Civilinė byla Nr. 2A-874/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 35.6.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B., atsakovų A. Č. ir G. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-197-267/2013 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams A. Č., E. J. ir G. J. (tretieji asmenys: S. T., notarės I. Z., R. R., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos investiciniai projektai“, akcinė bendrovė „SEB bankas“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2009 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė A. Č. 86,93 kv. m. patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

2009 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė S. J. 86,65 kv. m. patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

2010 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi S. J. pardavė atsakovei E. J. 86,65 kv. m. patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

2010 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypo prikimo - pardavimo sutartimi S. J. pardavė atsakovei E. J. 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi iškėlė UAB „Baltijos investiciniai projektai“ bankroto bylą, o to paties teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi į BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ kreditorių sąrašą įtrauktas R. B. su 110 173,44 Lt kreditoriniu reikalavimu.

Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą ir netiesioginiu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 29 d., 2009 m. birželio 12 d., 2010 m. kovo 1 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo pardavimo sutartis, taikyti restituciją ir visą ginčijamomis sutartimis perleistą turtą grąžinti BUAB „Baltijos investiciniai projektai“. Nurodė, kad bankrutavusiai įmonei priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą, lyginant su parduotų butų ir sklypų vidutine rinkos verte sandorių sudarymo metu. Bendrovės Didžiosios knygos duomenimis parduoto turto savikaina sudarė 261 173,26 Lt ir buvo 101 509,39 Lt didesnė nei pardavimo kaina. Dėl neteisėtų sandorių UAB „Baltijos investiciniai projektai“ patyrė didelius nuostolius, buvo sumažintas bendrovės turtas ir mokumas bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kurių interesai buvo pažeisti. Ieškovo teigimu, sandoriai neatitiko įmonės veiklos tikslų ir egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Pažymi, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ir netiesioginį ieškinį reiškiančio kreditoriaus R. B. teisės ir teisėti interesai, nes bendrovė bankrutavo ir nėra galimybės išsiieškoti įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje priteistą 110 173,44 Lt skolą.

2012 m. gegužės 27 d. atsakovas S. J. mirė, todėl atsakovu į pradėtą civilinį procesą buvo įtrauktas jo teisių perėmėjas G. J..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį, taikė restituciją natūra ir priteisė 86,93 kv. m. patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui BUAB „Baltijos investiciniai projektai“, o A. Č. iš BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ priteisė 100 840,34 Lt; pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, taikė restituciją pinigais ir priteisė iš atsakovo G. J. 229 176,47 Lt. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad kreditorius R. B., gindamas savo interesus ir pareiškęs actio Pauliana ieškinį teisme po penkių mėnesių nuo nutarties įtraukti R. B. į BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ kreditorių sąrašą priėmimo dienos, sužinojęs, kad turto perleidimo sandorių neginčys bankrutuojančios įmonės administratorius, nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti (CK 1.127 str., 6.66 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, skolininkas BUAB „Baltijos investiciniai projektai“, sudarydamas ginčo sandorius, pažeidė ne tik ieškovo R. B., bet ir kitų bendrovės kreditorių teises, nes dėl ginčijamų turto perleidimo sandorių buvo sumažintas  bendrovės turtas  ir po pusės metų UAB „Baltijos investiciniai projektai“ buvo iškelta bankroto byla. Šias aplinkybes pagrindžia teismui pateikti įrodymai, t. y. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. sausio 5 d. specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje konstatuota, kad 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „Baltijos investiciniai projektai“ buvo nemoki ir nuostolingai pardavė du butus Šventojoje su žemės sklypais, bendrovės Didžiosios knygos duomenimis parduoto turto savikaina sudarė 261 173,26 Lt ir buvo 101 509,39 Lt didesnė nei pardavimo kaina, gautas nuostolis sumažino bendrovės turtą ir netiesiogiai bendrovės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Šiaulių apygardos teismas darė išvadą, kad vienos preliminarios sutarties, ar jos priedų, kurie laiku nebuvo įregistruoti viešajame registre, pateikimas teismui, šios bylos kontekste negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas ginčijamų sandorių sudarymo privalomumui konstatuoti. Juo labiau, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-482-194/2009 pakanka duomenų, jog vieną iš ginčo butų (pilnai įrengtą) su žemės sklypu 2008 m. spalio 8 d. preliminaria sutartimi UAB „Baltijos investiciniai projektai“ buvo įsipareigojusi parduoti už 467 913 Lt ieškovui R. B., kuris preliminarios sutarties pasirašymo dieną įmokėjo 100 000 Lt avansą, bendrovė laiku sutartinio įsipareigojimo neįvykdė, o turtą žymiai mažesne kaina perleido atsakovui šioje byloje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovų argumentus apie tariamai egzistavusias preliminarias sutartis paneigia minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-482-194/2009 esantys UAB „Baltijos investiciniai projektai“ advokato M. N. teiginiai 2010 m. balandžio 19 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad ginčo butas dar neparduotas ir gali būti sprendžiamas taikos sutarties sudarymo klausimas su kreditoriumi R. B.. Kita vertus, pažymėjo, kad net tuo atveju, jei būtinumas sudaryti ginčijamus sandorius būtų kilęs iš preliminariųjų susitarimų, UAB „Baltijos investiciniai projektai“, atstovaujama įmonės vadovo, savo pareigas pagal juos turėjo įvykdyti kuo mažiau pakenkdama kitų įmonės kreditorių interesams ir pasirinkti tokias sandorio sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Tuo tarpu ginčo pirkimo - pardavimo sandoriai buvo įmonei nuostolingi ir atsakovai nepateikė leistinų įrodymų, pateisinančių nekilnojamojo turto pardavimą pigiau nei bendrovės Didžiojoje knygoje apskaityta šio turto savikaina. Teismo nuomone, atsakovai S. J. ir A. Č. nepakankamai domėjosi  parduodamais butais, žemės sklypais ir  pardavėju,  pardavėjo turtui taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl jų elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąžiningo ir rūpestingo asmens kriterijus (CK 1.5 str.). Byloje   paskirtas teismo  ekspertas nustatė, kad atsakovams  S. J. už  58 823,53 Lt, o A. Č. už 100 840,34 Lt parduotų žemės sklypo dalių ir butų rinkos  vertė  pardavimo metu  buvo  atitinkamai 288 000 Lt ir 289 000 Lt, o turto  pardavimas  už  kainą,  kuri  mažesnė  už  rinkos vertę  67 ar net 81 proc. ir 101 509,39 Lt mažesnė net už turto savikainą, leidžia teismui pripažinti, kad kreditorių interesus pažeidusių sandorių  šalys  buvo nesąžiningos (CK 67 str. 1 d. 4 p.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pardavėjas UAB „Baltijos investicijos projektai“, prieš sudarydamas ginčo sandorius, trečiajam asmeniui AB „SEB bankas“ pateikė duomenis, kad ginčo turto vertė yra beveik 900 000 Lt. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovų atsikirtimai, susiję su tariamu pirkėjų asmeninių lėšų panaudojimu įrengiant ginčo butus nuneigti jau minėtų įrodymų viseto, t. y. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-482-194/2009 medžiaga, specialisto išvada, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, rangovo bei užsakovo pasirašyto baigto statinio perdavimo akto duomenimis, bei pateis pardavėjo AB „SEB bankas“ ir teismui prieš sandorio sudarymą pateiktais duomenimis.  Be to, atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertas pateikė teismui išvadą, kad net ir neįrengtų butų ir žemės sklypo vertė buvo 151 000 Lt ir 150 000 Lt, t. y. ženkliai viršijo pardavimo kainą. Byloje taip pat nustatyta, kad 2009 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto sandorį UAB „Baltijos investiciniai projektai“ vadovas S. T. sudarė su savo seneliu atsakovu S. J. (CK 6.67 str. 1 p.). Spręsdamas dėl atsakovo G. J., perėmusio mirusio atsakovo S. J. teises ir pareigas šiame procese, atsakomybės, teismas vadovavosi bendruoju teisės principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“ ir CK 5.52 straipsnio nuostatomis.

Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų E. J. atžvilgiu pagrįstumo teismas nurodė, kad tam, jog ieškovas R. B. galėtų pareikšti netiesioginį ieškinį atsakovei E. J., bankrutavusi UAB „Baltijos investiciniai projektai“ turėtų turėti galiojančią turtinę teisę į atsakovę, tačiau bendrovė tokios teisės neturi, nes E. J. nėra bendrovės skolininkė, o R. B. negali įgyvendinti skolininko BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ turtinės teisės, reikšdamas netiesioginį ieškinį, nes ši yra neįgyvendintina. Restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas pagal vindikacijos taisykles (CK 4.95–4.97 str.). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta leistinų įrodymų, kad BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą prarado ne savo valia, o dėl kitų asmenų nusikaltimo (tokio nagrinėjamai bylai teisinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik  baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-636-2013, kuri šiuo metu nebaigta nagrinėti (CK 1.80 str. 2, 4 d.).

Spręsdamas restitucijos taikymo klausimus, Šiaulių apygardos teismas įvertino, kad pagal vieną ginčo sandorį nuosavybės  teisę  į  pirktą žemės  sklypo dalį ir butą, esančius (duomenys neskelbtini), įgijusi  pirkėja, atsakovė A. Č., tretiesiems asmenims turto neperleido, o pardavėja UAB „Baltijos investiciniai projektai“ gavo iš pirkėjos pinigus, t. y. 100 840,34 Lt, todėl taikant restituciją natūra nekilnojamasis  turtas  grąžintinas  pardavėjai, o pagal ginčo sandorį sumokėtos lėšos priteistinos pirkėjai. Tuo tarpu, sprendžiant restitucijos klausimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas S. J. perleido sąžiningam įgijėjui E. J., teismas darė išvadą, kad taikytina restitucija pinigais pagal kainas, galiojusias neteisėto sandorio sudarymo metu (CK 6.147 str.). Piniginį ekvivalentą teismas apskaičiavo iš neteisėtai perleisto turto vertės, kuri nustatyta atlikus turto vertinimo ekspertizę, t. y. 288 000 Lt, atėmus ginčo sandorio sudarymo metu atsakovo S. J. sumokėtą pinigų sumą – 58 823,53 Lt (288000 – 58523,53 Lt = 229176,47 Lt).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Faktas, jog E. J. nupirko butą už nepateisinamai mažą kainą (netgi ginčo sutartyje nurodyta 227 000 Lt ginčo buto vertė), leidžia daryti išvadą, kad jos negalima laikyti sąžininga turto įgijėja, o atsakovė, sudarydama sandorį, turėjo įvertinti ir tai, kad turtą, kurio rinkos vertė 288 000 Lt, pirko už 70 000 Lt sumą iš 1927 m. gimusio asmens, kuris galimai nėra tikrasis savininkas ir yra tik statytinis.
2. Pripažinus negaliojančiu 2009 m. birželio 12 d. tarp UAB „Baltijos investiciniai projektai“ ir S. J. sudarytą sandorį, kaip išvestiniai turėjo būti pripažinti negaliojančiais ir tarp S. J. bei E. J. sudaryti sandoriai, kadangi S. J. negalėjo parduoti turto, kurio pats teisėtai neturėjo (CK 1.80, 6.307 str.).    
3. Taikant restituciją piniginiu ekvivalentu bei juos priteisus iš S. J. įpėdinio G. J., BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ kreditorių teisės nėra tinkamai apginamos, nes išieškojimas iš asmens, turinčio labai mažai turto (paveldėto turto vertė – tik 39 906 Lt) yra praktiškai neįmanomas.

Apeliaciniu skundu atsakovai A. Č. ir G. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Tam, kad ieškovas galėtų reikšti netiesioginį ieškinį, BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ turėtų turėti tam tikrą turtinę teisę į atsakovus A. Č., G. J. ir E. J., tačiau atsakovai nėra BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ skolininkai ir neturi jokių pareigų bendrovės atžvilgiu, todėl minėta įmonė neturi turtinės teisės į atsakovus.
