(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-380/2007
Procesinio sprendimo kategorija
124.2.7
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G.V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo pagal pareiškėjos G. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
G. V. 2001 m. sausio 26 d. teisių perleidimo sutartimi įgijo iš E. P. teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – į 200 kv. m ploto žemę.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2001 m. vasario 5 d išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sprendimu nustatė, kad E. P. senelis K. P. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 0,5 ha žemės.
Generalinis prokuroras 2005 m. spalio 5 d. padavė teismui prašymą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi patenkino šį prašymą ir atnaujino procesą byloje.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2006 m. vasario 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. vasario 5 d sprendimą ir pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Sprendime konstatuota, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, rėmėsi netinkamu įrodymu, o pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės yra neįrodytos.
Pareiškėja G. V. 2006 m. balandžio 21 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, prašė panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. vasario 5 d sprendimą. Ji nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie vykstantį procesą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl to teismas, priimdamas 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį dėl proceso atnaujinimo ir 2006 m. vasario 2 d. išnagrinėjęs bylą iš esmės, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą byloje atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos G. V. teisės ir pareigos atsirado ne 2001 m. vasario 5 d. teismo sprendimo pagrindu, o yra įgytos 2001 m. sausio 26 d. sutarties pagrindu. Dėl to 2006 m. vasario 2 d. priimtas teismo sprendimas negalėjo pažeisti jos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Procesas byloje turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas manyti, jog byloje priimtas teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimas gali būti neteisėtas. Pareiškėjos neįtraukimas į bylos nagrinėjimą neleidžia teismui protingai abejoti dėl bylojo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos atskirąjį skundą, 2007 m. sausio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje. Teisėjų kolegija nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas byloje atnaujinamas tuo atveju, jeigu teismo procesiniuose sprendimuose nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, ir dėl šių teisių (ar pareigų) bylos nagrinėjimo metu nebuvo svarstyta, ar jam apie jų egzistavimą ir galimą pažeidimą nebuvo žinoma. Procesui atnaujinti svarbu ne konkretaus asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą, o tam tikrų teisių įvertinimas bylos nagrinėjimo metu. Jei apie teisės egzistavimą nebuvo žinoma, tai yra pagrindas atnaujinti procesą.
Šiuo atveju pareiškėjos G. V. teisė į žemės sklypą įgyta 2001 m. sausio 26 d. sutarties pagrindu. Ji yra pareiškėjos E. P. teisių perėmėja, jų pozicija ir interesai sutampa. E. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismui paduotas 2001 m. sausio 23 d., byla išnagrinėta 2001 m. vasario 5 d. Teisė į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą perleista pareiškimo nagrinėjimo teisme metu. Vadinasi, G. V., kaip E. P. teisių perėmėja, turėjo teisę, galimybę ir pareigą įstoti į bylą iki pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto išsprendimo, bet to nepadarė. Tačiau dėl tokio jos apsisprendimo konkrečios teisės ir pareigos byloje neliko nežinomos ar neapsvarstytos, nes byloje dalyvavo E. P. Procesinė situacija byloje nepasikeitė ir priėmus teismo 2001 m. vasario 5 d. sprendimą, ir generaliniam prokurorui 2005 m. spalio 5 d. padavus prašymą atnaujinti procesą byloje. G. V., dar pareiškimo nagrinėjimo teisme metu, sutartimi perėmusi E. P. teises, neįgijo daugiau ar kitokio turinio teisių, nei turėjo E. P. G. V. apsisprendimas nedalyvauti nagrinėjant pareiškimą suponuoja E. P. dalyvavimą ir sprendžiant dėl proceso atnaujinimo. Kadangi G. V. dėl nagrinėjamo teisinio santykio neįgijo daugiau ar kitokių teisių (ar pareigų) nei E. P., jos argumentas, kad nagrinėdamas prokuroro prašymą teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų, yra nepagrįstas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja G. V. prašo panaikinti teismų nutartis, atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. vasario 5 d sprendimą. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatorė nurodė šiuos argumentus:
CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą gali paduoti neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį, proceso dalyviais laikomi tie asmenys, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimtas kasatorei nedalyvaujant ir jos neinformuojant, nors ji turi tiesioginį turtinį interesą šioje byloje. Teisę atkurti nuosavybės teises į žemę ji įgijo 2001 m. sausio 26 d sutartimi, o teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, buvo priimtas 2001 m. vasario 5 d., t. y. jai esant turtinės teisės turėtoja.
Neįtraukus kasatorės į procesą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, buvo šiurkščiai pažeistos jos teisės, dėl to galėjo būti pažeistos jos tiek turtinės, tiek visos CPK įtvirtintos teisės, kuriomis gali naudotis suinteresuotas asmuo, įskaitant teisę skųsti teismo sprendimą.
Teismai visiškai nepagrįstai konstatavo, kad proceso atnaujinimas neturės reikšmės pareiškėjos teisėms. Atnaujinus procesą, ji galės pasinaudoti visomis CPK įtvirtintomis teisėmis, ginčyti prokuratūros įrodymus ir aplinkybių aiškinimus, pateikti naujus įrodymus ir pan.
CPK normos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą, nenustato apribojimo, kad suinteresuotas asmuo turėtų daugiau teisių nei pareiškėjas.
Teismai neįvertino aplinkybės, kad Generalinė prokuratūra 2006 m. kovo 31 d. ieškinio pareiškimu, pateiktu Vilniaus apygardos teismui, prašo panaikinti ne tik 2001 m. sausio 26 d. teisių perleidimo sutartį, bet ir Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 01-350, kuriuo kasatorei atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir kuris buvo priimtas remiantis teismo 2001 m. vasario 5 d. sprendimu.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo teismų nutartis palikti nepakeistas. Jame nurodoma, kad teismai tinkamai taikė CPK 365 straipsnio 1 dalies normą ir pagrįstai netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo, nes 2006 m. vasario 2 d. teismo sprendimas nepažeidė kasatorės teisių.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo E. P. sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, reglamentuojančio vieną iš proceso atnaujinimo pagrindų, taikymo, todėl kasacinis teismas šiuo klausimu pasisako.
Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartis) nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir interesų. Procesas byloje atnaujinamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas civilinėje byloje atnaujinamas, jeigu teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Ši teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į CPK 365 straipsnio 1 dalies normą, nustatančią, kad neįtraukti į bylos procesą asmenys gali paduoti prašymą atnaujinti procesą, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi nustatyti dvi aplinkybes: 1) kad asmuo turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir 2) kad teismo sprendimu buvo pažeistos jo teisės ar įstatymų saugomi interesai. Taigi, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pareiškėjas, paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi pareiškime nurodyti konkrečią teisę ar įstatymų saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tik procesinės teisės normų pažeidimu (t. y. kad ji nežinojo apie vykstantį procesą ir jai apie tai nebuvo pranešta), tačiau ji nenurodė jokių argumentų dėl įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimo galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, neteikė jokių įrodymų ir nenurodė argumentų, pagrindžiančių jos teisių ar interesų pažeidimą. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka įstatymų reikalavimų, nes jame nurodytos vien procesinio pobūdžio aplinkybės, o to nepakanka, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kartu pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog pareiškėjos neįtraukimas į bylos nagrinėjimą nepagrindžia priimto sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl proceso atnaujinimą reglamentuojančių normų pažeidimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl nenustatyta pagrindų panaikinti skundžiamas teismų nutartis (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Gintaras Kryževičius
Algis Norkūnas