Civilinė byla Nr. 2-1810-781/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01413-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.3.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, kuria į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ kreditorių sąrašą įtrauktas kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 93 238,70 Eur finansinis reikalavimas, nustatant, kad 64 191,60 Eur dalis reikalavimo yra užtikrinta priverstine hipoteka (įkeitimu), likusi dalis finansinio reikalavimo tvirtinama antrojoje kreditorių eilėje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Bajoras“ (toliau – UAB „Bajoras“) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Simpatija“ (toliau – bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – kreditorius) su 64 191,60 Eur (I etapo reikalavimas – 61 089,99 Eur, II etapo reikalavimas – 3 101,61 Eur) finansiniu reikalavimu.
3. 2020 m. liepos 21 d. kreditorius pateikė bankroto administratorei prašymą patikslinti jo reikalavimą, patvirtinant 93 238,70 Eur (I etapo reikalavimas – 90 137,09 Eur, II etapo reikalavimas – 3 101,61 Eur) dydžio reikalavimą BUAB „Bajoras“ bankroto byloje kaip reikalavimą, užtikrintą hipoteka (įkeitimu).
4. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patikslinti kreditoriaus reikalavimą BUAB „Bajoras“ bankroto byloje, t. y. patvirtinti kreditoriaus 93 238,70 Eur (I etapo reikalavimas – 90 137,09 Eur, II etapo reikalavimas – 3 101,61 Eur) dydžio reikalavimą nustatant, jog kreditoriaus 64 191,60 Eur (I etapo reikalavimas – 61 089,99 Eur, II etapo reikalavimas – 3 101,61 Eur) reikalavimas yra užtikrintas priverstine hipoteka (įkeitimu). Dėl likusios 29 047,10 Eur dalies pripažinimo reikalavimu, užtikrintu hipoteka (įkeitimu), bankroto administratorė pateikė prieštaravimus, kadangi ši suma susiformavo po bankroto bylos UAB „Bajoras“ iškėlimo.
5. Kreditorius pateikė atsiliepimą į bankroto administratorės prieštaravimus, kuriame nurodė, kad UAB „Bajoras“ laiku nemokant skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui, kreditorius, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą – mokesčių sumokėjimą, 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (8.1E) VIA_SP2E-31 dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (8.1E) VIA_SP2E-140 dėl UAB „Bajoras“ turto priverstinės hipotekos pakeitimo UAB „Bajoras“ turtui taikė priverstinę hipoteką. Reikalavimo suma sprendimo priėmimo metu sudarė 31 002,21 Eur, priverstine hipoteka užtikrinti reikalavimai – UAB „Bajoras“ skolos VSDF biudžetui grąžinimas ir būsimas skolinis įsipareigojimas. Nors minėtame sprendime hipoteka užtikrinta reikalavimo suma nurodyta 31 002,21 Eur, tačiau ji parodo tik sprendimo priėmimo metu buvusį įsiskolinimą, o kreditoriaus sprendimu nustatyta priverstine hipoteka buvo užtikrintas ne tik esamų, bet ir būsimų UAB „Bajoras“ skolų (įsipareigojimų) VSDF biudžetui grąžinimas. Kreditoriaus sprendimas nenuginčytas ir galiojantis, įregistruotas viešajame registre. Kreditorius pažymėjo, kad sprendimai, kurių pagrindu įregistruota patikslinta priverstinė hipoteka, priimti 2018 m. spalio 3 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. iki bankroto bylos UAB „Bajoras“ iškėlimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kreditoriaus manymu, bankroto administratorės prieštaravimai laikytini nepagrįstais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi į BUAB „Bajoras“ kreditorių sąrašą įtraukė kreditoriaus 93 238,70 Eur (I etapo reikalavimas – 90 137,09 Eur, II etapo reikalavimas – 3 101,61 Eur) finansinį reikalavimą, nustatant, jog 64 191,60 Eur (I etapo reikalavimas – 61 089,99 Eur, II etapo reikalavimas – 3 101,61 Eur) reikalavimas yra užtikrintas priverstine hipoteka (įkeitimu), o likusi 29 047,10 Eur finansinio reikalavimo dalis tvirtinama antrojoje kreditorių eilėje.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad UAB „Bajoras“ bankroto byla iškelta galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), sprendė, kad ginčijamo finansinio reikalavimo klausimui nagrinėti taikytinos ĮBĮ nuostatos.
8. Teismas nustatė, kad kreditoriaus sprendimais (2018 m. spalio 3 d., 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. gruodžio 20 d.) UAB „Bajoras“ turtui buvo taikyta priverstinė hipoteka 61 089,99 Eur sumai. Įvertinus 3 101,61 Eur delspinigių sumą, bendra įkeitimu užtikrinta kreditoriaus finansinio reikalavimo suma sudaro 64 191,60 Eur.
9. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 „Dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatė, kad pagal šių taisyklių 21 punktą, jei draudėjo skola Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomojo sveikatos draudimo fondui, ar kitam fondui, kurio įmokų administravimas priskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, arba vaikų išlaikymo išmokų ar vaikų išlaikymo išmokų permokos skola Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padidėja daugiau negu trimis eurais, tai Fondo valdybos teritorinis skyrius prieš atlikdamas šiose Taisyklėse numatytus veiksmus padidėjusios skolos daliai per aštuonias darbo dienas nuo padidėjusios skolos atsiradimo priima naują sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Jeigu draudėjo skola yra didesnė negu penki šimtai eurų, Fondo valdybos teritorinis skyrius skolos Fondui išieškojimui užtikrinti priima sprendimą dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo (Taisyklių 48.1 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad pagal Taisyklių 51 punktą, Hipotekos registro tvarkytojui duomenys dėl turto priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo (priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo pakeitimo ar panaikinimo) elektroniniu būdu pateikiami registruoti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamo sprendimo priėmimo.
10. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nesant byloje duomenų, jog dėl kreditoriaus 29 797,16 Eur finansinio reikalavimo dalies buvo laikytasi Taisyklėse nurodytos tvarkos, kreditoriaus 29 797,16 Eur finansinio reikalavimo dalis nėra užtikrinama hipoteka, todėl kreditorius su šia finansinio reikalavimo suma įtrauktinas į BUAB „Bajoras“ antrosios eilės kreditorių sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Kreditorius pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – į BUAB „Bajoras“ kreditorių sąrašą įtraukti kreditorių su 93 238,70 Eur finansiniu reikalavimu, kuris užtikrintas priverstine hipoteka. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad dėl 29 797,16 Eur finansinio reikalavimo dalies kreditorius turėjo priimti papildomą sprendimą dėl turto priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo. Įsiskolinimo padidėjimą lėmė objektyvios aplinkybės t. y. iškėlus UAB „Bajoras“ bankroto bylą ir bankroto administratorei pateikus pranešimus apie darbuotojų atleidimą, ženkliai padidėjo įsiskolinimas VSDF biudžetui. Finansinio reikalavimo 29 797,16 Eur dalis susiformavo tik po bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius neturėjo teisinio pagrindo, iškėlus UAB „Bajoras“ bankroto bylą, priimti sprendimą dėl hipotekos papildymo, kadangi įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.
11.2. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Bajoras“ turtui priverstinė hipoteka buvo taikyta ne tik tuo metu esamam skoliniam įsipareigojimui įvykdyti, bet ir būsimų skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, visas kreditoriaus 93 238,70 Eur finansinis reikalavimas yra užtikrintas hipoteka.
12. Bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato draudimą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą. Kadangi dalis kreditoriaus finansinio reikalavimo (29 047,10 Eur) yra siejama su BUAB „Bajoras“ darbuotojų atleidimu po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, ši reikalavimo dalis negali būti užtikrinta hipoteka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių dėstoma pozicija, nustatė, kad byloje neginčijamas kreditoriaus 93 238,70 Eur finansinio reikalavimo UAB „Bajoras“ bankroto byloje dydis bei pagrįstumas. Bankroto administratorė sutiko, kad 64 191,60 Eur finansinio reikalavimo dalis būtų užtikrinta priverstine hipoteka (įkeitimu), tačiau išreiškė prieštaravimus dėl 29 047,10 Eur reikalavimo dalies, kuri susiformavo po bankroto bylos UAB „Bajoras“ iškėlimo, įtraukimo į hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų eilę. Pirmosios instancijos teismas pritarė bankroto administratorės nuomonei bei skundžiama nutartimi į BUAB „Bajoras“ kreditorių sąrašą įtraukė kreditoriaus 93 238,70 Eur finansinį reikalavimą, nustatant, jog 64 191,60 Eur reikalavimas yra užtikrintas priverstine hipoteka (įkeitimu), o likusi 29 047,10 Eur finansinio reikalavimo dalis tvirtinama antrojoje kreditorių eilėje. Kvestionuodamas tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kreditorius apeliuoja į netinkamą kreditoriaus priimtų sprendimų dėl priverstinės hipotekos BUAB „Bajoras“ turtui taikymo vertinimą, pareigos kreditoriui priimti sprendimą dėl hipotekos papildymo nepagrįstą nustatymą.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas – daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Pagal CK 4.199 straipsnio 1 dalį įkeitimas gali būti sutartinis arba priverstinis. Priverstiniam įkeitimui, kuris atsiranda įstatymų, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindais mutatis mutandis taikomos šios knygos nuostatos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką (CK 4.199 straipsnio 3 dalis). Priverstinė hipoteka nustatoma prieš daikto savininko valią tik įstatymo, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindu: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus, 3) kitais CK numatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). CK 4.187 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento.
