Civilinė byla Nr. e2-1020-964/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10211-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;  2.6.8.8.; 2.6.11.18.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.

 (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 8 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei N. G.,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei J. U.,

atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui S. Č.,

         teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, delspinigių priteisimo ir pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių prieisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

 

          Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 27 643 Eur skolos, 704,82 Eur delspinigių, 10,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 28347,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) sumontuoti ir priduoti atsakovei (duomenys neskelbtini) modulinę saulės elektrinę, atlikti jos montavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) už 169 790,37 Eur sumą su PVM. (duomenys neskelbtini) ieškovė sumontavo saulės elektrinę, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, reiškė pretenzijas dėl tariamai bėgančio stogo. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie sutarties, pagal kurį ieškovė už 118 580,00 Eur įskaitant PVM, pardavė atsakovei, o atsakovė nupirki ieškovės atsakovei sumontuotą įrangą, kuri kartu su lydinčia dokumentacija (garantijomis, sertifikatais, projektais ir pan.) perduota atsakovei priėmimo-perdavimo aktu. Ieškovė įsipareigojo per 5 darbo dienas po susitarimo pasirašymo demontuoti TSPĮ spintą ir per 5 darbo dienas nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos sumokėti ieškovei likusią 67 643,00 Eur sumą. (duomenys neskelbtini) atsakovė sumokėjo ieškovei 40 000,00 Eur ir liko skolinga 27 643,00 Eur. Ji pareiškė pretenzijas ieškovei dėl saulės modulių karkaso montavimo darbų trūkumų, pareikalavusi juos ištaisyti, pateikti varžų matavimo protokolus, perduoti darbus priėmimo-perdavimo aktu ir tik tada pažadėjo sumokėti likusią skolos dalį.

3.       Atsakovė

pateikė atsiliepimą ir priešieškinį, prašydama ieškinį atmesti, sumažinti ieškovės (duomenys neskelbtini) prašomą priteisti skolą 10278,95 Eur kokybės trūkumų šalinimo suma t. y. nuo 27643 Eur iki 17364,05 Eur; priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 17231,76 Eur nuostolių ir 10,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus, priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad: 1) ieškovės montavimo darbai yra su kokybės defektais, todėl turi būti atlygintos defektų šalinimo išlaidos, 2) atsakovė patyrė kitus nuostolius t.y. dėl saulės elektrinės neveikimo nepasigamino elektros (patyrė atlygintinas elektros sąnaudas). Nors šalių ginčas kilo iš (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė darbu iš tam tikrų detalių ir įrangos turėjo sukurti naują rezultatą – saulės elektrinę, jos montavimo (įrengimo) darbams atlikti samdė subrangovus, darbų vertė palyginti su daikto verte gana didelė, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini rangos teisiniais santykiais. Nepaisant to, kad sutartiniai santykiai būtų kvalifikuoti, atsakovė turi teisę į darbų trūkumų šalinio išlaidas. Ji pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės pozicija, kad ji neperdavė montavimo darbų, nes nei viename dokumente nėra nurodyta, kad ieškovė parduoda tik įrangą, o už atliktų darbų kokybę neatsako. Šis ieškovės motyvas atsirado, tik atsakovei pradėjus reikšti pretenzijas dėl montavimo darbų kokybės defektų. Faktiškai derybose kaina sumažėjo, nes ieškovė nebuvo padariusi viršįtampių apsaugos, TSPĮ spintos, PS, SV spintų, projektavimo, derinimo ir pridavimo darbų, karkasą sumontavo iš nesertifikuotų medžiagų (suklastotos (duomenys neskelbtini)), montavimo darbus atlikti dalinai, be to, už pradelstą darbų užbaigimo terminą atsakovei priklausė netesybos. Ne tik lingvistinis (duomenys neskelbtini) papildomo susitarimo Nr. 1 aiškinimas, bet ir šalių veiksmai iki susitarimo sudarymo patvirtina, kad ieškovė perdavė sumontuotą elektrinę, neužbaigusi tam tikrų darbų. Tuo labiau, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) garantiniu raštu suteikė 5 metų garantiją montavimo darbams.

5.       Atsakovė pažymėjo, kad šalių valia negalėjo būti tik prekių perdavimas, nes elektrinės montavimo darbai buvo dalinai atlikti, ginčo dėl montavimo darbų kokybės nebuvo (išskyrus dėl nesertifikuoto karkaso), akivaizdžių trūkumų atsakovė nematė, todėl negalėjo susiformuoti valia neperduoti atliktų montavimo darbų. Nors (duomenys neskelbtini) papildomu susitarimu Nr. 1 šalys nutraukė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė buvo atleista nuo garantinių įsipareigojimų vykdymo. Pagal (duomenys neskelbtini) atsakovės ir (duomenys neskelbtini) sudarytą paslaugų teikimo sutartį (duomenys neskelbtini) šalys susitarė, kad ir (duomenys neskelbtini) atliks jau pastatytos saulės elektrinės defektų šalinimo darbus, kurių vertė 10.278,95 Eur. Šia suma mažinta atsakovės skola ieškovei.

6.       Atsakovė dėl nekokybiškai atliktų darbų ir defektų nešalinimo ne tik patiria išlaidas pati šalindama nustatytus defektus, bet ir patiria kitus nuostolius t.y. iki šiol saulės elektrinė neveikia, todėl atsakovė nepagamina elektros, dėl ko moka už elektros sąnaudas. Pagal AB „Eso“ teikiamą objekto (duomenys neskelbtini), suvartotos elektros istoriją atsakovė kas mėnesį suvartoja virš (duomenys neskelbtini) elektros energijos, per metus apie (duomenys neskelbtini), todėl saulės elektrinės pagamintos ir sukauptas elektros energijos kiekio nebūtų. Tai reiškia, kad atsakovė, jei elektrinė veiktų, pajamų negautų, o tik nemokėtų už savo paties pagamintą elektros energiją. Tačiau atsakovė iš neveikiančios elektrinės negaudama (nepagamindama) elektros energijos, turi už ją mokėti, vadinasi, nuostoliai yra faktinės išlaidos, kurių nebūtų, jei elektrinė veiktų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuostoliai yra tiesioginiai, nes atsakovė patiria išlaidas, kurių nepatirtų saulės elektrinei gaminant elektrą. Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties priedą Nr. 2 ieškovė visus darbus turėjo pabaigti (duomenys neskelbtini), tačiau iš pridedamų elektroninių susirašinėjimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pradžioje dar nebuvo parengtas projektas, o darbai nebuvo baigti. Taigi atsakovė negalėjo naudotis saulės elektrine nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo šio laikotarpio praranda pajamas (moka už elektrą), kurias būtų gavusi, jei ieškovė būtų laiku užbaigus darbus. Atsakovė su (duomenys neskelbtini) sudarė (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį dėl defektų pašalinimo ir (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį dėl elektrinės darbų užbaigimo. Darbai turėtų būti baigti (duomenys neskelbtini). Tai reškia, kad atsakovės saulės elektrinė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negamino ir negamins elektros, todėl atsakovė ją turės/turėjo pirkti. Atsakovės žala (negautos pajamos) pasireiškia jos sumokėtomis sumomis už elektrą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir sudaro 17 231,76 Eur.

