Civilinė byla Nr. e2-1418-545/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10647-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4;

2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.14;

3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 06 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.

atsakovės UAB „Būsto renovacijos agentūra“ atstovei advokatei Giedrei Kaziliūnaitei, vadovui R. M.

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filaialą, ieškinį atsakovei UAB „Būsto renovacijos agentūra“ dėl 3860 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 6 proc.metinių palūkanų, 87 Eur žyminio mokesčio priteisimo,-

n u s t a t ė :

 

ieškovas ERGO Insurance SE, j.a.k. 10017013, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filaialą, j.a.k. 302912288, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Būsto renovacijos agentūra“ j.a.k. 300599670, 3860 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 6 proc.metinių palūkanų, 87 Eur žyminio mokesčio.

Ieškinyje bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad draudimo bendrovė ERGO Insurance SE su draudėja B. B. (toliau – draudėja) sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjai 3 860,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja 2019 m. liepos 2 d. patyrė dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų. Atsakovė UAB „Būsto renovacijos agentūra“ administruoja bendro naudojimo objektus name, kuriame yra draudėjos apdraustas butas, todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos.

Atsakovė UAB „Būsto renovacijos agentūra“ j.a.k. 300599670, pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2790 Eur (t. 2 b.l.59, dok-81156).

Atsiliepime bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas draudiminis įvykis įvyko dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų. Atsakovės vertinimu, su ieškiniu pateiktuose defektiniuose aktuose nurodyta, kad tiksli apliejimo priežastis nenustatyta, o tai reiškia, kad priežastis galėjo būti ir, pavyzdžiui, dėl viršutiniame bute įvykusių vamzdžių trūkimo, skalbimo mašinos gedimo, dušo kabinos gedimo ar kitų aplinkybių. Paaiškino, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirtas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, tačiau apie 2019 m. liepos mėnesį įvykusį buto apliejimą nebuvo informuota nei gyventojų, nei draudiko, nei įvykio metu, nei iš karto po įvykio. Atsakovė nei iš vieno gyvenamojo namo gyventojo nesulaukė nusiskundimų dėl pastato vamzdynų avarijos, trūkimų ir (ar) dėl sudrėkusių sienų ar lubų. Jeigu būtų trūkęs gyvenamojo namo bendrojo naudojimo vamzdynas, tokią avariją tikrai pastebėtų gyventojai (šlapios sienos, lubos, užpilti ir kiti butai, bendro naudojimo koridorius, laiptinė) ir atsakovė būtų priversta avariją likviduoti. Atsakovė kartu su atsiliepimu teikia avarinių situacijų likvidavimo ir lokalizavimo darbų aktą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., iš kurio matyti, kad jokie avarinių situacijų darbai gyvenamajame name laikotarpiu, kuomet įvyko draudiminis įvykis, nebuvo vykdomi.

Pabrėžia, kad atsakovė nedalyvavo ir aplieto buto apžiūroje. Tik 2020 m. sausio 14 d. atsakovė sužinojo apie buto apliejimo įvykį, kai gavo iš ieškovo reikalavimą sumokėti žalos atlyginimą regreso tvarka. Atsakovės teigimu, net jeigu ir būtų nustatytos aplinkybės (kurių byloje nėra), kad buto apliejimas įvyko dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų, atsakovė nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes agentūra nėra pastato savininkė, dėl ko, pagal ieškovo nurodytą CK 6.266 straipsnį neatsako. Anot atsakovės, ieškovas nenurodė kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, o taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ar sutarties nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, todėl nenustačius jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, dėl ko, atsakovės civilinė atsakomybė ir regresas į atsakovę šiuo atveju yra negalimas.

Triplike atsakovė nurodė, kad jai negali būti taikoma griežtoji atsakomybė, nes ji nėra daugiabučio namo savininkė ir (ar) valdytoja. Tačiau net ir griežtosios atsakomybės atveju, siekiant taikyti civilinę atsakomybę, prisiteisti nuostolius, reikalinga ne tik nurodyti, kad asmuo atsako be kaltės, bet ir įrodyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nuostolius (jų dydį). Ieškovas šių sąlygų iš viso neįrodinėja, tik bendrai cituoja teismų praktiką, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis net nėra panaši ar analogiška byloje sprendžiamam ginčui. Anot atsakovės, nėra aiškus žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumas, taip pat nėra aišku, ar apskaičiuojant draudimo išmoką buvo įvertintas baldų nusidėvėjimo laipsnis. Atsakovės teigimu, ji visas jai teisės aktais pavestas pareigas ir funkcijas vykdė tinkamai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Atsakovės vertinimu, nesant jokių duomenų apie jos neteisėtą neveikimą, t. y. netinkamą pareigų vykdymą, bei nesant jokių duomenų, kad ji būtų savavališkai, esant namo butų savininkų sprendimui, neatliktų pastato inžinerinių tinklų, vamzdyno remonto, o taip pat, nesant informacijos iš pastato gyventojų, kad koks nors pastato vamzdynas ar kitas inžinerinis įrenginys būtų sutrūkęs ar jam reikalingas remontas, o atsakovė nereagavo į nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad atsakovė negali būti laikoma statinių faktiniu bei realiu valdytoju, nes atsakovė savarankiškai (be butų savininkų sprendimų) negali spręsti klausimų, susijusius su bendrosios nuosavybės eksploatavimu ir jos remontu. Atsakovė nors ir buvo paskirta pastato bendrosios nuosavybės administratoriumi, tačiau tai dar nereiškia, jog atsakovei buvo perduotas ir faktinis bendros nuosavybės valdymas, kadangi teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui pagal CK 6.266 str. nuostatas. Nepaisant to, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, anot atsakovės, tuo pačiu nėra įrodytos ar įrodinėjamos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos dėl prašomo priteisti žalos dydžio ir jo apskaičiavimo teisėtumo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-06 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 d. nutartimi civ.byloje e2A-1654-794/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškinys atmestinas

 

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

 

Kaip nustatyta byloje,  ieškovas ERGO Insurance SE su draudėja B. B. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d. 

2019 m. liepos 2 d. draudėjos B. B. apdraustas ieškovo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas iš viršaus šaltu vandeniu, ko pasekoje buvo apgadintas.

Ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjai (B. B.) pagal pastarosios 2019 m. liepos 23 d. pranešimą 3 860,00 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

Ieškovo nuomone, turtinė žala draudėjos B. B. butui buvo padaryta dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų, kurių administruoja atsakovė UAB „Būsto renovacijos agentūra“, t.y. bendro naudojimo objektus name, kuriame yra draudėjos apdraustas butas, todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio mėnesio įsakymu „Dėl UAB „Būsto renovacijos agentūra“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ nutarta skirti atsakovę UAB „Būsto renovacijos agentūra“ penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos priede nurodytų daugiabučių namų butų, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) (įsakymo 3.1. p.), bendrojo naudojimo administratore.

Ieškovas siuntė pretenziją atsakovei, ragindamas atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

Atsakovė UAB „Būsto renovacijos agentūra“ nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, nes ji nėra pastato savininkė. Be to, ieškovas neįrodė, kad vandens pratekėjimas įvyko iš bendro naudojimo vamzdynų, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus bei kad tarp galimai atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšis. Atsakovė taip pat ginčija žalos dydį.

Taigi, byloje kyla ginčas dėl galimai 2019-07-02 d. draudėjos (B. B.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), tikslios vandens išsiliejimo (vamzdžio trūkimo) vietos ir priežasties, nuo kurių nustatymo svarstytina ar trūkęs vamzdis yra bendro naudojimo. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius ir kyla civilinėje byloje ginčas.

Teisinis bylos įvertinimas

 

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Teismas, svarstydamas ieškovės reikalavimą, atsižvelgia į tai, kad ieškovė, draudimo bendrovė, remiasi CK 6.1015 str. nuostatomis, pagal kurių draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo teisė perėjusi draudikui įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nuostato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Teismas svarstydamas šalių argumentus, atsižvelgia į tai, kad pagal CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti atsakingą už žalą padariusį asmenį.

CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 str.str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima (Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-1144-560/2021; LAT 2018-04-13 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-144-915/2018).

Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) (LAT 2010-04-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (LAT 2020-12-16 nutartis civ.bylojeNr. e3K-3-344-701/2020 bei joje cituojamą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus

aplinkybė, kad atsakovė netinkamai atliko jai įstatymu ir norminiais aktais priskirtas pareigas (neremontavo bendro naudojimo vamzdyno), dėl ko ieškovo apdraustam butui buvo padaryta žala.

Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 d. nutartimi civ.byloje e2A-1654-794/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutarties 32-33 p., o taip pat 35 p. nurodyta, kad aplietas butas 2019 m. liepos 22 d. buvo apžiūrėtas, apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės užfiksuotos defektiniame akte. Remiantis defektinio akto duomenimis, 2019 m. liepos 2 d. įvykusio įvykio apžiūra buvo atlikta 2019 m. liepos 23 d. Defektiniame akte aprašytos įvykio aplinkybės: kad 2019 m. liepos 12 d. grįžus namo pastebėta, kad butas aplietas; kad pas kaimynus į (duomenys neskelbtini) butą patekti nepavyko, nes neįleido; kad tiksli apliejimo priežastis nenustatyta; kad galimai apliejimas įvyko per vamzdžių šachtą. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, tiksli apliejimo priežastis ir vandens išsiliejimo vieta (vamzdžio trūkimas) nėra nustatyta. Taip pat nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojos G. K. (viršutinio buto savininkė) parodymais, jog pas ją bute neįvyko joks įvykis, jos butas nebuvo aplietas, o tai matė ir jos kaimynai, tačiau šie parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir kito liudytojo paaiškinimais, t. y. defektiniame akte nustatyta, jog pas kaimynus patekti nepavyko, o liudytojas L. B. (aplieto buto gyventojas) nurodė, kad pas kaimynę iš viršutinio aukšto, t. y. G. K., nėra buvęs, nes ji nieko neįsileidžia (2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 04 min.). Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aplieto buto nuotraukos neparodo tikslios vandens išsiliejimo vietos ir avarijos priežasties.

Tik nustačius, kad draudiminis įvykis įvyko iš bendro naudojimo vamzdynų, t. y. žinant tikslią išsiliejimo (vamzdžio trūkimo) vietą, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog draudiminis įvykis (buto apliejimas) įvyko ne dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų, tačiau būtent šiuo konkrečiu atveju kaip jau buvo minėta, išvis nenustatyta tiksli vandens išsiliejimo (vamzdžio trūkimo) vieta ir priežastis. Byloje taip pat nėra duomenų, kas atliko avarijos šalinimo darbus.

Byloje nėra pateikta nei minėtos avarijos (išsiliejimo iš trūkusio vamzdžio) atliktų darbų aktų, nei avarijos likvidavimo akto, dėl minėtos avarijos šalinimo darbų apimties, duomenų dėl nustatytų priežasčių ir kita.

Teismas, atsižvelgiant  į apeliacinės instancijos teismo išvadas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-29 d. nutartimi nustatė ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 7 d. terminą nurodytus įrodymus pateikti teismui (t. 2 b.l.14-16).

2022-10-07 d. prašymu ieškovas prašė terminą, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-29 d. nutartimi, pratęsti dar 7 (septynioms) dienoms, prašymas teisėjos rezoliucija buvo patenkintas ir pratęstas (t. 2 b.l. 16, dok-164445).

2022-10-13 d. prašymu ieškovas prašė terminą, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-29 d. nutartimi, pratęsti dar 7 (septynioms) dienoms, prašymas teisėjos rezoliucija buvo patenkintas ir pratęstas (t. 2 b.l. 17, dok-16790).

2022-10-21 d. prašyme ieškovas nurodė, kad jokių įrodymų, kurie nurodyti tiek Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 d. nutartyje civ.byloje e2A-1654-794/2022, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-29 d. nutartyje, pateikti negali, prašė skirti teismo ekspertizę tikslu nustatyti apdraustame bute šalto vandens pratekėjimo priežastis, tačiau ne teismo eksperto kandidatūros nei klausimų ekspertizei atlikti nepateikė (t. 2 b.l. 18, dok-172427).

2022-10-25 d. teisėjos rezoliucija buvo paskirtas teismo posėdis -2022-11-29 d. 09.00 val. ir iki 2022-11-11 d. ieškovas įpareigotas pateikti teismui -teismo eksperto kandidatūrą, teismo eksperto sutikimą ekspertizei atlikti, preliminarią ekspertizės kainą, ekspertizės atlikimo laiką, klausimus teismo ekspertui (t. 2 b.l. 18-19).

Kaip nustatyta byloje, iki teismo nustatyto termino-2022-11-11 d. ieškovas (jo atstovas M. K.) nurodyto teismo įpareigojimo neįvykdė, 2022-11-29 d. 09.00 val. teismo posėdyje taip pat nebuvo įvykdęs teismo įpareigojimo, dėl ko teismo posėdį teko atidėti -2022-12-08 d. tenkinant ieškovo prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo.

Minėtos aplinkybės parodo, kad ieškovas buvo pasyvus bylos eigai, nuo 2022-09-26 iki 2022-11-29 d. (2 mėnesius) jokių veiksmų teismui pareikalavus nagrinėjamoje civ.byloje neatliko, iš esmės 2 mėn. vilkino bylos nagrinėjimą be pateisinamų priežasčių.

Pagal teismo 2022-10-25 d. rezoliuciją ieškovas pateikė prašomus dokumentus, susijusius su teismo ekspertizės skyrimu tik 2022-12-07 d. (t. 2 b.l. 22-23, dok-200385).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-27 nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizę, pavedus ją atlikti teismo ekspertui E. L. per 12 savaičių nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos, tenkinant ieškovo prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo ir pavedant teismo ekspertui E. L. pavesti atsakyti į klausimus :

1.Kokios labiausiai tikėtinos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2019-07-02 d. užliejimo priežastys bei vietą (vandens pratekėjimo židinys)?

2. Ar butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo (galėjo būti) 2019-07-02 d. užlietas dėl bendrųjų statinio inžinierinių sistemų?

3. Ar butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo (galėjo būti) 2019-07-02 d. užlietas iš viršutinio buto?

4. Ar butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo (galėjo būti) iki 2019-07-02 d. užlietas kelis kartus? (t. 2 b.l. 27-31).

Paskirtos teismo ekspertizės teismo ekspertas E. L. 2023-02-13 d. pranešimu prašė teismo įpareigoti šalis pateikti papildomus įrodymus ekspertizei atlikti, teismas nustatė šalims 10 d. terminą teismo eksperto prašymui įvykdyti (t. 2 b.l. 34-35, dok-26372).

2023-02-27 d. prašymu ieškovas prašė terminą, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-13 d. pranešimu, pratęsti iki 2023-02-28 d., prašymas teisėjos rezoliucija buvo patenkintas ir pratęstas (t. 2 b.l. 36, dok-33715).

2023-03-01 d. ieškovas pateikė teismui pranešimą, kad jokių papildomų dokumentų teismo ekspertui pateikti neturi (t. 2 b.l. 37, dok-35763). Atsakovė iš dalies pateikė teismo ekspertui prašomus dokumentus (t. 2 b.l. 38, dok-40515).

Teismo ekspertizės 2023-04-05 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) teismo ekspertas E. L. padarė išvadas, kad teismo ekspertizei atlikti nebuvo pateikti šie dokumentai: UAB „Būsto renovacijos agentūra“ avarijų/gedimų registracijos žurnalas, bendrųjų vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų išpildomoji nuotrauka, vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų projektas. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 2019-07-22 defektiniame akte rašoma, jog tiksli buto apliejimo priežastis nenustatyta bei galimai apliejimas įvyko per vamzdynų šachtą. UAB „Grinda“ atliktų darbų aktuose buto užliejimo dieną 2019-07-02 neužfiksuoti jokie atlikti darbai. Iš byloje esančių liudininkų parodymų, į viršutinį butą niekas neįsileido. Bute (duomenys neskelbtini) jau atliktas remontas, todėl buto apžiūra nebuvo tikslinga. Apibendrinant, (duomenys neskelbtini) užliejimo priežastis galėjo būti iš bendrųjų inžinerinių sistemų arba iš viršutinio buto, tačiau tiksli buto užliejimo priežastis nenustatyta.

Įrodymų, jog butas (duomenys neskelbtini), 2019-07-02 d. galėjo būti užlietas dėl bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, nėra, nes nebuvo pateiktas UAB „Būsto renovacijos agentūra“ avarijų/gedimų registracijos žurnalas arba kitas dokumentas, kuriame būtų užfiksuotas bendrųjų inžinerinių sistemų avarijos faktas. Bylos dokumentuose taip pat nėra duomenų, kas likvidavo avariją bei nėra duomenų, jog buvo uždarytas vandentiekio įvadas rūsyje.

Iš teismo byloje pateiktų nuotraukų nustatyta, jog butas (duomenys neskelbtini), 2019-07-02 d. buvo užlietas iš viršutinio buto, tačiau įrodymų, ar užliejimas įvyko dėl viršutinio buto inžinerinių sistemų gedimų/avarijos ar dėl bendrųjų inžinerinių sistemų nėra, nes nebuvo pateikti pirmo klausimo atsakyme minėti dokumentai.

Įrodymų, jog butas (duomenys neskelbtini), iki 2019-07-02 d. galėjo būti užlietas kelis kartus nėra, nes bylos dokumentuose nėra užfiksuoti buto užliejimo faktai. Teismo byloje yra tik liudytojo L. B. parodymai, kuris teismo posėdžio metu paliudijo, jog butas (duomenys neskelbtini) buvo užlietas tris kartus, tačiau buto užliejimo datos nebuvo paminėtos (t. 2 b.l. 39-52, dok-58813).

Byloje nėra duomenų, kad būtų galima abejoti teismo eksperto, atlikusio teismo paskirtą ekspertizę, kompetencija bei padarytomis išvadomis.

 Taigi, nagrinėjamoje byloje nenustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), tiksli užliejimo priežastis  (galėjo būti iš bendrųjų inžinerinių sistemų arba iš viršutinio buto).

Teismo vertinimu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), tikslios užliejimo priežasties (iš bendrųjų inžinerinių sistemų arba iš viršutinio buto) neįrodė ir ieškovas, siekiantis prisiteisti žalos atlyginimo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (LAT 2017-07-05 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Atsakovė yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl teismui turi būti pateikti įrodymai, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.

CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiantis aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtina bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Įrodinėjimo pareiga dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo tenka ieškovui.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė nevykdė CK 2.242 str. įtvirtintos pareigos savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, neteisėti veiksmai neįrodyti (CPK 12 str., 178 str. ).

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. nuostatose yra numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

CK 4.83 str. 3 d. numato butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 1 d., 9 d.).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi yra paskirta atsakovė- UAB „Būsto renovacijos agentūra“.

Pagal CK 4.83 str. 3 dalyje numatytą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą bei įstatyme įtvirtintą bendrijos teisinį statusą bei funkcijas būtent (duomenys neskelbtini), atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, tenka pareiga organizuoti ir vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą bei eksploatavimą taip, kad būtų užtikrintos šių objektų naudojimo pagal paskirtį sąlygos.

Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015-08-05 Nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, pagrindinis administratoriaus uždavinys yra - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 str. nuostatose nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 p.). Be to, atsakovė, t. y. kaip namo administratorius, vykdydamas savo pareigas bei funkcijas, taip pat vadovaujasi ir kitais teisės aktais – Aplinkos ministro 2016-12- 30 Įsakymu Nr. D1 -971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, Statybos įstatymu ir kt.

Aplinkos ministro 2002-07-01 d. įsakymu Nr. 351, buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ , kuris nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Pagal šio Reglamento 9 p. nuostatas, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai yra įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.) ir nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. 2001-05-23 Įsakymo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ 4.3 p. nuostatose yra numatyta, jog pastato administratorius privalo vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad atsakomybė už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos būklės užtikrinimą, remonto darbų organizavimą bei jų vykdymo kontrolę tenka ne atskiriems namo patalpų savininkams, o daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, arba namo administratoriui. Namo administratorius yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, valdymu, naudojimu ir priežiūra. Gyvenamojo namo stogas skirtas visų namo patalpų bendraturčių poreikiams tenkinti (LAT 2019-06-06 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, Kauno apygardos teismo 2014-09-16 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-8-221/2014).

CK 4.84 str. 8 d. nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. CK 4.84 str. 11 d. nustatyta, kad administratoriaus veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos. Taigi administratoriui mutatis mutandis taikomos CK 4.242 straipsnyje nustatytos turto administratoriaus prievolės naudos gavėjui, inter alia pareiga savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, ir draudimas jam suteiktas teises panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti (2 d.). Pagal CK 4.239 str. 1 d., vykdydamas paprastąjį turto administravimą, administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Pagal CK 4.242 str. 1 d., vykdydamas savo prievoles naudos gavėjui, administratorius turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Atsakovė, kaip namo administratorė, turėdama aktualius dokumentus bei informaciją, turi bendradarbiauti, kooperuotis su administruojamo turto savininkais, tačiau šios pareigos neįvykdė. Nurodytų pareigų nevykdymas sudaro neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovei kyla civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta teismų proc.dokumentuose, buvo apklaustas liudytojas L. B., kuris nuolat bute negyvena, nurodė, kad apie užlietą butą sužinojo tik 2019-07-12 d. ir apie buto užpylimo įvykį pranešė draudimo bendrovei. Aplietas butas 2019-07-22 d. draudimo bendrovės buvo apžiūrėtas, surašytas 2019-07-23 d. defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad pas kaimynus į (duomenys neskelbtini) butą patekti nepavyko, nes neįleido; tiksli apliejimo priežastis nenustatyta; kad galimai apliejimas įvyko per vamzdžių šachtą. Defektinį aktą pasirašė L. B. ir draudimo ekspertas. Taigi, šiame defektiniame akte draudėjo buto užpylimo priežastis nurodyta kaip tikėtina, neatlikus jokio tyrimo ir nepatekus į viršuje virš draudėjo esantį butą, atmetimo būdu, nekviečiant ir nedalyvaujant namo administracijos atstovams.

Neneigiant aplinkybės, kad draudiminis įvykis – buto apliejimas – įvyko, tačiau nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad jis įvyko dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų. Aplinkybė, kad viršutinio buto savininkė G. K. niekur nesikreipė dėl vandens pratekėjimo jai priklausančiame bute neįtakoja teismo išvados, kad tokiu atveju vandens pratekėjimas buvo iš bendro naudojimo vamzdyno. Aplieto buto nuotraukos neparodo tikslios vandens išsiliejimo vietos ir avarijos priežasties.

Atsakovė UAB „Būsto renovacijos agentūra“ pateikė teismui apžiūros aktus dėl ginčo gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros, iš kurių matyti, kad apžiūra buvo atliekama 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. balandžio 30 d., gyv.namo bendro vamzdyno defektai ar taisytinos vietos nebuvo nustatytos.

Be to, teismas sutinka su atsakovės teiginiais, kad ji net nebuvo informuota nei apie buto apliejimo įvykį, nei gyventojų, nei ieškovės, be to,  nedalyvavo ir aplieto buto apžiūroje. Įvykio tyrimas atliktas  vienašališkai, nekviečiant apžiūroje dalyvauti atsakovės ar jo atstovų.