16. Iš VĮ Registrų centro Hipotekos registro išrašo matyti, kad Hipotekos registre kreditoriaus 2018 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (8.1E) VIA_SP2E-140 pagrindu UAB „Bajoras“ turtui įregistruota priverstinė hipoteka užtikrinant 25 001,77 Eur skolos grąžinimą; 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (8.1E) VIA_SP2-31 pagrindu – 31 002,21 Eur skolos grąžinimą; 2019 m. gruodžio 20 d sprendimu Nr. (8.1E) VIA_SP2E-120 buvo pritaikyta priverstinė hipoteka UAB „Bajoras“ 29 337,72 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtame 2019 m. rugsėjo 10 d. kreditoriaus sprendime nurodyta, kad kreditorius, siekdamas esamų ir būsimų skolinių įsipareigojimų įvykdymo, nusprendė pakeisti kreditoriaus 2018 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (8.1E) VIA_SP2E-140 formuluotę vietoj „UAB Bajoras“ skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui grąžinimas“ įrašant „UAB „Bajoras“ skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui grąžinimas ir būsimas skolinis įsipareigojimas“, bei pakeisti priverstine hipoteka užtikrintą reikalavimo sumą vietoje 25 001,77 Eur įrašant 31 002,21 Eur. 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (8.1E) VIA_SP2E-120 kreditorius UAB „Bajoras“ turtui taikė priverstinį įkeitimą 29 337,72 Eur sumai pažymint, kad šiuo įkeitimu užtikrinamas ir būsimas skolinis įsipareigojimas.
17. Byloje šalys neginčija, kad 29 797,16 Eur ginčijama kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis susiformavo po bankroto bylos UAB „Bajoras“ iškėlimo ir yra susijusi su įmonės darbuotojų atleidimu. Teisėjų kolegija negali sutikti su kreditoriaus argumentu, kad skolinio įsipareigojimo dalis, susiformavusi po bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, turi būti priskirta prie reikalavimo, kurio įvykdymas užtikrinamas priverstine hipoteka (įkeitimu), nes tai sąlygojo kreditoriaus priimti sprendimai dėl turto priverstinės hipotekos taikymo, kuriuose nurodyta, jog įkeitimu yra užtikrinamas kaip esamo, taip ir būsimo įsipareigojimo įvykdymas.
18. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis. Ši bankroto byla buvo pradėta galiojant ĮBĮ, JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato išimtį kreditorių reikalavimo tenkinimo eilei ir tvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo eilės, sprendžiant šį klausimą taikytinos ĮBĮ nuostatos.
19. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numatė, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (analogiška taisyklė įtvirtinta ir JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte). Pagal ĮBĮ 34 straipsnį, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausiai iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, arba pardavus įkeistą turtą. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų (ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalis).
20. Vadovaujantis CK 4.176 straipsniu, valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti, hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar VSDFV administravimo įstaigos sprendimu (CK 4.176 straipsnis). Atitinkamai ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas suteikia teisę VSDFV teritoriniams skyriams skolai užtikrinti kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 (redakcija nuo 2011 m. sausio 24 d.) patvirtintos Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės, kuriose detalizuojama priverstinės hipotekos ir įkeitimo tvarka.
21. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo taikymo pagrindus bei įgyvendinimo ribas numato ne tik Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, suteikiantis teisę kreditoriui taikyti prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, įskaitant priverstinę hipoteką, bet ir kiti įstatymai – pvz. ĮBĮ. ĮBĮ (JANĮ) yra specialus įstatymas, reglamentuojantis įmonių bankroto procesą, kuris nustato draudimą taikyti priverstinę hipoteką įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reglamentuoja ĮBĮ.
22. Kaip buvo nurodyta anksčiau, kreditoriaus sprendimai taikyti UAB „Bajoras“ turtui priverstinę hipoteką buvo priimti iki bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis teisės normomis, konstatuoja, kad pagal šiuos sprendimus iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo susiformavusi kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis pagrįstai yra užtikrinta priverstine hipoteka. Tačiau nustačius, kad likusi kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis (29 047,10 Eur) yra susijusi su bendrovės darbuotojų atleidimu po bankroto bylos iškėlimo, šios reikalavimo dalies įvykdymas negali būti užtikrintas priverstine hipoteka.
23. Aplinkybė, kad kreditoriaus priimtuose sprendimuose dėl priverstinės hipotekos taikymo yra nurodyta, jog ji yra skirta esamiems bei būsimiems skoliniams įsipareigojimams užtikrinti, nepaneigia padarytos išvados. Ši sprendimų nuostata yra aktuali tų juridinių asmenų atžvilgiu, kuriems nėra iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus nutarčiai įmonei iškelti bankroto bylą, privalu taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą draudimą, kuris turi galioti ne tik nustatant naujus turto apribojimus, bet ir didinant hipoteka (įkeitimu) jau užtikrintos prievolės apimtį, kadangi ĮBĮ cituota norma nenumato jokių draudimo išimčių.
24. Teisėjų kolegija pritaria kreditoriaus argumentui, kad UAB „Bajoras“ iškėlus bankroto bylą, jis neturėjo priiminėti sprendimo dėl hipotekos papildymo, tačiau tik tuo aspektu, jog tokio sprendimo priėmimas iškėlus įmonei bankroto bylą vis tiek nesuponuotų kreditoriaus teisės padidėjusios reikalavimo dalies įvykdymą užtikrinti priverstine hipoteka.
25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
26. Apibendrinant nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditoriaus atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė