LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 19 d.

Vilnius

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Elektromarktas“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atmesti prašymai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir administratoriaus pakeitimo, civilinėje byloje Nr. B2-3770-104/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Komptrasta“ vadovo pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Komptrasta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartimi UAB „Komptrasta“ iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirta UAB „Versluva“.

Bankrutuojančios UAB „Komptrasta“ kreditorius UAB „Valbis“ (buvęs pavadinimas - UAB „Elektromarktas“) kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti UAB „KOMPTRASTA“ bankrotą tyčiniu bei pakeisti bankroto administratorių, naujuoju administratoriumi paskiriant UAB „Projektų plėtros biuras“. Be to, prašė nutraukti supaprastintą UAB „KOMPTRASTA“ bankroto procesą. Nurodė, kad pareiškėjas yra didžiausias BUAB „Komptrasta“ kreditorius, kurio patvirtintas teismo reikalavimas yra 227 221, 65 Lt ir tai sudaro 55 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Pažymėjo, kad 2007 m. spalio 5 d. sudarė didmeninio prekių pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovui buvo suteiktas 15 000 Lt limitas. Tačiau atsakovas, viršydamas limitą 2008 m. spalio - lapkričio mėnesiais (prieš pat bankroto bylos iškėlimo) priėmė prekių už 225 841, 65 Lt. Kreditas buvo viršytas dėl nesąžiningų pareiškėjo darbuotojos L. Š. veiksmų, tiesiogiai atsakingos už prekių pardavimą atsakovui, kuri be pareiškėjo vadovybės žinios perleido prekių atsakovui ir sąmoningai nuslėpė kredito viršijimo faktą. Kadangi pareiškėjo darbuotoja L. Š. perėjo dirbti iš pareiškėjo pas atsakovą, tai, pareiškėjo nuomone, rodo atsakovo nesąžiningumą. UAB „Valbis“ bandė prekes susigrąžinti, tačiau atsakovas pateikė 2009 m. sausio 21 d. pasiūlymą atsiskaityti per pusę metų, o 2009 m. vasario 21 d. jau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai rodo, kad  atsakovo vadovybė buvo nesąžininga, piktybiškai vengė atsiskaityti bei nuslėpė tikrąją savo finansinę būklę. Nuvykus į UAB „Komptrasta“ buveinę, paaiškėjo, kad tose patalpose veiklą vykdo kita įmonė UAB „AARC“. Kai pareiškėjas pateikė atsakovui įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovo administracija pati kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o netrukus buvo iškelta bankroto byla ir UAB „AARC“, kuri yra pagrindinė UAB „Komptrasta“ skolininkė. UAB „Komptrasta“ ir UAB „AARC“ savininkas yra tas pats asmuo P. P., abiems įmonėms iškelta bankroto byla. Pareiškėjas teigė, kad UAB „Komptrasta“ tapo nemoki ir jai buvo iškelta bankroto bylą siekiant išvengti įsiskolinimų kreditoriams, tačiau faktiškai vykdoma veikla niekada nebuvo nutraukta, o tik perkeliama kitoms įmonėms. UAB „Komptrasta“ buvo privesta prie bankroto naudojant tipinę „fenikso“ bankroto schemą, kuomet nauja bendrovė perima senosios veiklą, klientus, darbuotojus ar pan., o senoji lieka su skolomis ir bankrutuoja. Tiek UAB „Komptrasta“, tiek ir UAB „AARC“ nemokumas atsirado ir bankroto byla buvo iškelta praktiškai tuo pačiu metu. Iš karto po to buvo įsteigta nauja bendrovė UAB „INKOM BALTIK“, kuri ir perėmė šių įmonių veiklą.  Tarp visų šių įmonių - UAB „Komptrasta“, UAB „AARC“ ir UAB „INKOM BALTIK“ yra akivaizdžios sąsajos, nes jų savininkas yra tas pats asmuo P. P. ir direktorius A. K.. Nors  UAB „INKOM BALTIK“ savininkė nurodoma N. E., o UAB „AARC“ akcijas P. P. 2006 m. sausio 17 d. perleido O. B., tačiau tai formalios savininkės, o tikrasis savininkas yra P. P., nes šių asmenų sąsajos taip pat yra akivaizdžios – jie patys nurodė tą patį gyvenamosios vietos adresą.

Pareiškėjas nurodė, kad faktinį veiklos tęstinumą liudija aplinkybes, kad UAB „Komptrasta“ ir UAB „AARC“ vykdė tą pačią veiklą – prekybą kompiuterine ir elektronine technika tuo pačiu adresu Naugarduko g. 41, Vilnius, naudojosi tuo pačiu fakso numeriu, sutampa registruoti ir vartotojams išreklamuoti internetiniai adresai (domenai), per kuriuos yra vykdoma prekyba, tas pats el. pašto adresas ir taip pat A. K. paskirtas  UAB „INKOM BALTIK“ direktoriumi. Visų duomenų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad faktiškai domenas priklauso  P. P.. Tai, kad P. P. ir A. K. tęsia tą pačią veikla per tą patį tinklapį, bet jau per trečią įmonę, kitoms iškeliant bankroto bylas, yra akivaizdus „fenikso“ schemos požymis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ir pareiškėjo įsigytą kompiuterinę techniką atsakovas perleido nemokiai UAB „AARC“, kuri liko skolinga atsakovui 69 575 Lt,  akivaizdu, kad A. K. kaip atsakovo direktorius ir P. P. kaip abiejų įmonių faktiškas savininkas žinojo apie įmonių finansinę situaciją ir tyčia leido likti skolai tarp įmonių, kas apsunkino UAB „Komptrasta“  atsiskaitymą su kreditoriais ir prisidėjo privedant ją prie bankroto. Taigi prekių perleidimas susijusiai įmonei negaunant atsiskaitymo, yra tyčinio bankroto požymis, o dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjas prašo pripažinti bankrotą tyčiniu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad UAB „Komptrasta“ administratorius yra šališkas ir prašė pakeisti teismo paskirtą administratorių UAB „Versulva“ ir paskirti kitu - UAB „Projektų plėtros biuras“.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi UAB „Valbis“ prašymą dėl BUAB bankroto pripažinimo tyčiniu ir administratoriaus pakeitimo atmetė. Nurodė, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties dėl  UAB „Komptrasta“ bankroto bylos iškėlimo matyti, kad bankroto bylos iškėlimo diena bendrovė turėjo 179 453 Lt turto, iš jų 171 237  Lt turtinių teisių, t.y. debitorinių įsiskolinimų, o įsipareigojimai per vienerius metus - 356 365Lt. (T.1., b. l  59). Iš byloje esančių UAB „Komptrasta“ pateiktų balansų 2007 - 2009 m. laikotarpiu bendrovės turtas bei skolos pasiskirstė taip: 

2007 m. įsipareigojimų dydis per vienerius metus - 1 517 827 Lt, turto suma – 1 527 669 Lt

2008 m. įsipareigojimų dydis per vienerius metus - 338 364 Lt, turto suma - 193 832 Lt;

2009 m. sausio 31 d. įsiskolinimų dydis per vienerius metus - 356 365 Lt, turto suma – 179 453 Lt.  (T. 1., b. l. l. 27-35). Taigi iš šių duomenų matyti, kad UAB „Komptrasta“ finansinė padėtis jau nuo 2007 m. buvo sudėtinga, įmonė jau buvo nemoki, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad  UAB „Komptrasta“ 2008 metais iš pareiškėjo įsigydamas prekės ir perleisdamas jas susijusiai įmonei negaunant atsiskaitymo, privedė įmonę prie bankroto, neatitinka tikrovės, nes atlikti 2008 m. veiksmai jau neįtakojo įmonės mokumo.

           Iš byloje esančio UAB „Komptrasta“ debitorių sąrašo matyti, kad įmonė turėjo 21 skolininką, tarp jų ir pareiškėjo nurodyta įmonė  UAB „AARC,  kurių įsipareigojimai sudarė iš viso 171 237 Lt, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas, nereikalaudamas 69 575 Lt skolos iš UAB „AARC, tyčia privedė UAB „Komptrasta“ prie bankroto. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad „fenikso“ schema egzistavo ir būtent ta aplinkybė sudarė pagrindą UAB „Komptrasta“ tyčiniam bankrotui, nes pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl P. P. ir A. K. tyčinės veiklos, privedančios įmones prie bankroto, grindžiami vien faktu dėl prekių viršijant nustatytą limitą, paėmimo. Tačiau pats pareiškėjas nurodė, kad tai įvyko dėl nesąžiningų pareiškėjo darbuotojos L. Š., tiesiogiai atsakingos už prekių pardavimą atsakovui, kuri be pareiškėjo vadovybės žinios perleido prekių atsakovui ir sąmoningai nuslėpė kredito viršijimą faktą, veiksmų. Pareiškėjo nurodytas teiginys, kad UAB „Komptrasta“ iš pareiškėjo įsigytas prekes perdavė susijusiai įmonei UAB „AARC“ grindžiamas vien ta aplinkybe, kad  UAB „AARC“ turi skolą atsakovui. Tačiau iš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovas turėjo ir kitų prekių tiekėjų, todėl UAB „AARC“ skola atsakovui galėjo atsirasti dėl kito tiekėjo prekių perleidimo ar kitu būdu.

 Pareiškėjo nurodytus faktus (UAB „Komptrasta“ ir UAB „AARC“ vykdė tą pačią veiklą – prekybą kompiuterine ir elektronine technika tuo pačiu adresu Naugarduko g. 41, Vilnius, naudojosi tuo pačiu fakso numeriu, sutampa registruoti ir vartotojams išreklamuoti internetiniai adresai (domenai), per kuriuos yra vykdoma prekyba, tas pats el. pašto adresas ir kad A. K. paskitras  UAB „INKOM BALTIK“ direktoriumi, kad faktiškai domenas priklauso  P. P., kad P. P. ir A. K. tęsia tą pačią veikla per tą patį tinklapį) pirmosios instancijos teismas vertino kaip savaime nesudarančius pagrindo išvadai apie privedimą prie tyčinio bankroto, nes tokie veiksmai nedraudžiami įstatymu. Tarp pat nedraudžia įstatymas vienos įmonės dalyviui būti kitos įmonės vadovu arba būti kelių įmonių savininku, arba skirtingų įmonių savininkams gyventi tuo pačiu adresu. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad pareiškėjas savo teiginius dėl P. P. ir direktoriaus A. K. nesąžiningumo bei jų tyčinių veiksmų grindžia prielaidomis, tačiau prielaidos negali būti pagrindu  sprendimui dėl tyčinio bankroto priimti.  

Skundžiama nutartimi netenkintas ir pareiškėjo prašymas  dėl UAB „Komptrasta“  administratoriaus UAB „Versulva“ pakeitimo UAB „Projektų plėtros biuras”, nes duomenų, kad UAB „Versulva“ veikla administruojant UAB „Komptrasta“  bankrotą, neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų administratoriui, arba kad jis yra šališkas, nėra. Be to, teismas gali atstatydinti administratorių iš pareigu kaip kreipėsi įmonės kreditorių susirinkimas ar komitetas, ir kai yra kreditorių pritarimas kitai administratoriaus kandidatūrai (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 8 d.).

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Valbis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl UAB „Komptrasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir administratoriaus pakeitimo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai pasisakė, kad pareiškėjas aplinkybę dėl P. P. ir A. K. tyčinės veiklos grindė tik faktu dėl prekių, viršijant nustatytą limitą, paėmimo bei netyrė ir nevertino atsakovo, UAB „AARC“ bei UAB „INCOM BALTIC“ sąsajų, t. y. kad visų trijų bendrovių vadovai nurodo tą patį gyvenamosios vietos adresą, UAB „AARC“ akcijas P. P. perleido O. B., UAB „INCOM BALTIC“ registruota akcininkė dirbo ir UAB „AARC“, atsakovo vadovas A. K. perėjo dirbti į naujai įstaigtą bendrovę UAB „INCOM BALTIC“.

2. Nepagrįstai nevertintos liudytojo E. B. nurodytos aplinkybės, kad tiek atsakovui, tiek UAB „AARC“ faktiškai vadovavo P. P., o iki 2007 metų atsakovs „klestėjo“. Atitinkamai visi veiksmai turi būti vertinami sistemiškai kitų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste.

3. BUAB „Komptrasta“ administratorius laiku nevykdė 2009 m. kovo 26 d. nutartimi teismo nustatytų įpareigojimų, pareiškėjas buvo priverstas kelis kartus kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, administratorius neinformavo įmonės kreditorių apie bankroto bylos eigą ir pan. bei tokiu būdu siekė užkirsti kelią kreditorių susirinkimuose įvertinti tiek galimą bankroto administratoriaus šališkumą, tiek tikrąsias bendrovių bankroto priežastis. Tuo tarpu bankroto bylų iškėlimas praktiškai tuo pačiu metu dviems susijusioms bendrovėms (UAB „Komptrasta“ ir UAB „AARC“) bei to paties bankroto administratoriaus (to paties įgalioto asmens) paskyrimas sudaro prielaidas manyti, jog P. P. ir A. K. atsakovo kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai bei tyčiniais, apgalvotais veiksmais privedė atsakovą prie bankroto.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Komptrasta“ prašo UAB „Valbis“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas buvo gavęs iš atsakovo skolos grąžinimo grafiką, dėl kurio nepateikė jokių prieštaravimų. UAB „Valbis“ turėjo teisę įstoti į atsakovo bankroto bylą trečiuoju asmeniu jos iškėlimo stadijoje ir pasiūlyti savo bankroto administratoriaus kandidatūrą, tačiau to nepadarė. Kreditorius, reikalaudamas pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu, nepateikė jokių šį faktą įrodančių tinkamų dokumentų bei argumentų. 2007 m. spalio 5 d. didmeninio prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 10/1368/1 neginčijo, nepakeitė ir nenutraukė. Pats pareiškėjas nurodo, kad visa nuostolių suma, kuri sudaro jo kreditorinį reikalavimą, atsirado dėl pačių pareiškėjo darbuotojų kaltės ir jų nesąžiningų veiksmų, kas yra pareiškėjo ir jo samdomų darbuotojų vidinis reikalas. Be to, L. Š., dirbdama UAB „Komptrasta“ vadybininke, nebuvo atsakinga už prekių išdavimą ir su ja nebuvo sudaryta sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės. BUAB „Komptrasta“ sandoriai buvo patikrinti ne tik administratoriaus, bet ir Vilniaus apskrities VMI, kuri atliko atsakovo mokestinį tyrimą.

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo  (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – tai privedimas prie bankroto tyčia. Pagal ĮBĮ nuostatas tyčinio bankroto požymiai yra, kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia teisines pasekmes tretiesiems asmenims, o įmonės valdymo organų veiksmų tikslingumui ir sprendimus priėmusių asmenų tyčiai atliktų veiksmų atžvilgiu įvertinti privalo būti ištirtos ir įvertintos faktinės aplinkybės ir jų visuma, būtent iš kurios ir galima būtų daryti išvadą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu arba atsisakymo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010), nes bankroto pripažinimo tyčiniu tikslas, visų pirma, yra ne kažką nubausti, o išsiaiškinti tikrąsias bankroto priežastis, patikrinant bankrutuojančios įmonės sandorius per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 str.).

Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, privalo būti aktyvus. Tuo tarpu, nors nagrinėjamu atveju BUAB „Komptrasta“ kreditorius UAB „Valbis“ nurodė prielaidas (dėl UAB „Komptrasta“, UAB „AARC“ ir UAB „INCOM BALTIC“ sąsajų), kurios, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamos bent jau tirti bankroto pripažinimo tyčiniu klausimui svarbias aplinkybes, tačiau iš skundžiamos nutarties aišku, kad teismas nepagrįstai apsiribojo vien tik vieno atsakovo sandorio su UAB „AARC“ (perduodant prekes už 69 575 Lt) formaliu vertinimu, darant prielaidą, jog skola atsakovui galbūt galėjo atsirasti dėl kito tiekėjo prekių perleidimo ar kitu būdu. Teismas nustatė, kad UAB „Komptrasta“ padėtis jau nuo 2007 metų buvo sudėtinga, tačiau teisme apklaustas liudytojas E. B. patvirtino, jog iki 2007 metų įmonė „klestėjo“. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į apelianto jau pareiškime dėl tyčinio bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto administratoriaus pakeitimo ir supaprastinto bankroto proceso nutraukimo (T. 1, b. l. 108 – 121) nurodytas aplinkybes dėl UAB „Komptrasta“, UAB „AARC“ ir UAB „INCOM BALTIC“ sąsajų, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis UAB „Komptrasta“ ir UAB „AARC“ sandorių 2007 – 2009 metais galimą įtaką BUAB „Komptrasta“ nemokumui, ko iš esmės ir buvo prašoma pareiškimu (T. 1, b. l. 119), o taip pat įvertinti ir išmokų iki bankroto bylos iškėlimo (T. 2, b. l. 2 – 8) įtaką bankroto pripažinimui tyčiniu. 

Atitinkamai pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atstatydinti administratorių iš pareigų galima, kai dėl to kreipiasi įmonės kreditorių susirinkimas ar komitetas (ĮBĮ 11 str. 8 d.), nes IBĮ 13¹ str. 6 dalyje aiškia nurodyta, kad supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami. Tuo tarpu dėl kreditoriaus išdėstytų argumentų, susijusių su  BUAB „Komptrasta“ administratoriaus šališkumu, pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl UAB „Komptrasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei bankroto administratoriaus pakeitimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3  punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Komptrasta“ (į. k. 125037267) bankroto pripažinimo tyčiniu bei administratoriaus pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.