2. Ieškinys apskritai negalėjo būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, nes neužbaigus bankroto bylos, nėra galimybių tinkamai nustatyti, ar skolininkas BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ turi pakankamai turto ir ar jo pakaks ieškovo reikalavimui patenkinti (CPK 163 str. 3 p.).
3. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad ginčo butų ir žemės sklypų pardavimas sumažino bendrovės turtą ir netiesiogiai sumažino bendrovės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, teismui nėra privalomos, o minėtas įrodymas vertintinas kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
4. 2009 m. birželio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 70 000 Lt kainą, o 2009 m. birželio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi – už 120 000 Lt kainą, t. y. bendra sandorių suma – 190 000 Lt su PVM, o pagal byloje esančias įvedimo į eksploataciją sąskaitas – faktūras buto Nr. 4 kaina yra 105 144 Lt, o buto Nr 5 – 56 763 Lt be PVM (iš viso 192 669,33 Lt su PVM), t. y. sukurto turto savikaina tik 2669,33 Lt didesnė nei to paties turto pardavimo kaina.
5. Teismas nevertino aplinkybės, jog ginčijamų sandorių šalys atsakovai S. J. ir A. Č. savo lėšomis įrengė jiems perduotus butus, kad juos būtų galima priduoti, o ginčijamomis pirkimo – pardavimo sutartimis įsigijo iš esmės savo lėšomis įrengtus butus bei žemės sklypo dalis su pilnai savo lėšomis sutvarkytu gerbūviu (S. J. gerbūvio ir buto įrengimui išleido apie 260 000 Lt, o A. Č. – apie 250 000 Lt). Be to, S. J. savo lėšomis įrengė kitus tris bendrovei priklausančius butus , sutvarkė visą gerbūvį, investuodamas apie 190 000 Lt.
6. Mažeikių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje konstatavo, kad UAB „Baltijos investiciniai projektai“ nepatyrė jokių išlaidų butų Nr. 5 ir Nr. 4, esančių (duomenys neskelbtini), įrengimui, apdailai, santechnikos ir kitokiems darbams atlikti, tam reikalingoms medžiagoms įsigyti, tokie duomenys šios bendrovės buhalteriniuose dokumentuose neužfiksuoti, todėl laikytina, kad tokių išlaidų ir nebuvo.
7. S. J. savo lėšomis įrengti patalpas, atlikti vidaus apdailos, gerbūvio ir kt. darbus įsipareigojo 2007 m. gruodžio 5 d. priedu prie preliminarios sutarties, A. Č. – 2008 m. gegužės 12 d. susitarimo pagrindu, o 2009 m. kovo 12 d. šešių butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas ir įregistruotas po to, kai atsakovai investavo jų nurodytas asmenines lėšas.
8. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog rangovas UAB „Darstamas“ pastato statybos darbus atliko be vidaus apdailos darbų, o byloje atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad neįrengto buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2008 m. gegužės 12 d. buvo 134 000 Lt, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2007 m. gruodžio 5 d. buvo 133 000 Lt (žemės dalių – atitinkamai 21 000 Lt ir 22 000 Lt), o ginčijamų sandorių sudarymo metu vertė buvo dar mažesnė, todėl darytina išvada, kad sandorio šalių nesąžiningumas neįrodytas.
9. Ieškovas R. B. praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui reikšti, nes apie sudarytus ginčijamus sandorius žinojo dar 2009 metais, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-482-194/2009.
10. Pirmosios instancijos teismo taikyta restitucija iš esmės pažeidžia atsakovės A. Č. teises, nes, visų pirma, pagal ginčo sandorį ji sumokėjo 120 000 Lt, o trečiojo asmens padėtis taip pat nepagrįstai pagerėtų nepriteisus jai ir visų investicijų į buto bei gerbūvio įrengimą (apie 250 000 Lt; CK 6.145 str. 2 d.).
11. Taikytas restitucijos būdas pažeidžia G. J. teises, nes pagal ginčo sandorį S. J. sumokėjo 70 000 Lt (ne 58 823,53 Lt), o taip pat patyrė buto bei gerbūvio sutvarkymo išlaidų bei tokią pat sumą ginčo butą pardavė E. J., o teismas nepagrįstai priteisė pilnai įrengto buto vertės kompensaciją (CK 6.145 str. 2 d.).

