Civilinė byla Nr. e2-18545-1097/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13247-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.8.11.5; 2.6.20.1; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elis Textile Service“ atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Seifuva“ atstovui advokato padėjėjui Pauliui Hibner,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elis Textile Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Seifuva“ dėl skolos ir netesybų priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB ,,Elis Textile Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Seifuva“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 2 981,76 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė darbo drabužių nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovei nuomojo darbo darbužius, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovės pateikiamas sąskaitas. Sutarties terminas buvo 3 metai ir, pagal sutarties 7.3 punktą, iki 2019 m. vasario 28 d. šalims nepareiškus valios nutraukti sutartį, jos galiojimas buvo pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Ieškovės teigimu, ji visą sutarties laikotarpį tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį – teikė atsakovei nuomai darbo drabužius, juos tvarkė. Tačiau atsakovė nuolat laiku neapmokėjo teikiamų sąskaitų, todėl ieškovė pranešimu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. vienašališkai nutraukė sutartį dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėtų atlyginti ieškovės patirtus nuostolius ir sumokėti: 1799,16 Eur darbo rūbų išpirkimo kainą pagal sutarties 8.4 punktą ir 1182,60 Eur sutartines netesybas pagal sutarties 8.3 punktą, t. y. 50 proc. sumos, kurią nuomininkė būtų sumokėjusi nuomotojai iki sutarties galiojimo pabaigos.
3. Atsakovė UAB ,,Seifuva“ su pareikštu reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Taip pat atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovei dėl sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 1 d. sutarties 8.2, 8.3, 8.4, 8.5 punktus dalyse, kuriose nustatyta atsakovės pareiga išpirkti darbo drabužius. Atsakovė nurodė, kad šalių sudaryta 2016 m. rugsėjo 1 d. darbo drabužių nuomos sutartis turi nuomos ir paslaugų teikimo sutarčių požymių, tačiau paslaugų teikimo elementas turėtų būti laikomas vyraujančiu ir sutartis būti kvalifikuojama paslaugų teikimo sutartimi, nes drabužiai ir spintelės nuomotos vieninteliu tikslu – suteikti atsakovei drabužių skalbimo ir keitimo švariais paslaugą. Sutarties 8.2, 8.3, 8.4, 8.5 punktuose nustatyti jos nutraukimo atvejai ir iš to kylantys padariniai yra palankūs išimtinai tik ieškovei. Šios sutarties nuostatos iš esmės pažeidžia šalių prievolių pusiausvyrą ir prieštarauja imperatyviai CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, nustatančiai besąlygišką kliento teisę atsisakyti paslaugų teikimo sutarties. Paslaugų sutartyje negali būti įtvirtintos sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme, todėl turi būti pripažintos niekinėmis nuo jų atsiradimo momento (CK 1.80 straipsnis). Sutartis sudaryta 2016 m., todėl akivaizdu, kad beveik per ketverius metus nuo jos sudarymo iki nutraukimo darbo drabužiai visiškai nusidėvėjo, tapo beverčiais. Atsižvelgiant į tai, sutartyje nustatyta atsakovės prievolė drabužius išpirkti, yra neproporcinga. Sutarties sąlygos prieštarauja ir CK 6.720 straipsnio 4 daliai. Ieškovė (paslaugų teikėja – verslininkė) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjai, reikalaujama sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Be to, abi ieškovės prašomos priteisti sumos atitinka netesybų tikslus ir paskirtį bei turi būti laikomos netesybomis konkrečia pinigų suma (bauda). Šių netesybų dydis pažeidžia protingumo, sąžiningumo principus, prieštarauja sąžiningai verslo praktikai, suteikia ieškovei galimybę nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaitą, todėl netesybos turėtų būti mažinamos.
4. Ieškovė dublike prašė ieškinį tenkinti; atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad šalių sudaryta sutartis atitinka nuomos sutarties požymius ir turi būti taikomos nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Abi šalys yra verslininkai ir turi prisiimti visą atsakomybę dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Sutarties sąlyga dėl rūbų (turto) išpirkimo (sutarties 8.4 punktas) negali būti kvalifikuojama kaip netesybos, nes ji reglamentuoja nuosavybės teisės į turtą perėjimą ir to perėjimo įgyvendinimo sąlygas bei tvarką. Darbo rūbų išpirkimo formulė nutraukus sutartį nustatyta šalių susitarimu, šalims buvo aiški ir žinoma, atitiko šalių lūkesčius, todėl negali būti pripažinta niekine tik dėl to, kad atsakovė nenori jos vykdyti. Darbo drabužiai buvo individualiai pritaikyti išimtinai atsakovei, todėl sutarties nutraukimo rizika negali būti priskirta tik ieškovei. Sutartis šalims turi įstatymo galią, o sutarties 8.3 punkto sąlygos tikslas yra sumažinti kaštus, susijusius su realiai patirtų tiesioginių nuostolių įrodinėjimu, atsižvelgiant į santykio specifiką. Be to, ieškovės teigimu, ieškinio reikalavimai grindžiami sutarties 8.3 ir 8.4 punktais, todėl sutarties 8.2 ir 8.5 punktuose nustatytų sąlygų (ne)pripažinimas negaliojančiomis situacijoje, kai sutartis jau yra nutraukta, negali sukelti jokių padarinių šalims ir negali būti priverstinai vykdomos, todėl ginčas dėl šių sąlygų nenagrinėtinas.
5. Atsakovė triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prašoma priteisti suma už darbo drabužius pagal sutarties 8.4 punktą ir netesybos už sutarties nutraukimą pagal sutarties 8.3 punktą yra nepagrįstos ir net dvigubos civilinės atsakomybės taikymas atsakovei. Be to, sutarties 8.4 punkte nustatytas darbo drabužių nusidėvėjimo skaičiavimas reiškia, jog atsakovės kas mėnesį mokėtos kainos struktūra apėmė ir darbo drabužių kainą, sumokėtą ieškovės juos įsigyjant, t. y. atsakovė mokėjo įmokas ne tik už suteiktas drabužių priežiūros paslaugas, bet ir sumokėjo jų kainą. Sutartis sudaryta 3 metų laikotarpiui ir vėliau pratęsta. Dėl to reiškia, kad po 3 metų darbo drabužių naudojimo jų vertę šalys pripažino lygia 0. Nutraukus sutartį po beveik 3,5 metų ir ieškovei drabužių nepakeitus naujais, ieškovės reikalavimas priteisti skolą (sumokėti išpirkimo kainą) už drabužius, kurių vertė sutarties nutraukimo dieną buvo 0, negali būti laikomas proporcingu ir sąžiningu. Ginčo sutarties pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suvestinė patvirtina, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei daugiau kaip 3 kartus nei drabužių vertė.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais bei aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad sutartis yra mišraus pobūdžio, tačiau turėtų būti laikoma nuomos sutartimi. Nuomotų darbo drabužių išpirkimas sutartyje nustatytas bet kokiu atveju sutarčiai pasibaigus, atsižvelgiant į tai, kad nuomoti darbo drabužiai buvo pritaikyti individualiai atsakovės darbuotojams (dydžiai pagal darbuotojų išmatavimus, logotipai ir pan.). Ši išpirkimo sąlyga neprieštarauja nė vienai teisės nuostatai ir buvo šalims tinkama bei priimtina, jokių pretenzijų dėl jos atsakovė nereiškė iki pat ginčo kilimo. Abi šalys yra patyrusios verslininkės, sutarties sąlygas suderinusios bendru sutarimu ir sutartis turi joms įstatymo galią bei turi būti vykdoma.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais bei aplinkybėmis. Papildomai pabrėžė, kad abi šalys buvo suinteresuotos paslaugų teikimu, atsakovė užsakinėjo drabužių tvarkymo paslaugą, todėl sutartis laikytina paslaugų teikimo sutartimi. Sutartyje įtvirtintos jos nutraukimo sąlygos palankios išimtinai tik ieškovei ir yra nesąžiningos, nes abi prašomos priteisti sumos laikytinos netesybomis, o atsakovei privalant išsipirkti rūbus ieškovė lieka neproporcingai palankesnėje situacijoje.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. ieškovė UAB ,,Elis Textile Service“ (buvęs pavadinimas UAB ,,Berendsen Textile Service“) (tiekėja) ir atsakovė UAB ,,Seifuva“ (klientė) sudarė darbo drabužių nuomos sutartį Nr. 105856/1051156. Sutartyje įtvirtintos tokios sąlygos:
– Sutarties objektas yra darbo drabužių ir jiems skirtų spintelių nuoma (sutarties 1.1 punktas), nešvarių darbo drabužių skalbimas ir keitimas švariais sutarties galiojimo metu (sutarties 1.2 punktas).
– Darbo drabužiai bei darbo drabužių spintelės ir jos priedai, sutarties galiojimo metu, ir po jos galiojimo pabaigos, yra tiekėjos nuosavybė. Tiekėja turi teisę tikrinti sutarties objekto kiekį ir būklę (sutarties 5.1 punktas).
– Klientei suteikiama galimybė sumažinti paslaugų apimtį darbuotojų kaitos atveju (sutarties 6 punktas).
– Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja 3 (trejus) metus (sutarties 7.1 punktas).
– Paslaugos teikimo pradžia skaičiuojama nuo pirmojo sutarties objekto pristatymo (sutarties 7.2 punktas).
– Jei likus 6 (šešiems) mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos nei viena iš šalių nepateikia raštiško prašymo sutartį nutraukti, tai sutartis laikoma pratęsta dar 1 (vieneriems) metams. Tokių pratęsimų skaičius yra neribotas (sutarties 7.3 punktas).
– Sutarties 8.1 punkte įtvirtinta, kad tiekėja gali nutraukti sutartį be įspėjimo tokiu atveju, jei: klientė daugiau nei 2 mėnesius neapmoka sąskaitų nuo jų pateikimo dienos (8.1.a punktas); klientė darbo drabužius skalbia pati arba perduoti skalbti tretiesiems asmenims (8.1.b punktas).
– Sutarties 8.3 punkte nustatyta, kad jei klientė nutraukia sutartį, raštu pranešusi apie tai tiekėjai prieš 6 (šešis) mėnesius, (arba sutartis nutraukiama dėl klientės kaltės) nesibaigus sutarties galiojimo terminui, ji privalo atlyginti nuostolius, kurie sudaro 50 proc. sumos, kurią būtų sumokėjusi tiekėjai iki sutarties galiojimo pabaigos.
– Sutarties 8.4 punkte nustatyta, kad sutarties nutraukimo atveju klientė privalo išsipirkti darbo drabužius už tą sumą, kuria šios sutarties 1 priede buvo įvertinti darbo drabužiai, atėmus jų nusidėvėjimo laikotarpį (nusidėvėjimas lygus 1/156 darbo drabužių vertės per savaitę), bet ne mažiau nei 50 proc. darbo drabužių vertės, kuri nurodyta sutarties 1 priede. Iki apmokėjimo darbo drabužiai lieka tiekėjos nuosavybe.
9. Šalys pagal sutarties 7.3 punktą likus 6 mėnesiams iki sutarties galiojimo termino pabaigos nepareiškė viena kitai raštiško prašymo nutraukti sutartį. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad sutartis prasitęsė dar vieneriems metams, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
10. 2019 m. spalio 29 d., 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. lapkričio 26 d., 2019 m. gruodžio 6 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. sausio 8 d., 2020 m. sausio 31 d. ieškovė siuntė atsakovei priminimus apie vėluojamas apmokėti PVM sąskaitas faktūras.
11. 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu ieškovė pranešė atsakovei, kad vienašališkai nuo 2019 m. gruodžio 20 d. nutraukia sutartį dėl klientės kaltės, nes nėra apmokėtos išrašytos sąskaitos už praėjusius laikotarpius už suteiktą darbo drabužių nuomą. Atsakovė šio vienašališko sutarties nutraukimo neginčijo.
12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė skolą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovei sumokėjo, atsakovės teigimu, iki 2020 m. kovo 5 d.
13. Ieškovė 2020 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1799,16 Eur darbo rūbų išpirkimo kainos pagal sutarties 8.4 punktą ir 1182,60 Eur nuostolių pagal sutarties 8.3 punktą, t. y. 50 proc. sumos, kurią būtų sumokėjusi atsakovė iki sutarties galiojimo pabaigos.
14. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis sutarties 8.2, 8.3, 8.4, 8.5 punktų sąlygų dalis, kurios sutarties nutraukimo atveju nustato atsakovės pareigą išpirkti darbo drabužius.
Dėl sutarties kvalifikavimo
15. Šalys, grįsdamos savo reikalavimus bei atsikirtimus į priešingos šalies reikalavimus, skirtingai kvalifikuoja 2016 m. rugsėjo 1 d. šalių sudarytą darbo drabužių nuomos sutartį Nr. 105856/1051156: ieškovės teigimu – sutartis mišri, tačiau pripažintina nuomos sutartimi; atsakovės teigimu – sutartis mišri, tačiau pripažintina paslaugų teikimo sutartimi. Su šia teisine sutarties kvalifikacija siejami atsakovės teiginiai dėl sutarties sąlygų nesąžiningumo bei pripažinimo niekinėmis, kaip pažeidžiančiomis šalių interesų pusiausvyrą ir CK 6.721 straipsnio 1 dalį bei CK 6.720 straipsnio 4 dalį.
16. CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Taigi mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Jeigu mišrioje sutartyje nepasisakyta dėl atskiros rūšies įstatymais tam tikrai sutarčiai nustatytų teisių ir pareigų ar jos yra imperatyvaus pobūdžio, kad negalima jų pakeisti šalių susitarimu (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), tai mišrią sutartį vykdant yra įgyvendinamos įstatymo nustatytos šalių teisės ar pareigos kiekvienai iš vykdomų sutarčių (CK 6.156 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017).
17. Ginčo šalių sudaryta 2016 m. rugsėjo 1 d. darbo drabužių nuomos sutartis Nr. 105856/1051156 turi nuomos (drabužių ir jiems skirtų spintelių nuoma) ir paslaugų teikimo (nešvarių nuomojamų darbo drabužių skalbimas, keitimas ir taisymas) sutarčių požymių, t. y. mišri sutartis. Sutartis įvardijama kaip nuomos sutartis, tačiau iš ginčo sutarties teksto matyti, kad sutarties objektu įvardijama ne tik darbo drabužių ir jiems skirtų spintelių nuoma, bet ir nešvarių darbo drabužių skalbimas ir keitimas švariais (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Tai, kad nešvarių darbo drabužių skalbimas ir keitimas švariais pripažintas itin svarbiu sutarties elementu, patvirtinta sutarties 8.1.b punktas, nustatantis tiekėjos teisę be įspėjimo nutraukti sutartį tuo atveju, jei klientė darbo drabužius skalbia pati arba perduoda skalbti tretiesiems asmenims. Sutartyje susitarta dėl drabužių skalbimo, taisymo ir keitimo, t. y. galima ne tik tų pačių drabužių nuoma, tačiau ir jų pakeitimas kitais. Be to, aplinkybę, jog sutartimi nebuvo prisirišama vien prie pačių drabužių nuomos, o itin svarbus švarių ir tinkamų naudoti drabužių nuolatinis tiekimas, patvirtina ir ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad ieškovė buvo įsipareigojusi užtikrinti gerą ir darbinei veiklai tinkamą drabužių būklę, t. y., esant poreikiui, keisdavo netinkamus drabužius tinkamais ir nuolat palaikydavo juos reikiamos būklės. Toks susitarimas rodo, kad abiem šalim buvo reikšminga ne tik drabužių nuoma, tačiau ir jų priežiūra ir su tuo susijusi jų skalbimo, taisymo ir keitimo paslauga. Pastebėtina, kad ir ieškovės siųstuose pranešimuose atsakovei apie neapmokėtas sąskaitas nurodoma, kad klientė vėluoja apmokėti už paslaugas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sudarytoje sutartyje atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius atlygintinų paslaugų požymius, o paslaugos sutarties elementai šalių susitarime buvo vyraujantys. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl šalių sudarytos sutarties vykdymo ir nutraukimo, taikytinos ir atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuojančios CK normos. Jos gali nustatyti specifines šalių teises ir pareigas. Šalių sudarytoje sutartyje nėra susitarimo sąlygų, jog kilus ginčams, šalys taikytų tik nuomos sutartį reglamentuojančias CK normas. Ši išvada atitinka ir teismų praktiką vertinant analogiško turinio sutartis kitose bylose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1502-430/2020; 2019 m. birželio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-930-619/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1722-640/2019).
