Pranešėjas Virginijus Kairevičius Civilinė byla Nr.2S33-858/07 m.
Teisėja Jadvyga Mardosevič Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2.; 122.4.;(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Virginijaus Kairevičiaus,
kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės,
Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleisto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas J. N. pareiškimu ir patikslintu pareiškimu prašė pripažinti svarbiomis aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. nustatytas terminas ir atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl buvusio savininko S. V. valdytos žemės grąžinimo bei kartu pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. buv. (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 1 dešimtinę (1,0925 ha) žemės, kurią paveldėjo iš savo tėvo J. V. ; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H.V. gimusi (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini) yra J. N. , a.k. (duomenys neskelbtini )motina ir S. V. , gimusio (duomenys neskelbtini) m., dukra.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-05-30 nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2007-06-28. Pareiškėjas 2007-06-28 pateikė teismui papildomus dokumentus bei prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti. 2007-07-02 nutartimi terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2007-07-17. 2007-07-20 pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą bei papildomus dokumentus.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo J. N. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą laikė nepaduotais ir grąžino juos su priedais pareiškėjui, grąžino pareiškėjui jo sumokėtą 300 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad pateiktas pareiškimas neatitinka LR CPK 443, 447 str. reikalavimų. Pareiškime turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą arba, kad negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 447 str. 3 p.). Pareiškėjas nurodydamas, kad yra vienintelis pretendentas į buvusio savininko S. V. turėtą žemę, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas, nors ir buvo įpareigotas, tačiau nepateikė visų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, t.y. pareiškėjas nepateikė visų duomenų apie H. V. pavardžių kaitą, nors pareiškėjas pateikė duomenis, kad duomenų apie H. V. santuoką su S. nerasta, tačiau H. sudarant santuoką su S. jos pavardė jau nebebuvo V.. Teismas nurodė, kad nepateikti duomenys apie tai, kiek visose santuokose H. turėjo vaikų bei nepateikė duomenų apie visų jos sutuoktinių mirtį. Nurodė, kad pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie S. ir M. V. šeimos sudėtį bei jų vaikų santuokos bei mirties liudijimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė archyvo raštą, kad archyvas negali išduoti duomenų apie asmenų mirusių L. R. mirtį, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar archyvuose yra duomenų apie nurodytų asmenų mirtį Lietuvoje, pareiškėjas užklausime nurodė S. ir M. V. dukrų mergautines pavardes, tačiau teismas nurodė, kad gali būti, jog jos buvo ištekėjusios ir jų pavardės buvo pasikeitusios. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, ar S. ir M. V. vaikai turėjo savo vaikų, t.y. ar buvo/yra kitų S. V. įpėdinių. Pareiškėjas prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad žemę nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė S. V. , nepateikė duomenų apie S. V. ir M. V. mirtį, kurie yra būtini nustatinėjant prašomą juridinį faktą (ar žemės savininkas žemės nacionalizacijos metu buvo gyvas).
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. N. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad nesutinka su teismo teiginiu, kad nepateikė įrodymų įrodančių, kad jis yra vienintelis pretendentas į buvusio savininko S. V. turėtą žemę. Teigia, kad pareiškime buvo nurodęs, jog duomenų apie kitus pretendentus neturi. Teismui pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-07-05 raštą Nr. S19-418, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje nėra nuosavybės teisių atkūrimo bylos į buvusio savininko S. V. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), todėl tai reiškia, kad dėl S. V. žemės nuosavybės teisių atkūrimo niekas prašymo nepadavę, todėl nėra pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą. Nepagrįsti teismo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, apie buvusio savininko S. V. ir jo žmonos M. V. šeimos sudėtį, jų ir jų vaikų santuokos, mirties datas bei duomenų apie tai, ar jų vaikai turėjo savo vaikų. Teismui pateikė duomenis, kad kreipėsi į valstybės archyvus su užklausimais apie S. V. ir M. V. šeimos sudėtį, jų vaikus, santuokas ir mirties datas, tačiau archyvas tokių duomenų pateikti negali, nes jų neturi. Be to, šie duomenys neturi jokio tiesioginio ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme aplinkybę, kad S. V. mirė po nacionalizacijos įrodinės liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais dokumentais. Archyvuose nepavyko rasti visų dokumentų apie pareiškėjo motinos H.V. santuokas, o būtent apie santuoką su jos buvusiu vyru S., ir taip nustatyti nepertraukiamą jos pavardžių kaitą. Ši faktą pareiškėjas įrodinės byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Vykdydamas teismo nutartyse nurodytus įpareigojimus užklausė visų teismo reikalaujamų duomenų. Jei archyvai nepateikė visos reikalaujamos informacijos, dėl to, kad jos neturi, tai negali būti kliūtis kreiptis į teismą. Teismas atsisakydamas priimti jo pareiškimą formuoja ydingą praktiką - pareiškimo priėmimo stadijoje faktiškai vertina surinktus įrodymus ir nagrinėja byla iš esmės. Pažymėtina, kad priimdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas privalo patikrinti, ar pareiškimas atitinka LR CPK 447 str. reikalavimus, o tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje spręsti pateiktų įrodymų liečiamumo ir pakankamumo klausimą ir esant reikalui, net pats imtis priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.)
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK 5 str. 3 d. numatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas pareiškimą. CPK 443 str. 2 d. numatyta, kad pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies, reglamentuojančios ypatingąją teiseną, atitinkamuose straipsniuose. Taigi, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi atitikti reikalavimus, numatytus CPK 111 str., 113 str., 114 str., 447 str. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d.. nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė pareiškėjo pareiškimo dėl to, kad jis neatitiko CPK 447 str. 3 p. numatytų reikalavimų, t.y. nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra vienintelis pretendentas į nuosavybės teisių atstatymą, kad LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei įrodymai patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, giminystės ryšius ir kt.
Pažymėtina, kad aiškinant asmens pareigą kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškime nurodytas aplinkybes taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog pareiškėjas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų, be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi ir teismas (CPK 443 str. 8 d.). Pareiškėjo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jeigu ieškovas jų negali gauti. Atskirąjame skunde pareiškėjas nurodo, kad nepavyko rasti duomenų apie S. V. ir M. V. mirtį, taip pat visų dokumentų apie jo motinos H.V. santuokas, o būtent apie santuoką su jos buvusiu vyru S. ir nurodo, kad šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu jis įrodinės rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Teismas pažymi, kad negalima riboti asmens teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kai kurių įrodymų pareiškėjas nepateikia, teigdamas, jog jie apskritai neegzistuoja. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant pareiškėjo teisės į pareiškimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Vadovaudamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 d., teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Kolegijos pirmininkas Virginijus Kairevičius
Teisėjos Dalia Višinskienė
Tatjana Žukauskienė