Civilinė byla Nr. e2S-682-555/2024
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-01296-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.9.12; 3.3.2.3; 3.3.2.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-443-470/2024 pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl daikto kadastrinių matavimų registravimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Geodėja“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas suteikti teisę jam vienam, be bendraturčio A. Ž., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti 6.16 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, pagal UAB „Geodėja“ matininko A. B. 2019 m. rugpjūčio 7 d. atliktus kadastrinius matavimus ir pagal matininko A. B. naujai suformuotų nekilnojamųjų daiktų 2018 m. rugpjūčio 7 d. kadastro duomenų bylas, nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti 40 176 m2 žemės sklypą ir 12 018 m2 žemės sklypą ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į juos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas A. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi pasirengimą nagrinėti bylą teisme nustatė paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovui nustatytas 14 dienų terminas nuo atsiliepimo į ieškinį gavimo pateikti dubliką, o atsakovui 14 dienų terminas nuo dubliko gavimo pateikti tripliką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
5. Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas ieškinys ir atsiliepimas, tačiau ieškovui per nustatytą terminą nepateikus dubliko, tolimesnis pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme paruošiamųjų dokumentų būdu yra negalimas, o skirti žodinį pasirengimo bylos nagrinėjimui būdą draudžia įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 228 straipsnio 3 dalis), taigi teismo procesas toliau negali vykti. CPK normos tiesiogiai nenumato, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas tuo atveju, kai ieškovas per teismo nustatytą terminą nepateikia dubliko ir nėra CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų priimti sprendimą už akių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju pagal analogiją taikytinos CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, suteikiančios teismui teisę palikti ieškinį nenagrinėtą
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas S. A. prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė konkrečios teismų praktikos analogiškos šios bylos aplinkybėms, nors nurodo, kad tokia vadovaujasi, todėl ieškovas neturi galimybės dėl to pasisakyti. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies analogiją, ieškovui prasižengusiam procesui, taikytos per griežtos pasekmės – ieškinys paliktas nenagrinėtu. Teismui nustačius pasirengimą bylai skirti parengiamųjų dokumentų būdu, įstatymas draudžia skirti parengiamąjį teismo posėdį, tačiau atsakovas į gautą ieškinį pateikė atsiliepimą, t. y. bylos šalys savo pozicijas yra pateikusios. Pasirengimas bylai parengiamųjų dokumentų būdu iš esmės baigtas ir pakankamas. Susiklosčius tokiais situacijai, teismas galėjo skirti bylą į teismo posėdį bylai nagrinėti iš esmės.
6.2. Ieškovas nepateikė dubliko dėl apmaudaus atstovo apsirikimo, todėl tai nedera prilyginti ieškinio reikalavimų nepalaikymui, nes ieškovo valios nėra, tik atstovo neapdairumas ar neatidumas. Ginčas yra ir jo išsprendimu suinteresuotas ne tik ieškovas, bet, taip pat, ir atsakovas. Ieškinį palikus nenagrinėtu, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindu pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, nutartyje rėmėsi CPK 296 straipsnio 1 dalimi, tačiau nenurodė šio įstatymo konkretaus punkto, kuriuo grindė ieškinio palikimą nenagrinėtu ir ieškovas nežino, kokias aplinkybes turi pašalinti jei apsispręstų kreiptis vėl į teismą su analogišku ieškinio reikalavimu.
7. Atsakovas A. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nenurodė jokių pateisinamų ir svarbių teismo reikalavimo pateikti dubliką neįvykdymo priežasčių, taip pat nepateikta įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovo atstovas teismo reikalaujamo procesinio dokumento nepateikė dėl svarbių priežasčių. Tuo tarpu klausimas dėl bylos nagrinėjimo formos yra priskirtinas tik teismo kompetencijai, o įstatymas imperatyviai numato atvejus, kada yra skiriamas pasirengimas nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, kuris yra daug veiksmingesnis proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo požiūriu.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodo, kad atskirajame skunde ieškovo atstovas pripažįsta, kad ieškovas neįvykdė teismo reikalavimo ir nepateikė dubliko. Tačiau ne tik ieškovo atstovas neatliko savo profesinių pareigų, bet ir pats ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas įgyvendindamas savo pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti dubliką.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu nepateikus dubliko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl daikto kadastrinių matavimų registravimo. Atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi paskirtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas – ieškovui nustatytas 14 dienų terminas nuo atsiliepimo į ieškinį gavimo pateikti dubliką, o atsakovui 14 dienų terminas nuo dubliko gavimo pateikti tripliką. Pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovo atstovui advokatui V. T. išsiųstas per elektorinių paslaugų portalą (EPP) 2024 m. sausio 12 d., vadinasi buvo įteiktas 2024 m. sausio 15 d. (CPK 118 straipsnis, 1751 straipsnio 10 dalis). Taigi ieškovo dublikas teismui turėjo būti pateiktas iki 2024 m. sausio 29 d. (įskaitytinai). Byloje ginčo dėl to, kad per teismo nustatytą terminą ieškovas dubliko nepateikė, nėra.
12. Ieškovui nustatytu terminu nepateikus dubliko, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalies ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias pasirengimą bylos nagrinėjimui ir paruošiamojo procesinio dokumento (dubliko) nepateikimo per nustatytą terminą pasekmes.
