Civilinė byla Nr. 2-692/2006

Procesinio sprendimo kategorija 119.9 (N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija R“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-291-372/2006 pagal ieškovo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija R“ ieškinį atsakovui A. S. dėl nusikaltimu padarytos žalo atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Lukoil Baltija R“ patikslintu ieškiniu prašė teismo iš atsakovo A. S. priteisti 1 655 116 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 1999 m. rugsėjo 21 d. tarp „Topstar Finance Ltd“ ir Lukoil Baltija LLC (jos reikalavimą pagal 2003 m. rugpjūčio 28 d. sutartį perėmė ieškovas) sudaryta naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas, neteisėtai veikdamas kaip firmos Topstar Finance Ltd atstovas, pateikė garantiją už šios firmos prievolių įvykdymą, 1999 m. rugsėjo 27 d. pateikė užsakymą, atidedant apmokėjimo terminą, tačiau vengė atsiskaityti už atsakovo nurodytiems asmenims perduotus naftos produktus. Atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo (BK 182 str. 2 d.) ir pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau 2005 m. gegužės 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas nuosprendžiu atsakovui pareikštą kaltinimą perkvalifikavo į lengvesnį nusikaltimą (turtinės žalos padarymas apgaule - BK 186 str. 1 d.) ir baudžiamąją bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Atsakovas pateikė prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Nurodė, kad byla negali būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nes 1999 m. rugsėjo 21 d. sutarties 8.2 punkte šalys susitarė, jog ginčas bus nagrinėjamas arbitražiniame teisme.

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas sprendė, jog byloje pareikšti reikalavimai susiję su 1999 m. rugsėjo 21 d. sutarties nuostatomis, atsakovas perėmė prievolinius įsipareigojimus pagal šią sutartį, įgijo pareigą sumokėti skolą už pirkėją, prašo taikyti arbitražinę išlygą, todėl spręsti ginčą bendrosios kompetencijos teisme nėra pagrindo (Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis).

Atskiruoju skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Skundą grindžia šiais motyvais:

1. ieškovas reikalavimus atsakovui kildina ne iš sutartinių santykių, o remdamasis CK 6.263 straipsnio nuostatomis prašo atsakovui taikyti deliktinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl nusikaltimo;
2. teismo veiksmai, kuriais nereikalauta sumokėti žyminį mokestį už pareikšto ieškinio nagrinėjimą (CPK 83 str. 1 d. 4 p.), įrodo, kad ieškinys nėra susijęs su sutartiniais santykiais;
3. ieškinys pareikštas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, o toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas arbitražiniame teisme (Arbitražo įstatymo 2 straipsnis).
4. atsakovas baudžiamosios atsakomybės išvengė tik todėl, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas perkvalifikavo jo veiką į lengvesnį nusikaltimą;

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

1. visi įsipareigojimai pagal pareikštą ieškinį kildinami iš tarp šalių atsiradusių sutartinių santykių;
2. esant arbitražiniam susitarimui, netaikoma CPK 5 straipsnio antra dalis, nustatanti, jog atsisakymas kreiptis į teismą negalioja, kadangi arbitražas yra valstybės pripažinta alternatyvi ginčų sprendimo procedūra;
3. tarp šalių sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas įpareigoja teismą atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 6 p.), o šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu, esant bent vienos šalies reikalavimui – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).
4. ieškovas neginčijo arbitražinės išlygos galiojimo.

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 137 straipsnio antrosios dalies šeštame punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo  (Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis), o CPK 296 straipsnio pirmosios dalies devintajame punkte – kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą ir atsakovas reikalauja nagrinėti bylą arbitraže, tačiau ieškovas ginčija tokio reikalavimo pagrįstumą, motyvuodamas tuo, jog pareikštas reikalavimas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas arbitraže. Siekiant teisingai išspręsti šį ginčą dėl bylos priskirtinumo, būtina nustatyti, iš kokių teisinių santykių kildinamas pareikštas reikalavimas, taip pat, ar jis gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 1999 m. rugsėjo 21 d. „Topstar Finance Ltd“ (pirkėjas) ir „Lukoil Baltija LLC“ (pardavėjas) sudarė naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 42-45). Šalys susitarė, kad tarp šalių kilę ginčai, kurių nepavyko išspręsti derybomis, bus sprendžiami arbitražiniame teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Sutarties 8.2 punktas). Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl ieškovo perimtos reikalavimo teisės iš pardavėjo pagrįstumo, atsakovo tinkamumo atsakyti pagal pareikštą ieškinį, tik nagrinėjama, kuri institucija kompetentinga nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo – bendrosios kompetencijos teismas ar arbitražas.

Šioje byloje ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (ieškinio dalykas). Faktiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodė baudžiamojoje byloje nustatytus nusikalstamus atsakovo veiksmus, kuriais padaryta žala ieškovui, o teisiniu pagrindu įvardijo CK 6.263 straipsnio normą, kuri įpareigoja atsakingą asmenį visiškai atlyginti deliktu padarytą žalą. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas dėl BK 182 straipsnio antroje dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, vėliau bylą nagrinėjęs teismas jo veiką perkvalifikavo į BK 186 straipsnio pirmoje dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau baudžiamąją bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str.1 d. 2 p., b.l. 3-27). Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį (b.l. 35-37).

Iš baudžiamojoje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų matyti, kad atsakovas padarė jam inkriminuojamą veiką, t.y. padarė turtinę žalą ieškovui apgaule, tačiau dėl kitų aplinkybių (šiuo atveju – dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimo) nėra nuteistas už šią veiką. Šiuo atveju ieškovas (baudžiamojoje byloje – civilinis ieškovas) prarado teisę į ieškinio patenkinimą baudžiamojoje byloje, tačiau neprarado teisės pareikšti reikalavimų civilinio proceso tvarka ir reikalauti taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę bei priteisti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Be to, atsakovas nėra sutarties, kurioje pirkėjas ir pardavėjas susitarė ginčus dėl sutarties vykdymo ir su tuo susijusius ginčus perduoti spręsti arbitražiniam teismui, šalis, taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis būtų perėmęs pirkėjo reikalavimo teises. Byloje ieškovas atsakovu nurodė fizinį asmenį A. S., o sutarties šalies „Topstar Finance Ltd“ (pirkėjo) nepatraukė civilinėn atsakomybėn.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, šis reikalavimas kildinamas iš delikto, o ne iš sutartinių teisinių santykių, ir civilinėje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo deliktinės atsakomybės bei žalos atlyginimo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, nustatančias ginčą nagrinėjančią instituciją, nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d.  nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjai:                                                                                   Artūras Driukas

                                                                                  Danutė Milašienė

                                                                                   Gintaras Pečiulis