Baudžiamoji byla Nr. 1S-167-844/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12774-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;
2.5.11.3; 2.5.19
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas,
nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistosios E. F. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 15 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl E. F. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Teismas
n u s t a t ė :
1. E. F. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jai, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąją: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val., 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
2. 2024 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimas dėl E. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo į areštą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 15 d. nutartimi tenkintas Probacijos tarnybos teikimas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Teismas nurodė, jog per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį nuteistoji su Probacijos tarnyba nebendradarbiauja, piktybiškai ir sistemingai nevykdo jai skirtų visų įpareigojimų – nesilaiko įpareigojimo nuo 23 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, nedirba, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje tik 2024 m. vasario 14 d., taip pat ne kartą buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų naudojimas. Taip pat teismas pastebėjo, kad Probacijos tarnyba dėl nuteistajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu kreipiasi jau trečią kartą, tačiau jos elgesys negerėja. Be to, E. F. būdama tinkamai informuota apie teikimo nagrinėjimą į jo nagrinėjimą neatvyko, kas taip pat rodo jos pasyvų ir abejingą požiūrį į jai paskirtas pareigas ir įpareigojimų vykdymą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevertina savo elgesio kritiškai, ši bausmė nėra efektyvi BK 41straipsnyje numatytiems bausmės tikslams užtikrinti, todėl keistina į areštą.
3. Nuteistoji E. F. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 15 d. nutartį. Skunde nurodo, jog arešto bausmė yra perteklinė, bausmę ji yra atlikusi ir pasitaisiusi. Papildoma arešto bausmė ją ir jos mažametę dukrą paveiks neigiamai, traumuojančiai. Anot nuteistosios, ji vieniša mama. Sesuo dirba pamaininį darbą nuo 10.30 val. iki 24.00 val., todėl tik kartais pabūdavo su jos dukra. Nuteistoji taip pat pažymi, jog laisvės apribojimo bausmė jai buvo paskirta be intensyvios priežiūros, tačiau jau pirmą dieną atvykus į Probacijos tarnybą, prieš jos valią, jai buvo uždėtas elektroninio stebėjimo įtaisas, kuris ją paveikė ir psichologiškai ir fiziškai, nes naktimis vibruodavo ir neleisdavo miegoti. Be to, Probacijos tarnyba liepdavo pranešti kada ji išvyksta iš (duomenys neskelbtini), taip dalinai ribodama jos laisvę, nors teismas tokio įpareigojimo vėl gi neskyrė. E. F. taip pat nurodo, jog dėvint elektroninio stebėjimo įtaisą yra daug sunkiau bendrauti su kitais žmonėmis, susirasti darbą savarankiškai. Nors vienu metu dirbo, tačiau teko išeiti iš darbo, nesuderinus grafiko su vaiko darželiu. Taip pat E. F. teigia, jog dėl artimųjų palaikymo ji nustojo bendrauti su netinkamais žmonėmis. Anot jos, po 2024 m. vasario 5 d. priimtos nutarties, kuria buvo atmestas Probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo, ji stengėsi elgtis geriau – bandė dirbti, bet, būnant su elektroninio stebėjimo įtaisu, tai gana sunku. Taip pat užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, ieškojo darbo savarankiškai, nevartojo psichiką veikiančią medžiagų. Dar skunde E. F. nurodo, jog buvo nuteista be galimybės turėti advokatą. Nors tvarkėsi dokumentus, kad jai advokatas būtų paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bet teismas nelaukė.
