Baudžiamoji byla Nr. 1-102-714/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16480-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.2.

 (S)

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Jurbarkas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,

              sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,

              dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros                    prokurorui Artūrui Bartusevičiui,

               kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui.

              ekspertams A. J., R. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji (deklaruota) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.  

Teismas

nustatė:

     A. V. 2019 m. balandžio 21 d. 18.33 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0190 (0,01...1,00) ‰ ± 0,017 ‰, (1,01...6,00) ‰ ±1,7% (patikros sertifikato Nr. 0851375, patikros metodo žymuo BMP 8871101-78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatyta 1,89 (įvertinus 1,7% paklaidą) – 1,86 promilių girtumas, t. y. jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis yra kaltinamas bei sutiko duoti parodymus tik po liudytojų apklausos.

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nepažįsta kaltinamojo. Ji prisimena, kad tai buvo Velykų savaitgalis, kuomet ji važiavo pas savo tėvus. (duomenys neskelbtini) ji pamatė automobilį „Opel Zafira“, tamsiai mėlynos spalvos, kuris buvo užvažiavęs ant bordiūro bei nulaužtą medelį. Šalia ji matė du žmones, kurių vienas sėdėjo ant laiptelio, o kitas stovėjo šalia. Tada ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Ji pati iš automobilio išlipusi nebuvo, todėl negali pasakyti, ar automobilio „Opel Zafira“ variklis buvo užvestas. Kadangi asmuo, kuris sėdėjo ant laiptelio, buvo nuleidęs galvą, o stovintis asmuo buvo nusukęs nugarą, ji negali atpažinti, ar kuris nors vienas iš asmenų yra kaltinamasis sėdintis teismo posėdžių salėje. Ši situacija, kuri ją matė, jai atrodė neįprasta, jai kilo įtarimas, jog šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus arba jam sutrikusi sveikata. Netoliese buvo jauni asmenys, kurie galėjo matyti įvykį.

Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 90, 91), kuriuos ji patvirtina. Ji bendravo su A. V.. Įvykio vietoje jis pripažino, kad jis vairavo automobilį, sutiko pūsti į alkotesterį. Abu pranešimai bendrajam pagalbos centrui buvo apie tą patį įvykį, nors buvo nurodyti skirtingos markės automobiliai. Įvykio vietoje buvo ne tik O. P., buvo ir daugiau asmenų. Ji nurodė namą, kuriame buvo rastas A. V.. O. P. jai pasakė, kad nuo pranešimo apie įvykį iki atvykimo praėjo labai nedaug laiko, todėl jis per tą laiką negalėjo vartoti alkoholį. A. V. buvo rastas lovoje, akivaizdžiai neblaivus. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo. Name buvo ir daugiau asmenų. Jie, taip pat, buvo neblaivūs. Jie visi kartu išėjo į lauką į įvykio vietą. O. P. nurodė, kad A. V. vairavo automobilį. Ji pats to neneigė. A. V. aiškino, kad jis parvažiavo, ir, kad neįsuko. Jos nuomone, toks automobilio manevras yra pavojingas, aplinkui buvo daug vaikų, galėjo bet kas nukentėti, tai tikrai yra įtakota alkoholio. Jos nuomone, tai yra eismo įvykis, buvo kliudytas medis. Pirma buvo nustatytas didesnis girtumas, o po kiek laiko nustatytas mažesnis girtumas. Ji neatsimena, kodėl nebuvo pradėtas tyrimas dėl eismo įvykio. Ji neatsimena, ar O. P. nurodė kitus asmenis, važiavusius kartu. Ji patvirtina aplinkybes, kurias nurodė tarnybiniame pranešime. Ji neatsimena, ar ji, ar kolega A. V. nustatė girtumus. Šiuo atveju, jie privalėjo pradėti baudžiamąjį procesą.

Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su kaltinamuoju A. V. gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Balandžio 21 d., 12.40 val., jie išvažiavo iš namų su automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo apie 13.30 val. Automobilį jie paliko prie tvoros. Tada jie dar pasivaikščiojo, ruošėsi vaišes ant stalo. Tada visi sėdosi prie stalo. Po kiek laiko, R. paprašė nuo pievos įvaryti automobilį į kiemą. Kadangi jie nenorėjo nervuoti R., A. V. sutiko vairuoti automobilį, nors jau buvo vartojęs alkoholį. Ji ėjo kartu į kiemą atidaryti vartus. R. ir A. liko kambaryje. A. V. automobilis stovėjo pravažiavus vartus, todėl jam reikėjo įsukti į kiemą atbulam. Tada A. V. pavažiavo atbulas, užvažiavo ant bordiūro ir įlenkė medelį. Ji stovėjo kieme ir matė įvykį. Ji nebuvo įlipusi į automobilį. Jis buvo išgėręs kelis stikliukus alkoholio. Po įvykio atėjo kaimynai. Jaunas vyras iš jo paėmė raktelius. Automobilis nebuvo išvažiavęs į važiuojamąją kelio dalį. Kai A. V. išlipo iš automobilio, ji visada su juo buvo kartu. Jie nuėjo į kambarį. Po įvykio ji į automobilį nunešė maišelį su indais. Grįžus į kambarį, jie dar vartojo alkoholį ir nuėjo miegoti. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie miegojo lovose. A. V. automobilį galėjo vairuoti apie 18.00 val. Neblaivumas buvo tikrintas 19.38 val. Po įvykio jie išgėrė 0,7 litro degtinės. A. V. kelis stikliukus išgėrė be eilės. Po įvykio jie vartojo alkoholį dar apie 1 valandą. Ji jam neuždraudė vairuoti automobilį, nors jis buvo vartojęs alkoholį. Jie nenorėjo pyktis su R., nes ji turi sveikatos problemų. Kai A. V. vairavo automobilį, gatvėje buvo ir daugiau žmonių. Užvažiavus ant bordiūro, iš karto atėjo jaunas vyras, kuris iš A. V. atėmė raktelius. Ji neatsimena, kuris iš pareigūnų jiems nustatė girtumus. Policijos pareigūnai jos neklausinėjo apie įvykį.