14. Civilinio proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).
15. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 – 231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Tačiau akcentuotina, kad teismas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, gali priimti CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 7 dalis CPK 232 straipsnio 1 dalis).
16. Sisteminė CPK 225, 227–228 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, jog vieną iš dviejų CPK įtvirtintų pasirengimo bylos nagrinėjimui būdų teismas pasirenka tik tada, kai nusprendžia, jog papildomi pasirengimo veiksmai yra reikalingi. Priešingu atveju, minėta, yra priimama nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ar įrodymais teismas siekė papildyti bylos medžiagą nuspręsdamas, jog šiuo atveju yra reikalinga nustatyti pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas netikslino įrodinėjimo naštos, nenustatė pareigos pateikti papildomus įrodymus, neatliko jokių kitų veiksmų, kurie, teismo manymu, yra reikalingi tinkamam bylos išnagrinėjimui, kaip tai numatyta CPK 225 straipsnio 1, 5, 6 punktuose. Būtinybės atlikti pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus teismas nemotyvavo ir skundžiamoje nutartyje, t. y. neargumentavo, kodėl šiuo atveju ieškovui nepateikus dubliko, nėra galimybės toliau nagrinėti bylą iš esmės, paskiriant ją nagrinėti teismo posėdyje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta kliūtimi tolesnei bylos eigai tapo ne objektyvi būtinybė atlikti papildomus pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus, bet subjektyvus formalios pareigos pateikti dubliką neįvykdymas.
17. Paruošiamųjų dokumentų (dubliko, tripliko) nepateikimo pasekmės yra įtvirtintos tiesiogiai CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. <..> Procesinį dokumentą pateikusi šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą. Teismas šio prašymo netenkina, manydamas, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės. CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 285 straipsnio 3 dalies 1-5 punktuose numatyti pagrindai, kuomet teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, tačiau, bet kuriuo atveju, teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas (CPK 285 straipsnio 4 dalis).
18. Iš ieškovo teismui pateikto ieškinio matyti, jog jis prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba kitas paruošiamasis procesinis dokumentas, arba atsakovas neatvyks į teismo posėdį. Iš atsakovo teismui pateikto atsiliepimo į ieškinį taip pat matyti, kad atsakovas neprieštaravo sprendimo už akių priėmimui, esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Nors šalių prašymas priimti byloje sprendimą už akių teismo neįpareigoja, o šio klausimo sprendimas priklauso teismo diskrecijai, tačiau pirmosios instancijos teismas, šalių procesiniuose dokumentuose esant pateiktiems atitinkamiems prašymams dėl sprendimo už akių priėmimo, skundžiama nutartimi sprendimo už akių priėmimo byloje galimybės iš esmės nesvarstė ir dėl to motyvuotai nepasisakė (CPK 285 straipsnio 3-4 dalys).
19. Pažymėtina, kad pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai įtvirtinti CPK 296 straipsnyje. Teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kitais atvejais kitais CPK ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taigi CPK nėra numatyta galimybė palikti ieškinį nenagrinėtą, šalims teismo nustatytu terminu nepateikus paruošiamųjų dokumentų.
22. Šiuo gi konkrečiu atveju nebuvo ne tik įstatyme nustatyto pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, bet taip pat ir jokio pagrindo teigti, kad ieškovas, nustatytu terminu neįvykdydamas procesinės pareigos, sąmoningai veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą ir / ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Minėta, kad ieškovas dubliką turėjo pateikti iki 2024 m. sausio 29 d. (įskaitytinai), tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovas, pateikdamas atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, tenurodė, kad dublikas laiku nebuvo pateiktas dėl „apmaudaus atstovo apsirikimo“, t. y. nedetalizavo dubliko nepateikimo priežasčių ir nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, o ir kartu su atskiruoju skundu nepateikė paties procesinio dokumento (dubliko), taigi sutiktina, kad toks ieškovo (jo atstovo) pasyvus elgesys negali būti pateisinamas. Kita vertus, byloje konstatavus, kad šiuo atveju nėra įstatyme nustatytų pagrindų palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu, taip pat nesant pagrindo spręsti, kad ieškovas nebepalaiko ieškiniu pareikštų reikalavimų ar siekia akivaizdžiai vilkinti procesą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo konkrečiu atveju taptų neproporcinga sankcija ieškovui. Be to, tokia bylos baigtis neatitiktų ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, kadangi šalių ginčas taip ir lieka neišspręstas iš esmės, ginčijama nutartimi užprogramuojamas naujas teisminis procesas, kuriame reikėtų kartoti šioje byloje jau atliktus procesinius veiksmus, papildomai būtų didinamos tiek teismo, tiek ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 7 straipsnis).
23. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nesuderinama su CPK 2 straipsnyje įtvirtintu civilinio proceso tikslu – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, taip pat CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sąlygota formalaus pasirengimą bylos nagrinėjimui reglamentuojančių normų taikymo. Neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu, paliekant jo ieškinį nenagrinėtą dėl nepateikto dubliko, nenumatytas įstatyme, be to, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą ieškovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, o skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Skundžiamą nutartį panaikinus ir bylą perdavus toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui – apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas