Administracinė byla Nr. eI-1518-644/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00537-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: 15.7.;15.8.; 55.1.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. D., jo atstovams advokato padėjėjai A. P. ir advokatui P. M.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. B.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. D., M. U. ir jos atstovui advokatui S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys S. D., M. U., E. D. ir M. D., dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas skundą, patikslintą skundą palaikė ir prašė: 1. Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamos Varėnos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3SS-3-(14.3.45) „Dėl 2016-04-20 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“; 2. Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamos Varėnos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 03KAM-35346; 3. Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamos Varėnos skyriaus 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 3SS-7- (14.3.45) „Dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2017-03-14 tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“ (e 1 t. p. 1-7, 188-193).

Skunduose bei teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jam bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausantis miško ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti nuosavybės teisę bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kreipėsi į R. S. IĮ dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. R. S. IĮ, atlikusi kadastrinius matavimus, kreipėsi į atsakovą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos derinimo. Atsakovas 2016 m. balandžio 20 d. kadastro duomenų bylos patikrinimo aktu Nr. 03KAM-35346 (toliau – ir 2016-04-20 Tikrinimo aktas) atsisakė derinti kadastro duomenų bylą, kadangi nėra visų žemės sklypo savininkų (bendraturčių) parašų, t. y., iš esmės buvo konstatuota, jog ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, nepažeidžiant teisės aktų, reguliuojančių kadastrinių matavimų atlikimą, reikalavimų (išskyrus tai, kad bendrasavininkai nėra pasirašę nurodyto žemės sklypo plane bei žemės sklypo patikrinimo-paženklinimo akte). Tačiau atsakovas, pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą atlikęs patikrinimą vietoje, skundžiamu 2017-03-14 sprendimu Nr. 3SS-3-(14.3.45) “Dėl 2016-04-20 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“ (toliau – ir 2017-03-14 Sprendimas) ir 2017 m. kovo 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimu aktu Nr. 03KAM-35346 (toliau – ir 2017-03-14 Tikrinimo aktas) esmingai pakeitė poziciją dėl 2016-04-20 Tikrinimo akto. Skundžiamais sprendimais atsakovas iš esmės konstatavo, kad 2016-04-20 Tikrinimo akte nurodyti duomenys yra netikslūs ir keistini, t. y., atsakovas pateikė naują vertinimą dėl atlikto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, nurodant neva padarytus kadastrinių matavimų metu pažeidimus, susijusius su žemės sklypo ribų nustatymu, žemės sklypo riboženklių įtvirtinimu. Pareiškėjas 2017 m. birželio 16 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Varėnos skyriaus vedėjui skundą dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346 panaikinimo. NŽT Varėnos skyriaus vedėjas 2017 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 3SS-7-(14.3.45) (toliau – ir NŽT 2017-07-18 sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė, nurodant vienintelį motyvą, kad skundžiamas aktas buvo surašytas 2017-03-14 Sprendimo pagrindu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčytas.

Pareiškėjas mano, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti, todėl naikintini, kadangi tretieji suinteresuoti asmenys, kuriems buvo žinoma tiek apie atliekamus kadastrinius žemės sklypų matavimus, tiek apie žemės sklypų kadastro duomenų bylas, skundą dėl 2016-04-20 Tikrinimo akto pateikė beveik po 11 mėnesių nuo jo priėmimo dienos, nors turėjo pateikti iki 2016 m. gegužės 20 d. Prašymas dėl termino, skųsti 2016-04-20 Tikrinimo aktą, pratęsimo nebuvo teikiamas, dėl ko pareiškėjo nuomone, praleistas terminas skundui pateikti, šio termino neatnaujinus, buvo neginčijamas pagrindas skundą atsisakyti nagrinėti ir tik dėl nurodytų priežasčių jis turėjo būti atmestas. Be to, patikrinimas ginčo žemės sklype vyko 2017 m. vasario 2 d., dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nors pareiškėjas apie jam priklausančio ginčo žemės sklypo ribų patikrinimą vietovėje nebuvo informuotas, jame nedalyvavo. Minimą patikrinimą atliko atsakovo skyriaus specialistas A. B.. Patikrinimo metu nustatyti faktai/rezultatai/išvados buvo užfiksuoti netinkama forma ir ne pagal nustatytą tvarką.

Skundžiamu 2017-03-14 sprendimu atsakovas konstatavo, kad Žemės sklype posūkio taške Nr. 4 riba paženklinta, tačiau neteisingai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė, kokie konkrečiai ribų ženklinimo taisyklių punktai buvo pažeisti, pareiškėjas vertina, jog atsakovo 2017-03-14 Sprendime nurodytas riboženklio pažeidimas yra nepagrįstas nei faktine aplinkybe, nei teisiniu pagrindu. Atsakovas 2017-03-14 Sprendime, kaip ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų pažeidimą nurodo, kad, atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo atsižvelgta į gretimo žemės sklypo, suformuoto žemės sklypo ribas. Atkreipė dėmesį, kad 2017-03-14 Sprendime nurodyto gretimo žemės sklypo matavimai yra tik preliminarūs, t. y. nurodyto žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra iš viso nustatytos. Dėl šių priežasčių matininkė R. S. (Jurkūnienė), atlikdama žemės ginčo kadastrinius matavimus, nustatydama ribas, negalėjo remtis gretimo žemės sklypo duomenimis, kadangi iki šiol nėra nustatytos geodeziniais prietaisais sklypo ribų posūkio taškai. Taip pat matininkė R. J. negalėjo remtis ir ginčo žemės sklypų bendrasavininkų ir gretimų žemės sklypų savininkų parodymais, kadangi jie į ribų paženklinimą-parodymą nurodytu laiku neatvyko. Būtent dėl šių priežasčių, nustatant ginčo žemės sklypo ribas, buvo remtasi teritorijų planavimo dokumentais - lauko matavimo brėžiniu - abrisu, kadastro vietovės žemės reformos Žemėtvarkos projektu.

Be to, atsakovui 2017-02-02 atlikus ginčo žemės sklypo patikrinimą vietoje, matininkę 2017-02-21 raštu informavus apie nustatytus trūkumus, atsakovui nebuvo pateikta iš naujo tikrinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla. Atlikto 2017-02-02 patikrinimo metu nustačius kadastro duomenų bylos trūkumus, naujas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktas priimamas, praėjus daugiau kaip mėnesiui ir tik gavus trečiuosius asmenis atstovaujančio asmens advokato S. R. skundą. Iš skundžiamo 2017-03-14 Tikrinimo akto nėra aišku, kokiais teritorijų planavimo dokumentais buvo remiamasi, konstatuojant, kad kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų vietovėje. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo ribos nustatomos, remiantis ne asmenų parodymais, o pirminiais teritorijų planavimo dokumentais - sklypų ribų nustatymo abrisais ir žemėtvarkos projektais. Duomenų ar, atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasikeitė (pasikeis) kitų, gretimų žemės sklypų plotai, atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo 2017-03-14 Tikrinimo aktas ir jame nurodyti neva kadastrinių matavimų trūkumai yra pagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Žemės sklypo patikrinimas vietoje vyko praėjus beveik metams laiko nuo atliktų kadastrinių matavimų, kurių metu įstatymo nustatyta tvarka buvo nustatytos ginčo žemės sklypo ribos, įtvirtinti riboženkliai. Todėl vertinant atsakovo nurodytus matininkės neva kadastrinių matavimu metu padarytus pažeidimus, akcentuotina, kad atsakovas nenurodė, jog buvo netinkamai nustatytos žemės sklypo koordinatės, kas iš esmės lemia kadastrinių matavimų tikslumą, teisėtumą, todėl darytina išvada, kad žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai galėjo būti pakeisti, neatitinkantys faktinės situacijos, kuri buvo nustatyta matininkei atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Vertinant skundžiamą atsakovo 2017-07-18 Sprendimo turinį, laikytina, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes juo iš esmės nevertinta ir nepasisakyta nei dėl vieno pareiškėjo skunde nurodyto tiek teisinio, tiek faktinio argumentų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimuose į skundą (e 1 t. p. 74-79, e 2 t. p. 48-51) bei atstovė paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-04-20 Tikrinimo akte buvo nurodyta, jog šis aktas gali būti skundžiamas teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis bendrąja nuostata, tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, asmens skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą priėmimo dienos. Trečiųjų suinteresuotų asmenų S. D. ir M. U. atstovo advokato S. R. 2017-03-02 skunde, dėl 2016-04-20 Tikrinimo akto teisingumo, buvo nurodyta, kad apie Tikrinimo aktą ir tai, kad jis neatitinka faktinių aplinkybių, suinteresuoti asmenys sužinojo tik 2017-02-23 iš NŽT Varėnos skyriaus gavę 2017-02-21 raštą Nr. 3SD-1099-(14.3.104.). Kadangi šiuo raštu paneigiamas Tikrinimo aktas, advokatas S. R. savo atstovaujamųjų vardu išreiškė poziciją, kad skundo padavimo terminas nepraleistas. NŽT Varėnos skyrius, priimdamas nagrinėti 2017-03-02 S. D. ir M. U. atstovo advokato S. R. skundą, atsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas skundo padavimo termino skaičiavimui reikšmingas aplinkybes ir pripažino, kad pagrindas skųsti 2016-04-20 Tikrinimo aktą suinteresuotiems asmenims atsirado nuo tada, kai suinteresuoti asmenys aiškiai suvokė, jog šis aktas yra užpildytas neteisingai, t. y. nuo 2017-02-21 rašto gavimo, kuriame buvo išdėstytos patikrinimo vietovėje metu nustatytos faktinės aplinkybės ir konstatuota, kad Žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai. Atsižvelgdamas į tai, NŽT Varėnos skyrius laikė, kad skundo padavimo terminas nebuvo praleistas, ir dėl to pagrįstai skundžiamame sprendime nepasisakė.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Žemės sklypo ribų tikrinimo vietovėje būtinybė iškilo gavus Žemės sklypo bendraturčių M. U. ir S. D. 2017-01-18 prašymą bei Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario M. Č. 2017-01-20 paklausimą. NŽT Varėnos skyriaus vyriausiasis specialistas A. B., 2017-02-02 atlikęs Žemės sklypo ribų patikrinimą vietovėje, parengė situacijos schemą, kurioje grafiškai išdėstė patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, ir apie patikrinimo rezultatus informavo prašymą pateikusias M. U., S. D. ir kadastrinius matavimus atlikusią matininkę. Pareiškėjo nurodomas procedūrinis pažeidimas, t. y. tai, kad patikrinus Žemės sklypo ribas, nebuvo surašytas Tikrinimo taisyklių 2 priede numatytos formos Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktas, nesudaro pagrindo laikyti 2017-02-02 atlikto patikrinimo metu nustatytų duomenų neteisingais ir neobjektyviais. Akcentavo, kad Žemės sklypo ir kitų gretimų žemės sklypų ribos vietovėje buvo nustatomos pagal vietovėje rastus (išlikusius) riboženklius bei ribas žyminčias aiškias miško ribines linijas. Taip pat buvo įvertinti ir tikrintų žemės sklypų suformavimo dokumentai, kuriuose nurodyti žemės sklypų ribų linijų ilgiai bei konfigūracijos. Šie dokumentai buvo palyginti su patikrinimo metu gautais duomenimis, t. y. su vietovėje nustatytomis (užfiksuotomis) minėtų žemės sklypų ribomis pagal išlikusius riboženklius bei miško ribines linijas. Todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad NŽT Varėnos skyrius ginčo žemės sklypo ribas nustatė išskirtinai vadovaujantis tik 2017-02-02 patikrinimo metu dalyvavusių asmenų parodymais, yra neteisingas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-02 vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo netinkamai nustatytos Žemės sklypo ribos, NŽT priėmė skundžiamus sprendimus, kurių esmė - Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. rašytiniais paaiškinimais (e 2 t. p. 60-61) nurodė, kad jai priklausantis miško paskirties sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su kitu miško paskirties sklypu, priklausančiu J. D.. 2014 m. rugsėjo mėn. 21 d. J. D. priklausančiame miško paskirties sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atliekami geodeziniai matavimai, kuriuose dalyvavo jos dukra D. M. ir kitų besiribojančių miško paskirties sklypų savininkai. Dukra D. M. parodė M. D. miško paskirties sklypo riboženklius ir pasirašė, kad dalyvavo matavimuose. Atliekant matavimus, jokių nesutarimų tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų nebuvo. Matavimus atliko T. J., kaip vėliau paaiškėjo, neturintis matininko kvalifikacijos. Matininkė R. J. matavimuose nedalyvavo. Iki 2016 m. nieko nežinojo apie tai, kad J. D. priklausantis miško paskirties sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkeltas į jos sklypą 25 metrų pločio ir 164 metrų ilgio juosta ir įkasti nauji kuolai. Apie tai jos niekas neinformavo nei raštu, nei žodžiu. Sužinojusi apie tai, kreipėsi į Nacionalines žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėją ir matininkę R. J., iš kurių gavo žodinį atsakymą, kad viskas gerai. Tada kreipėsi į Varėnos savivaldybės tarybos narį M. Č., kad yra šiurkščiai pažeistos jos nuosavybės teisės į miško paskirties sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį daug metų tvarkė, prižiūrėjo, o dabar J. D. iš jos atima daugiau nei pusę jai priklausančio miško, nesuderinęs nei su ja, nei su bendrasavininkiais, išpjovė 5 metrų skiriamąją liniją. 2017 m. vasario mėn. buvo atliktas patikrinimas vietoje, kurio metu dalyvavo matininkė R. J. ir besiribojančių sklypų savininkai. Matavimus atliko Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus vyr. specialistas A. B.. Pagal vietoje atliktus miško žemės sklypų matavimus bei besiribojančių sklypų savininkų parodytus aiškius išlikusius riboženklius, A. B. nustatė, kad miško sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. D., riboženkliai įtvirtinti neteisingai. Riboženkliai turi būti atstatyti taip, kad nekeistų gretimo sklypo, priklausančio jai nuosavybės teise, konfigūracijos. Prašo teismo, kad anksčiau nustatytos jos miško paskirties sklypo ribos nebūtų keičiamos, nes yra išlikę aiškūs riboženkliai bei ribas žyminčios miško ribinės linijos ir kapčiai.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. D. ir M. U. skundą prašė atmesti ir paaiškino, kad atliekant kadastrinius matavimus, t. y. 2015 metais ženklinant žemės sklypo ribas, matininkė R. J. pati nedalyvavo, o ribas ženklinęs matininkės vyras, į trečiųjų suinteresuotų asmenų pastabas dėl išlikusių riboženklių nereagavo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius žemės sklypo riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui J. D. kartu su bendraturtėmis M. U., E. D. ir S. D. nuosavybės teise priklauso 3,15 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas). Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (e 1 t. p. 15,16). Pareiškėjo užsakymu R. S. IĮ matininkė R. J. (toliau – ir Matininkė) atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje patikrinus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo surašytas 2016-04-20 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 03KAM-35346 (toliau – ir 2016-04-20 Tikrinimo aktas), kuriuo Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama. NŽT Varėnos skyriui tikrinant Žemės sklypo kadastro duomenų bylą nekilo abejonių dėl Matininkės nustatytų Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių tikslumo, todėl 2016-04-20 Tikrinimo akte buvo nurodytas vienintelis kadastro duomenų bylos trūkumas - tai, kad žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane nėra visų žemės sklypų savininkų parašų. Tuo pagrindu Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama (e 1 t. p. 17). 2017-01-18 gavus Žemės sklypo bendraturčių M. U. ir S. D. prašymą, buvo atliktas Žemės sklypo ir besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikrinimas vietovėje. Siekiant įvertinti, ar Matininkė kadastriniais matavimais teisingai nustatė Žemės sklypo ribas, taip pat buvo patikrintos kitų gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos pagal vietovėje rastus (išlikusius) riboženklius ir miško ribines linijas. 2017-02-02 atlikus patikrinimą vietovėje nustatyta, kad Žemės sklypo riba, besiribojanti su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), posūkio taške Nr. 4 (pagal žemės sklypo, projektinis Nr. 42, planą M 1:10000) riboženkliu nepaženklinta, riba posūkio taške Nr. 1 (pagal žemės sklypo, projektinis Nr. 42, planą M 1:10000) riboženkliu paženklinta, tačiau šis riboženklis įtvirtintas neteisingai. Vadovaujantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentais, šio žemės sklypo riba, besiribojanti su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), eina tiesia linija, t. y. riboženklis posūkio taške Nr. 1 turi būti atstatytas taip, kad nekeistų gretimo žemės sklypo ribos konfigūracijos. Atsižvelgiant į tai buvo padaryta išvada, kad Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, o patikslinta Žemės sklypo kadastro duomenų byla turi būti pateikta NŽT Varėnos skyriui patikrai atlikti (e 1 t. p. 43-46).

2017-03-02 buvo gautas S. D. ir M. U. atstovo advokato S. R. skundas dėl 2016-04-20 Tikrinimo akto teisingumo (e 1 t. p. 112-114). Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2017-03-14 sprendimu Nr. 3SS-3-(14.3.45.) „Dėl 2016-04-20 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“ (toliau – ir 2017-03-14 Sprendimas), įvertinus minėto 2017-02-02 patikrinimo vietovėje metu nustatytus Žemės sklypo ribų neatitikimus, buvo padaryta išvada, kad Tikrinimo akto 3.1 punktas užpildytas neteisingai, o Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, vadovaujantis Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (e 1 t. p. 110-111). Atsižvelgiant į 2017-03-14 Sprendimu nustatytus pažeidimus, 2016-04-20 Tikrinimo aktas buvo pakeistas surašant 2017-03-14 tikrinimo aktą Nr. 03KAM-35346 (toliau – ir 2017-03-14 Tikrinimo aktas), kuriuo Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama, kadangi buvo nustatytas dar vienas kadastro duomenų bylos trūkumas – kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų vietovėje (e 1 t. p. 131,132). Nesutikdamas su 2017-03-14 Tikrinimo aktu, pareiškėjo atstovas advokatas P. M. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjui, kuris, išnagrinėjęs skundą, priėmė 2017-07-18 sprendimą Nr. 3SS-7-(14.3.45.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2017-03-14 tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“ (toliau – ir 2017-07-18 Sprendimas), kuriuo pareiškėjo atstovo skundas buvo pripažintas nepagrįstu (e 1 t. p. 194,195).

