| Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1123-992/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00764-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 16.9.3.
(S)
|
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2021 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja V. Š.,
sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K. (V. K.), jo įgaliotam atstovui advokatui J. K.,
vertėjaujant R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią taksi veiklą, našlys, profesinio išsilavinimo,
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė :
V. K. 2021 m. kovo 15 d., 9.00 val., Vilniuje, G. V. g. 1A, vairuodamas automobilį SEAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį TOYOTA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį.. V. K. buvo kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101, 222 punktų reikalavimus.
Teismo posėdyje V. K. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino. Nurodė, jog įvykis buvo G. V. g. 1, atvežė klientą, jį paleido, apsisuko ir išvažiavo, neginčija, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, bet to nepajuto, jeigu būtų jautęs smūgį, tikrai būtų išlipęs pasižūrėti, kas ir kaip, būtų palikęs telefono numerį už stiklo. Vairuoja nuo 1985 m., per tą laiką neturėjo jokių nuobaudų, taip atsitiko pirmą kartą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
R. V. K. paaiškinime nurodyta, kad jis 2021 m. kovo 15 d. ryte buvo G. V. g. 1, atvežė ten klientą. Kieme jokių eismo įvykių nepastebėjo, kad būtų kliudęs kitą automobilį nepastebėjo. Jo automobilis juodos spalvos S. A., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (17 - 18 b. l.).
R. T. V. paaiškinime nurodyta, jog 2021 m. kovo 15 d., apie 09.00 val., atvežė į polikliniką (G. V. 1A) žmoną. Tarp 9.00 val. – 9.20 val. sėdėdamas mašinoje išgirdo neaiškų trakštelėjimą. Išlipęs pamatė tamsios spalvos (tamsiai mėlyną ar pilką) taksi automobilį, kuris buvo įsirėmęs į kitą automobilį (Toyota Avensis (duomenys neskelbtini) Taksi vairuotojas nebuvo išlipęs iš savo automobilio ir pasišalino iš įvykio vietos. Taksi automobilis buvo galimai VW Sharan, Ford Galaxy ar S. A. (modeliai panašūs), valstyb. Nr. išblukęs – (duomenys neskelbtini) (7 b. l.).
Rašytiniame B. Š. paaiškinime nurodyta, jog 2021 m. kovo 15 d. 8.55 val. atvažiavo į polikliniką G. V. 1A, pasistatė nesudaužytą automobilį. Grįžus 9.05 val. prie jo priėjo greta stovėjusio automobilio vairuotojas, kuris pasakė, kad prieš pora minučių į automobilį įsirėmė taksi automobilis ir iš įvykio vietos pasišalino (8 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog automobilio Toyota Avensis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas (įskaitant darbą, dažymą ir dalis) viso 1226,94 Eur su PVM (11-13 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuota, jog transporto priemonių S. A., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota Avensis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) sugretinimo metu apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitiko. Kartu su protokolu pateikta fotolentelė, kurioje užfiksuoti minėtiems automobiliams padaryti apgadinimai (23-27 b. l.).
Teismas sprendžia, kad V. K. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, įrodyta. Nukentėjusysis B. Š. rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad savo automobilį prieš nagrinėjamą įvykį pastatė neapgadintą, liudytojas T. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog išgirdęs trakštelėjimą tiesiogiai matė, kaip tamsios spalvos taksi automobilis, valstyb. Nr. T12545, įsirėmė į automobilį Toyota Avensis, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuota, jog transporto priemonių S. A., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota Avensis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) sugretinimo metu apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitiko. Šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad V. K. 2021 m. kovo 15 d., 09.00 val., Vilniuje, G. V. g. 1A, vairuodamas automobilį Seat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė V. K. inkriminuotą veiką iš ANK 417 straipsnio 7 dalies perkvalifikuoti į 417 straipsnio 8 dalį. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. XIII-2665 ANK 417 straipsnio 7 dalis pripažinta netekusia galios ir buvusios 417 straipsnio 8, 9 dalys laikytinos atitinkamai 7, 8 dalimis, o 417 straipsnio 8 dalis pakeista ir išdėstyta taip: „Už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dviejų iki keturių mėnesių.“ Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybė traukiamo asmens atstovas prašydamas teismo perkvalifikuoti minėtą veiką iš ANK 417 straipsnio 7 dalies į 8 dalį, vadovavosi sena ANK redakcija, kuri šiuo metu yra netekusi galios, o straipsnio dalyje, į kurią prašoma perkvalifikuoti, iš esmės yra nurodyta net ne norma, pagal kurią kyla atsakomybė, o administracinio poveikio priemonių taikymo už ANK 417 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą pagrindai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y., kai asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y., pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą ar paslėpti eismo įvykio pėdsakus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog siekiant įrodyti asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnyje, privaloma nustatyti, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš eismo įvykio tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo).