4. Atsiliepimų į nuteistosios E. F. skundą negauta.
Nuteistosios E. F. skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas teismas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Pažymėtina, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas sąmoningas, be pateisinamų priežasčių, nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimui, be kita ko, būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 20 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
7. Kaip jau minėta šios nutarties 1 punkte, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu E. F. paskirta laisvės apribojimo bausmė 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
8. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad E. F. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. spalio 31 d. Probacijos tarnyba 2023 m. spalio 31 d. parengė E. F. bausmės ir baudžiamojo poveikio ar auklėjimo priemonės vykdymo priežiūros planą, kuriame nurodyti jai teismo nuosprendžiu paskirti įpareigojimai bei draudimas, terminai iki kurių nuteistoji jų privalo laikytis, išdėstytos BVK ir BK normos, kurios reglamentuoja laisvės apribojimo bausmę, jos atlikimo sąlygas, nuteistųjų, kuriems ši bausmė paskirta, pareigas ir jiems taikomus draudimus, o taip pat ir pasekmes, kurios gali atsirasti nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę. Su šiuo planu E. F. pasirašytinai supažindinta 2023 m. lapkričio 6 d. ir nurodė pastabų neturinti. Tą pačią dieną nuteistajai uždėta elektroninio stebėjimo įranga. Taigi, nuteistoji buvo supažindinta su paskirta bausme ir įpareigojimais bei draudimu ne tik priimtu nuosprendžiu, bet ir minėtu bausmės ir baudžiamojo poveikio ar auklėjimo priemonės vykdymo priežiūros planu. Nepaisant to, jau 2023 m. lapkričio 8 d. buvo fiksuotas pirmasis įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. pažeidimas – nuteistoji vėlavo grįžti į namus 15 min. Šio įpareigojimo pažeidimai buvo fiksuoti ir 2023 m. lapkričio 9 d., 2023 m. lapkričio 15 d., 2023 m. lapkričio 26 d. Be to, 2023 m. lapkričio 24 d. nuteistoji buvo tikrinta dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų ir nustatyta, kad ji vartojo narkotines medžiagas – kokainą. Dėl šių pažeidimų Probacijos tarnyba 2023 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į teismą su teikimu dėl E. F. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi teikimas buvo atmestas.
9. Vis tik, teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi jai parodyto pasitikėjimo nuteistoji nepateisino ir jau 2023 m. gruodžio 24 d. vėl pažeidė įpareigojimo būti namuose sąlygas. Šio įpareigojimo sąlygas ji pažeidė ir 2023 m. gruodžio 25 d., 2023 m. gruodžio 26 d., 2024 m. sausio 5 d., 2024 m. sausio 6 d., 2024 m. sausio 8 d., 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. sausio 10 d., 2024 m. sausio 11 d. Taip pat 2024 m. sausio 11 d. buvo nustatyta, kad E. F. vartojo psichiką veikiančias medžiagas – ekstazi, metamfetaminą ir amfetaminą. Dėl nurodytų pažeidimų, Probacijos tarnyba 2024 m. sausio 11 d. pakartotinai kreipėsi į apylinkės teismą su teikimu dėl nuteistajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Po minėto teikimo pateikimo teismui, nustatyti dar keturi įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. pažeidimai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 5 d. ir vėl priėmė nuteistajai palankų sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti Probacijos tarnybos teikimą pakeisti jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu.
10. Nors pirmosios instancijos teismas E. F. suteikė dar vieną galimybę keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau ji, praėjus vos dienai nuo 2024 m. vasario 5 d. nutarties priėmimo, ir vėl nustatytu laiku nebuvo namuose. Be to, atlikus paiešką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje nustatyta, kad ji nedirba bei nėra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Dėl to, Probacijos tarnyba 2024 m. vasario 7 d. ir vėl, jau trečiąjį kartą, kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama pakeisti nuteistajai paskirtą bausmę areštu. Laikotarpiu nuo tokio prašymo pateikimo iki skundžiamos nutarties priėmimo E. F. dar keturis kartus nesilaikė įpareigojimo nuo 23 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, o, 2024 m. vasario 28 d. atlikus jos neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą, nustatyta, kad dar kartą pažeistas ir teismo skirtas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas – tikrinimo rezultatai parodė, kad nuteistoji vartojo metamfetaminą ir marihuaną.