Liudytoja R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nepažįsta kaltinamojo A. V.. Ji dirba (duomenys neskelbtini) seniūne. Apie eismo įvykį, dėl kurio yra iškelta ši byla, ji sužinojo iš  policijos, kuomet ji gavo užklausą apie (duomenys neskelbtini) seniūnijai padarytą žalą per šį eismo įvykį. Tada ji pradėjo domėtis koks čia buvo įvykis, kur ir kada. Pradėjus klausinėti žmonių, ji sužinojo, kad antrą Velykų dieną įvyko autoįvykis, automobilį vairavo neblaivus asmuo, vairuotojas nulaužė kelkraštyje pasodintą liepaitę, kurią sodino seniūnija. Nuvykus į įvykio vietą, buvo matyti, kad pažeistas liepaitės kamienas. Aplinkiniai gyventojai papasakojo, kad po eismo įvykio liepaitė buvo palinkusi horizontaliai, o gyventojai ją atstatė. Šiuo metu seniūnijai žala nėra padaryta, nes liepaitė kol kas nėra nudžiūvusi. J. P. matė įvykį.

Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. V. yra jos švogeris. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85, 86), kuriuos ji patvirtina. 

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. V. yra jo brolis. Per Velykas pas jį į svečius buvo atvažiavęs jo brolis. Vakare buvo atvažiavusi policija. Automobilis stovėjo prie namo. Kadangi jo brolis su drauge planavo būti per naktį, todėl jie paprašė įvaryti automobilį į kiemą. Jis važiavo atbulas ir užvažiavo ant nupjautos liepos kelmo. Paties įvykio jis nematė, jis buvo kambaryje. Prieš įvykį jie visi buvo vartoję alkoholio. Grįžęs į kambarį, A. V. jam pasakė, kad vienas asmuo iš jo paėmė raktelius. Tada jis nuėjo pas kaimyną su juo pašnekėti. Kaimynas jam nedavė automobilio raktelių. Grįžus iš kaimyno, jie gėrė alų, stipriųjų gėrimų nevartojo. Po įvykio jo brolis alkoholio nevartojo. Atvykus pas jį į namus, jo brolis išgėrė kelis stikliukus alkoholio. Jis nematė, kad vėliau jo brolis būtų vartojęs alkoholį. Jis neturi problemų su atmintimi. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79 – 81), kuriuos jis patvirtina. Jo brolis tikrai išgėrė alaus stiklinę. Jis nematė, ar jis vartojo degtinę. Po įvykio jie vienas į kitą su stikliukais nesveikino. Įvykio dieną jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis neatkreipė dėmesio į tai, ar A. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. V. yra jos kaimyno brolis. 2019 m. balandžio mėnesį, tai buvo Velykų diena, ji išvedė šunį į lauką. Prie priešais gyvenančių kaimynų namo stovėjo automobilis. Tame kieme stovėjo žmonės, kurie atsisveikino, pasibučiavo, pasimojavo ir, tikriausiai, ruošėsi išvažiuoti. Moteris rankose laikė maišelį. Ji matė kaip vyras sėdasi už automobilio vairo, o moteris sėda šalia. Ji matė, kad asmenys yra neblaivūs. Jie svirduliavo, rėkavo. Ji matė kaip vairuotojas važiavo atbulas, bandė sukti į gatvę, bet nepavyko, nes automobilis užsikabino ant bordiūro. Tada ji nubėgo pakviesti savo vyrą, šaukdama: „girtas važiuoja“. Jų namuose buvę svečiai visi sukilo. Jos vyras iš vairuotojo atėmė raktelius. Vyras, kuris sėdosi už automobilio vairo, buvo tas pats asmuo, kuris sėdi teismo posėdžių salėje kaltinamojo vietoje. Po įvykio, jie kelis kartus buvo atėję pas juo į namus, prašydami atiduoti raktelius. Iš pradžių, jie gražiai prašė atiduoti raktelius, o, po to, piktai reikalavo grąžinti. Apie įvykį policijai pranešė jos duktė. Kaip asmenys sėdo į automobilį ir važiavo, matė tik ji. Ji matė, kad tų kaimynų namuose vyksta „baliukas“. Jie buvo keturiese. Jų kaimynai ir jo brolis su drauge. Automobilis visada stovėjo toje pačioje vietoje prie namo.