Teismas posėdžio metu išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą V. K. bei jo įgaliotą atstovą, įvertinęs nukentėjusiojo B. Š. ir liudytojo T. V. paaiškinimuose išdėstytus teiginius, automobiliams padarytų apgadinimų pobūdį, sprendžia, kad V. K. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje. V. K. neneigė, jog nurodytu laiku buvo įvykio vietoje, vairavo automobilį Seat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neigė kliudęs kitą automobilį, nurodė, jog jei būtų jautęs smūgį, būtų išlipęs pasižiūrėti, kas įvyko. Aplinkybę, jog V. K. buvo įvykio vietoje ir savo vairuojamu automobiliu kliudė B. Š. priklausantį automobilį, patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusio T. V. paaiškinimas, tačiau jis neįrodo, jog V. K. veiksmuose buvo tiesioginė tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole išdėstytus duomenis bei byloje esančias nuotraukas, kuriose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai, matyti, jog padaryti apgadinimai nėra itin ryškūs ir stiprūs, akivaizdu, jog sukelti tarp automobilių buvus minimaliam kontaktui. Taigi, teismui perduotoje byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, pagal kuriuos teismas galėtų daryti kategorišką išvadą, jog V. K. jautė, kad apgadino svetimą, greta pastatytą automobilį Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaip nors į tai sureagavo. Vien tai, kad važiuodamas atbula eiga buvo priartėjęs prie minėto automobilio ir netoliese buvęs įvykio liudytojas išgirdo trakštelėjimą, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog V. K. juto kontaktą, suprato apgadinęs svetimą automobilį ir suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, veikdamas tiesiogine tyčia, iš įvykio vietos pasišalino. Liudytojas T. V. paaiškinime nurodė, jog automobilio SEAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas po įvykio iš automobilio išlipęs nebuvo, tačiau tai neįrodo, jog T. V. girdėtą neaiškų trakštelėjimą girdėjo ir V. K., tokiomis aplinkybėmis, kaip didesnio pavojaus šaltinio – automobilio – valdytojas, turėdamas įsitikinti, kad nieko nekliudė. Dėl šios priežasties, taip pat įvertinus natūralią automobilio garso izoliaciją, vyresnį vairuotojo amžių spręstina, kad nepaneigta, jog V. K., būdamas automobilio viduje, objektyviai galėjo negirdėti automobilių kontakto taip, kai jį girdėjo greta stovėjusio automobilio vairuotojas T. V..
Kaip minėta, ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas aiškiai suvokia, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai siekia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju lieka nepaneigtas V. K. teiginys, kad jis nepajuto savo vairuoto Seat automobilio kontakto su Toyota automobiliu. Vertinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad aptartos aplinkybės eliminuoja V. K. tiesioginę tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl teismas konstatuoja, jog V. K. veiksmuose nebuvo ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės, o nesant bent vieno nusižengimo sudėties elemento, išvada, jog buvo padarytas nusižengimas, negalima, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo V. K. nutrauktina.
V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į nustatytą V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nėra duomenų, jog V. K. būtų baustas administracine tvarka bausta už analogiškus nusižengimus ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vykdo individualią veiklą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai V. K. atžvilgiu bus pasiekti jam skiriant minimalią ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 37 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
N. V. K. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį teiseną nenustačius jos veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129612673.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja V. Š.