Pranešėja A. Romanovienė                                             Civilinė byla Nr. 2A-730-163/2014

Teisėjas D. Kurpavičius                                             (Proceso Nr. 2-24-3-01694-2010-4)

                                    Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                                                                                           35.3.6; 121.19.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos, palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei O. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo D. G.,

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 23 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012-06-07 atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo be sąlygų atsiskaityti – grąžinti       23 000 Lt iki 2013-01-31, iki nurodyto termino mokėti dalimis ne mažiau kaip po 100 Lt per dieną. Minėtos atsiskaitymo sąlygos buvo sutartos atsakovo iniciatyva, vekselį pasirašė atsakovas. Atsakovas neatsiskaitė pagal vekselį.

Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė 2012-06-07 vekselį pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad jokių piniginių santykių su ieškove neturėjo, paprastojo neprotestuotino vekselio jai nebuvo išdavęs ir jokių pinigų iš ieškovės nėra gavęs. 2012-06-07 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 23 000 Lt su sąlyga iki 2013-01-31 kiekvieną dieną mokėti ne mažiau kaip po 100 Lt per dieną, tačiau vekselio gavėju buvo kitas asmuo – D. G., o ne ieškovė, be to, vekselio išrašymo vieta buvo kita, nei nurodyta vekselyje. Ieškovė buvo įrašyta vietoje tikro vekselio gavėjo D. G. pastarojo prašymu. Teigė, kad šio vienašališko sandorio tikslas buvo pridengti kitą sandorį – UAB „Versanas“ priklausančio turto vertės akcininkui D. G. kompensavimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-08 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovei 23 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2013-04-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir           2 090 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovei praleidus ĮPVĮ 40 str. 1 d. ir 46 str. 3 d. nustatytus terminus, atsakovo išduotas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas konstatavo, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau šalys buvo susitarusios, jog atsakovas padengs Dž. G. investicijas į UAB „Versanas“ turtą, ir tuo pagrindu atsakovas išrašė vekselį. Teismas padarė išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaitė su ieškove, todėl atsakovas pažeidė sutartinę prievolę. Teismas, atmesdamas priešieškinį, konstatavo, kad tarp šalių egzistavo prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. atsakovas, išrašydamas vekselį 23 000 Lt sumai, siekė padengti Dž. G. investicijas į UAB „Versanas“ turtą. Investicijoms į UAB „Versanas“ buvo naudojamos bendros ieškovės ir trečiojo asmens šeimos lėšos. Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo sudaro kreditorių daugetą, tai jie turi solidarią reikalavimo teisę į atsakovą, nepriklausomai nuo to, kad vekselį iš vekselio turėtojo pusės pasirašė tik vienas iš kreditorių – ieškovė. Vienam iš sutuoktinių reiškiant ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo, yra preziumuojama, kad tai yra daroma su abiejų sutuoktinių sutikimu ir kad faktiškai sutuoktinis, teikiantis ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo, kartu atstovauja ir kito sutuoktinio interesams.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nagrinėdamas bylą peržengė ieškinio ribas. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, paskolos teisiniai santykiai buvo užtikrinti vekseliu ir tokiu pagrindu ieškovė prašė priteisti skolą. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas keitė ieškinio pagrindą, tačiau ieškinio nepatikslino, todėl teisams turėjo bylą nagrinėti pagal ieškinyje suformuluotą ieškinio pagrindą. Teismas netinkamai taikė CK 3.92 str. 1 d. normas. O. G. negalėjo būti ieškove šioje byloje. UAB „Versanas“ ir jos akcijos buvo trečiojo asmens Dž. G. asmeninė nuosavybė. Nors ieškovė pareiškė, jog į UAB „Versanas“ investavo 86 000 Lt šeimos lėšų, tačiau siekdama priteisti pinigus, investuotus į įmonę, turėjo įrodyti, jog įmonė kaip turto objektas priklausė sustuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise, arba įrodyti įmonės kaip turto vieneto vertės padidėjimo faktą dėl įdėtos investicijos. Teismas nenustė investicijų dydžio bei laikotarpio, investiticjų šaltinio. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių egzistravo kiti prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau nenurodė, kokie ir kodėl jie šalims yra privalomi. Teismas turėjo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu atsakovui kyla pareiga padengti ieškovei trečiojo asmens investicijas į UAB „Versanas“ turtą. Teismas netinkamai taikė CK 187 str., nes šalys bei trečiasis asmuo skirtingai interpretavo investicijų sąvoką. Teigė, kad buvo sutarta dėl trečiojo asmens Dž. G. indėlių į verslo planą, verslo ryšius, teisę į įmonės pavadinimą padengimo, tačiau jei šis verslas bus toliau tęsiamas. Teismas neanalizavo liudytojo E. M. parodymų.

Ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnio įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie proceso teisės normų pažeidimai, kuriems esant pripažįstama, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse išvardytus proceso teisės pažeidimus, visais atvejais yra pagrindas naikinti teismo procesinį sprendimą apeliacine tvarka, neatsižvelgiant į tai, kokią įtaką padarytas pažeidimas turėjo priimto teismo sprendimo teisėtumui. Vienas iš absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų yra toks proceso teisės normų pažeidimas, kai pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą (CPK 329 str. 2 d. 3 p.). CPK 16 str. 2 d., 235 str. 2 d. įtvirtintas teismo sudėties nekintamumo principas. Jeigu bylos nagrinėjimo proceso metu vienas iš teisėjų pakeičiamas, nagrinėjimas teisme turi būti pradedamas nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, nurodytus CPK 16 str.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės O. G. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priėmė ir teismo įsakymą išdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2013-05-23 patvarkymu skolininko  A. T. prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas dėl teisėjos   V. Olcvikienės ligos pavestas spręsti teisėjai Erinijai Kazlauskienei (b. l. 16), teisėja Erinija Kazlauskienė priėmė skolininko A. T. prieštaravimus (b. l. 17), Klaipėdos miesto apylinkės teismo pavaduotojos 2013-06-18 patvarkymu ieškovės O. G. ieškinio priėmimo klausimas dėl teisėjos V. Olcvikienės ligos pavestas spręsti teisėjui Dariui Kurpavičiui (b. l. 25), teisėjas Darius Kurpavičius priėmė ieškovės ieškinį, panaikino teismo 2013-04-05 įsakymą (b. l. 26). Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-18 teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą pagal ieškovės              O. G. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos, palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo               A. T. priešieškinį ieškovei O. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Dž. G., teismo posėdyje nagrinėjo teisėjas Darius Kurpavičius, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2013-12-02 (b. l. 85-91). 2013-12-02 teismo posėdis neįvyko dėl teisėjo Dariaus Kurpavičiaus ligos ir buvo atidėtas 2013-12-19 (b. l. 95–96). Iš 2013-12-19 teismo posėdžio turinio matyti, kad buvo daromas teismo posėdžio garso įrašas, tačiau jis byloje nėra pateiktas, todėl konstatuotina, kad dėl techninių priežasčių teismui nepavyko tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio garso įrašu, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi tik teismo posėdžio protokole esančia informacija, iš kurios matyti, kad civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos, palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei O. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Dž. G., teismo posėdyje išnagrinėjo teisėja Erinija Kazlauskienė (b. l. 104–107). Tuo tarpu apelianto ginčijamą 2014-01-08 teismo sprendimą priėmė teisėjas Darius Kurpavičius. Įvertinusi nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą. Šis pažeidimas pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 2 d. 3 p.).

Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo, tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, taip pat nepaskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, dėl jų turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo iš esmės išnagrinėjęs bylą.

Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a  :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Alona Romanovienė

Kolegijos teisėjos                                                                                                  Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                              Raimonda Andrulienė