11. Įvertinęs aptartas nustatytas faktines aplinkybes bei E. F. Probacijos tarnybai teiktų paaiškinimų dėl padarytų pažeidimų turinį, taip pat nuteistosios pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant pirmuosius du Probacijos tarnybos teikimus, pasisakymus, iš kurių matyti, jog jokių pateisinamų priežasčių nesilaikyti jai nustatytų įpareigojimų ir draudimo nuteistoji neturėjo, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog E. F. akivaizdžiai vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ir tokios išvados pagrindu priimtu sprendimu tenkinti Probacijos tarnybos teikimą ir šią jai paskirtą bausmę pakeisti 45 parų areštu. Bendras E. F. padarytų pažeidimų skaičius, tyčinis jų pobūdis bei šiurkštumas (įpareigojimo nustatytu metu būti savo gyvenamojo vietoje pažeidimai fiksuoti vėluojant grįžti į namus ne tik kelias ar keliolika minučių, bet ir nebūnant savo gyvenamojoje vietoje nuo pat 23 val. iki 06.00 val., draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas nesilaikymas apėmė net kelių stipriai psichiką veikiančių medžiagų naudojimą), jų įvykdymo laikotarpis (pažeidimai buvo daromi ir po to, kai net du kartus buvo atmesti Probacijos skyriaus teikimai dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu), neabejotinai rodo, kad E. F. jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės tinkamai nevykdo sąmoningai ir piktybiškai, jos elgesys bei požiūris į įstatymų reikalavimus, nustatytas bausmės atlikimo sąlygas bei vykdomą priežiūrą yra lengvabūdiškas bei atsainus. Kadangi nuteistajai jau buvo suteikta ne viena galimybė koreguoti savo elgesį ir pasitaisyti, tačiau teigiamų rezultatų pasiekta nebuvo, ji ir toliau nepaisė jai skirto įpareigojimo nebūti namuose nurodytu metu bei nesilaikė nustatyto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, be to, pastaruoju metu dar ir nedirbo bei nebuvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, tuo nevykdydama absoliučiai visų teismo nuosprendžiu nustatytų laisvės apribojimo bausmės sąlygų, taip pat nebendradarbiavo su Probacijos tarnyba, neatvyko ir į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas 2024 m. vasario 7 d. pateiktas teikimas, kas taip pat atspindi jos pasyvų požiūrį į BK 48 straipsnyje numatytos bausmės vykdymą, visiškai pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui bei siekiant užtikrinti bausmės neišvengiamumo principą, jai paskirtoji laisvės apribojimo bausmė apylinkės teismo buvo pakeista griežtesne bausme – areštu.
12. Priešingos išvados pagrindo daryti skunde nurodomi argumentai nesudaro. Nuteistosios nurodomi argumentai, kurių išsamesnis vertinimas bus pateiktas žemiau, ne tik nereikšmingi nagrinėjimo klausimo kontekste bei deklaratyvūs, bet ir akivaizdžiai prieštaraujantys aukščiau aptartos aplinkybėms.
13. Pažymėtina, jog laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Šios bausmės esmė – nuteistas asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri apribojimai ir draudimai. Būtent apribojimų ir draudimų sistema yra šios bausmės esmė ir pagrindiniai baudimo elementai. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų ir atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, kitaip ši bausmė praras prasmę. Šiuo gi atveju iš jau aptarto matyti, kad nuteistoji sistemingai bei piktybiškai nesilaikė teismo jai nustatyto įpareigojimo nustatytu metu būti namuose bei draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, visos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nesilaikė ir įpareigojimo dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, kas sudarė jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės turinį, todėl nėra jokio pagrindo laikyti ją atlikusią šią bausmę, kaip kad teigiama E. F. skunde, bei konstatuoti, kad buvo pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.
14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu E. F. laisvės apribojimo bausmė buvo paskirta be intensyvios priežiūros. Taigi, skunde nuteistoji pagrįstai nurodo, jog šiuo atveju Probacijos tarnyba neturėjo pagrindo reikalauti jos dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą. Tačiau ši aplinkybė neturi jokios reikšmės priimto skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, kadangi elektroninio stebėjimo priemonės nedėvėjimo faktu bei pareigos ją laikyti visuomet pakrautą nesilaikymo faktu apylinkės teismas negrindė savo sprendimo pakeisti nuteistajai paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu. O tai, kad nuteistoji bando pateisinti šio įtaiso dėvėjimu jai paskirtų įpareigojimų ir draudimo nesilaikymą, deklaratyviai teigdama, kad tai ją paveikė fiziškai ir psichologiškai, kad dėl šio įtaiso pritvirtinimo ant jos kūno, jai buvo sudėtingiau susirasti darbą, tik patvirtina, jog kritiškai savo elgesio E. F. nevertina.
15. Nors nuteistoji tvirtina, kad jai teko nutraukti darbo santykius, kadangi darbo laikas buvo nesuderinamas su darželio, kurį lankė jos mažametė dukra, darbo laiku, tačiau pastebėtina, kad teismo nuosprendžiu ji buvo įpareigota dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Taigi, E. F. paskirto įpareigojimo, numatyto BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, vykdymas būtų pripažintas tinkamu tuo atveju, jei ji, išėjusi iš darbo, būtų nedelsdama užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Tačiau nuteistoji to nepadarė, į įstaigą, organizuojančią užimtumo rėmimo politikos priemonių įgyvendinimą bedarbiams ir žmonėms, ieškantiems darbo, užsiregistravo tik 2024 m. vasario 14 d., t. y. praėjus savaitei po to, kai Probacijos tarnyba pateikė jau trečiąją teikimą dėl jai paskirtos laisvės apribojimo pakeitimo areštu.
16. Šios nutarties 10 ir 15 punktuose jau paminėti faktai, kuriuos patvirtina nuteistosios asmens byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat leidžia kategoriškai atmesti skundo teiginius, kad, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartimi antrąjį kartą atmetus Probacijos tarnybos teikimą, nuteistoji stengėsi elgtis geriau – dėjo pastangas ieškantis darbo, nevartojo psichiką veikiančių medžiagų.
17. Skundu E. F. taip pat tvirtina, kad arešto bausmės atlikimas neigiamai paveiks ne tik ją, tačiau ir jos mažametę dukrą. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog apylinkės teismas vertino kokią įtaką sprendimas pakeisti nuteistajai skirtą laisvės apribojimo bausmę į areštą turės jos vaikui ir konstatavo, jog neigiamų pasekmių dėl tokio sprendimo E. F. dukters tolimesnio gyvenimo sąlygoms nekils. Tokiai išvadai ir motyvams, kuriais remiantis ji grindžiama, visiškai pritaria ir apygardos teismas. Apylinkės teismas darydamas tokią išvadą atsižvelgė į teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad nuteistosios šeima yra stebima Vaiko teisių apsaugos tarnybos, jos nepilnametę dukrą prižiūri ne ji pati, o jos sesuo, nes nuteistoji dažnai naktimis nebūna namuose bei vartoja narkotines medžiagas, be to, vaiku gali pasirūpinti ne tik sesuo, tačiau ir tėvas. Įvertinusiam jau aptartus duomenis, patvirtinančius, kad E. F. gyvena iš esmės asocialiai – dažnai naktimis nebūna namuose, vartoja narkotines, psichotropines medžiagas, nedirba, apygardos teismui nekyla abejonių dėl to, kad jos vaikas, kuris vis dar nėra paimtas iš šeimos, yra prižiūrimas ne pačios E. F., o kitų asmenų, nors nuteistoji skunde ir nurodo priešingai. Pastebėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmė nuteistajai buvo pakeista tik 45 parų areštu, todėl taip pat nėra pagrindo manyti, kad toks trumpalaikės su laisvės atėmimu susijusios bausmės atlikimas galėtų turėtų reikšmingą įtaką motinos ir vaiko ryšio praradimui, itin paveiktų vaiko psichologinę savijautą ir asmenybės raidą. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo žemesnės instancijos teismas, nuteistajai ta aplinkybė, jog ji turi mažametę dukrą, buvo žinoma viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, tačiau nuteistoji, kuriai ne kartą buvo išaiškintos bausmės nevykdymo pasekmės, toliau nepaisė visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nedirbo, vartojo psichiką veikiančias medžiagas, nesilaikė įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose, kas apskritai nėra suderinama su motinyste, todėl ne kas kitas, o ji pati kalta dėl to, kad pablogino savo ir savo mažametės dukters padėtį.
18. Apygardos teismas taip pat nemato pagrindo konstatuoti nuteistosios teisės į gynybą pažeidimo dėl to, kad teikimas buvo išnagrinėtas nedalyvaujant gynėjui. Vadovaujantis BPK 362 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme pagal šio Kodekso 353 straipsnį, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras bei, kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, šaukiamas nuteistasis, kurio neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato teismui pareigos užtikrinti gynėjo dalyvavimą, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo gali gintis pats arba per savo pasirinktą gynėją, be kita ko, neturėdamas pakankamai lėšų turi teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Nors E. F. tikina, kad ji ėmėsi veiksmų tam, jog jai būtų paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir teikimą išnagrinėjo nesulaukęs šios tarnybos sprendimo, tačiau byloje tokį teiginį patvirtinančių duomenų nėra. Remiantis bylos duomenimis, atskirų rašytinių prašymų, susijusių su teisės į gynybą realizavimu, nuteistoji pirmosios instancijos teisme nepareiškė, ji taip pat neatvyko nei į vieną teismo posėdį, paskirtą 2024 m. vasario 7 d. pateikto Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimui, taigi, tokio prašymo neišsakė ir žodžiu, o nenustačius būtinų gynėjo dalyvavimo pagrindų, teismui nekilo pareigos užtikrinti gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje.
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo nusprendė tenkinti Probacijos skyriaus teikimą ir nuteistajai paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Taip pat nenustatyti ir procesiniai pažeidimai, susiję su nuteistosios teisės į gynybą užtikrinimu, kurie sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti Probacijos tarnybos teikimą nagrinėti apylinkės teismui iš naujo. Todėl E. F. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistosios E. F. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 15 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Vaidas Vasiliauskas