęs VMI patikrinimui atlikti. Patikrinimo metu (kartu su VĮ Registrų centras pateiktais 2017 finansinės atskaitomybės dokumentais) buvo nustatyta, kad 2018-09-30 d. įmonė turėjo turto už 34155 Eur, o įsipareigojimų -104677 Eur, iš kurių 95274,24 Eur pradelstų įsipareigojimų, t.y. įmonė 2018-09-30 d. buvo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (½ dalis į balanso įrašyto turto vertėė sudarė 17077,50 Eur, o pradelsti įsipareigojimai- 95274,24 Eur). Šie duomenys nėra nuginčyti ir paneigia atsakovo argumentą, kad jam vadovaujant BUAB „Mojo Lounge Vilnius” įmonė buvo moki (CPK 178 str.). (t. 1 b.l. 139-147, t. 2 b.l. 1-5).
Kad įmonė buvo nemoki, patvirtina ir Vilniaus apskrities VMI 2019-04-25 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.1.) FR1042-1570 (t. 1 b.l. 177-180).
Taigi, jau pradedant nuo 2017-12-01 d., kai bendrovė nebuvo pajėgusi atsiskaityti su savo darbuotojais, atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, siekiant išvengti skolos didėjimo, tačiau, kaip nustatyta byloje, įmonės skolos ne tik nemažėjo, tačiaus nuosekliai didėjo.
Dėl to nepagrįstas atsakovo teiginys, kad įmonė vykdė veiklą, rengė renginius ir pan., nes nepaisant šio atsakovo teiginio, BUAB „Mojo Lounge Vilnius“skolos, kaip jau minėta, tik didėjo, duomenų, kad rengianiai buvo legalūs, taip pat nėra (t. 1 b.l. 126-132).
Pagal CPK 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė atsikirtimų į ieškinį.
Per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto ir pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. UAB „Mojo Lounge Vilnius“ 2017-12-01 d. buvo nemoki, todėl pradedant nuo 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigos šios bendrovės vadovas atsakovas K. R. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau to nepadarė.
Administravimo išlaidos pagal ieškovo pažymą sudaro 5600 Eur, o būtent: 195,81 Eur kuro išlaidos, 44,38 Eur ryšio paslaugos, 55,18 Eur statusų registravimas, 300 Eur dokumentų paruošimas archyvui ir perdavimas, 134,63 Eur kanceliarinės išlaidos, 70 Eur buhalterinė apskaita, 3400 Eur administratoriaus atlyginimas, 1400 Eur kitos administravimo išlaidos (t. 1 b.l. 163).
Teismas sutinka su administravimo išlaidų dydžiu tik iš dalies: kaip nustatyta byloje, 1400 Eur kitos administravimo išlaidos paliktos kaip rezervas, t.y. nėra įrodymų dėl šios sumos išlaidų, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Be to, ieškinys atmestinas dalyje ir dėl 1,69 Eur ledų pirkimo, nes ši suma nesusijusi su bankroto administratoriaus vykdoma veikla (t. 1 b.l. 165). Kitas išlaidas patvirtina bankroto administratoriaus pateikti išlaidų įrodymai, ir, teismo vertinimu, išlaidų dydis yra pagristas ir protingas, todėl tenkintinas (t. 1 b.l. 164-175, t. 2 b.l. 1-2). ). Atsakovas nepateikė teismui jokių patikimų įrodymų, remiantis kuriais būtų galima bankroto administratoriaus nurodytą likusią administravimo išlaidų sumą mažinti (CPK 178 str.) Tokiu budu, priteistinos administravimo išlaidų dydis sudarys 4198,31 Eur (5600 Eur-1400 Eur-1,69 Eur), ši suma iš atsakovo ir priteistina.
Kritiškai vertintinas atsakovo teiginys, kad administravimo išlaidų suma turi sudaryti viso 4000 Eur, nes, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2019-07-24 d., 2019-11-13 d. nutartimis civ. byloje Nr. eB2-3459-855/2019 buvo patvirtinta 5600 Eur (1600 Eur+4000 Eur) dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmata.
Priežastinis ryšys
CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (LAT 2003-09-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008-11-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2010-03-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-53/2010).
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pavėlavimo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) kreditoriai bei įmonė patyrė 4198,31 Eur administravimo išlaidų. Atsakovui laiku kreipusius dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų galima išvengti šių nuostolių, padidėjusių dėl atsakovo neveikimo.
Kaltė
Ieškovo teigimu, ĮBĮ 8 str. 1 d. įpareigoja įmonės vadovą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia Įmonių bankroto įstatymo prasme. Ieškovo teigimu, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl UAB „Mojo Lounge Vilnius“ patyrė 4198,31 Eur Eur administravimo išlaidų.
Teismas, svarstydamas į ieškovo motyvus, atsižvelgia į tai, kad teismų praktikoje laikoma, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT 2009-11-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (LAT 2006-05-25 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.).
Pagaliau, atsakovas paminėtas prievoles turėjo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovautis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str. 1 d.). LR CK 1.5 str. 1 d. įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str.3 d.) (LAT 2004-02-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-124/2004).
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra (LAT 2011-05-05 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-228/2011).
Pagal CPK 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovas visiškai įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei UAB „Mojo Lounge Vilnius“ buvusio vadovo atsakovo K. R. kaltę, t.y. visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Mojo Lounge Vilnius“, t.y. netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, todėl privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą 4198,31 Eur žalą (administravimo išlaidas)(CK 2.87 str. 7 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Dėl procesinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. ieškovas patenkinus ieškinį prašo iš atsakovo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, priteisiant 5 proc.metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4198,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteista 4198,31 Eur administravimo išlaidų, žyminio mokesčio suma sudarys 126 Eur (4198,31 Eur x 3% ), o buvo sumokėta 168 Eur (5600 x 3 %), ir priteistina iš atsakovo ieškovo naidai (CPK 79, 80 str. 1 d.1 p., 93 str. 1 d.).
Ieškovas patyrė 421 Eur advokato išlaidų, atsakovas -300 Eur advokato išlaidų.
Remiantis CPK 98 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokatą ir advokato padėjėją.
Ieškinys patenkintas iš dalies 74, 97 %, o atmesta ieškinio reikalvimų 25, 03 % (buvo prašoma priteisti 5600 Eur, priteista- 4198,31 Eur).
Tokiu būdu ieškovo advokatų išlaidos priteistinos 315,62 Eur dydžio (421 Eur x 74,97 %), o atsakovo -75,09 Eur ( 300 Eur x 25,03%).
Šios sumos atitinka Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, advokato padėjėjams, tokiu būdu, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal šias rekomendacijas maksimalios išlaidos advokatų pagalbai apmokėti neviršytos, yra protingo didžio, atsižvelgiant į pareikštas sumas, bylos sudėtingumą, pareikštus ieškinį bei priešieškinį. Šių advokatų išlaidų sumos atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, numatytus CK 1.5 str. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.).
Įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalvimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkinti ĮBĮ 36 str. 1 d. nustatyta tvaka kartu su kitomis administravimo išlaidomis (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014-03-10 nutartis civ.byloje Nr. 2A-1002/2014, 2012-11-15 nutartis civ.byloje Nr. 2-2097/2012, kt.).
Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų šalys nepateikė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-13 nutartimi (t. 1 b.l. 94-96, turto arešto akto Nr. 2019071277), atsakovo atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės-turto už 5600 Eur areštas. Patenkinus ieškinį dėl 4198,31 Eur administravimo išlaidų dydžio, taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu lieka galioti, keičiant areštuoto turto mastą, mažinant iki 4198,31 Eur (CK 150 str.).
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu sudaro 20,97 Eur ir patenkinus ieškinį iš dalies 74,97 % , priteistinos iš atsakovo 15,72 Eur ( 20,97 Eur x 74,97 %) CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Iš ieškovo 5,25 Eur (20,97 Eur- 15,72 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo nepriteistinos, nes ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 39, 259, 268, 270, teismas, -
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 4198,31 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis Eur 31 ct) administravimo išlaidų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4198,31 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-12 d.) iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, 126 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis Eur) žyminio mokesčio, 315,62 Eur (tris šimtus penkiolika Eur 62 ct) advokatų išlaidų ieškovo BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ į.k. 303196920, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Talismanas Lt“ į.k. 302676083, naudai.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ į.k. 303196920, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Talismanas Lt“ į.k. 302676083, iš administravimui skirtų lėšų 75,09 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 09 ct) advokato išlaidų atsakovo K. R. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-13 nutartį civ.byloje Nr. 2-43843-545/2019 (šiuo metu bylos Nr. 2-3546-545/2020), kuria nutarta areštuoti atsakovo K. R. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 5600 Eur sumai, esantį pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, o jo nesant pakankamai – pinigines lėšas, turtines teises minėtai sumai, tačiau leidžiant atsakovui jį valdyti ir naudoti bei gauti iš jo pajamas ir atsiskaityti su ieškovu BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ į.k. 303196920, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Talismanas Lt“ į.k. 302676083, pagal pareikštą ieškinį, sumažinant areštuoto turto mastą iki 4198,31 Eur; kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą (turto arešto akto Nr. 2019071277).
Priteisti iš atsakovo K. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 15,72 Eur (penkiolika Eur 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Priteistos sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Bražinskienė