7.       Ieškovė

atsiliepime į priešieškinį prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad nesvarbu, kaip teismas kvalifikuotų tarp šalių susiklosčiusius santykius, tiek remiantis pirkimo-pardavimo, tiek remiantis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, šiuo atveju nekyla ir negali kilti ieškovės atsakomybė, kadangi jokių darbų ieškovė atsakovei neperdavė. Perdavė tik prekes. Atsakovė aiškiai nurodė, jog priešieškinio reikalavimas kildinamas ir susijęs su montavimo darbais, ginčo dėl perduotų prekių kokybės nėra, jokie atsakovės nuostoliai dėl prekių kokybės neatsirado. Ieškovė perdavė atsakovei elektrotechninės dalies darbo projektą. Dėl jo netinkamumo atsakovė pretenzijų ieškovei taip pat neturi. Galutiniame priėmimo - perdavimo akte ties dalimi trūkumai ir pašalinimo terminai šalys susitarė ir aiškiai įtvirtino, jog pagal susitarimą sutarta perduoti dalinai sumontuotą saulės elektrinę, todėl trūkumų nėra. Taigi susitarimo pasirašymo momentu, įvertinus aplinkybę, jog atsakovė dar iki susitarimo pasirašymo momento reiškė ieškovei pretenzijas dėl netinkamai atliktų montavimo darbų (netinkamo atlikimo, iki galo neatliktų darbų), šalys aiškiai susitarė, jog šiuo atveju darbai nėra perduodami, t.y. jokių reikalavimų dėl darbų trūkumų  atsakovė negali reikšti, nes: 1) šalys aiškiai suprato, jog darbai nėra baigti, nėra atlikti tam, kad pasiekti rezultatą ir 2) dėl to jokios garantijos nėra ir negali būti teikiamos, 3) ieškovė neima jokio atlygio už darbus, tam, kad darbus pabaigtų, trūkumus ištaisytų savo jėgomis atsakovė, 4) atsakovei suteikiama nuolaida reiškia bet kokių esamų ar būsimų atsakovei nuostolių išankstinį atlyginimą.

8.       Ieškovė

paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) garantinis raštas buvo pateiktas atsakovei derybų metu, kai dar nebuvo pasiektas galutinis susitarimas dėl sutarties nutraukimo, kaip pavyzdys, jog 1) tokį dokumentą ieškovė galėtų išduoti, jeigu atsakovė pageidauja, ir tik, jeigu 2) šalys derybų metu susitars ir ieškovė įvykdys visus iš sutarties kylančius įsipareigojimus bei perduos atsakovei ne tik atskiras prekes (kaip buvo šiuo atveju). Pabrėžė, jog ieškovė siūlė už papildomą kainą atlikti visus iš sutarties kylančius įsipareigojimus, kadangi atsakovės reikalavimai buvo didesni savo apimtimi, nei susitarė šalys pagal sutartį. Garantijos, kurias suteikė ieškovė, nurodytos galutiniame priėmimo - perdavimo akte, t.y. (duomenys neskelbtini).

9.       Susitarimu ieškovė neperdavė jokių darbų atsakovei. Sumažinusi netgi parduodamų prekių faktinę kainą padarė atsakovei (duomenys neskelbtini) nuolaidą, tiek iki susitarimo pasirašymo atsiradusiems, tiek būsimiems nuostoliams kompensuoti. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) sumokėtų 10.278,95 Eur su PVM už tariamų defektų šalinimą, 21.450,88 Eur su PBM (už elektrinės paleidimą), vadinasi dar atsakovei liktų (ji gautų naudą dėl ieškovės suteiktų nuolaidų) 19 480,54 Eur. Ši suma ir galėtų būti skirta tariamiems nuostoliams dėl nepagamintos energijos kompensuoti, ji yra pakankama ir adekvati. Atkreiptinas dėmesys, jog nuostoliai (defektų šalinimas) net negali būti skaičiuojami su PVM, todėl faktiškai atsakovei likusi suma esamiems ir būsimiems nuostoliams kompensuoti, susijusiems su nepagaminta elektros energija, yra didesnė nei 19 480,54 Eur. 

10.       Suskaičiuoti kiek pagamins elektros ir kokius faktinius nuostolius atsakovė patirs, galima tik įvertinus visumą objektyvių faktų, tame tarpe kiekvienos dienos, mėnesio faktinius orus Lietuvoje. Tokius skaičiavimus gali atlikti tik profesionalūs projektuotojai, remiantis oficialiai skelbiama saulėtų dienų Lietuvoje ir konkrečiame mieste skaičiumi per mėnesį, valandomis per dieną. Ieškovė ketina pateikti realius (maksimaliai artimus atsakovės saulės elektrinei) skaičiavimus, kiek atsakovei galėtų pagaminti elektros energijos pagal atitinkamus mėnesius. Atsakovės pateikta palyginamoji suvestinė energijos suvartojimo analizė patvirtina, jog per tris mėnesius atsakovė suvartojo (duomenys neskelbtini) elektros energijos, vadinasi, vidutiniškai per mėnesį apie (duomenys neskelbtini), kas savaime paneigia atsakovės reikalavimą priteisti nuostolius už (duomenys neskelbtini).

11.       (duomenys neskelbtini) rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė prašė sumažinti ieškovės (duomenys neskelbtini) prašomą priteisti skolą 10 363,65 Eur kokybės trūkumų šalinimo suma, t.y. nuo 27 643 Eur iki 17 279,35 Eur; priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 17 231,76 Eur nuostolių ir 10,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus; ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismui buvo pateikta (duomenys neskelbtini) atsakovės ir (duomenys neskelbtini) sudaryta paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė, kad ir (duomenys neskelbtini) atliks jau pastatytos saulės elektrinės defektų šalinimo darbus, kurių vertė 10.278,95 Eur. Šiuo metu kokybės trūkumai yra ištaisyti ir apmokėti, todėl atsakovė yra faktiškai patyrusi trūkumų šalinimo išlaidas 10 363,65 Eur sumai, kuriomis prašo teismo sumažinti ieškovės (duomenys neskelbtini) prašomą priteisti skolą. Dėl kitų nuostolių paaiškino, kad atsakovė juos skaičiuoja už nepagamintą elektros energiją už 1 kWh mokėdama 0,24 Eur kainą (UAB „Enefit“ 0,183 Eur, AB „Eso 0,057 Eur). Šie mokėjimai yra nebūtinai už konkretų mėnesį, nes pagaminta perteklinė elektros energija yra kaupiama. Nepagamintos elektros kiekis paskaičiuotas pagal viešus duomenis, pagal kuriuos atsakovė (duomenys neskelbtini) mėn. būtų pagaminusi (duomenys neskelbtini) elektros, už kurią būtų nemokėjusi, bet už šį kiekį sumokėjo 6 876,72 Eur, (duomenys neskelbtini) mėn. būtų pagaminusi (duomenys neskelbtini), už kurią būtų nemokėjusi, bet už šį kiekį sumokėjo 6 470,40 Eur ir (duomenys neskelbtini) mėn. būtų pagaminusi (duomenys neskelbtini), už kurią būtų nemokėjusi, bet už šį kiekį sumokėjo 3 884,64 Eur. Atsakovė su priešieškiniu pateikė AB „Eso“ suvartojimo istoriją ir PVM sąskaitą faktūrą už (duomenys neskelbtini) mėn., bei (duomenys neskelbtini) sutartį su (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai pateikti įrodant 0,24 Eur/1kWh kainą.

12.       Teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė J. U. ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti. Dėl ieškinio papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė perdavimo aktą dėl prekių ir dokumentų. Dokumentai buvo išsiųsti elektroniniu paštu. (duomenys neskelbtini) atsakovė sumokėjo tik dalį sutartos sumos. Priminus apie neatsiskaitymą, atsakovė ėmė reikšti pretenzijas dėl darbų, nors šalys susitarė tik dėl įrangos perdavimo. Komercinio pasiūlymo 9-10 apima darbus, o 1-8 prekes. TPSĮ spinta nebuvo perduota. Sutartyje numatyta prekės kaina – (duomenys neskelbtini). Pagal papildomą susitarimą atsakovei nebereikėjo mokėti už darbus, be to, gavo nuolaidą medžiagoms. Ieškovė laikė, kad prekę perdavė ne iškrovusi, o sudėliojusi ant karkaso. Įrašas dėl darbų trūkumo atliktas siekiant aiškumo, kad perduota esant daliniam montavimui, kas reiškia, kad atvežtas karkasas ir sudėliota ant jo. Įrašas „trūkumų nėra“ reiškia, kad darbai neperduoti. (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo išrašiusi garantinį raštą. Tai padaryta derybų metu kaip pavyzdys, nes vyko ginčas dėl atliktų darbų, kuri atsakovė nenorėjo priimti. Garantinis raštas galėjo būti išduotas su galutiniu perdavimo aktu.  Kadangi atsakovė reiškė pretenzijas dėl darbų, buvo pasiektas susitarimas tarpusavio nuolaidų būdu išspręsti ginčą. Ieškovė padarė nuolaidas, atsižvelgdama į atsakovės pretenzijas dėl montavimo. Prašo skolos su PVM, nes tai pirkimas – pardavimas. Atvirkštinis PVM taikomas darbams, ne prekėms.

13.       Teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas S. Č. su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė. Pažymėjo, kad dalinai sumontuotos elektrinės perdavimas reiškia, kad montavimo darbai perduoti. Tai matyti ir iš galutinio perdavimo akto. Ieškovė įsipareigojo pašalinti defektus. Nors įrašo dėl konkrečių trūkumų perdavimo akte nėra, tačiau jie galėjo būti nustatinėjami. Aktą rengė ieškovė, todėl jis atskleidžia jos valią. Garantinis raštas patvirtina, kad ieškovė garantavo darbų kokybę. Pagal komercinį pasiūlymą nebuvo perduota tai, kas paminėta 3,4,7,9, ir 10 eilutėse. Derantis su ieškove atsakovė reiškė pretenzijas dėl karkaso. Jo permontavimas būtų kainavęs labai daug. Ieškovė paklojo per plonus laidus. Atsakovė sutiko juos perimti, tačiau kilo rizika dėl perkaitimo. Ieškovei grėsė netesybos. Tai taip pat įėjo į nuolaidas. S. B. nepasirašė galutinio atliktų darbų akto, nes kilo klausimas dėl paslėptų defektų. Darbus užbaiginėjo (duomenys neskelbtini). Surašius defektinį aktą, ieškovė su dalimi trūkumų sutiko, bet nešalino. Neatliktais darbais atsakovė laiko per plonus kabelius (laidus), nesertifikuotą karkasą, neprijungimą prie inverterių, neatliktą jų programavimą. Įrašas „trūkumų nėra“ reiškia, kad atsakovė trūkumų nematė. Jie paaiškėjo vėliau. (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo pasikvietusi specialistus, tačiau jie įvertino laidus kaip per plonus ir blogą karkasą. Atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovei buvo pervesta būtent (duomenys neskelbtini). Kitą dalį sumos sulaikė, nes matė, kad elektrinės paleidimas vėluos. Įrašas „pretenzijų nebus“ apima tai, kas buvo iki susitarimo. Visgi garantiniai įsipareigojimai išliko. Ieškovė pakeitė statusą dėl elektros gamybos po to, kai patyrė nuostolius dėl jos nepaleidimo laiku. Nuostolius dėl nepagamintos energijos skaičiuoja pagal kainą, kurią pati ieškovė moka už elektrą, faktiškai sunaudotą elektros kiekį. ESO sąskaitose nurodytų dedamųjų paaiškinti negalėjo.  

14.       Teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė J. U. dėl priešieškinio paaiškino, kad ieškovės atsakomybė nekyla, nes pačios šalys susitarė abipusių nuolaidų būdu išspręsti ginčą. Dar (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo pasikvietusi specialistus. Esminis susitarimas buvo baigti ginčą. Ieškovė neėmė pinigų nei už darbus, nei už projektą ir papildomai suteikė nuolaidą prekei. Atsakovei darbų neperdavė, todėl jiems garantijos nesuteikė. Pati atsakovė pateikė elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kokios nuolaidos siūlomos ir taikomos. Atsakovės nurodomi nuostoliai dėl elektrinės nepaleidimo nepagrįsti, nes paleidus elektrinę atsakovei taip pat kiltų prievolė mokėti mokesčius. Ieškovės komerciniame pasiūlyme nurodyta grąža per metus tėra preliminari, nurodyta pagal modeliavimo programą. Tiksli suma galima tik paskelbus duomenis apie (duomenys neskelbtini) saulėtas dienas, o to dar nėra.