Dėl sutarties 8.4 punkto sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis
18. Atsakovė, remdamasi nurodyta sutarties kvalifikacija paslaugų teikimo sutartimi, prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 1 d. sutarties 8.2, 8.3, 8.4, 8.5 punktų sąlygų dalis, kuriomis nustatyta atsakovės pareiga išpirkti darbo drabužius. Atsakovės teigimu, nurodytos sąlygos prieštarauja CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai atlygintinių paslaugų nuostatai, nustatančiai besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties. Ši kliento teisė negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu. Paslaugų sutartyje negali būti nustatytos sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų, ir vienašališkai nutraukti sutartį), ar sunkinančios šių teisių įgyvendinimą, todėl turi būti pripažintos niekinėmis nuo jų atsiradimo momento (CK 1.80 straipsnis). Tokią išvadą, atsakovės teigimu, patvirtina ir teismų praktika – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-930-619/2019, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1722-640/2019.
19. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodo, kad specialiosios paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo taisyklės įtvirtintos CK 6.721 straipsnyje. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klientas, siekdamas nutraukti sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. CK 6.721 straipsnio nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų, ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015 ir kt.). CK 6.721 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį sutarties vykdymo metu net ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama prieš asmens valią. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu, sutarties sąlygomis.
20. Nagrinėjamu atveju iš sutarties teksto matyti, kad šalys susitarė, jog sutartis galios 3 metus nuo pasirašymo dienos (sutarties 7.1 punktas), ir, jei likus 6 mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos nė viena iš šalių nepateiks raštiško prašymo sutartį nutraukti, tai sutartis laikoma pratęsta dar 1 metams, o tokių pratęsimų skaičius yra neribotas (sutarties 7.3 punktas). Iš šių sutarties sąlygų išplaukia, kad, nors sutartis nurodyta kaip terminuota, tačiau iš esmės sutartis gali pasibaigti tik sutarties nutraukimu, t. y. nors sutartyje nurodyta, jog sutartis galioja 3 metus, tačiau prieš šios sutarties pasibaigimą (nebenorint jos tęsti) vis tiek būtinas prašymas paslaugų teikėjai nutraukti sutartį, o klientei pateikus tokį prašymą, formaliai visuomet taikomos ir sutarties nuostatos dėl sutarties nutraukimo, tarp jų ir sutarties 8.4 punktas dėl drabužių išpirkimo.
21. Sutarties 8.4. punkte ginčo šalys buvo susitarusios, kad ,,sutarties nutraukimo atveju klientas privalo išsipirkti darbo drabužius už tą sumą, kuria sutarties 1 priede buvo įvertinti darbo drabužiai, atėmus jų nusidėvėjimo laikotarpį (nusidėvėjimas lygus 1/156 darbo drabužių vertės per savaitę), bet ne mažiau nei 50 proc. darbo drabužių vertės, kuri nurodyta sutarties 1 priede“. Pagal sutarties sąlygas, klientei gali būti suteikiama teisė neišsipirkti darbo drabužių, o tokį sprendimą gali priimti tiekėja savo nuožiūra. Taigi, pagal sutarties sąlygas, iš esmės bet kuriuo atveju pasibaigiant sutarčiai, nepriklausomai nuo sutarties pabaigos pagrindų, klientei (atsakovei) kiltų pareiga išsipirkti darbo drabužius. Šią išvadą patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog darbo drabužių išpirkimo sąlyga nustatyta visais atvejais nutraukiant sutartį. Būtent pagal šią sutarties sąlygą ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 1799,16 Eur darbo drabužių išpirkimo kainos.
22. Šiame kontekste būtina įvertinti sudarytos sutarties objektą – darbo drabužių ir jiems skirtų spintelių nuoma bei nešvarių darbo drabužių skalbimas ir keitimas švariais (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Sutartyje buvo sutarta dėl paslaugų teikimo / nuomos, tačiau nenumatyta klientės teisė ar pareiga išsipirkti darbo drabužius pasibaigus sutartiniams santykiams, t. y. nėra susitarta dėl išperkamosios drabužių nuomos. Šalys sutarties bendrosiose nuostatose nenustatė pareigos atsakovei išpirkti nuomojamų drabužių, sąlygos dėl išpirkimo yra tik sutarties dalyje dėl nutraukimo, o, kaip minėta, ginčo sutartis iš esmės ir negali kitaip pasibaigti – tik ją nutraukiant.
23. Nors gali būti racionaliai suprantami argumentai, kuriais ieškovė grindė tokias sutarties nuostatas, nurodydama, kad darbo drabužiai yra siuvami kiekvienam klientui pagal jo darbuotojų individualius dydžius, žymimi kliento logotipais, todėl negali būti naudojami kitų asmenų, tačiau teismai, aiškindami tokias analogiškų sutarčių nuostatas, yra pabrėžę, kad paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas išpirkti nuomotus naudotus drabužius po sutarties pasibaigimo, kurių klientui nereikia (pvz., žr., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1502-430/2020). Nesant šalių suderintos valios dėl drabužių išpirkimo bet kokiu atveju sutarčiai pasibaigus, nebent tiekėja priimtų kitokį sprendimą, tokia sąlyga pripažintina pažeidžiančia šalių interesų pusiausvyrą ir prieštaraujanti kliento interesų apsaugos garantijai, nustatytai įstatymuose. Tokia sutarties sąlyga, nustatanti kliento pareigą bet kokiu atveju nutraukiant sutartį išsipirkti darbo drabužius, apsunkina sutarties nutraukimą iš paslaugų gavėjo pusės. Minėta, kad atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, kuri negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu, sutarties sąlygomis.
24. Šioje byloje, kaip minėta, ginčo sutartis nutraukta paslaugų teikėjos iniciatyva dėl klientės kaltės, todėl CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos ir nėra aktualios. Vis dėlto, ginčo sutarties 8.4 punkto sąlyga formuluojama itin plačiai ir nustato kliento pareigą išsipirkti darbo drabužius bet kokiu sutarties nutraukimo atveju, t. y. nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo (pabaigos) pagrindų ir nesiejant su sutarties nutraukimo priežastimis. Ši sutarties sąlyga dėl drabužių išpirkimo bet kokiu sutarties nutraukimo atveju nėra nustatyta kaip poveikio priemonė sutarties pažeidimo atveju, ką patvirtino ir ieškovė, teigdama, jog tai nėra netesybos. Tokiu atveju, kai sutarties sąlygoje kliento prievolė išsipirkti drabužius nesiejama su jo kalte dėl sutarties nutraukimo, pirmiau nurodytos išvados dėl tokios nuostatos prieštaravimo imperatyvioms paslaugų sutartis reglamentuojančioms teisės nuostatoms, tampa aktualios nagrinėjamu atveju. Išvada dėl tos pačios universaliai ir bendrai suformuluotos sutarties sąlygos prieštaravimo ar neprieštaravimo teisiniam reglamentavimui negali priklausyti nuo konkrečios faktinės situacijos, susijusios su sutarties nutraukimu.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priešieškinio reikalavimas pripažinti 2016 m. rugsėjo 1 d. sutarties 8.4 punktą, nustatantį kliento pareigą bet kokiu sutarties nutraukimo atveju išpirkti darbo drabužius, prieštaraujančiu imperatyvioms paslaugų sutartis reglamentuojančioms teisės normoms, įtvirtinančioms kliento teisę atsisakyti sutarties (CK 6.721 straipsnio 1 dalis), ir negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento, tenkintinas (CK 1.80 straipsnis).
26. Priešieškiniu atsakovė taip pat reikalauja pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ginčo sutarties 8.2, 8.3, 8.5 punktų sąlygų dalis, kuriose sutarties nutraukimo atveju nustatyta atsakovės pareiga išpirkti darbo drabužius. Reikalavimas šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiu sutarties 8.3 punktą atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad šiame sutarties punkte drabužių išpirkimo klausimas nereguliuojamas. Reikalavimas pripažinti sutarties 8.2, 8.5 punktų sąlygas negaliojančiomis nenagrinėtinas, atsižvelgiant į tai, kad jo tenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių: ginčo sutartis yra nutraukta, o reikalavimai atsakovei nurodytų punktų pagrindu nereiškiami. Sutarties 8.2, 8.5 punktų galiojimo klausimas nėra aktualus šiam ginčui išspręsti.
Dėl sutarties 8.3 punkto taikymo
27. Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugsėjo 1 d. darbo drabužių nuomos sutartis buvo sudaryta 3 metų terminui, su galimybe ją pratęsti vieneriems metams, jei nė viena iš šalių sutartyje nustatyta tvarka nepareiškia prašymo sutartį nutraukti, o tokių pratęsimų skaičius yra neribotas. Sutartyje nustatyta tvarka nė viena iš šalių neprašė nutraukti sutartį pasibaigus 3 metų terminui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartis buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
28. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė laiku nesumokėjo pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė 2019 m. spalio 29 d., 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. lapkričio 26 d., 2019 m. gruodžio 6 d., 2019 m. gruodžio 17 d. siuntė atsakovei priminimus apie vėluojamas apmokėti PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. liepos 31 d. Nr. TEB587598, 2019 m. rugpjūčio 31 d. Nr. TEB591642, 2019 m. rugsėjo 30 d. Nr. TEB595716, 2019 m. spalio 31 d. Nr. TEB599952, 2019 m. lapkričio 30 d. Nr. TEB604267, 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. TEB608585. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sąskaitos vis tiek nebuvo apmokėtos. Dėl ilgalaikio sąskaitų neapmokėjimo (skola už penkis mėnesius), ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2019 m. gruodžio 20 d. dėl atsakovės kaltės. Atsakovė šio sutarties nutraukimo neginčijo ir, kaip teigė procesiniuose dokumentuose, skolas ieškovei sumokėjo iki 2020 m. kovo 5 d. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, tačiau prašė priteisti sutartines netesybas pagal sutarties 8.3 punktą – 1182, 60 Eur nuostolių, kurie sudaro 50 proc. sumos, kurią klientė būtų sumokėjusi tiekėjai iki sutarties galiojimo pabaigos.
29. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje galiojantys sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
30. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.).
31. Nagrinėjamu atveju šalys 2016 m. rugsėjo 1 d. sutarties 8.3 punkte nustatė, kad jei klientė nutraukia sutartį, raštu pranešusi apie tai tiekėjai prieš 6 (šešis) mėnesius, (arba sutartis nutraukiama dėl klientės kaltės) nesibaigus sutarties galiojimo terminui, ji privalo atlyginti nuostolius, kurie sudaro 50 proc. sumos, kurią būtų sumokėjusi tiekėjai iki sutarties galiojimo pabaigos. Taigi, šalių sudarytoje sutartyje aiškiai susitarta, kad jei sutartis nutraukiama dėl klientės kaltės, nesibaigus sutarties galiojimo terminui, klientė (atsakovė) privalo atlyginti nuostolius – 50 proc. sumos, kurią būtų sumokėjusi tiekėjai (ieškovei) iki sutarties galiojimo pabaigos. Ieškovė, pasirinkdama savo teisių gynimo būdą, ieškinyje nurodo, kad tai yra susitarimas dėl sutartinių netesybų ir prašo jas priteisti.
32. Teismo vertinimu, nurodyta sutarties sąlyga yra aiški ir apibrėžta; nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog prievolė mokėti nustatyto dydžio sumą siejama su atveju, kai sutartis nutraukiama dėl klientės kaltės. Sutartis yra pasirašyta šalių atstovų, išreiškusių savo valią ir sutikimą dėl sutarties turinio. Sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, turėję ir galėję susipažinti su sutarties sąlygomis. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nėra duomenų, jog atsakovė sutarties dėl tokių paslaugų teikimo / darbo drabužių nuomos negalėjo sudaryti su laisvai pasirinktu kontrahentu. Atsakovė, sudarydama sutartį, sutiko su nurodyto dydžio ir įtvirtintu būdu apskaičiuojamos sumos sumokėjimu ieškovei tuo atveju, jei sutartis būtų nutraukta dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti sutartyje nustatytas netesybas, įvardintas konkrečia sutartyje nustatyto dydžio suma, mokama atsakovei pažeidus sutartį, nepagrįstai didelėmis ar pažeidžiančiomis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus. Sutartis turi įstatymo galią, sutarčių reikia laikytis, o prievolės turi būti vykdomos sąžiningai (CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1182, 60 Eur sutartinių netesybų pagal sutarties 8.3 punktą tenkintinas.
33. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad sutartinės netesybos yra nepagrįstai didelės, nes, kaip matyti iš atsakovės argumentų šiuo klausimu turinio, per didelį netesybų dydį atsakovė grindžia nurodydama, jog visa ieškovės prašyta priteisti suma – 2981,76 Eur, apimanti tiek drabužių išpirkimo kainą, tiek netesybas pagal sutarties 8.3 punktą, laikytina dvigubomis ir pernelyg didelėmis netesybomis. Minėta, kad drabužių išpirkimo reikalavimas sutarčiai pasibaigus nepripažintinas sutartinėmis netesybomis, todėl, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė atskirai nepateikia argumentų dėl prašomos priteisti 1182,60 Eur sumos, nėra pagrindo pripažinti šias netesybas per didelėmis.
34. Atmestini kaip nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturintys atsakovės argumentai, kad sutarties 8.3 punkte įtvirtintos netesybos prieštarauja CK 6.720 straipsnio 4 daliai ar CK 6.271 straipsnio 1 daliai. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė, reikalaudama priteisti nurodytus 1182, 60 Eur nuostolius pagal sutarties 8.3 punktą, remiasi ne CK 6.721 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis tiekėjo teisę į realių nuostolių atlyginimą, kai paslaugos gavėjas pasinaudoja teise nutraukti sutartį, o remiasi tuo, kad sutartis nutraukta dėl klientės kaltės, t. y. šiai neapmokėjus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir taip iš esmės pažeidus sutartį. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl sutartų netesybų už anksčiau termino kliento iniciatyva nutrauktas paslaugų sutartis mokėjimo (kas, kaip yra išaiškinę teismai, prieštarautų imperatyvioms CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatoms), o dėl netesybų klientui pažeidus sutartį priteisimo. Nuostolių, kurių gali reikalauti paslaugos tiekėjas CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir netesybų (CK 6.71 straipsnis) samprata ir taikymo pagrindai yra skirtingi. Ieškovė ieškinyje įvardijo, kad prašoma priteisti suma yra sutartinės netesybos – iš anksto sutartimi aptarti ir įvirtinti nuostoliai, kuriuos atsakovė turėjo dėl to, jog sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. Netesybos (bauda) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Dėl to ir atsakovės argumentai dėl CK 6.271 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo šio reikalavimo kontekste yra teisiškai nereikšmingi.
Dėl procesinių palūkanų
35. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių teisiniai santykiai patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, o atsakovė laiku neatsiskaitė pagal sutartį, šis ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 794 Eur turtėtų bylinėjimosi išlaidų: 94 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur už teisinę pagalbą; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-181358). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 2981,76 Eur, 8 proc. procesines palūkanas. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteista 1182,60 Eur ir 8 proc. dydžio procesinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta apie 40 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 317,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
38. Atsakovė prašė priteisti 606,17 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų: 150 Eur žyminio mokesčio ir 456,17 Eur už teisinę pagalbą; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-179046). Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti negaliojančiomis keturias sutarties sąlygas, tačiau iš esmės kėlė klausimą dėl sutarties sąlygų, susijusių su darbo drabužių išpirkimu nutraukus sutartį, teisėtumo. Iš procesinės bylos baigties matyti, kad iš esmės šis reikalavimas patenkintas, tačiau iš pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra galimybės detalizuoti išlaidas, turėtas rengiant priešieškinį bei kitus procesinius dokumentus. Dėl to atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteista 454 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsižvelgiant į tai, jog iš esmės patenkintas priešieškinis ir atmesta pusė ieškinio.
39. Įskaičius šias šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovei iš ieškovės 136,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
40. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (1,86 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Elis Textile Service“ (j. a. k. 110694894) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Seifuva“ (j. a. k. 110032524) 1182,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 60 ct) netesybų, 8 (aštuonių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1182,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės ,,Elis Textile Service“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Seifuva“ 2016 m. rugsėjo 1 d. drabužių nuomos sutarties Nr. 105856/1051156 8.4 punkto dalį, kuria nustatyta kliento pareiga išpirkti darbo drabužius nutraukus sutartį.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Seifuva“ (j. a. k. 110032524) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Elis Textile Service“ (j. a. k. 110694894) 136,40 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė