Civilinė byla Nr. 2A-1011/2013

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00132-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 60; 44.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Dina international transportas“, ribotos atsakomybės bendrovės ,,Dintrans“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos transporto garantas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-543-622/2012 pagal minėtų ieškovų ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Akleta“ ir Danijos bendrovei Peter Justensen Company A/S dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB ,,Dina international transportas“, RAB ,,Dintrans“ ir UAB ,,Baltijos transporto garantas“ atsakovams UAB ,,Akleta“ ir Peter Justensen Company A/S pareiškė ieškinį, kurį prašė priteisti iš minėtų atsakovų solidariai 122 739,54 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 95-101). Nurodė, kad ieškovas UAB „Baltijos transporto garantas“ 2009 m. lapkričio 3 d. gavo du transporto užsakymus iš JSC „Metalproject corporation“ pervežti iš Danijos į Uzbekistaną diplomatinį krovinį. Šie užsakymai turėjo būti vykdomi tarp užsakovo JSC „Metalproject corporation“ ir vežėjo UAB „Baltijos transporto garantas“ sudarytos generalinės krovinių vežimo sutarties Nr. 7 sąlygomis. Ieškovai UAB „Baltijos transporto garantas“ ir UAB „Dina international transportas“ tą pačią dieną sudarė dvi krovinių pervežimo sutartis, pagal kurias krovinys turėjo būti pakrautas Danijoje ir pristatytas į Klaipėdą; šie pervežimai buvo atlikti. Krovinio pervežimui iš Klaipėdos į Uzbekistaną ieškovas UAB „Baltijos transporto garantas“ pateikė vežėjui RAB „Dintrans“ paraišką; šio pervežimo įvykdymui RAB „Dintrans“ sudarė dvi puspriekabės nuomos sutartis. Nurodytas krovinys išvyko iš Klaipėdos per Latvijos Respubliką į Rusijos Federaciją, tačiau Rusijos Federacijos muitinės sprendimu buvo grąžintas atgal į Lietuvą. Grįžus į Klaipėdą, vilkikai su puspriekabėmis ir kroviniu buvo sulaikyti Muitinės kriminalinės tarnybos dėl neteisingo pervežamo krovinio deklaravimo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje. Dėl vilkikų ir puspriekabių sulaikymo yra padaryta turtinė žala vežėjams. Vežėjų patirtą žalą sudaro negautos pajamos esant minimalioms mėnesio pajamoms dirbant vienam vilkikui kartu su puspriekabe; žala dėl prastovos; faktinės išlaidos, susijusios su krovinio perkrovimu; faktinės išlaidos, susijusios su TIR knygelių įgijimu; faktinės išlaidos, susijusios su krovinio performinimu. Bendra ieškovų patirta žala sudaro 122 739,54 Lt. Atsakovai yra krovinio siuntėjai, kurie yra atsakingi už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl muitinės formalumų klaidingo ar netikslaus įforminimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui UAB ,,Akleta“ iš ieškovų solidariai 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui Peter Justensen Company A/S 2 924,99 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 138-141). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai savo reikalavimus grindžia CMR konvencija, kuri reglamentuoja sutartinius santykius, sprendė, kad ieškovai prašo atsakovams taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, kad atsakovai netinkamai vykdė sutartines prievoles, tenka ieškovams. Teismo vertinimu, jokie bylos dokumentai nepatvirtina ieškovų teiginių, kad atsakovas UAB „Akleta“ yra sulaikyto krovinio siuntėjas; CMR važtaraščiuose atsakovas UAB „Akleta“ įvardintas kaip veikiantis „Peter Justensen Company A/S“ vardu, kuris ir buvo krovinio siuntėjas. Teismas konstatavo, kad krovinio siuntėjas „Peter Justensen Company A/S“ sutartį dėl pervežimo paslaugų teikimo sudarė su bendrove „Metalproject corporation“ ir jokių sutartinių santykių su ieškovais neturėjo. Pasak teismo, ieškovai neįrodė aplinkybės, kad atsakovai būtų netinkamai vykdę savo sutartines prievoles, taip pat priteistino žalos dydžio. Teismo vertinimu, net darant prielaidą, kad dėl transporto priemonių sulaikymo ieškovams atsirado žala, ją atlyginti turėtų ne atsakovai, o asmenys, tiesiogiai prie to prisidėję (jei būtų įrodyti K. G. ir E. T. nusikalstami veiksmai). Pasak teismo, ieškovų teiginys, kad atsakovai yra pagal CMR konvenciją atsakingi už visas jų išlaidas ir nuostolius dėl muitinės formalumų klaidingo įforminimo, yra nepagrįstas. Atmetęs ieškinį, teismas atsakovams iš ieškovų priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo „Peter Justensen Company A/S“ ieškovams solidariai 122 739,54 Lt turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 144-149). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai vertino, ar atsakovai tinkamai vykdė sutartines prievoles, kadangi ieškovai žalos atlyginimą iš atsakovo Peter Justensen Company A/S prašė priteisti vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis. Šią aplinkybę patvirtina ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės ir 2012 m. kovo 12 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodytas CK 6.264 straipsnis. Teismui pateiktuose paaiškinimuose buvo nurodyta, kad atsakovo Peter Justensen Company A/S darbuotojai ant krovinį lydinčių dokumentų užspaudė spaudą ,,Diplomatinis krovinys“, dėl šių veiksmų buvo sulaikytas pervežamas krovinys ir ieškovams atsirado žala. Atsakovo Peter Justensen Company A/S pareigą atlyginti padarytą žalą numato CK 6.264 straipsnis.

2. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas nevertino ieškovų pateiktų įrodymų – dokumentų dėl transporto priemonių sulaikymo, TIR knygelių, sąskaitų, aktų, pinigų sumokėjimo kvitų, liudytojų apklausos protokolų iš baudžiamosios bylos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vežėjų (ieškovų) žalą sudaro 122 739,54 Lt. Nepaisant šių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių atsakovo Peter Justensen Company A/S darbuotojų kaltę ir ieškovų patirtos žalos dydį, teismas, neteisingai kvalifikavęs šalių teisinius santykius, ieškinį atmetė šių įrodymų net nevertinęs ir dėl jų nepasisakęs.

3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymus dėl šios bylos sustabdymo, kol Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-125-557/2012, kurioje ieškovų RAB ,,Dintrans“ ir UAB ,,Baltijos transporto garantas“ darbuotojas K. G. bei buvęs atsakovo UAB ,,Akleta“ darbuotojas E. T. yra kaltinami BK 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtoje baudžiamojoje byloje teismas apklausė Peter Justensen Company A/S darbuotojus kaip liudytojus dėl pervežimo ir dėl galimų nusikalstamų veikų, dėl kurių ieškovams atsirado turtinė žala ir kurios ieškovai reikalauja šioje civilinėje byloje. Dėl šios priežasties baudžiamosios bylos Nr. 1-125-557/2012 išnagrinėjimo rezultatas turės prejudicinę reikšmę šioje byloje, tarp šių bylų yra tiesioginis ryšys.

4. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui UAB ,,Akleta“ 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovui Peter Justensen Company A/S - 2 924,99 EUR (10 099,40 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas UAB ,,Akleta“ advokato išlaidų priteisti neprašė, teismui nebuvo pateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, todėl advokato išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 str. 1 d.); byloje pateiktas tik UAB ,,Akleta“ ir advokato susitarimas, pagal kurį advokato honoraras yra 3000 Lt už atstovavimą visų instancijų teismuose, tačiau teismas priteisė šią sumą vien už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Teismas, priteisdamas atsakovui Peter Justensen Company A/S 2 924,99 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viršijo imperatyviai nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, numatytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus užmokesčio dydžio. Atsakovui Peter Justensen Company A/S už atstovo atliktus veiksmus galėtų būti priteista maždaug 3 000 Lt, bet ne 2 924,99 EUR išlaidų.

Atsakovas Peter Justensen Company A/S atsiliepimu į pateiktą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 154-159). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovai atsakovų civilinę atsakomybę kildino iš CMR konvencijos nuostatų pažeidimo, todėl visų pirma turėjo įrodyti, kad tarp ieškovų ir atsakovų yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovas Peter Justensen Company A/S niekaip negalėjo pažeisti CMR konvencijos nuostatų, nes nebuvo sudaręs jokių sutarčių su ieškovais. Be to, nei atsakovui Peter Justensen Company A/S, nei jo darbuotojams ieškovų nurodomoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-125-557/2012 nėra reiškiami jokie priekaištai, todėl teismas pagrįstai netaikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų.

2. Ieškovai pateiktu ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų priteisti 122 739,54 Lt sumą ir procesines palūkanas, tačiau apeliaciniu skundu prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir šią sumą priteisti iš vienintelio atsakovo Peter Justensen Company A/S; apeliaciniame skunde nurodo tik šio atsakovo neteisėtus veiksmus. Ieškinio pagrindo ar dalyko keitimas ir solidaraus reikalavimo atsisakymas vieno iš atsakovų atžvilgiu leistinas tik pirmosios instancijos teisme. Be to, tuo atveju, jei ieškovai atsisako ieškinio atsakovo UAB ,,Akleta“ atžvilgiu, neaišku, kokiu pagrindu ginčija šiam atsakovui teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismui konstatavus, kad ieškovai atsakovų atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nebuvo jokio pagrindo vertinti ir analizuoti kiekvieną ieškovų pateiktą dokumentą, patvirtinantį neva atsakovų padarytos turtinės žalos dydį.

4. Tarp šios civilinės bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-125-557/20121 nėra jokio prejudicinio ryšio. Minėtoje baudžiamojoje byloje nebus nustatyta nei vieno iš atsakovų kaltė jau vien todėl, kad nei vienas iš atsakovų minėtoje byloje neturi jokio procesinio statuso.

5. Net jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad apygardos teismas nepagrįstai atsakovui Peter Justensen Company A/S priteisė bylinėjimosi išlaidas, tai nėra pagrindas naikinti visą skundžiamą teismo sprendimą. Be to, vertinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovai pateikė daug procesinių dokumentų, kurie turėjo būti išanalizuoti ir įvertinti, ieškovo atstovas dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdyje, į sąskaitas už teisines paslaugas buvo įtrauktos išlaidos už procesinių dokumentų vertimą į anglų kalbą (skirtų pirminiu ieškiniu į bylą atsakovu patrauktai užsienio įmonei JSC ,,Metalproject corporation“).

Atsakovas UAB ,,Akleta“ atsiliepimu į pateiktą skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 162-163). Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą; pažymi, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu gali būti tik visiškas sprendimo motyvų nebuvimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju tokių pagrindų apeliantai iš esmės nenurodo. Tiesa, apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas sprendimas nėra motyvuotas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visos eilės įrodymų dėl atsakovų civilinės atsakomybės ir patirtos žalos, tačiau tai per se nereikštų, kad skundžiamas sprendimas yra apskritai be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Be to, ir pats apeliantas nenurodo, jog sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Todėl, nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Nustatyta, kad šis atsakovas ir bendrovė „Metalprojekt corporation“ (vežėjas) yra sudarę sutartį dėl pervežimo paslaugų teikimo (t. 1, b.l. 148-153). Atsakovas pateikė pervežimo užsakymus (t. 1, 154-158). „Metalprojekt corporation“ ir UAB „Baltijos transporto garantas“ 2009 m. lapkričio 5 d. sudarė generalinę sutartį krovinių pervežimui (t. 1, b. l. 50-52). Pagal šią sutartį bendrovė „Metalprojekt corporation“ pateikė UAB „Baltijos transporto garantas“ dvi paraiškas krovinio pervežimui (t. 1, b. l. 54-65). Krovinys buvo pergabentas į Klaipėdą, o jo pervežimui iš Klaipėdos į Uzbekistaną UAB „Baltijos transporto garantas“ pateikė paraišką RAB „Dintrans“. Ši bendrovė gabeno Peter Justensen Company A/S krovinį, kuris buvo įvardintas kaip diplomatinis krovinys (t. 1, b. l. 75-83). Rusijos Federacijos muitinės sprendimu krovinys grąžintas į Lietuvą. Grįžus krovinys buvo sulaikytas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje. 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra dėl šių nusikaltimų surašė kaltinamąjį aktą E. T. ir K. G. (t. 1, b. l. 180-194). Apeliantai pareiškė reikalavimą atsakovams Peter Justensen Company A/S dėl nuostolių, atsiradusių dėl transporto priemonių prastovos, krovinio perkrovimo paslaugų ir kt., atlyginimo. Ieškinys buvo atmestas abiejų atsakovų atžvilgiu. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieškinio atmetimas atsakovo UAB „Akleta“ atžvilgiu iš esmės nėra skundžiamas (šio atsakovo atžvilgiu skundžiama tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), prašoma ieškinį tenkinti tik atsakovo  Peter Justensen Company A/S atžvilgiu. Todėl apeliacine tvarka nagrinėjamas teismo sprendimo pagrįstumas tik skundžiamoje ginčo dalyje, t.y. dėl atsakovo  Peter Justensen Company A/S civilinės atsakomybės.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovo atsakomybės

Nagrinėjamo ieškinio pagrindu atsakovo Peter Justensen Company A/S civilinė atsakomybė buvo grindžiama tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės pagrindu – apeliantai buvo nurodę, kad atsakovas atsakingas pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau- CMR konvencija) 6 straipsnio 1 dalies „j“ punktą ir 7 straipsnio 1 dalies „a“ punktą, be to, taip pat remiamasi CK normomis dėl deliktinės atsakomybės. Rašytiniuos paaiškinimuose apeliantai nurodė CK 6.264 straipsnį (t. 2, b.l. 17-20), teismo posėdžio metu jų atstovas nurodė, kad remiasi deliktine atsakomybe - CK 6.256 str. 4 d. (t. 2, b.l. 132).  Teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovai būtų netinkamai vykdę sutartines prievoles, o apeliantai apeliaciniame skunde apeliantai CMR konvencijos nuostatomis jau nesiremia, jis grindžiamas CK 6.264 straipsniu, numatančiu atsakovo kaip samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė ginčą nagrinėdamas tai, ar yra pagrindas atsakovui taikyti sutartinę atsakomybę pagal CMR konvenciją, ir konstatavo, jog apeliantai neįrodė, kad atsakovai būtų netinkamai vykdę sutartines prievoles. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju reikalinga vadovautis sutartinės atsakomybės nuostatomis. Iš bylos duomenų matyti, kad krovinys iš Danijos buvo vežamas kelių transporto priemonėmis, jis buvo vežamas už užmokestį į kitą valstybę, taigi, šie santykiai patenka į CMR konvencijos reglamentavimo sritį (CMR konvencijos 1 str. 1 d.). CMR konvencija yra specialus aktas bendrojo teisės akto (CK) atžvilgiu. Vadovaujantis principu lex specialis generali derogat   (specialus įstatymas pakeičia bendrąjį) ir kolizijos atveju privalu remtis CMR konvencija, nebent būtų kilęs ginčas dėl santykių, kurių CMR konvencija nereglamentuoja.   Teisminėje praktikoje yra nurodyta, jog  jei vežimo sutarčiai yra taikytina CMR konvencija, tai ji turi būti taikoma tiek ieškiniams, kurie reiškiami vežėjams, tiek vežėjo ieškiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 7 p.). 

Šioje byloje apeliantai įrodinėja, kad krovinys buvo sulaikytas dėl to, kad atsakovo darbuotojai tyčia neteisingai užpildė krovinį lydinčius dokumentus, dėl ko atsakomybė kyla atsakovui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jei ir pripažinti, jog apeliantams atsirado žala, ją atsakovas atlyginti neturėtų. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies „j“ punkte yra numatyta, jog važtaraštyje (kuris yra vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas) turi būti nurodyti muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos. Pagal CMR 7 straipsnio 1 dalį už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų inter alia minėtų muitinės procedūroms reikšmingų duomenų, atsako siuntėjas. Nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste reikšminga šio straipsnio 2 dalis, numatanti, jog jeigu siuntėjo prašymu vežėjas į važtaraštį įrašo duomenis, minėtus šio straipsnio 1 punkte, tai pripažįstama, jei neįrodoma priešingai, kad tai padaryta siuntėjo vardu ir sąskaita. Taigi, darytina išvada, jog siuntėjo (atsakovo) atsakomybė kyla tuo atveju, jei jis klaidingai ar netiksliai nurodo atitinkamus CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus važtaraščio duomenis arba tokius duomenis į važtaraštį įrašo vežėjas siuntėjo prašymu, nebent įrodoma priešingai.

Nagrinėjamu atveju, sulaikius krovinį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apeliantai prašė/prašo stabdyti bylą iki jis bus baigtas, tačiau šiuo metu tai apskritai nebėra aktualu, nes šis tyrimas yra baigtas, o iš teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. yra priėmęs nuosprendį (jis įsiteisėjęs), kuriuo UAB „Akleta“ muitinės tarpininko atstovas E. T. ir dviejų apeliantų vadovas/įgaliotas atstovas (atitinkamai – UAB „Baltijos transporto garantas“/RAB „Dintrans“) K. G. yra pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį,  300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie suklastojo tikrus dokumentus - TIR knygeles bei tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (o E. T. šiuos suklastotus tikrus dokumentus ir panaudojo, pateikdamas muitinei), ir gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus - įvairias prekes (alkoholinius gėrimus, tabako gaminius ir kitas prekes), kurių bendra vertė yra 1 181 633 litai ir viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikiant suklastotus dokumentus ir tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės. Be kita ko, šiame nuosprendyje nurodyta, jog „...ketinant krovinį išgabenti iš Lietuvos į paskirties vietą kertant Lietuvos – Baltarusijos valstybių sieną, už krovinio dokumentų tinkamą įforminimą buvo atsakingas vežėjas Rusijos RAB „Dintrans“, krovinio gabenimo procese atstovaujama K. G., ir vežėjo pasamdytas krovinio dokumentų tvarkymui muitinės tarpininkas E. T.“, „..pokalbių metu abu kaltinamieji aptarinėjo tiek minimus pavyzdžius, tiek ir einamuoju momentu gabenamo krovinio dokumentus, juos tarpusavyje lygindami ir ieškodami būdų, kaip gabenamo krovinio dokumentus įforminti analogišku ankstesniam gabenimui būdu, tokiu būdu suklastojant dokumentus ir suklaidinant muitinės pareigūnus. Užfiksuotų pokalbių metu E. T. įtikino K. G., kad forminant krovinį, vardinti tikrojo krovinio (alkoholio, tabako gaminių, naujų prekių) negalima, reikia nurodyti tik gavėjus ir gavėjams tenkantį krovinio svorį, krovinio specifikaciją užmaskuojant dėvėtų prekių kodu ir diplomatinio tiekimo sąvoka“, „neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji nusikalto, veikdami tiesiogine tyčia – žinodami, kad faktiškai gabenamų naujų prekių, alkoholio ir tabako gaminių muitinės procedūrai atlikti pateikia suklastotus dokumentus, neva gabenami dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai, ir norėdami taip veikti.“ Teismas nuosprendyje konstatavo, jog „K. G. pagal išankstinį susitarimą pateikė E. T. iš anksto aptartam suklastojimui TIR knygeles Nr. XZ61747062, Nr. XH61747562 ir penkis CMR be numerio, į kuriuos E. T., veikdamas pagal išankstinį susitarimą, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie prekes: TIR knygelių Nr. XZ61747062 ir Nr. XH61747562 10-ame langelyje įrašė prekės pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas) ir prekių kodą pagal KN 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), penkiuose CMR be numerio 6-9 langeliuose įrašė prekės pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas), 10-ame langelyje įrašė prekės kodą pagal KN 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), ir 2009 m. lapkričio 19 d. apie 18 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje „Geležinkelis“, esančioje Liepų g. 79b, Klaipėdoje, pateikė paminėtus suklastotus tikrus dokumentus muitinės pareigūnams įforminimui.“

Taigi, krovinys buvo sulaikytas dėl minėtų asmenų, iš kurių vienas (K. G.) yra dviejų apeliantų – vežėjų vadovas/įgaliotas atstovas, neteisėtų veiksmų klastojant dokumentus, t.y. tiesiogiai pasekmės – krovinio sulaikymas - kilo dėl jų nusikalstamų veiksmų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo sutartinei atsakomybei atsirasti CMR konvencijos nuostatų kontekste nėra pagrindo (CPK 182 str. 3 p.). Beje, dėl minėtų priežasčių atsakovui nekyla atsakomybė ir pagal CK nuostatas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę. Esant tokiai išvadai, kiti apeliacinio skundo argumentai inter alia susiję su žalos dydžio nustatymu, ginčo išsprendimui nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, nusprendė priteisti iš apeliantų solidariai atsakovui UAB „Akleta“ 3 000 Lt, atsakovui Peter Justensen Company A/S 2 924,99 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliantai skundžia ir šią sprendimo dalį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantų argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kartu ši dalis nustato, jog dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu turi pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad UAB „Akleta“ nepateikė įrodymų dėl jos turėtų išlaidų – į bylą iki jos nagrinėjimo pabaigos nebuvo pateikta įrodymų, kokios sumos atstovui realiai buvo mokėtos (jei apskritai mokėtos), taip pat nepateiktas mokėtinų sumų apskaičiavimas ir pagrindimas. Nors atstovavimo sutartyje nurodytas sutartas 3 000 Lt užmokestis (t. 1, b.l. 114), nesant teismui pateiktų minėtų įrodymų ir apskaičiavimų, priteisti šią sumą CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų kontekste nebuvo pagrindo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Minėtų motyvų kontekste atsakovui priteista išlaidų už advokato pagalbą suma - 2 924,99 eurų, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai viršija maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius ir neatitinka nei bylos sudėtingumo, nei joje atlikto darbo apimties tiek procesinių dokumentų skaičiaus, tiek jos trukmės prasme. Todėl teisėjų kolegija mažina šią sumą iki 2 500 Lt (CPK 3 str. 1 d.).  Atsakovo atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dokumentų vertimams taip pat turėjo išlaidų, kurios yra įtrauktos į sąskaitą atsakovui (t. 2, b.l. 10), tačiau konkrečių įrodymų apie vertėjams sumokėtas sumas nėra pateikta. Prašymas dėl buvusio įtraukto atsakovo  „Metalprojekt corporation“ pašalinimo iš proceso buvo pareikštas dar 2011 m. kovo 14 d. (t. 1, b.l. 44),  todėl atsakovo teiginiai, kad jis turėjo teikti išverstus į anglų kalbą procesinius dokumentus šiam asmeniui yra abejotini, juo labiau, kad jie ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

Ieškovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (ieškovų) laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistas lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų dalyje pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.). 

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

              n u t a r i a :

              Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų:

              - panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistos išlaidos už advokato pagalbą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Akleta“;

              - priteistą solidariai iš ieškovų atsakovui Danijos bendrovei  Peter Justensen Company A/S 2 924,99 EUR išlaidų už advokato pagalbą sumą sumažinti iki 2 500 Lt priteisiant šią sumą lygiomis dalimis (po 833,33 Lt) iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Dina international transportas“, ribotos atsakomybės bendrovės ,,Dintrans“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos transporto garantas“.

              Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.