Byloje kilęs ginčas dėl 2017-03-14 Tikrinimo akto bei 2017-03-14 ir 2017-07-18 Sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais ir nurodo, kad atsakovas turėjo atsisakyti nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dėl 2016-04-20 Tikrinimo akto pagrįstumo, nes buvo praleistas terminas jį skųsti. Be to, iš skundžiamo 2017-03-14 Tikrinimo akto nėra aišku, kokiais teritorijų planavimo dokumentais buvo remiamasi, konstatuojant, kad kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų vietovėje. Atsakovas nenurodė, kokie konkrečiai ribų ženklinimo taisyklių punktai buvo pažeisti, todėl atsakovo 2017-03-14 Sprendime nurodytas riboženklio pažeidimas yra nepagrįstas nei faktine aplinkybe, nei teisiniu pagrindu. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo patikrinimas vietoje vyko praėjus beveik metams laiko nuo atliktų kadastrinių matavimų, kurių metu įstatymo nustatyta tvarka buvo nustatytos ginčo žemės sklypo ribos, įtvirtinti riboženkliai, pareiškėjas mano, jog Žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai galėjo būti pakeisti, neatitinkantys faktinės situacijos, kuri buvo nustatyta Matininkei atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėjo vertinimu, Matininkė atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus nepažeidžiant teisės aktų, reguliuojančių kadastrinių matavimų atlikimą, reikalavimų.

Atsakovo vertinimu, Matininkei atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo netinkamai nustatytos Žemės sklypo ribos, dėl ko ir buvo priimti ginčijami sprendimai.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai nuosavybės teisės asmeniui buvo suteiktos bei žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus, pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Be to, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai) patvirtintų nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punkte nurodyta, kad Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatą nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.