Iš UAB „Grinda“ atliktų priėmimo-perdavimo aktų už 2019 m. nustatyta, kad vieninteliai įvykiai gyvenamajame name buvo likviduojami balandžio mėn., nes lauke užsikimšo UAB „Vilniaus vandenys“ šuliniai, taip pat birželio mėn. užfiksuotas elektros gedimas bute. Vadinasi, nėra jokių duomenų, kad gyventojai būtų kvietė avarines tarnybas, namo administratorių atstovus 2019 metų liepos mėnesį dėl vandens pratekėjimo iš namo bendro naudojimo vamzdynų, o taip pat ir likvidavimo vandens pratekėjimo avarijos aktų. Byloje nėra duomenų, kad ginčo namo gyventojai būtų gavę sąskaitas apmokėti dėl 2019 07 mėn. ginčo name buvusių avarijų. Taigi, tikslios buto apliejimo aplinkybės, tiksli vamzdžio trūkimo (išsiliejimo) vieta, priežastys, nebuvo nustatytos.

Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 d. nutarties civ.byloje Nr. e2A-1654-794/2022 35 p. taip pat numatyta, kad iš esmės šiuo atveju nustatytas avarijos faktas ir tai, kad buto apliejimas galimai įvyko iš viršaus (aplietos lubos, sienos).

Teismas pažymi, kad CK 1.138 str. 6 p. civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais : išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius).

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (LAT 2015-05-29 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-322-611/2015).

Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad ieškovas ieškinio reikalavimų byloje neįrodė, nes nei ginčo namo avarijos kilimo priežastys, nei vamzdžio trūkimo vieta nenustatytos, todėl ieškinys atmetamas (CPK 12 str., 178 str.). Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai- priskirtų, kaip namo administratoriui, pareigų nevykdymas. Tokiu atveju nėra nei teisinių nei faktinio pagrindo nustatinėti ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

 

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 87 Eur žyminio mokesčio bei 2500 Eur teismo ekspertizės išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-27 nutartimi buvo nutarta įpareigoti ieškovą ERGO Insurance SE, j.a.k. 10017013, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filaialą, j.a.k. 302912288, iki 2023-01-03- d. sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo, įmonės kodas 302942160, specialiąją sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, esančią AB Swedbanke, banko kodas 73000, 2500 Eur užstato už paskirtos ekspertizės atlikimą.

Ieškovas apmokėjo 2500 Eur užstato (t. 2 b.l. 32 dok-3845).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-11 nutartimi teismo ekspertinei įstaigai buvo pervesta 2500 Eur užstato, laikomo teismo depozitinėje sąskaitoje (b.l. 54-55).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovė patyrė 87 Eur žyminio mokesčio bei 2790 Eur advokatės išlaidų (t. 2 b.l. 59, dok-81156). 

Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, trukmę, į ieškinio dalyką, kad elektroninė byla susidaro iš dviejų tomų, byla pradėta – 2021-04-16 d. ir tęsiasi iki šiol, bei į tai, kad ieškinys atmetamas, atsakovės advokatė dalyvavo visuose posėdžiuose, surašė daug procesinių dokumentų, pateiktos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio išlaidų, bei į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 2790 Eur advokatės išlaidų (CPK 83 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistina 87 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovės naudai  (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 24,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Šios išlaidos priteitinos valstybei iš ieškovo, nes ieškinys atmetamas (CPK 96 str. 1 d.).

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, j.a.k. 10017013, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filaialą, j.a.k. 302912288,  87 Eur (aštuoniasdešimt septynis Eur) žyminio mokesčio, 2790 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt Eur) advokatės išlaidų atsakovės UAB „Būsto renovacijos agentūra“ j.a.k. 300599670, naudai.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, j.a.k. 10017013, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filaialą, j.a.k. 302912288, į valstybės biudžetą 24,96 Eur (dvidešimt keturis Eur 96 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

 

 

Teisėja Rima Bražinskienė