15.       (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius (dirbo iki (duomenys neskelbtini)), parodė, kad sutartį su atsakove rengė (duomenys neskelbtini) vadybininkas. Pradėjus elektrinės montavimą, paaiškėjo, kad užsakovė nepateikė stogo ekspertizės akto, dėl kurios su klientu buvo sutarę žodžiu. Pro stogą bėgo vanduo. Teko organizuoti stogo valymą. Įrodžius, kad vanduo teka ne dėl ieškovės kaltės, atsakovė ėmė reikšti įvairias nesuprantamas pretenzijas. Nusiuntė jai garantiją, kurią ieškovė būtų taikiusi pabaigusi darbus. Galiausiai sutarė neatlikti montavimo, projektavimo darbų ir jų neperduoti. Perduoti tik įrangą ir su ženklia nuolaida. Buvo sutarta, kad atsakovė sumokės sumažintą kainą. Ji vėlavo, žadėjo palaukti, kol galiausiai ėmė reikšti papildomas pretenzijas, pateikė defektinį aktą. Kainą tam ir mažino, kad būtų kompensuoti visi ieškovės nuostoliai. Ieškovė pati patyrė apie (duomenys neskelbtini) nuostolių, turėjo atsiskaityti su tiekėjais, todėl negalėjo ilgam laikui užšaldyti pinigų. Atsižvelgdama į tai ir sudarė susitarimą su atsakove. Projektą su ESO suderino (duomenys neskelbtini) mėnesį. Ieškovė užsakė ir sumokėjo už stogo ekspertizę. Atsakovė to nekompensavo, nors turėjo. Derybų metu nebuvo kilęs klausimas dėl netesybų. Kilo klausimas dėl papildomų darbų. Svarstė pasidalinti išlaidas per pusę, bet galiausiai nusprendė perduoti tik įrangą. Atsakovė reiškė pretenzijas dėl vėjalenčių. Priekaištų dėl montavimo nebuvo. Montavimo, projektavimo kainas sudarydami susitarimą išbraukė. Kadangi įvertino, kad reiks permontuoti, padarė nuolaidą. Permontavimas yra dažnas, kai darbą perima kitas rangovas, nes reikia viską patikrinti. Susitarime yra standartinė forma, kur įrašomi trūkumai ir terminai. Šiuo atveju sutarta, kad trūkumų nėra ir jų nešalins. Susitarimą pasirašinėjo be teisininko ir žodžiui „sumontuota“ reikšmės neteikė. Po įrangos perdavimo atsakovei reikėjo atlikti elektrinės pajungimą ir tai, kas nurodyta defektiniame akte, atlikti skaičiavimus, sudėti trūkstamą balastą, padukus tarp stogo dangos, atlikti testavimus, paleidimo darbus. Vertinant pagal komercinį pasiūlymą, ieškovė neperdavė to, kas nurodyta 3,4,7 eilutėje, 5 ir 6 iš dalies, o 10 padarė, bet neperdavė.

16.       (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkė, parodė, kad (duomenys neskelbtini) pakvietė įvertinti elektrinės būklę, pakoreguoti defektus ir priduoti elektrinę. Darbus atliko, tik dar nepridavė elektrinės. Nustatė darbų defektus. Dalis darbų buvo atlikta nekokybiška, dalis nepilnai. Nekokybiškus darbus reikėjo pakoreguoti, pvz. stipriau pritvirtinti saulės elektrinės modulius. Kadangi buvo padėta nepakankamai balasto, (duomenys neskelbtini) užbaigė darbą padėdama balasto papildomai. Buvo vietų, kur konstrukcijos nupjautos, bet neužcinkuotos, nepakankamas įžeminimas, nepakankamas suveržimas, neatliktas laidų ženklinimas. Statytojas turėjo įvertinti, ar nekrenta šešėlis, įspėti dėl poreikio dėti optimizatorius. MC jungtys buvo netinkamai sujungtos (neizoliuotos), todėl išdegusios. Jas pakeitė kitomis. (duomenys neskelbtini) atliko papildomus darbus: nuėmė vieną modulį, tvarkė skylę stoge, padarė TPSI spintą, keitė kabelį nuo inverterių iki spintos. Defektinis aktas nuo perdavimo akto skyrėsi minimaliai. Darbai nebaigti, nes gamintojas užsakė naujas sąlygas iš S. B. nuspręsta, kad gaminančio vartotojo sąlygos netinkamos dėl vartotojo poreikio pasikeitimo. Įmonė veiklos nebevykdė, todėl energijos nenaudojo, o atidavė į tinklą. Pasikeitė vartotojas iš gaminančio į gamintoją. (duomenys neskelbtini) rengė elektrotechninės dalies projektą. Apie ankstesnį informacijos neturėjo. Lyginant defektų šalinimo sąmatą su kaštų suvestine, kaina skyrėsi dėl optimizatorių, atliktos ekspertizės, įtampų tikrinimo.

17.       (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius, parodė, kad sutartį su (duomenys neskelbtini) sudarė dėl elektrinės paleidimo darbų. Reikėjo prijungti laidus ir pažiūrėti, ar veikia. Ne viskas veikė. Pastebėjo kibirkščiavimą, todėl pradėjo žiūrėti elektrinę. Atliko defektavimą. Reikėjo taisyti visas smulkmenas. Trūkumų neprofesionalas, taigi ir atsakovė, pastebėti negalėjo. Sąmatoje nurodytos sumos neužteko, todėl elektrinės nepaleido. Nedarė dokumentacijos, elektrinės nepridavė. Programavimo darbus atliko tik iš dalies. Kadangi darbus reikėjo taisyti, tam buvo reikalingos papildomos lėšos.

18.       (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) projektų vadovas, parodė,  kad nesklandumų dėl elektrinės kilo nuo pat pradžių, nes pati (duomenys neskelbtini) nedirbo, dirbo subrangovas. Atvykęs nustebo dėl stogo. Atsakovė buvo nepatenkinta tuo, kad naudotos netinkamos, nesertifikuotos medžiagos, neatlikta stogo ekspertizė, savavališkai pakeista inverterių vieta, apgadintas stogas, ploni laidai. Kadangi atsakovė užsisakė elektrinę, laikė, kad ir stogo ekspertizę turėjo parengti ieškovė. Apie tai kalbėjo su ieškove, galimai numatė ir sutartyje. Ieškovė žadėjo padaryti viską. Iš to suprato, kad ir stogo ekspertizės projektą. Visgi ieškovė nepadarė. Padarė pati atsakovė. Galimai pati ir mokėjo. Jis dalyvavo šalių derybose. Sutarė, kad atsakovė pasiims tai, kas padaryta, ir užbaigs savo jėgomis. Pasiėmė inverterius, kolektorius, atliktus darbus, konstrukcijas. Kaina sumažėjo dėl neatliktų darbų, nesertifikuoto karkaso, nepravesto kabelio, dokumentacijos nepridavimo ir vėlavimo. Manė, kad darbų trūkumų nėra. Negali pasakyti, ar atsakovė pasitelkė specialistus. Ieškovė suteikė garantiją tam, kas atlikta. Šiuo metu elektrinė nepaleista, turi atlikti darbus ESO.

Ieškinys

tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo

19.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumontuoti ir priduoti atsakovei (duomenys neskelbtini) modulinę saulės elektrinę, paruoštą eksploatavimui, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė priimti prekę ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) sumą su PVM (el.b. t.1, l.8 - 10). Atsakovė po sutarties pasirašymo sumokėjo dalį prekės kainos, tai yra (duomenys neskelbtini) (el.b. t. 1, l. 13). (duomenys neskelbtini) ieškovė išsiuntė atsakovei raštą dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ir sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog atsakovė pažeidė atsiskaitymo su ieškove terminus, reiškė nepagrįstas pretenzijas, todėl siūlė atsakovei nutraukti sutartį šalių susitarimu (el.b.t.1, l. 14-15). (duomenys neskelbtini) ieškovė papildomai išsiuntė atsakovei raštą dėl sutarties nutraukimo ir prekės demontavimo, kuriame nurodė, kad atsakovei nesutikus nutraukti sutartį šalių susitarimu, nuo (duomenys neskelbtini) sutartį nutrauks dėl atsakovės kaltės, o prekę demontuos. (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie pirkimo - pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė nutraukti pagrindinę sutartį abipusiu susitarimu (el.b.t.1, l. 19). (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė galutinį perdavimo aktą el.b.t.1, l. 22-23).

20.       (duomenys neskelbtini) atsakovė sudarė rangos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) saulės elektrinės nebaigtų darbų užbaigimo su (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 71-72. ) (duomenys neskelbtini) atsakovė sumokėjo ieškovei (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 13). (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovės darbuotojui S. B., ieškovės darbuotojui T. Z. ir atsakovės pasitelkto rangovo (duomenys neskelbtini) vadovui R. G., buvo atlikta vizualinė sumontuotos elektrinės patikra ir surašytas defektinis aktas, kurio ieškovės darbuotojas nepasirašė (el.b.t.1, l.54). (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku šis defektinis aktas išsiųstas ieškovei, prašant artimiausiu metu organizuoti trūkumų šalinimą ir perduoti montavimo sujungimo darbus (el.b.t1, l. 67). Atsakydama į šį laišką, (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške ieškovė nurodė, kad montavimo darbų neperdavė, todėl nusiskundimai dėl jų nepagrįsti (el.b.t.1 l. 66-67). Atsakovės pasitelktas kitas rangovas (duomenys neskelbtini) atliko elektrinės montavimo darbų vertinimą ir surašė defektinį aktą (el.b.t.1, l. 55-58) bei tą pačią dieną parengė defektų šalinimo sąmatą 10 278,95 Eur sumai su PVM (el.b.t.1, l. 59). Šį defektinį aktą atsakovė išsiuntė ieškovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), prašydama pašalinti nustatytus trūkumus ir įspėdama, kad priešingu atveju, trūkumų šalinimui bus pasitelkti kiti asmenys ir trūkumų šalinimo išlaidomis sumažinta mokėtina darbų kaina (el.b.t. 1, l. 62). (duomenys neskelbtini) atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl montavimo, tiekimo, paleidimo, derinimo, paslaugų teikimo ir visų kitų darbų, siekiant pašalinti pastatytos saulės elektrinės defektus (el.b.t. 1, l. 75-81). Konkretus darbų (defektų šalinimo) sąrašas nurodytas sutarties priede Nr. 1 (el.b.t. 1, l. 82).   

Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo

21.       Bylos duomenys patvirtina, kad šalys sudarytą sutartį įvardijo kaip pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau tarp jų kilo ginčas dėl tikrojo susiklosčiusių santykių pobūdžio. Ieškovė teigė, kad sutartis pirkimo – pardavimo, atsakovė, kad rangos.

22.       Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

23.       Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.306 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku taip pat gali būti prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai (CK 6.306 straipsnio 2 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį (CK 6.306 straipsnio 3 dalis).

24.       Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kvalifikuojant sutartį būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

25.       CK 6.645 str., reglamentuojantis rangos sutarties dalyką, numato ir rangos bei pirkimo – pardavimo sutarties atribojimo kriterijus, t.y. jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi (CK 6.645 str. 4 d.).

26.       Šiuo atveju šalys pačios sutartį pavadino pirkimo – pardavimo sutartimi, sutarties objektu įvardijo (duomenys neskelbtini) modulinę saulės elektrinę ir montavimo darbus, tai apibūdinę kaip prekę ir toliau sutartyje jos objektu laikė būtent prekę (sutarties 1.1., 1.2. p.). Iš ieškovės komercinio pasiūlymo matyti, kad iš bendros sutarties kainos ((duomenys neskelbtini) be PVM) montavimo darbai sudarė 14 128,40 Eur (be PVM), projektavimo, derinimo ir pridavimo darbai – 2 750 Eur (be PVM), transportavimas, keltuvai – 770 Eur (be PVM), TSPĮ spinta, monotoringas, programavimo darbai – 5 500 Eur (be PVM). Bendra kaina – 23 148,40 Eur (be PVM). TSPĮ spinta, priešingai ieškovės vertinimui, priskirtina darbams, o ne prekei, nes ji nebuvo perduota, buvo naudota montuojant elektrinę ir vėliau demontuota. Visa kita nėra darbai, todėl jiems nepriskirtini. Palyginus su bendra sutarties kaina darbai tesudarė 16,50 proc., t.y. itin nedidelę bendros kainos dalį, todėl vien pagal šį kriterijų nėra pagrindo šalių sudarytos sutarties laikyti rangos sutartimi.

27.       Pažymėtina ir tai, kai sprendžiant dėl sutarties šalis siejusio santykių pobūdžio, atsižvelgiama ir į jų bendravimą bei sutarties objekto vertinimą. Iš (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško ieškovei matyti, kad atsakovė sutiko ir siūlė nupirkti esamos būklės neužbaigtą montuoti elektrinę už (duomenys neskelbtini) su PVM bei apmokėti sąskaitą už modulius, inverterius ir DC kabelį (el.b.t.1, l. 154), taigi siūlė nupirkti būtent prekę. Šalių sudarytas (duomenys neskelbtini) papildomas susitarimas patvirtina, kad šalys susitarė dėl įrangos pirkimo, aiškiai įvardindamos santykių pobūdį – pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka sumontuotą įrangą su lydinčia dokumentacija (papildomo susitarimo 1 p.), pirkėjas įsipareigoja priimti įrangą (susitarimo 2 p.) (el.b.t.1, l. 19). (duomenys neskelbtini) galutiniame perdavimo akte nurodyta, kad perduodami (duomenys neskelbtini) vnt., (duomenys neskelbtini) 2 vnt., montavimo konstrukcija (duomenys neskelbtini) vnt., kitos smulkios medžiagos bei dokumentai (el.b.t.1, l. 22-23).

28.       Aplinkybė, kad šalys tarėsi ir dėl montavimo darbų, reiškia tik tai, kad daiktas turėjo būti parduotas sumontuotas, t.y. pagrindinis objektas – prekė, tačiau ji perduodama atlikus montavimą. Taigi montavimas nebuvo pagrindinis sutarties objektas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien tai, kad prekės dar nebuvo pagamintos (t. y. jas gamino ieškovė), nesudaro pagrindo šalių santykius pripažinti tik rangos santykiais, kadangi pagal CK 6.306 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti ne tik daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi, bet ir tie, kurie gali būti sukurti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-625-467/2022).

29.       Kadangi šalių sutartiniuose santykiuose dominamo prekė (kaip daiktas) ir jos kaina, šalių sutartiniai santykiai kvalifikuojami kaip pirkimo – pardavimo ir atitinkamai jiems taikomos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos.

Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių

30.       (duomenys neskelbtini) papildomu susitarimu Nr. 1 šalys nutraukė (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (susitarimo 4 p.) ir susitarė, kad ieškovė už 118 580 Eur įskaitant PVM parduoda atsakovei sumontuotą įrangą (susitarimo 1 p.). Pirkėjas, t.y. atsakovė, įsipareigojo priimti įrangą ir per 5 darbo dienas nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos sumokėti pardavėjui likusią (duomenys neskelbtini) sumą (įrangos kaina (duomenys neskelbtini), atskaičius (duomenys neskelbtini)) (susitarimo 3 p.). (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad perdavimas įvyko, o skolų apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė sumokėjo (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 22, 13). Taigi liko nesumokėta (duomenys neskelbtini). Ieškovė tai laiko skola, o atsakovė teigia patyrusi net didesnius nei ši suma nuostolius, todėl neprivalo nieko ieškovei mokėti.

31.       Taigi šalys pripažįsta skirtumą tarp susitarimu sutartos mokėti kainos ir faktiškai sumokėtos ((duomenys neskelbtini)), atsakovė neturi ieškovei pretenzijų dėl įrangos kokybės, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl perdavimo apimties, iš kurios viena kildina reikalavimą į skolą, kita į nuostolių atlyginimą.

32.       Iš papildomo susitarimo Nr.1 1-o punkto matyti, kad pardavėjas įsipareigojo perduoti sumontuotą įrangą su lydinčia dokumentacija (garantijomis, sertifikatais, projektais ir pan.) bei išvardijo konkrečiai, kas priėmimo – perdavimo aktu bus perduota, t.y. (duomenys neskelbtini) ir kitos medžiagos, montavimo karkasas, suderintas su AB Energijos skirstymo operatoriumi (ESO) elektrotechninės dalies darbo projektas. Susitarimo 3-u punktu pirkėjas, t.y. ieškovė, įsipareigojo įrangą priimti. Taigi susitarime buvo kalbama tik apie įrangos perdavimą ir priėmimą, o konkretus detalizavimas, kas perduodama, tik dar aiškiau nurodė į konkrečias įrangos dalis ir darbo projektą. Susitarimo 3-u punktu atsakovė įsipareigojo priimti įrangą, net neužsimindama apie darbus. Šalys susitarimo 5-ame punkte patvirtino, jog įvykdžius susitarimo sąlygas, neturės viena kitai jokių pretenzijų, kylančių iš sutarties ir šio susitarimo. Priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad susitarimas buvo įvykdytas, todėl šalys negali reikšti viena kitai pretenzijų iš sutarties ar susitarimo. Vienintelės pretenzijos gali kilti iš susitarime nurodytų garantijų suteikimo (duomenys neskelbtini).

33.       Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovė jai perdavė darbus dėl to, kad priėmimo – perdavimo akte nurodyti atlikti darbai – dalinis saulės elektrinės montavimas, taip pat atliktas įrašas „darbų trūkumai ir jų pašalinimo terminai“. Atkreiptinas dėmesys, kad įrašai „atlikti darbai“ ir „darbų trūkumai ir jų ištaisymo terminai“ yra perdavimo akto šabloninės tezės, po kurių padėtas dvitaškis, kad būtų įrašyta ir kokie darbai perduoti, ir kokie trūkumai bei jų šalinimo terminai. Taigi svarbu ne šie šabloniniai įrašai, o tai, kas yra po jų (po dvitaškio). Nurodant atliktus darbus įrašytas dalinis saulės elektrinės montavimas. Tai negali būti laikoma darbų perdavimu dėl to, kad dalinis montavimas reiškia tai, kad darbai nebaigti, vadinasi, gali būti taisomi, perdaromi ir tikrai turi būti atlikti papildomi darbai. Be to, jei būtų įvykęs dalinio montavimo darbų perdavimas, turėjo būti įvardinta, kokie darbai perduoti, nes tesant įrašui „dalinis“, visiškai neaiški, nekonkretizuota darbų apimtis. Teismo vertinimu būtent dėl to, kad šalys neperdavė darbų, ir buvo atliktas nekonkretus įrašas „dalinis montavimas“, kuris nusakė ne darbus, o tik perduodamos įrangos būseną - perduodama dalinai sumontuota įranga, kas atitinka papildomo susitarimo 1-ą punktą. Svarbu pažymėti ir tai, kad ties įrašu „darbų trūkumai ir jų pašalinimo terminai“ nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) tarp šalių pasirašytą susitarimą sutarta perduoti dalinai sumontuotą saulės elektrinę, dėl to trūkumų nėra. Šis įrašas papildomai patvirtina aukščiau nurodytą išvadą, kad dalinis sumontavimas neapima nei darbų tikrinimo, nei taisymo, nei pildymo, kas būdinga siekiant darbų perdavimo, nes tokiu atveju darbus perduodanti šalis prisiima atsakomybę už juos. Nagrinėjamu atveju tokios atsakomybės ieškovė neprisiėmė ir garantijos darbams nesuteikė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo – pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) numatyta 5 metų garantija montavimo darbams, o teikiamas garantijas ieškovė įrašė tiek susitarime, tiek priėmimo – perdavimo akte. Šiuose dokumentuose nėra jokio įrašo apie garantiją darbams (jo ir negali būti esant darbams neužbaigtiems, nepatikrintiems), todėl akivaizdu, kad darbai ir nebuvo perduoti.

34.       Atsakovė pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) ieškovės pasirašytą garantinį raštą montavimo darbams (el.b.t.1, l. 70), tačiau pažymėtina, kad šis aktas buvo išrašytas vykstant šalių deryboms dėl sutarties nutraukimo ir nebuvo įtrauktas į priėmimo perdavimo aktą, nebuvo paminėtas papildomame susitarime, todėl negali būti vertinamas kaip patvirtinantis darbų perdavimą atsakovei. Be to, šiame akte nurodyta garantijos skaičiavimo pradžia, t.y. nuo visų pardavėjo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo arba nuo statybos užbaigimo dienos. Nagrinėjamu atveju nei visi ieškovės darbai buvo atlikti ir perduoti, nei statyba baigta.

35.       Elektroninis šalių susirašinėjimas, vykstant deryboms dėl taikaus ginčo sprendimo iki papildomo susitarimo, patvirtina, kad dar (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė apie nebaigtus ir, jos vertinimu, netinkamai atliktus ieškovės darbus bei sutiko sumokėti už neužbaigtą montuoti elektrinę, konkrečiai už modulius, inverterius ir DC kabelį, (duomenys neskelbtini) su PVM (el.b.t.1, l. 154). Atkreiptinas dėmesys, kad faktiškai galutinai šalys susitarė net dėl mažesnės sumos ((duomenys neskelbtini)). Taigi pirminiame derybų etape vien už nebaigtą montuoti įrangą atsakovė sutiko mokėti didesnę kainą. Be to, atsakovė, šiame elektroniniame laiške nurodė, kad buvo pasikvietusi nepriklausomus specialistus, kurie įvertino atliktų darbų kokybę ir būklę, ir pripažino, kad viską reikia perdaryti, nes kabeliai netinkami, konstrukcija modulių tvirtinimo netinkama, įžeminimai nepadaryti ir t.t. Tai rodo, kad atsakovė, įvertinus specialistams, jau (duomenys neskelbtini) žinojo tiek atliktų darbų apimtį ir jų kokybę, tiek teigdama, kad viską reikia perdaryti, sutiko mokėti už įrangą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, neturi jokio pagrindo atsakovės argumentai dėl atskirų darbų trūkumų, nurodytų į bylą pateiktuose (duomenys neskelbtini) defektiniuose aktuose (el.b.t.1, l. 54-55), kaip pagrindo neatsiskaityti su ieškovei ir skaičiuoti jai nuostolius, nei liudytojų (duomenys neskelbtini) parodymai dėl šių trūkumų, kai ir juos žinodama bei net darydama prielaidą dėl „visko perdarymo iš naujo“, atsakovė sutiko mokėti ieškovei (duomenys neskelbtini).  

36.       Iš tolesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovė nurodė telefonu kalbėjusi su atsakovės atstove ir sutarusi, kas atsakovė pasiūlys, kokias prekes nori pasilikti, jei nenori, kad (duomenys neskelbtini) baigtų projektą ir nesutinka mokėti už papildomus darbus (el.b.t.1, l. 116). Į tai atsakovė pasiūlė perimti (duomenys neskelbtini), kas atitinka komercinio pasiūlymo 1-2 pozicijas (el.b.t. 1, l. 115). Taigi tiek derybų metu, tiek pasirašytame susitarime numatytas įrangos, o ne darbų perdavimas.

37.       Papildomame susitarime nurodyta, kad ieškovė perduos (duomenys neskelbtini), DC kabelį, saulės panelių sujungimui 4mm2 ir kitas medžiagas, montavimo karkasą, suderintą su AB Energijos skirstymo operatoriumi (ESO) elektrotechninės dalies darbo projektą. Priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kad perduodami (duomenys neskelbtini), kitos smulkios medžiagos. Faktiškai perduotas ir su ESO suderintas elektrotechninės dalies darbo projektas (el.b.t. 2, l. 117-122). Pagal komercinį pasiūlymą tai atitinka mažiausiai (duomenys neskelbtini) be PVM arba (duomenys neskelbtini) su V. I. po šalių derybų sutiko perduoti įrangą už (duomenys neskelbtini), vadinasi, padarė net (duomenys neskelbtini) nuolaidą. Atsakovė, žinodama, kad įranga sumontuota tik dalinai ir montavimas nėra perduodamas, be to, patikrinus specialistams, galėjo daryti prielaidą ir apie darbų perdarymą, todėl nuolaida turėjo pilnai kompensuoti jos galimus nuostolius.

38.       Ginčo sprendimui ir taikytoms nuolaidoms neturi reikšmės atsakovės argumentai, kad ieškovė siūlė kitiems asmenims pirkti saulės modulius žemesne kaina, nes, pirma, abi šalys verslo subjektai ir prekės kaina yra jų derybų objektas, antra, atsakovė pateiktame komerciniame pasiūlyme (duomenys neskelbtini) gamintojo moduliai, trečia, atsakovės pateiktas kaip mažesnės kainos komercinio pasiūlymo laikas yra gerokai vėlesnis nei ginčo atveju. Įvertinus tai, kad saulės modulių kainos mažėjo, mažesnės kainos komercinis pasiūlymas vėlesniu laikotarpiu niekaip neįrodo nei ieškovės nesąžiningumo atsakovės atžvilgiu, nei galėtų būti siejamas su taikyta nuolaida už perduotą įrangą (el.b.t.3, l. 1-2, 45-46).

39.       Neturi reikšmės taikytai nuolaidai ir argumentai dėl karkaso sumontavimo iš nesertifikuotų medžiagų. Ieškovės atstovė paaiškino, kad medžiagų deklaracija ieškovės darbuotojo buvo atsiųsta klaidingai, jokie dokumentai klastojami nebuvo. Kita vertus, atsakovė nepateikė duomenų, kokie yra karkaso trūkumai ir kokią tai turi įtaką visai įrangai ir/ar atsakovės nuostoliams dėl to.

40.       Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neperdavė atsakovei darbų, todėl pastaroji negali remtis jų trūkumų vengdama atsiskaitymo su ieškove. Iš atsakovės ieškovei priteisiama 27 643 Eur skola.

41.       Pirkimo – pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) šalys susitarė, kad pirkėjas, pažeidęs atsiskaitymo terminus, moka pardavėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jei raštu nesusitarta kitaip. Kitokio susitarimo byloje nėra. Papildomame susitarime pirkėjas, t.y. atsakovė, įsipareigojo sumokėti likusią 67 643 Eur sumą per 5 darbo dienas nuo priėmimo –perdavimo akto pasirašymo dienos. Priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas (duomenys neskelbtini). Vadinasi, atsakovė pilnai atsiskaityti turėjo iki (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini), vadinasi, nuo likusios 27 643 Eur sumos ieškovė pagrįstai paskaičiavo 704,82 Eur delspinigių už 51 dieną, taikydama sutartyje numatytą 0,05 proc. dydžio delspinigių normą. Ši delspinigių suma priteisiama ieškovei iš atsakovės.

42.       CK 6.37 str. 2 d. numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 2 d. kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai šalys yra verslo subjektai, ieškovė turi teisę pasirinkti skaičiuoti procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAPKSVPĮ). Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma.

43.       MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

44.       Taikant aukščiau nurodytą įstatymą ir atsižvelgiant į tai, kad prievolė mokėti palūkanas kilo (duomenys neskelbtini), nustatant procesinių palūkanų dydį taikytina (duomenys neskelbtini) galiojusi norma – 2,5 proc., padidinta 8 procentais. Tokiu būdų ieškovei iš atsakovės priteisiamos 10,5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 28 347,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl atsakovės nuostolių atlyginimo

45.       Atsakovė teigia patyrusi 10 278,95 Eur nuotolių, šalindama ieškovės atliktų darbų trūkumus, taip pat patyrusi žalą dėl laikotarpiu (duomenys neskelbtini) sumokėtos 17 21,76 Eur sumos, kurios nebūtų teikę mokėti, jei elektrinė veiktų. Atsakovė remiasi CK 6.334 str. 1 d. 3 p., jei teismas šalių santykius kvalifikuos kaip pirkimo – pardavimo, arba CK 6.665 str. 1 d. 3 p., 6.664 str. 3 d., jei šalių santykiai bus kvalifikuoti kaip rangos. Teismas šalių santykius kvalifikavo kaip prikimo – pardavimo, todėl aktuali šalies teisė pasinaudoti CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numatyta teisių gynyba.

