Civilinė byla Nr. 3K-3-226-248/2016

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rinkos aikštė“ dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas S. G. 2005 m. balandžio 27 d. pareiškė ieškinį, kuriame prašė įpareigoti atsakovę laikraštyje „Rinkos aikštė“ išspausdinti tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimą. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. 
3. 2015 m. birželio 2 d. pareiškėja UAB „Rinkos aikštė“ padavė prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 pateikti; atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005; panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kad „atsakovas įsipareigoja ruošdamas straipsnius apie S. G. ar jo vadovaujamą UAB „Vesiga“ laikraštyje „Rinkos aikštė“ išklausyti ir pateikti ieškovo arba jo nurodyto atstovo nuomonę nagrinėjama tema. Ieškovui turi būti pateikiami visi ruošiami straipsniai, kuriuose minima UAB „Vesiga“ ar S. G., išskyrus renginių reklamą, kurių rėmėjai yra UAB „Vesiga“ ar S. G.. Ieškovo nuomonė turi būti pateikta kiekvienu atveju, kaip ir atsakovo spausdinama medžiaga, tame pačiame straipsnyje, be suderinimo su ieškovu jo nuomonė negali būti koreguojama (galima taisyti tik gramatines klaidas). Jeigu ieškovas raštu atsisako pateikti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu arba jos nepateikia per tris dienas nuo pranešimo-prašymo išreikšti nuomonę gavimo dienos, atsakovas turi teisę spausdinti parengtą straipsnį apie ieškovą ar UAB „Vesiga“ be ieškovo nuomonės“; panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kad „jeigu atsakovas pažeidžia šios sutarties 2 punkte numatytus įsipareigojimus, kiekvienu pažeidimo atveju jis sumoka ieškovui 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą“.
4. Pareiškėja nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1288-673/2015, vadovaudamasis ginčijamomis taikos sutarties nuostatomis, patenkino S. G. ieškinį ir priteisė iš UAB „Rinkos aikštė“ 3765,06 Eur baudą bei procesines palūkanas. Atsižvelgiant į preliminaraus sprendimo motyvus, abejotina dėl taikos sutarties 2 ir 3 punktų atitikties Konstitucijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija), imperatyviosioms CK, CPK ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms, todėl jos naikintinos.
5. Pareiškėjos vertinimu, proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 yra vienintelė galimybė apginti savo pažeidžiamas teises ir atkurti visuomenės teisę žinoti, t. y. teisę į informaciją (Konstitucijos 25 straipsnis). Pareiškėja teigia nuo 2005 m. iki preliminaraus sprendimo priėmimo 2015 m. nežinojusi ir negalėjusi žinoti, kad teismo patvirtintos taikos sutarties aiškinimas ir taikymas prieštaraus Konstitucijai, Konvencijai ir imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl neturėjo pagrindo ginčyti taikos sutarties. Prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje pareiškėja grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nurodydama, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, netaikė imperatyviųjų Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies, 33 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 1 dalies, Konvencijos 10 straipsnio, CK 6.984 straipsnio, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, todėl nutartimi sukūrė tokį teisinį precedentą, kuris paneigia konstitucinį cenzūros draudimo principą, Konstitucijoje, Konvencijoje bei kituose įstatymuose įtvirtintą ir teismų praktikoje nuosekliai ginamą teisę į saviraiškos laisvę, taip pat neteisėtai ir neproporcingai apribojo visuomenės teisę į informaciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl terminų ir proceso civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 atnaujinimo netenkino.
7. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis buvo priimta ir paskelbta 2005 m. spalio 27 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjos atstovai (advokatai). Ši nutartis įsiteisėjo 2005 m. lapkričio 3 d., todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu pareiškėja galėjo pateikti iki 2006 m. lapkričio 3 d. Kadangi prašymas teismui pateiktas 2015 m. birželio 2 d., tai pareiškėja laikytina praleidusia CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, sužinojimo, taip pat CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą 1 metų naikinamąjį terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas konstatavo, kad taikos sutarties tekstas yra aiškus, visų joje nurodytų sąlygų esmė lengvai suprantama ir nereikalaujanti specialiųjų žinių, todėl pareiškėja teisės skleisti informaciją ribojimą ir savo interesų pažeidimą galėjo įžvelgti anksčiau, nei buvo priimtas 2015 m. balandžio 30 d. preliminarus sprendimas. Teismas taip pat nurodė, kad taikos sutarties nuostatos nesuteikia ieškovui teisės uždrausti pareiškėjai skelbti kokią nors informaciją, kitaip kontroliuoti pareiškėjos skelbiamos informacijos turinį, nes ieškovui suteikiama galimybė, pareiškėjai  publikuojant straipsnius apie ieškovą ir jo vadovaujamą įmonę, tame pačiame straipsnyje tik pateikti ir savo nuomonę nagrinėjama tema.
8. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, jį atmetė ir 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
9. Teismas nurodė, kad prašymas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 yra paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį vienerių metų terminą, kuris pagal kasacinio teismo praktiką gali būti atnaujintas tik esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra, nes šalys, sudarydamos taikos sutartį, buvo atstovaujamos teisininkų, sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, nepažeidžia imperatyviųjų Konstitucijos ir įstatymų nuostatų, draudžiančių cenzūrą, pareiškėjos saviraiškos laisvės, viešojo intereso, nevaržo pareiškėjos konstitucinės teisės rinkti ir skleisti informaciją.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Kasaciniu skundu pareiškėja UAB „Rinkos aikštė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 pateikti bei atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnyje nustatyta tvarka spręsti praleisto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju yra susidariusi išskirtinė, netoleruotina situacija, nes yra paneigiamas konstitucinis cenzūros draudimo principas, taip pat neproporcingai suvaržoma Konvencijoje įtvirtinta saviraiškos laisvė bei visuomenės teisė į informaciją. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 yra vienintelė galimybė pareiškėjai apginti savo pažeidžiamas teises.
2. Atsižvelgiant į taikos sutarties nuostatas, pareiškėja privalo ir ateityje privalės kreiptis į ieškovą dėl informacijos, kurioje minimas jis ar jo vadovaujama bendrovė, suderinimo, prieš tokią informaciją paskelbdama viešai, arba privalės mokėti baudą. Tai reiškia, kad yra apribojama įstatymu garantuojama redagavimo laisvė ir teisė skleisti informaciją viešojo intereso klausimais, įskaitant teisę pareikšti kritiką ne tik privataus juridinio asmens, bet ir viešojo fizinio asmens atžvilgiu. Tokios taikos sutarties sąlygos prilygsta privačiai cenzūrai, siekiant skleisti ar skleidžiant informaciją apie ieškovą tada, kai informacija objektyviai gali tenkinti teisėtą ir pagrįstą visuomenės (viešąjį) interesą tokią informaciją žinoti, o asmens sutikimas tokią informaciją skleisti nėra privalomas.
3. Teismas negalėjo patvirtinti tokių taikos sutarties nuostatų, nes jos prieštarauja  Konstitucijos 25 straipsnio 3 daliai, 44 straipsnio 1, 2 dalims, 33 straipsnio 2 daliai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles.
4. Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Ši laisvė yra svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, kadangi asmuo gali visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Teismas pažymėjo, kad visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų asmeninės savybės, jų elgesys bei kai kurios privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams. Visuomenės interesas apie šiuos asmenis žinoti daugiau negu apie kitus yra konstituciškai pagrįstas. Šis interesas nebūtų užtikrintas, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju skelbiant visuomeninę reikšmę turinčią informaciją apie visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančio asmens privatų gyvenimą būtų reikalingas šio asmens sutikimas. Vadinasi, žiniasklaida gali be asmens sutikimo informuoti visuomenę apie tokio asmens privatų gyvenimą tokiu mastu, kokiu to asmens asmeninės savybės, elgesys, kitos privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams ir dėl to skelbiama informacija turi visuomeninę reikšmę.
5. Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.
6. Žurnalistų etikos inspektorius, į kurį kreipėsi pareiškėja su prašymu pateikti  išvadą dėl ginčijamų taikos sutarties nuostatų atitikties Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms, 2015 m. lapkričio 20 d. konstatavo, kad taikos sutarties sąlygos nepagrįstai riboja pareiškėjos veiklą, neatitinka naudojimosi saviraiškos laisve ribojimo (teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo) kriterijų, pažeidžia jos teises, neleistinai varžo jos veiklos (spaudos) laisvę; prieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, kadangi įtvirtina privačią asmens cenzūrą ir užkerta kelią visuomenei gauti informaciją apie visuomeniškai reikšmingą šio asmens veiklą, be kita ko, sudaro nevienodas konkurencines sąlygas kasatorei ir kitiems viešosios informacijos rengėjams skleisti tokią informaciją; prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, 9, 10 straipsnių imperatyvams.
7. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji apie savo interesų pažeidimą galėjo sužinoti anksčiau ir skundą dėl taikos sutarties nuostatų pateikti teismui nepraleisdama CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų, nes informaciją apie ieškovą pradėjo skelbti tada, kai jis pradėjo aktyviai dalyvauti politinėje veikloje (tapo kandidatu į Kėdainių rajono merus) ir ėmė cenzūruoti pareiškėjos apie jį (kaip politiką) skelbiamą informaciją. Dėl to 2015 m. balandžio 30 d. buvo priimtas Kėdainių rajono apylinkės teismo preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1288-673/2015, kuriame pirmą kartą buvo pritaikytos taikos sutarties nuostatos. Iki šio preliminaraus sprendimo priėmimo pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, jog pagal taikos sutartį jai tenka imperatyvi pareiga kiekvieną kartą, kai rengiama publikacija, kurioje minimas ieškovas, kreiptis į jį ir prašyti pateikti savo nuomonę, o taikos sutarties 3 punkte nustatytos sankcijos gali būti taikomos už bet kokį ieškovo vardo paminėjimą.

11. Atsiliepimu ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, kuriai esant  terminas turėtų būti atnaujintas, nes Konstitucijos ar Konvencijos nuostatos šalių pasirašyta taikos sutartimi pažeistos nebuvo; šalių prisiimti įsipareigojimai buvo sulygti abipusių derybų keliu, vadovaujantis gera valia, teisingumo bei protingumo principais, nei viena iš šalių neturėjo viršenybės prieš kitą. Pareiškėjos nurodomose Konstitucijos nuostatose įtvirtinamas draudimas būtent valstybei ir jos valdžios institucijoms, politinėms partijoms vykdyti cenzūrą, informacijos priemonių monopolizavimą ir kt., todėl nagrinėjamoje byloje sudarius taikos sutartį jokios imperatyviosios Konstitucijos ar Konvencijos nuostatos pažeistos nebuvo.
2. Taikos sutarties 2 ir 3 punktai savo esme nebuvo ir nėra draudžiantys pareiškėjai skelbti kokią nors informaciją apie ieškovą, jo įmonę ar įpareigojantys informaciją derinti ar redaguoti. Taikos sutarties 2 punkto esminis tikslas yra suteikti ieškovui galimybę tame pačiame UAB „Rinkos aikštė“ straipsnyje kartu pateikti motyvuotą savo nuomonę. Taigi, jokio nepagrįsto draudimo, iš kurio būtų galima spręsti apie tariamą cenzūros įvedimą, visuomenės informavimo priemonių monopolizavimą, laisvės reikšti įsitikinimus ribojimą, valstybės įstaigų ar pareigūnų darbo kritikavimo draudimą, redagavimo laisvės suvaržymą, kitokį pareiškėjos veiklos ribojimą, taikos sutartyje nėra.
3. Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija ir atliekamos funkcijos reglamentuojamos Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatuose. Juose nėra įtvirtinta, kad į žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją patenka šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų atitikties imperatyviosioms įstatymų nuostatoms vertinimas, todėl kasatorės kartu su skundu pateiktas Žurnalistų etikos inspektoriaus raštas dėl taikos sutarties atitikties atitinkamoms Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms viršija inspektoriui suteiktus įgaliojimus ir įrodomosios galios neturi.
4. Pažymėtina, kad taikos sutartis buvo sudaryta po to, kai ieškovas pateikė ieškinį pareiškėjai dėl šmeižto. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Rinkos aikštė“ kartą jau skleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, manė, kad tokia grėsmė išlieka ir ateityje, todėl, siekdamas apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus, kartu su pareiškėja taikos sutartyje susitarė dėl ginčijamų 2 ir 3 punktų turinio. Taikos sutarties teisėtumui ir galiojimui tai, kad šiuo metu ieškovas yra Kėdainių miesto meras, t. y. viešasis asmuo, jokios įtakos nedaro, nes taikos sutarties patvirtinimo teisme dieną jis buvo privatus asmuo, todėl teismas, tvirtindamas taikos sutartį, CPK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė.
5. Taikos sutarties sąlygos buvo suderintos procese dalyvaujant abiem šalims ir jas atstovaujantiems advokatams, jų pripažintos aiškiomis ir palankiomis tiek pareiškėjai, tiek ir ieškovui. Sudarydamos taikos sutartį šalys nevartojo dviprasmiškų formuluočių, tekstas buvo aiškus ir visų sąlygų esmė buvo lengvai suprantama. Pareiškėja, kaip privatus verslo subjektas, kuriam yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, taikos sutarties sąlygų formulavimo ir derinimo procese dalyvavo pati ir buvo atstovaujama advokato, todėl taikos sutarties nuostatos jai negalėjo būti nesuprantamos. 
6. Pareiškėja savo pateikto skundo teisiniu pagrindu nurodo CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau nedetalizuoja, nuo kokios konkrečiai praktikos buvo nukrypta. Be to, jos nurodomas teisinis pagrindas (nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos vertinant susidariusią tariamai išskirtinę situaciją) siekiant atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti iš esmės yra teikiamas grindžiant neva egzistuojantį pačios civilinės bylos atnaujinimo pagrindą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl termino atnaujinimo sąlygų ir proceso atnaujinimo pagrindų

12. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityvumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio; teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir kt. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-588/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,flyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010).
13. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilygsta teismo sprendimo galiai, nes, ją patvirtinus, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, toks pats ieškinys negali būti pareiškiamas, teismas tokį ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas tik atnaujinus procesą byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. R. Š., V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. M. ir kt. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-468/2011;).
14. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Norkevičius v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2010).
15. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo (tikrumo) principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas nagrinėti bylą iš naujo (žr., pvz., sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99, § 51–52, ECHR 2003-IX). Tačiau EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad res judicata principas nėra absoliutus. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami, kai jų būtinybę sąlygoja esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. 2007 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Kot prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 20887/03, § 24). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl teisinio purizmo (žr. 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8269/02, § 38). Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad fundamentaliais trūkumais paprastai laikytini tokie ankstesnio proceso defektai, kaip jurisdikcijos klaidos, rimti teisminio proceso pažeidimai (pvz., asmens neįtraukimas į jam svarbų procesą ar pan.) ar piktnaudžiavimas valdžia (žr. 2008 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 13151/04, § 29–34; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06, § 29), retais atvejais – ir vidaus teisės taikymo klaidos (žr., pvz., mutatis mutandis 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Trapeznikov ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 5623/09, 12460/09 ir kt., § 38). Poreikis ginti aiškiai pažeistas Konvencijos garantijas taip pat gali būti svarus argumentas, teikiant prašymus dėl pasibaigusio proceso atnaujinimo (žr. mutatis mutandis 2015 m. vasario 5 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Bochan prieš Ukrainą (Nr. 2), pareiškimo Nr. 22251/08).
16. Be to, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; pagal 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti procesą byloje remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir nurodydama, kad teismas, 2005 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, nesilaikė imperatyvų, įtvirtintų Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje, 33 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 10 straipsnyje, CK 6.984 straipsnyje, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnyje, ir sukūrė tokį teisinį precedentą, kuris paneigia konstitucinį cenzūros draudimo principą, teisę į saviraiškos laisvę, taip pat neteisėtai ir neproporcingai apribojo visuomenės teisę į informaciją. Prašymą pareiškėja pateikė praleidusi tiek CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tiek  CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienerių metų terminą.
18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, vis dėlto kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-514/2013).
19. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad pernelyg formalus požiūris į prašymus peržiūrėti teismo sprendimą (pvz., dėl absoliutaus pobūdžio terminų suėjimo, saugant teisinio tikrumo principą), esant išties išskirtinėms situacijoms, gali pažeisti asmens materialines teises (žr., pvz., 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Zehentner prieš Austriją, pareiškimo Nr. 20082/02). Iš EŽTT praktikos matyti, kad formalus, griežtas požiūris į absoliutaus pobūdžio terminų taikymą, saugant bendrąjį teisinio tikrumo principą ir visiškai neatsižvelgiant į situacijos realijas, į jos išskirtinumą, neatliekant susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo, gali pažeisti asmens materialines teises (žr., pvz., mutatis mutandis 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Zehentner prieš Austriją, pareiškimo Nr. 20082/02, § 64–65).
20. Sprendžiant dėl to, ar nagrinėjamu atveju yra susidariusi išskirtinė situacija, teisėjų kolegijos nuomone, yra svarbu įvertinti tiek ginčo teisinių santykių sritį apskritai, tiek konkrečias bylos aplinkybes.
21. EŽTT jurisprudencijoje nuolat pabrėžiamas išskirtinis spaudos vaidmuo demokratinėje visuomenėje, informuojant visuomenę ir skleidžiant informaciją bei idėjas viešojo intereso klausimais; žurnalistika, informuojant visuomenę politikos klausimais, ir tiriamoji žurnalistika naudojasi aukštu Konvencijos apsaugos lygiu (žr. 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Mosley prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 48009/08, § 112, 129; 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Financial Times Ltd ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 821/03, § 59, ir kt.); spauda ne tik turi užduotį skleisti pirmiau nurodytą informaciją ir idėjas, tačiau visuomenė taip pat turi teisę jas gauti. Teismas taip pat yra akcentavęs, kad spaudos atstovai neturi peržengti ribų, be kita ko, skirtų apsaugoti kitų asmenų teises, įskaitant reikalavimą veikti sąžiningai ir remiantis tiksliu faktiniu pagrindu bei teikti patikimą ir tikslią informaciją, laikantis žurnalistikos etikos principų. Taigi kiekvienu atveju būtina nustatyti teisingą susikirtusių interesų pusiausvyrą.
22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžiasi dėl to, kad taikos sutarties sąlygos (pagal kurias ji, ruošdama straipsnius apie S. G. ar jo vadovaujamą UAB „Vesiga“ laikraštyje „Rinkos aikštė“, turi išklausyti ir pateikti ieškovo arba jo nurodyto atstovo nuomonę nagrinėjama tema, o to nepadarius privalo sumokėti ieškovui 1000 Lt (289,62 Eur) litų baudą) prilygsta privačiai cenzūrai.
23. Teisėjų kolegija, vertindama šį argumentą, pažymi, kad kitos šalies nuomonės išklausymas pats savaime nėra neigiamas dalykas. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnyje yra nurodoma, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, ypač tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus. EŽTT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad bendriausia prasme kitos šalies nuomonės išklausymas prieš publikavimą yra susijęs su atsakingos žurnalistikos principų laikymusi (žr., pvz., 2009 m. vasario 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje The Wall Street Journal Europe Sprl ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 28577/05).
24. Kita vertus, EŽTT yra taip pat atkreipęs dėmesį, kad išankstinio pranešimo apie publikaciją priemonių, kurios gali paveikti publikacijas politikos tema ir tiriamąją žurnalistiką, taikymas reikalauja kruopštaus ištyrimo; naujienos yra „greitai gendantis produktas“ ir delsimas jas publikuoti, netgi trumpą laiką, gali panaikinti jų vertę ir susidomėjimą jomis; išankstiniai suvaržymai gali būti labiau pateisinami tais atvejais, kai nėra primygtinio socialinio poreikio skubiai publikuoti naujieną ir kai nėra jos aiškaus prisidėjimo prie diskusijos viešojo intereso klausimais (žr. mutatis mutandis cituotą Mosley, § 117, 129). Šiame kontekste (politikos, viešojo intereso klausimų) žiniasklaidai taikomos sankcijos gali turėti atgrasomąjį poveikį. Vertinant žiniasklaidos priemonei taikomo ribojimo proporcingumą, taip pat gali būti svarbus ribojimo pobūdis (ar aiškiai apibrėžtas, ar apibendrintas, potencialiai platus) bei jo taikymo terminas (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Cumhuriyet Vakfi ir kiti prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 28255/07).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į EŽTT suformuotus viešojo informavimo priemonei  taikomų suvaržymų įvertinimo kriterijus bei ginčo atveju aktualios taikos sutarties nuostatos abstraktumą, kyla abejonių, ar tokia taikos sutarties nuostata nėra pažeidžiama skirtingų interesų (asmens teisės į privatumą ir galimybės susipažinti su skleidžiama apie jį informacija bei saviraiškos laisvės ir visuomenės teisės į informaciją) pusiausvyra. Neginčijant dviejų lygiaverčių subjektų teisės susitarti ir nepaneigiant tokio susitarimo galimybės egzistavimo per se, atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikos sutarties nuostatų abstraktumas ir platus pobūdis, kai nėra atsižvelgiama nei į subjekto (viešasis ar privatus asmuo), nei į objekto (informacijos pobūdis, tam tikrais atvejais jos operatyvaus pateikimo itin didelė svarba), ypač turint omenyje, kad sutartis galios neapibrėžtą laikotarpį, taikos sutarties tvirtinimo metu nebuvo įvertintas, nors EŽTT praktikoje iš nacionalinių valdžios institucijų reikalaujama ypatingo atidumo, nagrinėjant suvaržymus, kurie gali veikti kaip cenzūros forma prieš publikavimą (žr. cituotą Mosley, § 129). Taikos sutartimi, atsižvelgiant į praktinį jos taikymą, galėjo būti ne tik neproporcingai apsunkinta informacijos priemonės teisė užsiimti tiriamąja žurnalistika, bet ir visuomenės teisė operatyviai gauti informaciją rūpimais viešojo intereso, vietinės politikos klausimais. 
26. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuo taikos sutarties patvirtinimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, tačiau poreikis ginti konstitucines vertybes  (tiek žiniasklaidos priemonės, tiek visuomenės) ir praktikoje iškilę pareiškėjos saviraiškos laisvės įgyvendinimo sunkumai inicijuojant viešas diskusijas taip pat ir viešojo (bendrojo) intereso klausimais, ypač atsižvelgiant į tai, kad ribojimas pareiškėjai nustatytas neapibrėžtam terminui į ateitį, sudaro pagrindą konstatuoti, kad yra susidariusi situacija, dėl kurios gali būti atnaujinamas terminas prašymui dėl bylos atnaujinimo pateikti.
27. Išdėstytų aplinkybių visuma taip pat leidžia manyti, kad tvirtinant taikos sutartį buvo padaryta teisės normų, įtvirtintų Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje, CK 6.984 straipsnyje ir CPK 42 straipsnyje, taikymo klaida, galėjusi lemti neteisingo sprendimo priėmimą, todėl egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
28. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias CPK normas, todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas: atnaujintinas praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 pateikti bei atnaujintinas procesas Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4,73 Eur tokių išlaidų. Kadangi procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ prašymą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 pateikti; atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005.

Perduoti atnaujintą bylą nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai               Sigitas Gurevičius

                            Birutė Janavičiūtė

                            Sigita Rudėnaitė