Taigi, tiek remiantis šiomis nuostatomis, tiek Kadastro nuostatais, kadastrinius matavimus gali atlikti asmuo turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu išklausius trečiųjų suinteresuotų asmenų S. D. ir M. U. paaiškinimus bei susipažinus su trečiojo suinteresuoto asmens M. D. rašytiniais paaiškinimais, darytina išvada, kad tiek 2014-09-21, tiek 2015-02-22 Žemės sklypo ribas paženklino, matavimus atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo ne Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktuose (e 1 t. p. 142-149) nurodytas asmuo – matininkė R. J., o kitas asmuo, t. y. Matininkės sutuoktinis T. J., neturintis matininko kvalifikacijos. Pažymėtina, jog šias aplinkybes patvirtino ir pati matininkė R. J., kuri liudytojos apklausos metu teisme nurodė, kad ji pati asmeniškai nedalyvavo vietoje atliekant kadastrinius matavimus ir ženklinant sklypo ribas, o tai atliko jos vyras, kuris nėra matininkas.

Kaip minėta, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Vadinasi, nustačius faktą, jog šiuos veiksmus (Žemės sklypo ribų paženklinimą, matavimų atlikimą ir riboženklių įtvirtinimo vietų pažymėjimą) atliko asmuo neturintis matininko kvalifikacijos, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju neteisėtai buvo atlikti kadastriniai matavimai, tuo pačiu neteisėtai atsakovui derinimui buvo pateikta Žemės sklypo kadastro duomenų byla. Todėl vien tik šio fakto nustatymas, yra pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nes pagrindo naikinti atsakovo sprendimus, kuriais nustatyta, kad atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo netinkamai nustatytos Žemės sklypo ribos, nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju, nustačius, kad kadastrinius matavimus atliko asmuo neturintis teisės juos atlikti, t. y. iš esmės pripažinus atliktus kadastrinius matavimus niekiniais, nėra galimybės nei pagrindo tikrinti ir vertinti atsakovo nustatytus Žemės sklypo kadastrinių matavimų pažeidimus.

Kiti pareiškėjo skundo argumentai (praleistas terminas skųsti 2016-04-20 Tikrinimo aktą, iš skundžiamo 2017-03-14 Tikrinimo akto nėra aišku, kodėl kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų vietovėje, 2017-03-14 Sprendime nurodytas riboženklio pažeidimas yra nepagrįstas nei faktine aplinkybe, nei teisiniu pagrindu ir kt.) nėra reikšmingi ginčo išsprendimui (nesudaro pagrindo atsakovo sprendimus laikyti neteisėtais ir nepagrįstais), todėl teismas plačiau jų netiria ir nepasisako. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. U. prašė priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro procesinių dokumentų teismui parengimas ir atstovavimas teisme (b. l. 31). Prašymas grindžiamas 2017 m. spalio 3 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 814430 (b. l. 32).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (Rekomendacijų 7 p). 

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS63-49/2012).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje iš esmės priimtas trečiojo suinteresuoto asmens M. U. naudai, todėl ji turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo.

Bylos duomenimis 2017 m. birželio 15 d., 2017 m. spalio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžiuose M. U. atstovavo advokatas S. R. (2017 m. birželio 12 d. atstovavimo sutartis) (b. l. 5). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą nustatytas koeficientas – 0,1.

2017 m. birželio 15 d. teismo posėdis truko nuo 14.54 val. iki 15.24 val. (30 min.), kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val. Už praėjusio ketvirčio (2016 metų IV ketv.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) – 822,8 Eur. Atitinkamai už atstovavimą šiame teismo posėdyje maksimali rekomenduojama priteisti suma – 82,28 Eur (822,8 x 0,1).

2017 m. spalio 3 d. teismo posėdis truko nuo 13.11 val. iki 13.36 val. (25 min.), 2017 m. lapkričio 30 d. posėdis - nuo 9.14 val. iki 11.33 val. (2 val. 19 min.), kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 3 val. (25 min. + 2 val. 19 min.). Už praėjusio ketvirčio (2017 metų II ketv.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) – 838,7 Eur. Atitinkamai už atstovavimą minėtuose teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma – 167,74 Eur (838,7 x 0,1 x 2).

Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų teismui parengimą yra nepagrįstas (byloje nėra duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus procesinius dokumentus), prašymas šioje dalyje netenkintinas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir jam iš pareiškėjo priteistinas 250,02 Eur (82,28 + 167,74) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 p., 40-41 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens M. U. naudai iš pareiškėjo J. D. 250,02 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur, 02 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                      Audrius Grauželis

                                                                                                    Jolanta Medvedevienė

                Asta Urbonienė