Civilinė byla Nr. e2-49-1118/2022

         Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01741-2020-3

         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.4; 2.6.10.5.2.17; 3.4.1.11.1; 3.1.4.11.3    

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Mažrimienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programą

ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotiems atstovams Odetai Vaičiūnienei, Albertui Kilevičiui, 

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Gintarui Žičkui,

trečiajam asmeniui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini)  ir UAB (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui G. M., dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminariu sprendimu ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo tenkino visiškai ir iš atsakovės ieškovo naudai priteista 14 059,15 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 158,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 27 d. galutiniu sprendimu 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.

Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 27 d. galutinį sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuojant tuo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymą.

Atsižvelgiant į Šiaulių apygardos tesimo nutartyje išdėstytus motyvus, teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi pasiūlė ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos per 20 (dvidešimties) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pakeisti trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) procesinę padėtį bei spręsti klausimą dėl ieškinio dalyko tikslinimo.

2021 m. birželio 28 d. teisme gautas ieškovo prašymas pakeisti trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) procesinę padėtį, jį įtraukiant į procesą atsakove bei 2021 m. liepos 7 d. gautas pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo civilinėje byloje, kuriuo prašė iš atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai solidariai priteisti 14 059,15 Eur padarytą žalą aplinkai bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. valstybei nuosavybės teise priklausančiame (išnuomotame UAB (duomenys neskelbtini) toliau – „Atsakovas 2“) komercinės paskirties žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini)  (toliau – Atsakovas 1) direktoriaus, G. M., žodiniu nurodymu neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo saugotini medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti, buvo nupjauti saugotini medžiai: 34 beržai, kurių skersmuo kelme 27 cm-1 vnt., 28 cm-11 vnt., 29 cm-1 vnt.,30 cm- 7 vnt., 31 cm-2 vnt., 32 cm-3 vnt., 33 cm-1 vnt., 34 cm-3 vnt., 35 cm- 1 vnt., 38 cm- 1 vnt., 40 cm-2 vnt., 48 cm-1 vnt. Tokiais neteisėtais veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. DI-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ (toliau – aprašas) 9 punkto reikalavimas. Dėl to, Atsakovo 1 direktorius, G. M., buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį. 2020 kovo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje G. M. paskirta 90 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjęs. Taip pat tokia neteisėta veika Atsakovas 1 padarė žalą aplinkai. Atlikus 2019 m. rugpjūčio 22 d. žalos aplinkai paskaičiavimą nustatyta, kad Atsakovas 1, neteisėtai nupjaudamas medžius, padarė 14059,15 Eur žalą aplinkai. Tokio dydžio žalą ir prašo priteisti ieškovas. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatomis ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. DI-343. 2020 m. birželio 11 d. Atsakovui 1 buvo pateiktas pasiūlymas atlyginti aplinkai padarytą 14059,15 Eur žalą Nr. (3.0)-AD5-8898, tačiau žala gera valia neatlyginta. Valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 21 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas Lietuvos Respublika, daikto naudojimo paskirtis – kita. Žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Pažymėjo, kad Atsakovas 1 nukirto medžius esančius adresu (duomenys neskelbtini), tai yra augančius Mažeikių m. savivaldybei priklausančioje žemėje. Nukirstų medžių (beržų) skersmuo, kuriems paskaičiuota žala skersmuo didesnis nei 20 cm, todėl Atsakovo 1 nukirsti medžiai priskiriami saugotiniems. Atsakovas 1 neturėjo savivaldybės išduoto leidimo saugotini medžių kirtimui, todėl akivaizdu, kad medžius nukirto neteisėtai. Atsakovas 1, nukirtęs saugomus medžius be leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 str. ir aukščiau išvardintus teisės aktus, todėl jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su gamtai padaryta žala. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad būtent Atsakovas 2 kaip teisėtas žemės sklypo, kuriame buvo atlikti neteisėti veiksmai, valdytojas, o ne Atsakovas 1 buvo tas juridinis asmuo, turintis pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ar želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti. Aplinkybė, kad Atsakovas 2 asmeniškai medžių nekirto, kad tai padarė kiti asmenys, jo pareigos atlyginti galimai padarytą žalą neeliminuoja.

2021 m. rugpjūčio 3 d. teisme gautas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei iš ieškovo atsakovių naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas savo pirminiame ieškinyje reiškė reikalavima? tiesiogiai UAB (duomenys neskelbtini), prašydamas vien tik iš jos priteisti suskaičiuota? 14059,15 Eur žala? aplinkai. Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, prašo priteisti šia? suma? iš Atsakovo 1 ir Atsakovo 2 solidariai. Ieškinyje visiškai nėra aptariamas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas, todėl gana sudėtinga atsikirsti į ieškinį, kuriame nenurodytas jo pagrindas. Iš Ieškovo ieškinio argumentų galima tik numanyti, kad jis turi omenyje CK 6.6. straipsnio 3 dalyje numatytą prezumpcija?, kuomet keli asmenys privalo atlyginti bendrais veiksmai padaryta? žala?. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė UAB (duomenys neskelbtini) pavedima? ir tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) valdoma? sklypa?, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šių bendrovių nebuvo sudaryta jokia aplinkos tvarkymo sutartis. Tai reiškia, kad nėra jokių specialių sutartinių įpareigojimų Atsakovui 1 gauti leidima? iš savivaldybės medžių kirtimui. Tokių įpareigojimų atliekant nurodyto pobūdžio darbus nenumato ir įstatymai. Taip pat parodė, kad ieškovo teiginio visiškai neaišku, kodėl Atsakovas 1 turėjo turėti savivaldybės išduota? leidima? saugotinų medžių kirtimui, kur tokia prievolė numatyta. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kuriame teisės akte išdėstytas reikalavimas asmeniui, tvarkančiam aplinka? pagal užsakovo užsakymą?, pasirūpinti kokiais nors leidimais. Be to, ieškovas ieškinyje nurodo, kad Atsakovas 1, nukirtęs saugomus medžius be leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnį ir aukščiau išvardintus teisės aktus, todėl jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su gamtai padaryta žala. Vienintelis neteisėtas Atsakovo 1 veiksmas, kuriuo įrodinėjama padaryta žala – leidimo kirsti medžius negavimas. Nes, jei beržai būtų iškirsti gavus leidima?, tuomet nebūtų pagrindo reikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo ir konstatuoti kokių nors teisės aktų pažeidimų. Leidima? kirsti medžius turėjo gauti ne UAB (duomenys neskelbtini), tačiau UAB (duomenys neskelbtini). Tai, kad pastaroji nebuvo gavusi atitinkamo leidimo ir užsakė bei leido medžių kirtimo darbus atlikti UAB (duomenys neskelbtini), neįrodo Atsakovo 1 neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad iš ieškinio neaišku, kuo pasireiškė Atsakovo 1 veiksmai pažeidžiant AAĮ 9 straipsnį. Čia nurodoma, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinka?, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Tai yra bendra norma, įpareigojanti asmenis saugoti aplinka?, tačiau neturinti jokio tiesioginio ryšio su leidimų saugomiems medžiams kirsti gavimu. Atsakovo 1 veiksmai, kuriais jis Atsakovo 2 užsakymu kirto saugotinus medžius, niekaip neatskleidžia jo veiksmų neteisėtumo AAĮ 9 straipsnio požiūriu. Asmuo, prašantis išduoti leidima? kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, augančius kito asmens žemėje, prašymą? suderina su tos žemės savininku ar valdytoju (suderinimo nereikia, kai teikiamas Prašymas kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus žemėje, kurios valdytojas yra savivaldybė). Šis Aprašo 6 punktas patvirtina, kad prašymą? dėl leidimo gali pateikti ir ne žemės savininkas ar valdytojas, tačiau prieš tai turi būti suderinta su žemės savininku ar valdytoju. UAB (duomenys neskelbtini)  Atsakovui 1 prieš atliekant medžių kirtimo darbus, nebuvo pavedusi atlikti leidimo gavimo, nebuvo išdavusi jokių įgaliojimų tokiam veiksmui ar pasirašiusi sutarties. Atsakovas 1 besąlygiškai vykdė konkretų Atsakovo 2 užsakymą? – sutvarkyti teritorija?, o į tokį užsakymą? neįėjo leidimo gavimas ar kitų formalumų tvarkymas. Kaip ir nurodė tuometinis UAB (duomenys neskelbtini)  vadovas G. M., buvo manoma, kad visais formalumais yra pasirūpinusi UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkė, o ši aplinkybės UAB (duomenys neskelbtini) buvo žinoma, todėl Atsakovui 1 negalėjo kilti jokia atsakomybės rizika dėl svetimame (Atsakovo 2 valdomame) žemės sklype atliktų sklypo tvarkymo darbų. Nagrinėjamu atveju yra svarbu, ar UAB (duomenys neskelbtini) žinojo, kad beržų kirtimo darbus atlieka nesant išduoti savivaldybės leidimo bei tai, ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pareiga? domėtis ir įsitikinti, kad leidimas yra išduotas/neišduotas. Kaip minėta, trečiasis asmuo G. M. manė, kad reikalingi leidimai yra, nors jų neprašė. Kita vertus, jokie teisės aktai nenumato teisinės prievolės įsitikinti dėl to, ar yra išduotas leidimas. Todėl neteisėtų veiksmų UAB (duomenys neskelbtini)  veikloje nėra, kaip ir nėra jokių neteisėtų veiksmų su UAB (duomenys neskelbtini) bendrumo, kuris galėtų nulemti solidariosios atsakomybės taikymą?. UAB (duomenys neskelbtini)  nei žinojo, kad vykdo medžių kirtimo darbus UAB (duomenys neskelbtini)  neturint leidimo, nei teisiškai privalėjo tai žinoti. Šios aplinkybės rodo ir priežastinio ryšio tarp UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų ir įrodinėjamos žalos, nebuvimą?. Pažymėjo, kad byloje yra nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo teisinės prievolės gauti leidima? kirsti saugomus medžius. Be to, Atsakovas 1 neturėjo ir pareigos įsitikinti, kad toks leidimas gautas, kadangi buvo žinoma, kad darbai atliekami užsakovo – UAB (duomenys neskelbtini)  teisėtai valdomame valstybinės žemės sklype pagal jos užsakyma? ir dėl bet kokios veiklos šiame sklype teisėtumo, leidimų gavimo yra atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) .Todėl nagrinėjamu atveju nors ir tiesioginiai Atsakovo 1 veiksmai galimai sukėlė įrodinėjama? žala?, tačiau nėra faktinio ir teisinio priežastinio ryšio, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė šiuo atveju negalima. Nurodė, kad nėra aišku, kuo pasireiškė Atsakovo 1 neteisėti veiksmai, dėl kurių jam galėtų kilti AAĮ 32 straipsnyje ar Želdinių įstatymo 29 straipsnyje numatyta civilinė atsakomybė bei kaip Atsakovo 1 veiksmai yra teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su Ieškovo apskaičiuota žala. Ieškinyje Ieškovas nėra pagrindęs ne tik solidariosios atsakomybės taikymo, tačiau ir skolininkų daugeto apskritai, nes nėra įrodęs UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų.

2021 m. rugpjūčio 5 d. teisme gautas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimas į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei iš ieškovės atsakovių naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovas neaptaria solidariosios prievolės atsiradimo pagrindo, todėl gana sudėtinga atsikirsti į reikalavimus, kuriais įrodinėjama? žalos suma? reikalaujama priteisti iš dviejų asmenų solidariai. Iš ieškovo ieškinio argumentų galima tik numanyti, kad jis turi omenyje CK 6.6. straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija?, kuomet keli asmenys privalo atlyginti bendrais veiksmai padaryta? žala?. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini)  mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybės klausimas tiek pirminiame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, yra keliamas visiškai nepagrįstai, kadangi Atsakovas1 vykdė išimtinai UAB (duomenys neskelbtini) užsakyma? ir nebuvo atsakinga už leidimų gavima? medžių kirtimui, nepažeidė įstatymo ir nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas ieškinyje neteisėtus veiksmus įvardija šitaip: Atsakovas 1 neturėjo savivaldybės išduoto Leidimo saugotinų medžių kirtimui, todėl akivaizdu, kad medžius nukirto neteisėtai. Taigi, Ieškovas neteisėtais veiksmais įvardija Atsakovo1 (UAB (duomenys neskelbtini)) veiksmus, pastarajam be leidimo nukertant medžius. Tiesa, Ieškovas nepagrindžia jokiomis teisės normomis ir argumentais, kodėl būtent UAB (duomenys neskelbtini)  turėjo gauti leidima? saugotinų medžių kirtimui, bet ne UAB (duomenys neskelbtini), nors Šiaulių apygardos teismas 2021-06-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-341-883/2021 29 punkte nurodė, jog pareiga gauti leidima? saugotiniems medžiams kirsti teko UAB (duomenys neskelbtini) kaip teisėtam žemės sklypo naudotojui, turinčiam pareiga? tinkamai tvarkyti želdynus ir tiesioginį suinteresuotuma? žemės sklypo tolesniu naudojimu, o ne rangovui UAB (duomenys neskelbtini), atlikusiam medžių pjovimo darbus sutarties ar atskiro pavedimo pagrindu. Todėl akivaizdu, kad Ieškovo pateiktas vertinimas, kad Atsakovas1 (UAB (duomenys neskelbtini)) atliko neteisėtus veiksmus kertant saugotinus medžius be savivaldybės išduoto leidimo, yra nepagrįstas. Nesant UAB (duomenys neskelbtini)  prievolės gauti kokius nors leidimus medžių pjovimui, nėra pagrindo kalbėti apie šios bendrovės atsakomybę. Leidimas yra reikalingas tik tokių medžių kirtimui, kurie atitinka Kriterijus. Kriterijų priedo 6 punktas nurodo, kad kitos paskirties žemėje pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijose1 priskiriami saugotiniems didesnio kaip 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje) beržai. Ieškinyje įvardijama, kad buvo nupjauti saugotini medžiai: 34 beržai, kurių skersmuo kelme 27 cm-1 vnt., 28 cm-11 vnt., 29 cm-1 vnt.,30 cm- 7 vnt., 31 cm-2 vnt., 32 cm-3 vnt., 33 cm-1 vnt., 34 cm-3 vnt., 35 cm- 1 vnt., 38 cm- 1 vnt., 40 cm-2 vnt., 48 cm-1 vnt. Akivaizdu, kad ieškinyje nurodytas skersmuo aukštyje, kuris apibrėžiamas kaip „kelmas“, bet ne ilgio vienetais, neatitinka Kriterijų priedo 6 punkto, todėl nėra galimybės įvertinti, ar nupjauti 34 vienetai beržų atitinka saugotinų medžių kriterijų (20 cm skersmens 1,3 m. aukštyje), o jei taip, tai ar visi nukirsti beržai atitinka šį kriterijų. Taip pat parodė, kad ieškinio pateiktame 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priede Kelmo skersmens ir skersmens 1,3 m aukštyje ryšio lentele ir Kriterijų 6 punktu, beržai, kurių kelmo skersmuo yra 27 cm ir daugiau yra priskiriami saugotinų medžių kategorijai. Kelmų matavimo akte, pateiktame su pirminiu ieškiniu, yra pateikti neaiškūs žymėjimai. Stulpelyje „Mažiausias skersmuo šaknies kaklelyje (su žieve), cm“ eilučių gradacija pateikta nuo 5 iki 92, kai kuriose eilutėse yra pažymėti taškeliai ir vertikalios, horizontalios bei skersinės linijos. Ka? reiškia šie žymėjimai, Atsakovui2 nėra aišku, Atsakovas2 sudarant tokia? lentelę nedalyvavo, joje pateiktos informacijos nesupranta ir jos nepatvirtino. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2.43 punktu, Šaknies kaklelis – medžio šaknų perėjimo į stieba? vieta, o vadovaujantis 2.19. punktu, kelmas – virš žemės ir po žeme likusi nupjauto medžio dalis. Yra aišku, kad kelmas nėra tas pats, kas šaknies kaklelis. Todėl nesuprantama, kokiu būdu buvo pamatuotas medžių skersmuo šaknies kaklelyje ir kokiu būdu buvo įvertinta, kad 27 cm kelmo skersmuo yra lygus 27 cm skersmeniui šaknies kaklelyje. Be to, nėra aišku, kokį ryšį šaknies kaklelio skersmuo turi su medžio kamieno skersmeniu 1,3 m. aukštyje. Susipažinus Apžiūros akte nurodyta Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių priede esančia 2 lentele, nėra aišku, kaip ji siejasi su Ieškovo skaičiavimais. 2 lentelė skirta nustatyti medžių aukštumo klasei. Aukštumo klasė – rodiklis, nusakantis biržėje augančių medžių aukščio indeksą?, pagal kurį įvairių skersmenų augančių medžių aukštis ir tūris nustatomi taikant atitinkama? normatyvą?. Aukštumo klasė gali būti nustatyta dviem būdais: arba pagal medžių skersmenį 1,3 m aukštyje ir bendra? aukštį (2.1 lent.), arba pagal skersmenį 1,2 m aukštyje ir stiebo, nupjauto 15 m atstumu nuo kelmo, laibgalio skersmenį (2.2 lent.). Todėl visiškai neaišku, kuo pagrįstas ieškovo teiginys, kad vadovaujantis kelmo skersmens ir skersmens 1,3 m aukštyje ryšio lentele ir kriterijų 6 punktu, beržai, kurių kelmo skersmuo yra 27 cm ir daugiau yra priskiriami saugotinų medžių kategorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pakviesta dalyvauti surašant 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akta?, kelmų matavimo akta?. Jame nurodyta, kad kirtėjų vadovas K. J. pasirašyti atsisakė. Tačiau K. J., kaip suprantama yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tačiau neatstovavo UAB (duomenys neskelbtini)  interesų. Todėl UAB (duomenys neskelbtini)  nesutinka nei su surašytame 2019-08-21 apžiūros protokole pateikta informacija, nei su Kelmų matavimo akte pateikta neaiškia informacija. Šiais dokumentai nėra pakankamai informatyvūs ir patikimi, juos surašant UAB (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, pastabų pareikšti neturėjo galimybės, kaip ir patikrinti, ar juose nurodyti duomenys yra teisingi. Be to, Ieškovas nebuvo pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymo atlyginti žala?. Toks pasiūlymas buvo pateiktas tik UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ne Atsakovui2 kritikuojant matavimų ir skaičiavimų teisingumą?, duomenų patikimumą?, visas abejones išsklaidyti ir matavimų tikslumą?, atitikima? teisės aktų reikalavimus privalo Ieškovas. Tokio pobūdžio duomenys turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai. Atsakovas2 su pateiktais Apžiūros protokolu ir Kelmų matavimo aktu nesutinka, laiko juos nepatikimais ir netinkamais įrodymais, kurių pagrindu apskaičiuojamas žalos dydis. Tai lemia, kad žalos dydis šioje byloje pagal tokius įrodymus, kurie pateikti, nėra įrodytas. Kita vertus, aukščiau nurodytos aplinkybės pavirtina, kad byloje nėra nustatyta, jog visi ar bet kuri dalis iš 34 nukirstų beržų pagal Kriterijus atitinka saugotinų medžių kategorija? ir jų kirtimui yra reikalingas Leidimas pagal Apraša?. Tai reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai, kuriais ji užsakė UAB (duomenys neskelbtini) atlikti medžių kirtimo darbus nėra neteisėti ir UAB (duomenys neskelbtini) nepadarė žalos gamtai, dėl ko negali būti taikoma civilinė atsakomybė nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB (duomenys neskelbtini). Tai, kad G. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, neturi šioje byloje prejudicinės galios. Todėl Ieškovas negali remtis šia aplinkybe įrodinėdamas Atsakovų civilinės atsakomybės sa?lygas, ypač UAB (duomenys neskelbtini)  civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi G. M. nebuvo šio atsakovo darbuotojas. Taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jei UAB (duomenys neskelbtini) turėjo gauti leidimą?, jos veiksmai užsakant medžių kirtimo darbus, kuriuos atliko UAB (duomenys neskelbtini), formaliai yra neteisėti. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)  veiksmų neteisėtumas yra labai mažo intensyvumo, priežastiniu ryšiu susijęs tik su tokia pasekme, kad medžiai iškirsti ne nustatyta tvarka (t. y., neturint savivaldybės išduoto leidimo). Toks veiksmų neteisėtumas iš esmės nesukėlė jokios žalos gamtai, dėl ko negali būti beatodairiškai taikomi teisės aktai, reglamentuojantys gamtai padarytos žalos apskaičiavimą?, nes tai neatitinka CK 1.5 str. nurodytų principų ir Aplinkos apsaugos įstatymo (AAĮ) 32 straipsnio 4 dalyje nurodytų žalos įvertinimo kriterijų - pirminės aplinkos būklės (sąlygų) įvertinimas, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybės ir laikas. Žemės savininkas – valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikšdama pretenzijas dėl netvarkomos teritorijos, tame tarpe, augančių medžių, nurodė nutrauksianti nuomos sutartį. Šios aplinkybės rodo objektyvų poreikį, kuriuo vadovaujantis UAB (duomenys neskelbtini)  priėmė sprendimą? sutvarkyti teritorija? ir pašalinti iš jos nereikalingus medžius. UAB (duomenys neskelbtini), siekdama turėti galimybę ir toliau naudotis Žemės sklypu pagal paskirtį, siekė išvalyti nepageidaujamus medžius ir krūmus iš Žemės sklypo. Tokius savo ketinimus nuosekliai realizavo. Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2017 rugpjūčio 24 d. rašto ir 2019 m. balandžio 24 d. rašto, UAB (duomenys neskelbtini), siekdama išsaugoti nuomos teisę į žemės sklypą?, privalėjo jį sutvarkyti taip, kad sklypa? būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (t. y., sutvarkyti iškertant medžius ir krūmynus). Be to, iš 2019 m. liepos 31 d. projektavimo darbų atlikimo rangos sutarties Nr. 71/19 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) tokių veiksmų ir ėmėsi. Tokių veiksmų ėmimasis atitinka tiek UAB (duomenys neskelbtini) interesus, nes tokiu būdu galima išsaugoti žemės nuomos teisę, tiek žemės savininko, - Lietuvos Respublikos interesus. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai savaime yra vertintini kaip teisiškai vertingi, tačiau atlikti formaliai negavus leidimo, todėl galimai neteisėti (jei paaiškėtų, kad beržų kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje yra 20 cm ar daugiau), bet labai mažo intensyvumo ir nesukėlę žalos. Leidimo negavimas, jei jis buvo būtinas, kaip neteisėtas veiksmas, savaime nenulėmė žalos, nes aptariamame žemės sklype augančius medžius bet kuriuo atveju reikėjo pašalinti, kad žemės sklypas atitiktų jo paskirties reikalavimus. UAB (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo, kuriame UAB (duomenys neskelbtini) vykdė sklypo valymo darbus, paskirtis - „Komercinės paskirties objektų teritorijos“. Nurodyta žemės sklypo paskirtis, o taip pat nekilnojamojo turto registre nurodytos specialios naudojimo sąlygos lemia, kad medžiai šiame sklype neturi augti, o jei auga, gali būti neatlygintinai kertami. Tai reiškia, kad net ir formaliai gavus leidima? medžių kirtimui, už juos nereikėtų mokėti, t.y., jie galėtų būti kertami neatlygintinai. UAB (duomenys neskelbtini) įsitikinimu, pagrįstu CK 1.5 str. nurodytais principais, neatlygintinis leidimas kirsti medžius reiškia ne ką? kita?, kad tokiu būdu iškirtus medžius, kurie formaliai atitinka saugotinų medžių kriterijus, gamtai žala nėra daroma. Siekdami įrodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę neatlygintinai iškirsti ieškinyje nurodytus medžius, toliau pateikiame nuorodas į teisės aktų punktus, suteikiančius tokia? teisę. Pažymėjo, kad žemės sklypo faktinė būklė (esant užaugusiems medžiams) pažeidė specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygose nurodytus draudimus ir buvo galimai pavojingi saugiam minėtų tinklų ir linijų eksploatavimui, medžiai galėjo riboti prieiga? specialiosioms tarnyboms prie šių linijų ir tinklų. Todėl akivaizdu, kad ir Aprašo 4.15 punkto pagrindu dėl medžių iškirtimo UAB (duomenys neskelbtini) būtų galėjusi gauti leidimą? kirsti medžius neatlyginant jų vertės, ir nepadarant žalos gamtai. UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai išvalant teritorija?, atitiko tiek teisėtus valstybės lūkesčius, tiek pačios UAB (duomenys neskelbtini) interesus, todėl, nors ir galimai nebuvo teisėti, nes formaliai negautas leidimas, tačiau žala tokiais veiksmais nėra sukelta ir vadovaujantis CK 1.5 str. nurodytais principais, neturėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 (toliau – Įkainiai), kurių pagrindu yra paskaičiuojama žala. Pažymėjo, kad civilinės teisės normos, reglamentuojančios žalos aplinkai atlyginimą?, taikytinos tik subsidiariai su viešosios teisės normomis ir specialiais teisės aktais, reglamentuojančiais žalos, padarytos aplinkai, atlyginimą?. UAB (duomenys neskelbtini) valdomas žemės sklypas bet kuriuo atveju turėjo būti sutvarkytas taip, kad atitiktų specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas. Tai reiškia, kad poveikis aplinkai iškertant medžius nebuvo reikšmingas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai Odeta Vaičiūnienė ir Albertas Kilevičius palaikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo ir jame išdėstytus motyvus. Papildomai Albertas Kilevičius nurodė, kad kadangi ginčas kilo dėl žalos aplinkai padarymo, atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) veikė neteisėtai, neturėdamas reikiamo leidimo nupjovus augančius medžius valstybės ir UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotame žemės sklype, byloje yra išsiaiškinta, kad neteisėti veiksmai kaip pirmoji būtina civilinės atsakomybės kilimo sąlyga, yra pilnai įrodyta. Pažymėjo, kad trečiojo asmens G. M. neteisėti veiksmai kertant ieškinyje nurodytus medžius yra nustatyti administracinių teisės nusižengimų byloje, kurioje nutarimu jis pripažintas padaręs administracinį nusižengimą už tai, kad 2019 m.  rugpjūčio 21 d. Mažeikių mieste, neturėdamas išduoto leidimo, išpjovė 34 beržus. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir jo kaltė yra įrodyta. Parodė, kad atsakomybė už žalą, padarytą aplinkai, turi būti traktuojama kaip solidari. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) kaip teisėtas žemės sklypo savininkas, kuriame buvo atlikti neteisėti veiksmai valdytoja, o ne atsakovas UAB (duomenys neskelbtini), buvo tas juridinis asmuo, turintis pareigą neleisti neteisėtų veiksmų. Parodė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) medžių kirtimą atliko ne savo iniciatyva, o atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymu. Pažymėjo, kad norint iškirsti medžius būtent UAB (duomenys neskelbtini), turėjo pasirūpinti leidimu, o pareiga gauti atitinkamus leidimus tenka žemės sklypo savininkui, o ne pačiam rangovui, atliekančiam medžių kirtimo darbus. Aplinkybė, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) asmeniškai medžių nekirto, kad tai padarė kiti asmenys, jos pareiga atlyginti galimai padarytą žalą, neeliminuoja, todėl prašė teismo priteisti solidariai padarytą žalą gamtai iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini)  ir UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad skirtumas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų neteisėtumo skirtumas yra tas, kad UAB (duomenys neskelbtini) iškirsdama medžius turėjo įsitikinti ar yra išduotas leidimas medžiams kirsti, o UAB (duomenys neskelbtini), samdydama rangovą, t. y., UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pasirūpinti leidimu ir informuoti UAB (duomenys neskelbtini), kad medžius kirsti galima. UAB (duomenys neskelbtini) kaip įmonė, atliekanti darbus ir kertanti medžius, turėjo suprasti ir žinoti apie tai, kad be jokios priežasties medžių kirsti negalima. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos želdinių įstatyme yra numatyta fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė, kuriame reglamentuota medžių priežiūra, kokiu būdu jie yra kertami. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, jog fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo, atliekantis atsakingus medžių kirtimo darbus, turėjo pasidomėti ar medžius galima kirsti. Pažymėjo, kad prieš pasiųsdama UAB (duomenys neskelbtini) atlikti darbus, UAB (duomenys neskelbtini)  turėjo gauti leidimą, o UAB (duomenys neskelbtini), medžius kirto nepasidomėjusi ir atliko tiesioginę žalą, o kokia žala ir kokiu skirtumu, kas tai turėtų atlyginti, spręs teismas. Yra bendra padaryta žala, kur departamento manymu, 14059 eurų žala, padaryta gamtai, yra solidari, kadangi UAB (duomenys neskelbtini)  nepasirūpino leidimu ir išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) kirsti medžių, o UAB (duomenys neskelbtini), nepasidomėjusi, ar yra leidimas, iškirto medžius, todėl šioje vietoje yra abiejų atsakovų kaltė. Pažymėjo, kad metodika numato, jog yra kelmo plotis didesnis nei 20 centimetrų. Pagal metodiką, 1,3 metro aukštyje yra suvedamas koeficientas ir yra paskaičiuojama žala. Taip pat parodė, kad skaičiuojant padarytą žalą, buvo įvertinami žalos padarymo kriterijai, numatyti Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje, o būtent – pirminės aplinkos būklės sąlygų įvertinimas, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas ir kt. Pažymėjo, kad pareigūnai, kurie atliko žalos vertinimą, atsižvelgė į visus kriterijus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje. Taip pat parodė, kad visi saugotini medžiai buvo nustatyti pagal jų metodiką, t. y., jeigu kelmo skersmuo yra didesnis nei 20 centimetrų. Visų nukirstų beržų skersmuo buvo didesnis nei 20 centimetrų ir pagal atitinkamą metodikos lentelę yra nustatytas ir medžio aukštis – 3,1 metro aukštyje. Pažymėjo, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini)  būtų pasikreipusi dėl leidimo, jis neatlygintinai nebūtų išduotas, kadangi šie medžiai neauga jokioje apsaugos zonoje ir neatlygintinai leidimas gali būti išduotas tada, kai medžiai auga pavojingoje zonoje. Pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog medžiai augtų apsaugos zonoje, ar ribotųsi su elektros tinklais, todėl jeigu UAB (duomenys neskelbtini) prieš samdydama atlikti darbus, būtų pasikreipusi į savivaldybę, būtų gavusi leidimą medžiams kirsti. Iš Nacionalinės žemės tarnybos buvo gautas pranešimas, kad reikalinga susitvarkyti teritoriją, kuri buvo išnuomota UAB (duomenys neskelbtini) ir tai nebuvo leidimas kirsti medžius, tai buvo įpareigojimas susitvarkyti teritoriją. Pažymėjo, kad ginčo dėl to, kad buvo iškirsti saugotini medžiai, byloje nebuvo. Leidimą, suteikiantį teisę kirsti medžius turėjo gauti UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) pagal teisės aktus privalėjo kreiptis į savivaldybę ir gauti leidimą medžiams kirsti. UAB (duomenys neskelbtini) neteisėti veiksmai kertant ieškinyje nurodytus medžius, yra nustatyti administracinių teisės nusižengimų byloje, o būtent, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. M., veikdamas bendrovės vardu organizavo savo medžių iškirtimą neturėdamas atitinkamų leidimų jiems kirsti. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad prieš pasiųsdamas savo darbuotojus pjauti medžių ir krūmų, neįsitikino ar yra reikalingas leidimas ir ar jis yra išduotas. Būdamas atidus, rūpestingas ir apdairus medžių kirtimo darbų rangovu ir atstovu galėjo ir turėjo pareigą išsiaiškinti, kad jam pavaldūs darbuotojai neatliktų priešingų teisei veiksmų. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų administracinių nusižengimų byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad medžiai buvo iškirsti neteisėtai, todėl pripažintina, kad nutarime pripažintinos aplinkybės ir neteisėti veiksmai, iškertant ieškinyje nurodytus medžius, yra neteisėti. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo G. M. veikė juridinio asmens vardu, todėl žalą privalo atlyginti UAB (duomenys neskelbtini). Teisės aktas, įpareigojantis turėti leidimą medžiams kirsti yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. D1-87, galiojusio tuo metu, patvirtintinas saugotinų medžių ir krūmų vykdymo ir leidimų šiems darbams atlikti tvarkos aprašas, kurio 9 punkte nustatyta, kad  saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą. Taigi subjektas, kuris planuoja vykdyti tokius darbus, visų pirma jis turi įsitikinti ar jis atliks teisėtą veiksmą. Taip pat parodė, kad toje vietoje, kurioje buvo iškirsti medžiai, jokios požeminės komunikacijos ar elektros komunikacijos, nepraeina. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, jei ieškovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, atstovavimo išlaidos nepriteisiamos. Nurodė, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, pažymint, jog tai nėra išskirtinė, sudėtinga byla, reikalaujanti ypatingų specialiųjų žinių, todėl, atsižvelgiant į ieškinio apimtį, atstovavimo sąnaudos nebuvo didelės. Pažymėjo, kad žala iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turi būti priteista solidariai. Prašė teismo ieškinį tenkinti ir iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 14059,15 eurus žalą, padarytą aplinkai.

Teismo posėdžio metu atsakovių UAB (duomenys neskelbtini)  ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovas G. Ž. pažymėjo, kad medžiai, kurie buvo iškirsti, jie buvo nepriskirtini saugotiniems medžiams, kadangi iš pateiktų į bylą įrodymų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 kriterijus, minėti medžiai nebuvo priskirtini saugotiniems medžiams, todėl leidimas medžiams kirsti neprivalo būti gaunamas ir tam, kad gauti leidimą, medžiai turi būti saugomi. Pažymėjo, kad ieškovas, įrodinėdamas neteisėtus veiksmus, privalėjo įrodyti, kad leidimas medžiams kirsti yra būtinas, o iš pateikto ieškinio ir bylos dokumentų, to pasakyti negalima. Pažymėjo, kad G. M. ir UAB (duomenys neskelbtini)  patraukimas administracinėn atsakomybėn ir nuobaudos jam skyrimas, savaime neįrodo nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio. Parodė, kad įrodymais, t. y. apžiūros aktu, 2019 metų rugpjūčio 21 d. ir matavimo aktas, kuriame fiksuoti nupjauti beržai grindžiamas žalos dydis, tačiau kelmų matavimo akte, kur yra kalbama apie išpjautus beržus ir ką reiškia brūkšneliai ir taškeliai, paaiškinta nebuvo. Į bylą yra pateikti įrodymai ir ieškovė jais remiasi, tačiau atsakovas jų nesupranta, ieškovas paaiškinti negali. Pažymėjo, kad surašant žalos padarymo aktą, atsakovė nedalyvavo, pasiūlymas atlyginti žalą teiktas nebuvo, todėl įrodymai, kurie pateikti į bylą dėl žalos apskaičiavimo, tačiau metodika, pagal kurią atliekami skaičiavimai, yra nepagrįsta. Parodė, kad ieškovė nepaaiškino, kaip ji vertino padarytą žalą pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodytus žalos vertinimo kriterijus ir kaip buvo atliktas pirminės aplinkos būklės sąlygų vertinimas. Parodė, kad žala, iškertant medžius nebuvo padaryta, todėl nėra prievolės jos atlyginti, nes vien neteisėtas veiksmas, t. y., leidimo negavimas neatlygintinam medžių iškirtimui, nėra žalos ir priežastinio ryšio dalykas, todėl šiuo atveju, jei atliktas neatlygintinas kirtimas, žalos padaryta nebuvo. Pažymėjo, kad pagal Kasacinio teismo praktiką, be specialiųjų teisės aktų žalos atlyginimo klausimu, kuriais remiantis yra apskaičiuota žala, aplinkos apsaugos įstatymo kaip pagrindo, turėtų būti taikomas ir civilinis kodeksas, todėl, atsakovės vertinimu, visiško žalos atlyginimo nuostolių principo išimtys yra numatytos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 2 dalyje. Pažymėjo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl žalos dydžio ir žalos dydžio apskaičiavimo metodikos, kadangi ieškovas neįrodė, jog nukirsti medžiai buvo saugotini. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė UAB (duomenys neskelbtini) užsakymą, atlikdama medžių kirtimą nurodytoje teritorijoje. Šiuo atveju, joks teisės aktas nenumatė pareigos pareikalauti leidimo medžiams kirsti, kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis, nebuvo konkrečiai aptartos teisės ir pareigos, kadangi medžių iškirtimo darbai buvo pavedami atlikti UAB (duomenys neskelbtini) ja visiškai pasitikint. UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės ir įgaliojimų UAB (duomenys neskelbtini)  vardu kreiptis į savivaldybę gauti atitinkamą leidimą medžiams kirsti, todėl UAB (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas ir jam solidariai negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad ieškinys UAB (duomenys neskelbtini)  atžvilgiu turi būti atmestinas ieškovui neįrodžius solidarumo. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra netinkamas subjektas dėl žalos atlyginimo, nes nėra UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų kertant medžius, kadangi ši įmonė neturėjo prievolės gauti leidimo medžių kirtimui. Nukirsti medžiai nebuvo saugojami, kadangi UAB (duomenys neskelbtini)  didžioji atsikirtimų dalis yra ta, kad nukirsti medžiai nėra priskirtini saugotinų medžių kategorijai. Pažymėjo, kad nė vienas teismo posėdžio metu apklaustas specialistas tiksliai nepaaiškino, koks yra ryšys tarp kelmų matavimo akte nurodytų mažiausio skersmens šaknies kaklelio ir 1,3 metro aukščio medžio. Pažymėjo, kad kelmų matavimo aktas niekur nėra patvirtintas. Nurodė, kad tas asmuo, kuriam buvo pateiktas pasirašyti aktas, savaime nieko nereiškia, nes taškelių ir brūkšnelių sužymėjimas nieko nereiškia. 2019 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros akte nurodyta, kad yra nukirstas 131 beržas, o iš jų 34 yra saugotini, kurių diametrai kelme yra 27 centimetrai. Pažymėjo, kad nesutinka, jog nukirsti medžiai yra priskirtini saugotiniems, nes nėra aišku, koks yra ryšys tarp šaknies kaklelio skersmens ir medžio skersmens 1, 30 metro aukštyje ir ieškovas šio ryšio paaiškinti negalėjo. Nurodė, kad atsiliepime UAB (duomenys neskelbtini) neigė, kad medžiai buvo saugotini, ir liudytojai šio fakto nepatvirtino. Ieškovas turėjo konkrečiai įrodyti ir paneigti atsakovo argumentus, kad nukirsti medžiai nėra saugotini ir byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų medžių priskirtinumą kaip saugotiniems. Neįrodžius neteisėtų veiksmų atsakovėms negali kilti ir civilinė atsakomybė. Parodė, kad nustatant žalą, reikia nurodyti žalos aplinkai reikšmingumo kriterijų. Žalos paskaičiavimo dokumente yra nurodyta, kad žalos poveikis yra nereikšmingas. Skaičiavimuose neatsispindi, kaip nereikšmingumas įtakoja žalos dydį. Pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini)  žalos nustatymo procese nedalyvavo. Reiškiant pretenzijas UAB (duomenys neskelbtini), iš pradžių jai turėjo būti pasiūlyta dalyvauti žalos nustatymo procese, teikti įrodymus, paneigiančius civilinę atsakomybę, todėl UAB (duomenys neskelbtini) nedalyvavimas žalos nustatymo procese sukliudė įsigilinti į situaciją ir savu laiku pasisakyti dėl žalos nustatymo dydžio. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų dydį sudarė atsakovių advokato dalyvavimas dokumentiniame procese rašant prieštaravimus, atsiliepimus į ieškinį, apeliacinį skundą, dalyvaujant teisme bei papildomais kitais atsikirtimo pagrindais. Prašė ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. M. pažymėjo, kad jo atžvilgiu priimtą administracinį nutarimą yra įvykdęs – baudą sumokėjo ir šio nutarimo neskundė. Nurodė, kad tą dieną, kai buvo kertami medžiai, jis buvo išvykęs, jis tik davė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams kirsti medžius. Pažymėjo, kad jam nekilo mintis, jog kertant medžius savo teritorijoje yra reikalingas koks nors leidimas. UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini)  kreipėsi kertant medžius todėl, kad (duomenys neskelbtini) atlieka panašaus pobūdžio darbus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir medžių kirtimo darbams jiems pakako žodinio susitarimo, rašytinės sutarties nebuvo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Preliminarus sprendimas keistinas.

                Byloje tarp ieškovo ir atsakovų kilo ginčas dėl padarytos žalos aplinkai ir jų atsakomybės, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams neturint tam reikiamo leidimo nupjovus saugotinus medžius valstybei priklausančiame ir atsakovei UAB (duomenys neskelbtini)  nuomos teise priklausančioje teritorijoje.  

Bylos duomenimis nustatyta, kad: 1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta: kita, o žemės sklypo naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos, žemės sklype yra nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, šilumos ir karšto vandens teikimo tinklų apsaugos zona, sklype įrengtos melioracijos sistemos bei įrenginiai, elektros linijų apsaugos zona bei Ryšių linijų apsaugos zona. Remiantis 2020 m. gruodžio 24 Valstybinės žemės nuomos sutartimi, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)  ((duomenys neskelbtini) Ha) yra išnuomota UAB (duomenys neskelbtini) devyniasdešimt devynerių metų laikotarpiui; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus   2017 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 35SD-2845-(14.35.104.), adresuotame UAB (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuomos teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis naudojama pagal paskirtį, vykdoma veikla, teritorija tvarkoma. Kita dalis sklypo (apie 2,31 ha) yra nenaudojama, nuo naudojimo sklypo dalies atitverta gelžbetonine tvora, šioje teritorijoje pastatų nėra, auga miškas ir krūmai; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 35SD-1475 – (14.35.104.) „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nenaudojamoje valstybinės Žemės sklypo dalyje auga krūmai, medžiai, daugelį metų nešienauta žolinė augmenija. Minėta žemės sklypo dalis nenaudojama pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą, nevykdoma jokia veikla. Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) informuota, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.565 straipsnio 1 dalį kitos paskirties žemės sklypo nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta. Informavo, kad 2002 m. gruodžio 24 d. valstybinė žemės nuomos sutartis Nr. N6l/2002-0161 bus nutraukta 2019 m. liepos 1 d.; 4) UAB (duomenys neskelbtini)  2019 m. liepos 25 d. raštu NŽT prie ŽŪM Mažeikių skyriaus prašė nesiimti veiksmų dėl įmonei išnuomoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nes minėtas sklypas yra būtinas Įmonei ir jos veiklai ir jos plėtrai, be to, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) visą sklypą tinkamai prižiūri bei moka nuomos mokesčius pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Prie šio rašto yra pridėtos sklypo nuotraukos, kuriose matyti, kad sklype auga beržai; 5) G. M. 2020 m. vasario 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame (išnuomotame UAB (duomenys neskelbtini)) komercinės paskirties žemės sklype, UAB (duomenys neskelbtini) vadovo G. M. žodiniu nurodymu įmonės darbininkai neleistinai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė saugotinus medžius, 34 beržus, kurių skersmuo kelme: 27 cm – 1vnt., 28 cm – 11 vnt., 29 cm – 1 vnt., 30 cm. – 7 vnt., 31 cm. – 2 vnt., 32 cm. – 3 vnt., 33 cm – 1 vnt., 34 cm. – 3 vnt., 35 cm. – 1 vnt., 38 cm. – 1 vnt., 40 cm. – 2 vnt., 48 cm – 1 vnt.; 6) 2020 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį 90 Eur bauda už tai, kad pažeisdamas Aprašo 9 punkto reikalavimus 2019 m. rugpjūčio 21 d. 11.05 val. (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame (išnuomotame UAB (duomenys neskelbtini)) komercinės paskirties žemės sklype, UAB (duomenys neskelbtini) vadovo G. M. žodiniu nurodymu įmonės darbininkai neleistinai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė saugotinus medžius, 34 beržus. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs;  7) UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. M. 2019 m. spalio 15 d. paaiškinime nurodė, kad dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo į jo vadovaujamą įmonę kreipėsi šio sklypo valdytoja UAB (duomenys neskelbtini); dėl paslaugų suteikimo buvo sutarta žodžiu; jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, davė nurodymus įmonės darbuotojams atlikti sklypo sutvarkymo darbus. Nurodė, kad supranta, jog galimai padarė nusižengimą, nes dėl savo neatidumo ir nepatyrimo nepaprašė paslaugų užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, leidžiančių pašalinti medžius tvarkomame sklype. Manė, kad visus reikiamus leidimus UAB (duomenys neskelbtini)  yra gavusi, o dėl savo nepatyrimo nepaprašė pateikti susipažinti tų dokumentų, dėl to nuoširdžiai gailisi; 8) Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurios žemės priskirta miesto miškui, yra iškirsti (išguldyti) beržai, vietoje yra keturi darbininkai, kurie turi du benzopjūklus ir kuro bakelius. Atvykę policijos patruliai nustatė, kad pažeidimo vietoje buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai K. J., A. K., V. K. ir V. S.. Paaiškinimuose, pateiktuose Miškų tarnybos pareigūnui nurodė, kad šioje teritorijoje dirbti žodžiu nurodė direktorius G. M., rašytinio leidimo kirsti medžius nedavė; 9) ieškovas žalą aplinkai paskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Padaryta žala aplinkai, neteisėtai nukirtus 34 beržus, yra 14 059,15 Eur.

K. J. 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose, duotose valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui V. G. parodė, kad jiems pasakė važiuoti dirbti firmos vadovas M. G.. Kirsti medžius pasakė žodžiu ir jokio leidimo nedavė. Sakė, kad viskas yra suderinta. M. G. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. A. K. 2020 m. rugpjūčio 21 d. paaiškino, kad atėjo į darbą ir išsiuntė miške tempti šakas į krūvas. V. K. 2020 m. rugpjūčio 21 d. paaiškino, kad atėjo į darbą dirbti, liepė šakas krauti, tą darbą dirbti liepė meistras K. ir S. Ž.

Ankstesnės sudėties teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai K. J., V. S. (V. S.), A. K. ir V. K..

Liudytojas K.J. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi tuo metu buvo G. M.. Jiems G. M. nurodė kur reikia važiuoti. Skambino būtent jis. Sklype pjovė žolę, kirto medžių šakas. Jie buvo penkiese, prižiūrėtojas jis buvo. Jis tik žiūrėjo, kad visi darbai būtų atliekami saugiai, jokių dokumentų netvarkė, todėl atsisakė pasirašyti ant dokumentų. Kiek nupjovė beržų, negali nurodyti. Kam priklauso sklypas, jam nežinoma.

Liudytojas V. S. (V. S.) parodė, kad jie vykdė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. M. žodinį patvarkymą valyti mišką. Pjovė berželius, kiek negali pasakyti, gal 60, gal mažiau. Į sklypą atlikti darbus juos nuvežė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone. Pats direktorius atvažiuodavo į sklypą.

Liudytojas A. K. parodė, kad vyko išvalyti krūmus, laukė kol atvažiuos technika. Vadovavo K/ ir S., kur sakė dirbti, ten ir dirbo. Į sklypą atlikti darbus vyko su UAB (duomenys neskelbtini) transportu. Sklype buvo beržų, daugiausia apleisti krūmai, karklai. Tame sklype dirbo ne vieną dieną. Kai atvyko komisija, jau buvo nupjauta prieš tai. Dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai – 4 žmonės. Kai valė sklypą, direktorius buvo G. M..

Liudytojas V. K. parodė, kad nuo 2017 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju. Darbus vykdė direktoriaus įsakymu, direktorius buvo G. M.. Sklype dirbo dieną, gal dvi. Atliko šiukšlių valymą, malkas pjovė, šakas krovė. Direktorius buvo atvažiavęs į sklypą, jo visada ten nebuvo, ką pasakė tą ir dirbo. Buvo tuo metu, kad atvyko Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Prašė dokumentų, bet jų neturėjo, pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistė K. S. parodė, kad Kelmų matavimo akte nurodyti taškeliai ir brūkšneliai yra specifinis miškininkų žymėjimas; taškeliai žymi medžių skaičių, vienas taškelis žymi vieną medį, kai yra matuojami neteisėti kirtimai, toks žymėjimo būdas padeda taupyti vietą dokumentuose. Vienas pilnas kvadratėlis, t. y., 4 taškai ir 6 brūkšneliai ir jie reiškia dešimties medžių skaičių ir tokių žymėjimų gali būti tiek, kiek yra žymimų medžių. Kelmų matavimo forma ir medžių žymėjimo tvarka nėra patvirtinta oficialiais teisės aktais.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Augustinas Lenkutis parodė, kad jis dalyvavo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nuomojame plote atliekant medžių matavimus. Pažymėjo, kad toje vietoje, kur buvo išpjauti medžiai, nebuvo pastebėta požeminių komunikacijų. Jeigu toje vietoje būtų buvusios požeminės komunikacijos, tada medžiams kirsti leidimas nebūtų reikalingas. Buvo patikrinta visa teritorija, kurioje buvo išpjauti medžiai. Nurodė, kad pirminė medžių būklė buvo vertinama vizualiai – apžiūrėti kelmai, kamienai ir nupjautos šakos. Įvertinus nustatyta, kad šakų lapija buvo normaliai išsivysčiusi, nudžiūvusių šakų ar medžių nebuvo, kelmai ir kamienai sveiki. Pažymėjo, kad išmatavus kelmus, vadovaujantis perskaičiavimo lentele, buvo nustatyta, kad tas beržas, kuris yra 1,30 metro aukštyje, kelme yra 27 centimetrai ir tada buvo skaičiuojama žala tiems beržams, kurių kelmas yra 27 centimetrų pločio arba didesnis. Kelme medis yra storesnis, o medžiui augant, kamieno ilgis plonėja. Nurodė, kad atliekant perskaičiavimus, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu „Dėl apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 358. Nurodė, kad atlikti skaičiavimai buvo įforminti apžiūros akte. Buvo paimta, kad vienas trijų metrų aukštyje esantis medis yra dvidešimties centimetrų pločio. Kelmas laikomas saugotinu, kai kelmo skersmuo yra didesnis nei 27 centimetrai; tada buvo išrinkti visi medžiai, kurie kelme yra didesni negu 27 centimetrai. Pažymėjo, kad buvo atvykęs darbuotojas su UAB (duomenys neskelbtini) apranga, kuris prisistatė esantis K. J., darbų vadovas. Matuojant medžius jis stebėjo šį procesą, kartu vaikščiojo, tačiau medžių matavimo aktą pasirašyti atsisakė. Pažymėjo, kad sakinys akte „žalos poveikis reikšmingas“ įrašomas tada, kai gresia išnykimas saugomoms rūšims arba kai pablogėja vandens telkinio būklė ir pan. Jeigu žalos poveikis nereikšmingas, netaikomos atkūrimo priemonės. Pažymėjo, kad atitinkama metodika yra patvirtinti įkainiai ir tuo vadovaujantis buvo apskaičiuojama žala, padaryta aplinkai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-316/2010).

CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, o CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.), o kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).

Apibendrindamas kasacinio teismo suformuotą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų gegužės 30 d. nutarime Nr. 521, yra reglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskirtini saugotiniems. Pagal šio nutarimo 1 punktą saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Kriterijų 6 punkte nustatyta, kad saugotiniems medžiams priskiriami medžiai, augantys kitos paskirties žemėje pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijose ir kurie yra didesnio nei 20 cm skersmens.

Iš aukščiau aptartų bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini)  nuomojamoje komercinės paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augo medžiai (beržai). Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) žodiniu nurodymu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai jos valdomoje teritorijoje nupjovė 34 beržus, kurių skersmuo kelme: 27 cm – 1vnt., 28 cm – 11 vnt., 29 cm – 1 vnt., 30 cm. – 7 vnt., 31 cm. – 2 vnt., 32 cm. – 3 vnt., 33 cm – 1 vnt., 34 cm. – 3 vnt., 35 cm. – 1 vnt., 38 cm. – 1 vnt., 40 cm. – 2 vnt., 48 cm – 1 vnt. Remiantis byloje esančiais 2019 m. rugpjūčio 21 d. teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros aktu, kelmų matavimo aktu ir teismo posėdžio metu liudytojo Augustino Lenkučio duotais paaiškinimais, kuris dalyvavo apžiūrint ir matuojant nukirstus medžius minėtoje teritorijoje, nustatyta, kad mažiausias nukirsto medžio skersmuo buvo didesnis nei 20 centimetrų, todėl darytina išvada, kad šie medžiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 521 priskirtini saugotinų medžių kategorijai.

CK 6.202 straipsnio norma numato atvejus, kada būtina gauti valstybės institucijos leidimą. Jeigu tam tikri įstatymai nustato, kad būtinas atitinkamos valstybės institucijos leidimas, turintis reikšmės sutarties galiojimui ar jos vykdymui, ir įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita, tai tokį leidimą privalo gauti valstybėje, kurios įstatymai nustato tokį reikalavimą, esanti sutarties šalis (CK 6.202 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo, galiojusio pažeidimo padarymo metu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, II skyriaus 3 punkte numatyta, kad saugotini medžiai kertami, turint savivaldybės išduotą leidimą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, o to neneigia ir atsakovių atstovas, kad saugotini medžiai buvo nukirsti neturint Mažeikių rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 straipsnio reikalavimą.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas paaiškino, kad ši įmonė medžių kirtimo darbų ėmėsi tuo pagrindu, jog žemės savininkas – valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškė pretenzijas UAB (duomenys neskelbtini) dėl netvarkomos teritorijos, tame tarpe, augančių medžių ir nurodė, jog nutrauks žemės nuomos sutartį, jeigu teritorija nebus sutvarkyta. Tačiau šį atstovo teiginį paneigia byloje esantys 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus raštai. Pastebėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte nurodoma, kad atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje buvo nustatyta, jog nuomos teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); dalis naudojama pagal paskirtį, vykdoma veikla, teritorija tvarkoma. Kita dalis sklypo (apie 2,31 ha) yra nenaudojama, nuo naudojamo sklypo dalies atitverta gelžbetotine tvora, šioje teritorijoje pastatų nėra, auga miškas ir krūmai. 2019 m. balandžio 25 d. rašte nurodoma, kad nenaudojamoje valstybinės žemės sklypo dalyje auga krūmai, medžiai, daugelį metų nešienauta žolinė augmenija. Šiaurinėje žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini)  gatve, įrengta apie 0,07 ha ploto žvyruota automobilių stovėjimo aikštelė. Šioje žemės sklypo dalyje nevykdoma jokia veikla. Taigi šiuose atstovo nurodytuose raštuose imperatyviai nėra nurodyta atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) atlikti konkrečių medžių kirtimo darbų, ir/ar suteiktas leidimas tokius darbus atlikti. Minėtuose raštuose atsakovas buvo įpareigotas atlikti naudojamo žemės sklypo ribų tikslinimo procedūras, ar pateikti duomenis, kad šie darbai yra atliekami, todėl šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Be to tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai neteisėtais veiksmais iškirto ieškinyje nurodytus medžius patvirtina ir byloje esantis 2020 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį 90 Eur bauda už tai, kad pažeisdamas Aprašo 9 punkto reikalavimus 2019 m. rugpjūčio 21 d. 11.05 val. (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame (išnuomotame (duomenys neskelbtini)) komercinės paskirties žemės sklype, UAB (duomenys neskelbtini) vadovo G. M. žodiniu nurodymu įmonės darbininkai neleistinai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė saugotinus medžius, 34 beržus. Šis nutarimas skirti administracinę nuobaudą vertintinas kaip rašytinis įrodymas civilinėje byloje (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Taip pat, šias aplinkybes patvirtino ir ankstesnės tesimo sudėties teismui duotų liudytojų K. J., V. S. (V. S.), A. K. ir V. K. paaiškinimai. Šių aplinkybių neneigė ir trečiasis asmuo G. M..

Pastebėtina, kad nei atsakovai, nei trečiasis asmuo šioje civilinėje byloje nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus į bylą duomenis dėl saugotinų medžių iškirtimo, tik kėlė abejones dėl tokių byloje esančių duomenų tikrumo, todėl teismas laiko įrodytą aplinkybę, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie vykdė UAB (duomenys neskelbtini) vadovo G. M. nurodymus, nupjovė 34 beržus, priskirtinus saugotinų medžių kategorijai. Kaip nurodė trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, jis sklypo tvarkymo darbus (įskaitant medžių nupjovimą) vykdė pagal žodinį susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini).

Atsiliepime į ieškinį atsakovė pažymėjo, kad medžius kirto neatlygintinai ir jokios žalos gamtai nepadarė. Pažymėtina, kad jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais, gavus leidimą, įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. Šiuo atveju leidimas medžiams kirsti nebuvo išduotas, todėl sutikti su atsakovo teiginiu, kad medžiai buvo kirsti neatlygintinai ir dėl to neatsirado žala, nėra pagrindo. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.14 p. saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga arti pastatų ir tamsina langus, gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui. Šio įsakymo 5 p. įtvirtina, jog saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Tokį vertinimą atlieka ne atsakovas, o savivaldybė, kuri turi teisę pasitelkti prie savivaldybės sudarytą Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją. Šiuo atveju, atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nesikreipė į Mažeikių rajono savivaldybę dėl leidimo minėtiems darbams atlikti gavimo, ar, kad minėta institucija įvertintų atsakovės teritorijoje esančių ir planuojamų iškirsti medžių būklę ir nustatytų, kad šiems darbams atlikti leidimas nereikalingas, nors pagal teisinį reglamentavimą, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė privalėjo būti atidi ir rūpestinga bei tokiu leidimu pasirūpinti. Todėl teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad neteisėti veiksmai, kaip pirmoji būtina civilinės atsakomybės sąlyga, šioje byloje yra įrodyta, o taip pat pripažintina, kad juos atliko ne tik atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), bet ir UAB (duomenys neskelbtini) .

Taip pat, įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo nesutikti su ieškovu, kad iškirtus 34 beržus aplinkai buvo padaryta žala. Kad tokia žala buvo padaryta, patvirtina Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės specialistų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei atliktas žalos aplinkai paskaičiavimas. Kadangi atsakovai nepateikė jokių šiuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių paneigiančių įrodymų, teismas nesivadovauti šiais įrodymais neturi jokio pagrindo. Pastebėtina, kad ieškovas žalą aplinkai paskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Padaryta žala aplinkai, neteisėtai nukirtus 34 beržus, yra 14 059,15 Eur. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, nei paskaičiavo ieškovas, nenustatyta. 

Pagal CK 6.5 straipsnio normą, skolininko daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir deliktinę atsakomybę įtvirtinančioje CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pažymėtina, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y., atsakomybė yra solidari, kai žalos padarymas (visa žala arba aiški jos dalis) yra priskiriamas ne vienam asmeniui, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Tuo tarpu, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 4 d.). Taigi, jei žalą sukėlė kelių asmenų neteisėti veiksmai, jų pobūdis – bendri ar atskiri veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos – lemia skirtingą teisinį kvalifikavimą: bendrais veiksmais žalos padarę asmenys, t. y., esant vienodam priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pobūdžiui atsako solidariai pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, o atskirais veiksmais žalos padariusių asmenų atsakomybė bendra tik tuomet, jei kiekvienas veiksmas atskirai galėjo padaryti žalos (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Pastaruoju atveju deliktinės civilinės atsakomybės gali išvengti asmuo, kuris įrodo, kad žala negalėjo atsirasti kaip jo veiksmų rezultatas. Tokia situacija gali susidaryti tuomet, kai pavyzdžiui, subrangovas realiai vykdo statybos rangos darbus ir jų metu padaro žalos aplinkai, o rangovas įrodo, jog nėra priežastinio ryšio tarp rangovo veiksmų ir aplinkai padarytos žalos (CPK 12,178 straipsniai, CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Tačiau, jeigu žalą tiesiogiai padariusio asmens darbuotojai vykdo kito asmens, kuris nėra darbdavys, duotą nurodymą, t. y., tokio asmens, su kuriuo jo nesieja darbo teisiniai santykiai, ir padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai (CK 6.265 straipsnio 1 dalis). 

Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovo žodiniu pavedimu, tvarkė teritoriją ir nupjovė 34 beržus, priskirtinus saugotinų medžių kategorijai, UAB (duomenys neskelbtini) nuomos teise priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) neturint leidimo tokiems darbams atlikti. Tarp šių bendrovių nebuvo sudaryta jokia aplinkos tvarkymo sutartis. Kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiasis asmuo G. M., jis tiesiogiai savo darbuotojams davė nurodymą kirsti medžius minėtoje teritorijoje, pats šiame procese nedalyvavo, tik iš anksto, žodiniu susitarimu su UAB (duomenys neskelbtini)  susitarė dėl kertamų medžių. Atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, kad žala gamtai medžių iškirtimu atsirado dėl abiejų atsakovų bendrų veiksmų. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų neteisėtumas pasireiškia jos vadovo neteisėtų nurodymų davimu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams kirsti medžius nuomos teise priklausančioje teritorijoje, o atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų neteisėtumas pasireiškia faktiniu neteisėtų kito asmens nurodymų vykdymu. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovų bendrų veiksmų rezultatas (CK 6.245, 6.246, 6.249 straipsniai), todėl atsakovai UAB (duomenys neskelbtini)  ir UAB (duomenys neskelbtini) už gamtai padarytą žalą privalo atsakyti solidariai.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nagrinėjamu atveju teismas laiko įrodytu, kad žala aplinkai padaryta 14 059,15 Eur bendroje sumoje, todėl ši suma solidariai priteistina iš abiejų atsakovų ieškovo naudai.

Taip pat iš atsakovų ieškovui priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

        Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus patikslintą ieškinį visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 79,00 Eur (158,00 Eur/2) žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k.  (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 304766622, naudai:

14059,15 Eur (keturiolikos tūkstančių penkiasdešimt devynių eurų 15 ct) žalos atlyginimą;

5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y.    2019 m. rugpjūčio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išaiškinti atsakovams, jog priteistas sumas jie turi sumokėti į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT62 4010 0510 0425 0887, Luminor Bank, AB, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), po 79,00 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jūratė Žemgulienė