Liudytoja O. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji tiksliai neprisimena visų aplinkybių, todėl teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 51 – 53), kuriuos ji patvirtina. Ji matė, kad asmenys, kurie lipo į automobilį, buvo neblaivūs. Jie svirduliavo. Ji matė, kad asmenys ruošiasi išvažiuoti. Jie į automobilį lipo su maišeliais. Ji ėjo gatve ir viską matė. Po įvykio ji paskambino į policiją. Vyras, kuris vairavo automobilį, po įvykio jai šaukė: „mandavoške, pradėk kartis“. Po įvykio jos vaiko tėtis gavo žinutę: „puiki gimtadienio dovana, didvyriai esat jūs, šaunuoliai esat“. Šią žinutę jis gavo kitą dieną. Kas parašė šią žinutę, ji nežino. Ji atsimena, kad asmenys prašė atiduoti raktelius.

Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jis dirbo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate. Jis buvo atvykęs į šį įvykį. Jie buvo gavę pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją. Automobilis stovėjo ant šaligatvio. Vairuotojo prie automobilio nebuvo. Moterys buvusios šalia jam pasakė, kad jos matė, kad šį automobilį vairavo neblaivus asmuo. Tada kaltinamojo brolis jį nuvedė į kambarį. Kaltinamasis buvo rastas su rūbais lovoje. Jis jį prikėlė. Jis jo paklausė, kodėl automobilis yra ant šaligatvio, o jis jam atsakė, kad taip jau nutiko. Jis jo paklausė, ar, tai jis vairavo automobilį, ar jis buvo neblaivus, jis atsakė, kad truputėlį. Vėliau jie nuėjo į įvykio vietą, patikrino jo girtumą, pildė dokumentus. Kai jis paaiškino atsakomybę už šį dalyką, tada asmuo pradėjo griežtai ginčyti, kad jie jo nesustabdė, kad jie jį rado namuose. Jis akcentavo, kad nieko nebus galima įrodyti. Bendraujant su juo, jis orientavosi aplinkoje.

Liudytojas I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis tiksliai neprisimena visų aplinkybių, todėl teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 73 – 75), kuriuos jis patvirtina. Kai jis atėjo, jis matė automobilį stovintį ant bordiūro. Asmuo vaikščiojo aplink savo automobilį. Jis iš kitų asmenų sužinojo, kad tai jo automobilis. Asmuo atrodė neblaivus, jis svirduliavo, buvo agresyvus. O. P. jam pasakė, kad jis paėmė iš jo raktelius. Į jų namus buvo atėję kelis asmenys prašyti atiduoti raktelius. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, jis visada buvo šalia šio automobilio. Jis paskambino į bendrosios pagalbos centrą. Asmuo vaikščiojo aplink automobilį, tada nuėjo į namo vidų, tada vėl grįžo, tada buvo atėjęs pas juos į namus, kad jo tėvas atiduotų automobilio raktelius. Jis jiems sakė, kad jiems reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Moteris, kuri buvo šalia, nuolat rėkė ant jų, sakė, kad jie žmogui sugriovė gyvenimą. 

        Ekspertas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal pateiktus duomenis, 19.19 val. nustatytas 2.00 promilių girtumas. Praėjus 20 minučių, nustatytas 1.89 promilės. Tai reiškia, kad vyko eliminacija, alkoholis išsiskyrė iš organizmo, alkoholis, kuris buvo suvartotas iki 19.19 val., visas jau buvo pasisavintas organizmo ir vyko jo šalinimas iš organizmo. Jei asmuo prieš tai nebuvo vartojęs alkoholio, nebuvo valgęs maisto, absorbcija gali pasireikšti po 40 minučių, po 1 valandos, įvairiai. Kategoriškos išvados negalima pateikti. Jei asmuo būna sočiai pavalgęs, maksimali alkoholio koncentracija gali būti net po 2 ar 3 valandų nuo alkoholio vartojimo pradžios. Įtakos turi ir labai saldžių, sūrių, rūgščių skysčių vartojimas. Kai alkoholis pavartojimas, koncentracija turi kilti. Iš šios situacijos matyti, kad ši metodika, kuri yra pateikta išvadoje yra teisinga. Jie nežino aplinkybių, kada ir kaip buvo vartotas alkoholis.

Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate. Pagal šiuo metu galiojantį teisės aktą, užtenka, kad policijos pareigūnas būtų supažindintas su instrukcija dėl alkotesterių naudojimo tvarka, t. y. nebūtina, kad policijos pareigūnas būtų išlaikęs įskaitą, taip kaip buvo reglamentuota anksčiau.

Ekspertas R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jeigu yra praėjusios mažiau kaip dvi valandos nuo alkoholio vartojimo iki alkotesterio patikrinimo, tada neįmanoma apskaičiuoti kokia buvo alkoholio koncentracija žmogaus organizme viena valanda prieš tikrinimą. Apskaičiavimai gali būti teisingi tik tada, kada visas suvartotas alkoholis yra rezorbavęsis į kraują. Tik tada, kai yra įvykusi pilna rezorbcija, galima taikyti 0,1 – 0,25 promilių alkoholio per valandą skaldymo greitį. Tuo metu, kai alkoholis dar tik rezorbuojasi į kraują, tokie apskaičiavimai nebus teisingi. Alkoholis gali rezorbuotis priklausomai nuo suvartoto maisto, žmogaus organizmo savybių, skrandžio būklės. Literatūros duomenimis, suvalgius riebaus maisto, rezorbcija gali užtrukti iki 2 valandų. Jeigu asmuo vartojo alkoholį 2 valandų laikotarpyje, šis apskaičiavimas negali būti tikslus. Tas 2 valandas reikia atmesti. Jis nedaro išvadų iš alkotesterio parodymų. Jis remiasi tik duomenimis gautais laboratorijoje. Remiantis į aplinkybę, kad antro alkotesterio patikrinimo metu buvo nustatyta mažesnė alkoholio koncentracija, galima daryti prielaidą, kad tuo metu buvo alkoholio skaldymo fazė, t. y. šalinimo, eliminacijos fazė, su sąlyga, kad alkotesterio parodymai yra visiškai patikimi. Negalima paneigti galimybės, kad asmuo galėjo prieš valandą būti blaivus, o valandos laikotarpyje suvartoti pakankamą kiekį alkoholio, kad į alkotesterį įpūsti 1,89 promiles. Todėl jis ir negali nustatyti, jis negali duoti kategoriškos išvados. Teismas turi pats šias žinias pritaikyti, pagal nustatytas aplinkybes. Kuomet jis pateikė išvadą, jis bylos medžiagos neturėjo. Alkoholio rezorbcija gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Jeigu liudytojas sako, asmuo vartojo alkoholį prieš kelias minutes iki pūtimo į alkotesterį, pirmo patikrinimo rezultatas yra visiškai nepatikimas dėl burnoje esančio alkoholio. Jeigu byloje yra aplinkybių, asmuo vartojo alkoholį 15 minučių iki alkotesterio patikrinimo, tai pirmasis patikrinimas neturėtų būti imamas kaip duomuo. Tai yra nepatikimas rezultatas. Būtų galima tikėti tik antruoju patikrinimu. Iš vieno rezultato negalima nustatyti tai rezorbcija ar eliminacija.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis yra kaltinamas. Jis su savo drauge atvažiavo pas savo brolį į gimtadienį. Tai buvo apie 12 – 13 val. Jie ketino pas jį nakvoti. Jie dviese nuėjo pasivaikščioti. Prieš pasivaikščiojimą jie alkoholio nevartojo. Kai jie sugrįžo, apie 15 – 16 val., jie ruošėsi vaišes. Jie atsisėdo prie stalo apie 17.00 val. ir išgėrė kokius 2 – 3 stikliukus (20 – 30 g.) degtinės (38 – 40 procentų stiprumo). Jis valgė mėsos. Brolio žmona pradėjo šaukti, kad jis įvarytų automobilį į kiemą, nes automobilis tuo metu stovėjo prie gatvės. Kadangi ji yra labai nervuota, jis sutiko įvaryti automobilį į kiemą. Bevažiuodamas atbulas, jis įvažiavo į medį. Jis atsimena, kad iš kažkur atsirado jaunimas. Jie iš jo atėmė raktelius, neatidavė. Jie pradėjo ant jo šaukti, kad „niekur tu nevažiuosi, esi išgėręs“. Nors jis niekur nesiruošė važiuoti. Jis neginčija, kad jis norėjo įvairuoti automobilį į kiemą, kuomet jis buvo išgėręs 2 – 3 stikliukus degtinės. Jis nesutinka su tuo, kad jis buvo neblaivus daugiau kaip 1,5 promilės. Nuo 2 – 3 stikliukų degtinės tikrai neįmanoma įpūsti virš 1,5 promilės. Jo darbas yra susijęs su vairavimu. Įprastai jis nelinkęs vartoti alkoholio. Kai jis išgėrė paskutinį stikliuką, jis po 10 – 20 minučių sėdosi už automobilio vairo. Jo manymu, įvažiuoti į kiemą pavartojus alkoholio yra nieko baisaus. Kai iš jo atėmė automobilio raktelius, tada jis ėmė vartoti alkoholį. Jis neatsimena, kas iš jo atėmė raktelius. Grįžęs į kambarį, jis „normaliai“ pradėjo vartoti alkoholį. Kai jis atsigulė, jis pradėjo snausti ir jį pažadino policijos pareigūnai. Jie jo paklausė, ar tai jo automobilis. Jis pasakė, kad taip. Tada policijos pareigūnai jį išsivedė į kiemą. Jie paklausė, ar vairavai šį automobilį. Jis pasakė, kad taip, kad norėjo įvažiuoti į kiemą. Jis pasakė, kad netyčia „supjovė grybą“ ir taip gavosi. Tada jį pasodino į policijos tarnybinį automobilį. Jis įpūtė į alkotesterį. Po 20 minučių jis antrą kartą pūtė į alkotesterį. Jis pasirašė dokumentus, kad nereikėtų važiuoti į policijos komisariatą. Nuo paskutinio išgerto stikliuko iki alkotesterio patikrinimo praėjo labai nedaug laiko, apie 15 – 20 minučių. Jis pats nėjo pas žmones prašyti raktelių, bet kažkas ten vaikščiojo. Jis nuėjo miegoti kartu su drauge. Jis vienas nuėjo patraukti automobilį. Jo draugė stovėjo lauke. Jokia atsisveikinimo procedūra nevyko. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Jis neturi jokių ryšių (duomenys neskelbtini). Tai, kad jo brolis liudytojo apklausos metu parodė, kad yra jis prieš išeidamas į lauką išgėrė alaus, yra melas. Jo brolis ne viską atsimena. Jo vairavimo stažas yra didelis. Jis nepamatė to medelio. Liudytoja S. buvo kieme. Ji jokių daiktų su savimi neturėjo. Visi daiktai buvo automobilyje. Jokių daiktų ji tuo metu į automobilį nedėjo. Ji tik susidėjo indelius nuo maisto. Jis nesupranta, kodėl kaimynams kilo mintis iš jo atimti raktelius. Gal jie patys buvo vartoję alkoholio, todėl jiems atrodė, kad ir jis yra neblaivus. Kai atsitiko ši avarinė situacija, galbūt, jiems pasirodė, kad jis neblaivus. Iki to laiko jis nepažinojo tų kaimynų. Jis jau daug metų ten negyvena. Jam atrodo, kad jie iš jo atėmė raktelius ir iškvietė policiją dėl to, kad kaimynai, galbūt, nesutaria su jo broliu. Jis pats nėjo prašyti į raktelių iš kaimynų. Kai jis grįžo į kambarį, jis pradėjo vartoti alkoholį. Jie sėdėjo prie stalo, bet tai vienas pakildavo, nueidavo, tai kitas pakildavo ir nueidavo. Galbūt, pas kaimynų ėjo. Nei jis, nei jo draugė iš kambario niekur nėjo. Anksčiau jis yra turėjęs eismo įvykį. Šis eismo įvykis buvo dėl žioplumo. Niekas nenukentėjo. Kaimynai, atėmę raktelius, pasakė, kad atiduos rytoj, todėl jis nelaukė ir nuėjo į kambarį.

Iš 2019 m. balandžio 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos S. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 21 d. buvo gautas vyriausios patrulės D. M. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2019 m. balandžio 21 d. 18.33 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo neblaivus. Atvykę policijos pareigūnai, patikrino jo girtumą. Pirmosios patikros metu jam buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas, atrosios patikros metu jam buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas. Automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į aikštelę, priklausančią uždarajai akcinei bendrovei „Jomamotor“, esančią Tauragėje (1 t., b. l. 1, 2).

Iš 2019 m. balandžio 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės D. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 21 d., apie 18.33 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad mėlynos spalvos automobilis atsitrenkė į medį, jo vairuotojas atrodė neblaivus. 18.41 val. buvo gautas dar vienas pranešimas dėl to paties įvykio, kad pranešėjas sulaikė neblaivų automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, vairuotoją bei atėmė automobilio raktelius. Visi laukia vietoje. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko O. P., kuri matė kaip vairuotojas vairavo minėtą automobilį. Įvykio vietoje automobilis rastas užvažiavęs ant šaligatvio. Ji matė kaip vairuotojas, išlipęs iš automobilio, svirduliavo ir nuėjo į namą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo buvo vienas.  Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuėjus į minėtą namą, vairuotojas buvo rastas gulintis lovoje su drabužiais. Šis vyras atsakė, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, bandė įsukti į kiemą, tačiau užvažiavo ant šaligatvio ir paliko ten stovėti automobilį. Nuo šio vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Vyras sakė, kad gėrė alaus. Buvo nustatyta šio asmens tapatybė, t. y. A. V., gimęs (duomenys neskelbtini). 19.19 val. jam buvo nustatyta 2,00 promilės, 19,38 val. jam buvo nustatyta 1,98 promilės. Vairuotojas su pažeidimu sutiko (1 t., b. l. 3 – 6).

Iš 2019 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo. Ant šaligatvio matyti stovintis automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8 – 12).

Iš 2019 m. balandžio 21 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio VIN (duomenys neskelbtini). Automobilio salone ant galinių pasosčių matyti padėtas baltos spalvos plastikinis maišelis, kuriame yra maisto produktai. Automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei perduotas saugojimui į aikštelę, esančią Paberžių g. 7, Tauragėje (1 t., b. l. 13 – 31, 36, 37). 

Iš 2019 m. balandžio 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato girtumo nustatymo žurnalo įrašo kopijos nustatyta A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 21 d. 19.19 val. nustatytas 2,00 promilių girtumas, 2019 m. balandžio 21 d. 19.38 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas (1 t., b. l. 32).

Iš 2019 m. balandžio 21 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), 19.19 val. nustatytas 2,00 promilių girtumas, 19.38 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas. Nustatyta iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (1 t., b. l. 34).

2019 m. balandžio 21 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausios patrulės sprendimu A. V. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi A. V. yra neblaivus (nustatytas 1,89 promilių girtumas) (1 t., b. l. 35).

Iš 2019 m. balandžio 25 d. autotransporto kainų Lietuvoje sistemos „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad vidutinė automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje yra 1810 Eur su PVM, 1496 Eur be PVM (1 t., b. l. 41).

2019 m. liepos 8 d. apžiūros protokole apžiūrėti apžiūrėti 5 garso įrašai, atsiųsti iš bendrojo pagalbos centro. Pirmojo garso įrašo pavadinimas – „2019_04_21_18-20-27_25.02“, įrašo trukmė – 36 sekundės. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pranešimas užfiksuotas iš O. P. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini). Paleidus garso įrašą, fone girdimas šūkavimas. Operatorė: 112. Pranešėja: laba diena. Operatorė: laba diena. Pranešėja: (duomenys neskelbtini), girtas vairuotojas. Operatorė: sakykit koks adresas, kokiu adresu. Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorė:  miestas koks būtų? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini). Pranešėja: taip. Operatorė: o seniūnija kokia? Pranešėja: (duomenys neskelbtini) seniūnija. Operatorė: (duomenys neskelbtini). Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorė: o kaimas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorė: jūs važiuojat paskui? Pranešėja: jau paskambinau (kažkam sušunka) Operatorė: paskui važiuojat? Koks kelias? Įrašas baigiasi. Antrojo įrašo pavadinimas – „2019 04 21 18-21 -54 25.02“. Pirmajam pranešimui nutrūkus, bendrojo pagalbos centro operatorė susisiekė su pranešėja. Antrojo įrašo trukmė 31 sekundė. Pranešėja: aš skambinau policijai, tai ką man dabar daryt (kažkam pasako). Operatorė: sakykit, koks ten automobilis, markę galit patikslinti? Pranešėja: mmm.. (fone girdimas triukšmas, girdisi, kad aplink daug žmonių). Operatorė: sakykit markę. Įrašas nutrūksta. Trečiojo įrašo pavadinimas – „2019 04 21 18-22-58_25.02“. Nutrūkus ir antrajam pranešimui, bendrojo pagalbos centro operatorė dar kartą susisiekė su pranešėja. Įrašo trukmė 21 sekundė. Pranešėja: (fone girdisi triukšmas) viskas gerai, raktelius paėmėm iš tų žmonių. Operatorė: tai policijos pagalbos nebereikia? Pranešėja: nebereikia, viskas rakteliai paimti. Operatorė: supratau, gerai. Įrašas baigiasi. Ketvirtojo įrašo pavadinimas – „2019_04_21_18-31-44_25.07“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš R. K. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 1 minutė 5 sekundės. Operatorė: 112. Pranešėja: sveiki. Operatorė: sveiki. Pranešėja: noriu pranešti apie neblaivų vairuotoją. Operatorė: sakykit, kur. Pranešėja: taip, (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini). Kur? (duomenys neskelbtini). Pranešėja: (duomenys neskelbtini), taip. Operatorė: kurioj ten vietoj jis yra? Pranešėja: miestelį įvažiavus. Operatorė: kokia gatvė? Pranešėja: (duomenys neskelbtini), nežinau. Operatorė: (duomenys neskelbtini) Tai važiuoja link kažkur? Pranešėja: ne, jisai nutrenkęs medį yra, stovi ant  šaligatvio pakibusi mašina. Operatorė: o, sakykite, kurioj vietoj ten (duomenys neskelbtini) gatvėj? Pranešėja: (duomenys neskelbtini) ten namas. Operatorė: prie (duomenys neskelbtini) čia gatvėj,  taip? Pranešėja: taip gatvėj. Operatorė: ar kam nors medikų reikia? Pranešėja: medikų nereikia. Operatorė: nereikia. Sakykit, koks automobilis? Pranešėja: „Opel Astra“, mėlynas minivenas, „Zafira“, „Opel Zafira“ minivenas. Operatorė: o valstybinis? Pranešėja: žinokit, jau nuvažiavau, negaliu pasižiūrėt dabar. Operatorė: bet ten įtariat, kad neblaivus? Pranešėja: taip. Operatorė: jis buvo išlipęs iš automobilio? Pranešėja: nu jis išlipęs iš automobilio, atrodo kaip neblaivus, negaliu pasakyti. Operatorė: bet medikų sakot nereikia? Pranešėjas: ne nereikia. Operatorė: gerai, vardas pavardė jūsų? Pranešėja: R. K.. Operatorė: ačiū, viso. Pranešėjas: Dėkoju. Įrašas baigiasi. Penktojo įrašo pavadinimas – „2019_04_21_18-38-33_25.ll“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš I. P. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 1 minutė 32 sekundės. Operatorius: 112 klausom. Pranešėjas: laba diena. Operatorius: laba diena. Pranešėjas: girtas vairuotojas, (duomenys neskelbtini) gatvėj įvažiavo. Operatorius: (duomenys neskelbtini). Pranešėjas: kaip? Operatorius: (duomenys neskelbtini) pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje? Pranešėjas: taip taip taip. Operatorius: kokia gatvė? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: (duomenys neskelbtini). Pranešėjas: taip. Operatorius: ties kuriuo namu? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: (duomenys neskelbtini), taip? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: (duomenys neskelbtini) namas  (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai ką ten tas vairuotojas padarė? Pranešėjas: užvažiavo ant šaligatvio girtas vairuotojas. Operatorius: tai paliko automobilį ant šaligatvio? Priparkavo ar kaip jisai? Pranešėjas: tai jis čia bando išstumi tą mašiną vis dar, o rakteliai paimti. Operatorius: sulaikėt jūs jį, taip? Pranešėjas: raktelius paėmė. Operatorius: koks automobilis, markę, sakykit. Pranešėjas: „Opel Zafira“. Operatorius: valstybinis numeris koksai? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: žodžiais žodžiais žodžiais sakykit  numerį. Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: taip. Pranešėjas: (duomenys neskelbtini).  Operatorius: spalva kokia? Pranešėjas: mėlyna tamsiai. Operatorius: koks jūsų vardas pavardė? Pranešėjas: I. P.. Operatorius: I. vardas? Pranešėjas: taip. Operatorius: pavardė kokia jūsų? Pranešėjas: P.. Operatorius: P.? Pranešėjas: taip. Operatorius: informuojame policiją, laukite, prašom. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 42 – 46).

2019 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateikta informacija suaugusio asmens organizme alkoholis šalinamas 0,1 – 0,25 promilių per valandą greičiu. Norint sužinoti, kokia alkoholio koncentracija asmens kraujyje buvo prieš valandą, prie 19.38 val. nustatytos koncentracijos (1,89 promilės) reikėtų pridėti 0,1 – 0,25 promilių reikšmes; norint sužinoti, kokia alkoholio koncentracija asmens kraujyje galėjo būti prieš 41 minutę, prie 19.19 val. nustatytos koncentracijos (2,00 promilės) reikėtų pridėti 0,07 – 0,17 promilių reikšmes. Alkoholio koncentracijos kraujyje apskaičiavimas tokiu būdu gali būti teisingas tik alkoholio eliminacijos (šalinimo) stadijoje, t. y. kai visas suvartotas alkoholis yra rezorbavęsis į kraują. Kadangi alkoholio rezorbcija gali trukti iki dviejų valandų, vadinasi alkoholis turėtų būti suvartotas daugiau nei prieš dvi valandas iki neblaivumo tikrinimo. Jeigu alkoholis buvo vartotas mažiau nei prieš dvi valandas iki neblaivumo tikrinimo, apskaičiuoti, kokia alkoholio koncentracija kraujyje galėjo būti prieš tam tikrą laiką, nėra galimybių (1 t., b. l. 48).

2019 m. balandžio 25 d. valstybinės įstaigos „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120). 

2019 m. balandžio 25 d. vairuotojų registro duomenimis A. V. turi išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja iki 2027 m. vasario 18 d. (1 t., b. l. 123).

2019 m. balandžio 24 d. policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2019 m. balandžio 21 d. 18.33 val. gautas pirmasis pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnų ekipažas buvo išsiųstas 18.41 val. Atvykimo laikas 19.11 val. (1 t., b. l. 126 – 131).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. V. pripažįsta, kad jis vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tai, kad jis važiuodamas padarė eismo įvykį, bei tai, kad prieš vairuodamas automobilį jis išgėrė 2 – 3 stikliukus degtinės. Kaltinamasis A. V. šio proceso metu ginčija tai, kad eismo įvykio metu jo alkoholio koncentracija organizme negalėjo būti daugiau kaip 1,51 promilės. Kaltinamasis A. V., taip pat, nurodo, kad jis po šio įvykio grįžo į kambarį ir vartojo alkoholį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir liudytojų parodymus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog A. V. vairavo jam priklausantį automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas. Šias aplinkybes įrodo ir patvirtina liudytojos E. S. parodymai, kuriuose ji nurodo, kad A. V. vairavo automobilį, nors prieš tai jau buvo išgėręs kelis stikliukus alkoholio, tai, kad po įvykio, grįžus į kambarį, jie toliau vartojo alkoholį; liudytojo A. V. parodymai, iš kurių matyti, kad prieš įvykį A. V. išgėrė 4 – 5 stikliukus alkoholio, o po įvykio, grįžęs į kambarį, jis vartojo alų ir degtinę (1 t., b. l. 79 – 81); liudytojos J. P. parodymai, patvirtinantys, jog ji matė, kad vyras, kuris vairavo automobilį, buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo; analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojai O. P. ir I. P., kurie matė, kad vyras, kuris vairavo automobilį, buvo neblaivus, svirduliavo, buvo agresyvus; liudytojai R. B. ir D. M. patvirtino, kad, nuvykę į įvykio vietą, jie rado lovoje gulintį A. V., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, bei tai, kad jis prisipažino vairavęs automobilį prieš tai vartojęs alkoholį. A. V. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0190 19.19 val., t. y. praėjus apie 40 minučių nuo pirmojo pranešimo apie įvykį į bendrąjį pagalbos centrą (18.33 val. registruotas pirmasis pranešimas), buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas, 19.38 val. buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas, t. y. praėjus beveik vienai valandai nuo pirmojo pranešimo apie įvykį į bendrąjį pagalbos centrą. Įvertinus šio alkoholio matavimo prietaiso galimą didžiausią paklaidą (1,7 promilės), A. V. buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. siekė įrodyti aplinkybę, kad nuo 2 – 3 stikliukų degtinės yra neįmanoma būti neblaiviam virš 1,51 promilės. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti ekspertai A. J., R. L., kurie padetalizavo 2019 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktą informaciją, siekiant apskaičiuoti tikslią A. V. alkoholio koncentraciją jo organizme veikos padarymo metu, tačiau nustatyta, kad to padaryti, šiuo atveju, nėra galimybės, nes alkoholio koncentracijos žmogaus organizme apskaičiavimas nurodytu laiku gali būti teisingas tik praėjus ne mažiau kaip dvejoms valandoms po suvartoto alkoholio, o, kaip iš šios bylos medžiagos matyti, tokios sąlygos nagrinėjamu atveju nėra, todėl teismas nesivadovauja ekspertų pateikta alkoholio apskaičiavimo žmogaus organizme nustatytu laiku formule.

Įvertinus visą byloje surinktą medžiagą, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo A. V. parodymų teisingumo ir patikimumo, t. y. dėl aplinkybės, kad jis išgėrė tik 2 – 3 stikliukus alkoholio. Šią jo nurodytą aplinkybę paneigia kiti teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, kurie patvirtina, jog A. V. vairavo automobilį būdamas akivaizdžiai neblaivus (liudytojų R. K., J. P., O. P., I. P. parodymai, 2019 m. liepos 8 d. apžiūros protokolo duomenys, kuriose yra užfiksuoti O. P., I. P. ir R. K. pranešimai į bendrąjį pagalbos centrą apie neblaivų vairuotoją iš karto po įvykio). Teismas akcentuoja į tai, kad, šiuo konkrečiu, atveju nėra tikslo įrodinėti kiek stikliukų alkoholio A. V. suvartojo, nes liudytojų parodymai, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, skambučių į bendrąjį pagalbos centrą įrašai, kuriuose užfiksuoti pranešėjų apie girtą vairuotoją pranešimai iš karto po įvykio, nustatytas 2,00 promilių girtumas praėjus apie 40 minučių po įvykio bei 1,89 promilių girtumas praėjus 1 valandai po įvykio, suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad A. V. veikos padarymo metu alkoholio koncentracija jo organizme buvo daugiau kaip 1,51 promilės. Šioje byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi, nesivadovauti alkoholio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0190 nustatytais duomenimis ar laikyti juos nepatikimais ar abejoti kitų byloje ištirtų rašytinių įrodymų patikimumu. 

Nors formaliai vertinant eismo įvykis nebuvo konstatuotas, transporto priemonės ar kitas turtas nebuvo apgadintas, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio nėra argumentas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra aiškiai apibrėžta, jog asmeniui, kuris vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį. Visgi byloje yra duomenų, kad A. V. užvažiavo ant pėščiųjų taką nuo važiuojamosios kelio dalies skiriančios juostos, atsitrenkė į augantį medelį ir jį nulenkė, o po to, kai iš jo buvo paimti automobilio rakteliai, vartojo alkoholį. Tiek liudytojai E. S., A. V., tiek pats kaltinamasis A. V. patvirtino aplinkybę, kad po eismo įvykio jie grįžo į kambarį ir vartojo alkoholį (liudytoja E. S. parodė, kad po įvykio jie išgėrė 0,7 litro degtinės, bei tai, kad A. V. išgėrė kelis stikliukus be eilės, kaltinamasis A. V. parodė, kad po eismo įvykio kad jis „normaliai“ vartojo alkoholį), todėl teismas atmeta kaltinamojo A. V. teiginius, kad prieš įvykį jis buvo blaivus, o visą alkoholį jis suvartojo tik po eismo įvykio, ir vertina tik kaip netinkamą bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Išanalizavus visą byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, A. V. teiginiai, kad jis vairavo neblaivus neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Priešingai negu teigia A. V., byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,86 promilių girtumas, viršijo 1,50 promilių ribą. A. V. kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis, pagrindus, jog kaltinančių įrodymų daugetas sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. V. atžvilgiu. Byloje esančių duomenų visuma sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.  Jis vairavo transporto priemonę, kaip pats pripažino, būdamas išgėręs, alkoholį vartojo prieš pat sėdant už automobilio vairo, vairavo automobilį taip, kad iš karto atkreipė pro šalį pravažiuojančių ir kitų asmenų dėmesį, kurie pranešė specialiuoju telefonu. Būdamas profesonalus vairuotojas A. V. turėjo ir galėjo įvertinti savo galimybes vairuoti transporto priemonę, išgėrus vairuojant nelaimė gali atsitikti ir privataus namo kieme, šiuo atveju sunkesnių pasekmių buvo išvengta dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nedidelis miestelis, žmonės šventė Velykas savo namuose.

Bausmės skyrimas

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. BK 41 straipsnyje yra numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą. 

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į kaltinamojo A. V. asmenines savybes, tai, kaip A. V. vertina savo poelgį, turtinę padėtį, yra dirbantis, anksčiau neteistas, jo atžvilgiu  galiojančių administracinių nuobaudų nėra.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnyje yra numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, skyrus 100 MGL (5 000,00 Eur) dydžio baudą. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsniu, teismas A. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių, oro,  vandens transporto priemones, 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, teismas iš A. V. konfiskuoja automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent: kompaktinį diską, kuriame yra įrašyti skambučiai į bendrąjį pagalbos centrą, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepateiktas.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 297 – 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pripažinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 100 MGL (5 000,00 Eur) dydžio baudą.

Skirti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių, oro, vandens transporto priemones, 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Konfiskuoti transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent: kompaktinį diską, kuriame yra įrašyti skambučiai į bendrąjį pagalbos centrą, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. V.,  kad paskirtąją baudą jis turi sumokėti per 20 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirtoji bauda turi būti sumokėta į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.

Teisėja                   Jūratė Lukšienė