46.       CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

47.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pardavė daiktą, t.y. perdavė įrangą, kurios kokybei atsakovė jokių pretenzijų nereiškia, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.334 str. 1 d. 3 p

48.       Atsakovė patyrė išlaidų už (duomenys neskelbtini) defektų šalinimo sąmatoje nurodytų darbų atlikimą. Darbai ieškovei nebuvo perduoti, todėl ieškovei nekyla pareiga kompensuoti atsakovei jos patirtas išlaidas darbams. Taip pat sudarius susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame išspręstas įrangos perdavimo ir atsiskaitymo klausimas, ieškovė nėra atsakinga už saulės elektrinės paleidimo laiką, atitinkamai ir už ieškovės negautas pajamas ar sumokėtas lėšas už elektrą vėlesniu nei susitarimo sudarymas ir įrangos perdavimas metu.

49.       Kadangi neperduoti darbai, nėra pagrindo konstatuoti ir neteisėtų ieškovės veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jų ir atsakovės nuostolių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neįrodė ir jos nurodomos žalos dydžio.

50.       Iš liudytojo M. M., buvusio ieškovės vadovo, parodymų matyti, kad šalys susitarime įvertino permontavimo galimybę, todėl vien dėl to negalima vertinti nei darbų kokybės, nei nuostolių už jų trūkumų šalinimą (juo labiau, kad perdavimo akte nurodyta, kad būtent dėl to, kad perduodama dalinai sumontuota saulės elektrinė, trūkumų nėra).

51.       Atsakovė reiškė nepagrįstas pretenzijas dėl per plonų laidų, nes nepateikė jokių duomenų, kad jie netinkami ir elektrinė dėl jų negali būti naudojama. Apklausus liudytojus dėl defektiniuose aktuose nurodytų trūkumų, matyti, kad daugelis jų, įvertinus, kad atliktas tik dalinis montavimas, net nėra trūkumai, pvz., panelių laikikliai turi laisvumą nuo stogo dangos (taigi juos reikia sutvirtinti atliekant tolesni montavimą), neįrengtas įžeminimo kontūras (taigi atliekant tolesnį montavimą jį reikia įrengti), neatliktas priešgaisrinis sandarinimas (taigi atliekant tolesnį montavimą jį reikia atlikti) ir t.t. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad tęsiant montavimo darbus reiks atlikti skaičiavimus, sudėti trūkstamą balastą, padukus tarp stogo dangos, atlikti testavimus, paleidimo darbus. Visa tai rodo tęstinumą, bet ne trūkumus.

52.       (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius, parodė, kad sutartį su (duomenys neskelbtini) sudarė dėl elektrinės paleidimo darbų ir nustatė, kad reiks  taisyti daug smulkmenų, tačiau tai atitinka faktinę situaciją, kai darbai atlikti tik iš dalies, vadinasi, nebaigti, nepatikrinti, nepriduoti, dėl to galimos ar net būtinos kai kurios jų korekcijos.

53.       (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkė, parodė, kad dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai, dalis nepilnai. Nekokybiškus darbus reikėjo pakoreguoti, pvz. stipriau pritvirtinti saulės elektrinės modulius, padėti papildomai balasto. Visa tai – darbų tęsimas su tam tikrų darbų, jei yra poreikis, koregavimu. Liudytoja parodė, kad statytojas turėjo įvertinti, ar nekrenta šešėlis, įspėti dėl poreikio dėti optimizatorius. Visgi tai atliekama tolesnėje darbų eigoje ir kol darbai nebaigti, nelaikytina trūkumu. Juo labiau nelaikytina trūkumu liudytojos nurodyti kaip (duomenys neskelbtini) atlikti papildomi darbai: vieno modulio nuėmimas, TPSI spintos padarymas, kabelio nuo inverterių iki spintos keitimas, ypač, kai liudytoja patvirtino, kad defektinis aktas nuo perdavimo akto skyrėsi minimaliai. Be to, ji parodė, kad lyginant defektų šalinimo sąmatą su kaštų suvestine, kaina skyrėsi dėl optimizatorių, atliktos ekspertizės, įtampų tikrinimo, o visa tai – papildomi darbai.

54.       Taigi tiek dėl to, kad darbai neperduoti, tiek dėl to, kad perduodamos įrangą šalys įvertino, kad ne tik reiks atlikti papildomus darbus, bet ir dalį jų koreguoti ar net permontuoti, į bylą pateiktuose defektiniuose aktuose nurodytų defektai nelaikyti ieškovės darbų trūkumais, todėl ir išlaidos dėl jų nelaikytinos atsakovės nuostoliais, už kuriuos atsakinga ieškovė.

55.       Teismas neturi pagrindo tenkinti ir priešieškinio dalies dėl 17 364,05 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos atsakovė kildina iš nepagamintos elektros, nes ieškovė neperdavė atsakovei darbų ir nėra atsakinga už elektrinės paleidimo laiką, šalys, ieškovei taikant nuolaidą, išsprendė nuostolių dėl dalinai sumontuotos elektrinės perdavimo atlyginimo klausimą, atsakovė pati priėmė sprendimą pakeisti savo statusą iš gaminančio į gamintoją, o ir atsakovės paskaičiuoti kaip galimi jos nuostoliai nepaleidus elektrinės planuotu metu yra tik tikėtini, be to, apskaičiuoti nepakankamai tiksliai, neįvertinus papildomų išlaidų, susijusių su saugojimo mokesčiais, mokesčiais valstybei. Taigi priešieškinis pilnai atmetamas dėl nuostolių ir atitinkamai, dėl išvestinių reikalavimų.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo.

56.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

57.       Ieškovė

patyrė 638 Eur žyminio mokesčio ir 5 270,76 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 5 908,76 Eur. Šias išlaidas pagrindžia į bylą pateikti įrodymai (sąskaitos, mokėjimo dokumentai), todėl jos laikytinos realiomis ir pagrįstomis. Be to, teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 5 908,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. 

58.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 21,21 Eur. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), todėl ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

            ieškinį tenkinti.

            Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), 27 643 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus) skolos, 704,82 Eur (septynis šimtus keturis eurus, 82 ct) delspinigių, 10,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (28 347,82 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-07-07)iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 908,76 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus aštuonis eurus, 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

            Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), 21,21 Eur (dvidešimt vieną eurą, 21 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Pašto išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas, teismui turi būti pateiktas jų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                         Loreta Šiškienė