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip visiškai neįrodytą.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ prašo  apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad turto pirkimas už kainą, kuri keturis kartus mažesnė už turto rinkos vertę, duoda pagrindo abejoti pirkėjos E. J. sąžiningumu.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo S. T. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų – tenkinti. Nurodo, kad privatūs asmenys turi teisę susitarti dėl perleidžiamo turto kainos, o ginčijamais pirkimo – pardavimo sandoriais patirtas nuostolis nesumažino bendrovės mokumo ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai G. J., A. Č. ir E. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad E. J. nesieja prievoliniai teisiniai santykiai nei su ieškovu, nei su BUAB „Baltijos investiciniai projektai“, CK 6.307 straipsnio norma nėra imperatyvi, o tai, kad E. J. ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo už 70 000 Lt kainą, nedaro pirkėjos nesąžininga.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovų A. Č. ir G. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu atsakovai A. Č. ir G. J. kelia klausimą dėl R. B. teisės reikšti netiesioginį ieškinį, tačiau teisinis ginčo santykis yra teismo prerogatyva, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimus S. J. (teisių perėmėjas – G. J.) ir A. Č. atžvilgiu, pagrįstai nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius nepraranda teisės savarankiškai ginčyti įmonės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, o ginčijamus UAB „Baltijos investiciniai projektai“ sandorius su A. Č. ir S. J. vertino būtent savarankiškai kreditoriaus pareikšto actio Pauliana ieškinio kontekste. Tuo tarpu, nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio E. J. atžvilgiu, kadangi skolininkas (nagrinėjamu atveju – BUAB „Baltijos investiciniai projektai“) neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014) E. J. atžvilgiu, tačiau tai taip pat nedraudžia ieškovui reikšti reikalavimų dėl tolesnių turto perleidimo sandorių (2010 m. kovo 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutarčių) pripažinimo negaliojančiais, siekiant sugrąžinti į bankrutavusios įmonės turto masę neteisėtai perleistą turtą vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010). Be to, nors atsakovai nurodo, kad ieškinio reikalavimai nagrinėjamu atveju apskritai negalėjo būti nagrinėjami iš esmės, nes neaišku, ar BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ turi pakankamai turto ir ar jo pakaks ieškovo reikalavimui patenkinti, tačiau iš byloje esančių duomenų aišku, kad jau pats UAB „Baltijos investiciniai projektai“ direktorius, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pripažino, jog įmonės įsipareigojimai gerokai viršijo jos turtą (1 t. 28 b. l.), o sandorių pripažinimas negaliojančiais actio Pauliana pagrindu bet kokiu atveju sukelia teisines pasekmes tiek, kiek būtina kreditorių teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.).

Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi kreditorius actio Pauliana ieškinį turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, o atsakovai mano, kad nagrinėjamu atveju šis terminas buvo praleistas. Tačiau pažymėtina, kad  pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką būtina sąlyga actio Pauliana ieškiniui reikšti yra neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką turėjimas, o tokią teisę R. B. įgijo ne anksčiau kaip 2010 m. birželio 11 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą, kuriuo ieškovui iš UAB „Baltijos investiciniai projektai“ priteista 100 000 Lt, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos (Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi R. B. įtrauktas į BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ kreditorių sąrašą). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. B., kreipdamasis į teismą 2011 m. balandžio 1 d. (1 t. 48 b. l.), nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto ieškinio senaties termino.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus dėl UAB „Baltijos investiciniai projektai“ su S. J. (2009 m. birželio 12 d.) ir A. Č. (2009 m. birželio 29 d.) sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, konstatavo, kad įmonės turtas buvo perleistas už aiškiai mažesnę kainą nei turto rinkos vertė, o sudarydamos šiuos sandorius šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 1, 4 p.). Tuo tarpu atsakovai, neigdami minėtas nesąžiningumo prezumpcijas, nurodo, kad turto savikaina buvo tik 2669,33 Lt didesnė nei pardavimo kaina, kuri nustatyta atsižvelgiant į tai, jog tiek S. J., tiek A. Č. patys įsirengė perkamus butus, o S. J. savo lėšomis įrengė dar ir kitus tris butus, įrengė gerbūvį. Savo teiginiams apie turto savikainą pagrįsti atsakovai nurodo pačios UAB „Baltijos investiciniai projektai“ sau išrašytos sąskaitos faktūros duomenis apie ginčo turto vertę  (2 t. 124 b. l.), tačiau pažymėtina, kad jau minėtoje sąskaitoje kitų iš esmės lygiaverčių butų (įskaitant tuos, kurie neva taip pat buvo įrengti S. J. lėšomis) kainos buvo nuo 312 687 Lt iki 317 604 Lt, o buvęs bendrovės direktorius S. T. ikiteisminio tyrimo metu taip ir nesugebėjo tinkamai paaiškinti, kodėl buhalteriniuose registruose buvo užfiksuota didesnė butų savikaina jų pardavimo metu (1 t. 93 b. l.). Atitinkamai abejoti specialisto išvada, kad įmonės didžiosios knygos duomenimis parduoto ilgalaikio turto savikaina sudarė 261 173,26 Lt (buvo 101 509,39 Lt didesnė nei pardavimo kaina), nėra pagrindo (2 t. 94 b. l.). Tuo tarpu nors atsakovai ginčo sutartyse su S. J. ir A. Č. nurodytų kainų (70 000 Lt ir 120 000 Lt) pagrįstumą įrodinėja susitarimais dėl butų įsirengimo savo lėšomis (1 t. 95, 123 b. l.), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose susitarimuose iš esmės kalbama apie perkamo turto vidaus apdailos darbus, o teigti, kad „kiti darbai“ apima S. J. ir A. Č. nurodytus langų ir durų įdėjimo, trinkelių klojimo, elektros pastotės ir elektros bei šildymo sistemos įvedimo, privažiavimų darymo ir pan. darbus (3 t. 16, 18 b. l.), nėra pagrindo, nes iš byloje esančių duomenų (3 t. 68 – 157 b. l.) aišku, kad visi butų statybos darbai, įskaitant langų ir durų sudėjimą (3 t. 95, 114 b. l.), trinkelių klojimą (3 t. 137 b. l.), 5 kotedžų dujofikavimo, elektros montavimo (3 t. 103, 141 – 142 b. l.), gerbūvio sutvarkymo (3 t. 123 b. l.) darbai ir kt. (išskyrus vidaus įrengimą) buvo atlikti UAB „Baltijos investiciniai projektai“ užsakymu (tai, kad dėl buto pirkimo S. J. sutarė dar tada, kai jis nebuvo baigtas statyti (1 t. 92 b. l.), esmės nekeičia), o atsakovui pateikta UAB „Darstamas“ pažyma (4 t. 159 b. l.) negali būti laikoma paneigiančia minėtus faktus. Tuo tarpu nors ikiteisminio tyrimo metu buvusio UAB „Baltijos investiciniai projektai“ direktoriaus S. T. senelis S. J. ir S. T. pažįstama A. Č. (1 t. 92 b. l.) detaliai nurodė, kokias išlaidas kam patyrė (S. J. ginčo buto įrengimui neva išleido apie 260 000 Lt, o A. Č. – apie 250 000 Lt; 3 t. 15 – 19 b. l.), tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė (CPK 178 str.). Juo labiau, kad, teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio vidaus įrengimo išlaidos, kelis kartus viršijančios butų įsigijimo kainas  (S. J. ginčo buto įrengimui neva išleido apie 260 000 Lt, o A. Č. – apie 250 000 Lt (3 t. 15 – 19 b. l.), apskritai vargu ar galėtų būti laikomos atitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Tokiu būdu įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad 2009 m. birželio 29 d. sutartyje su A. Č. aiškiai nurodyta 383 198 Lt, neskaitant žemės, parduodamo turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu dar iki statinių pripažinimo tinkamais naudoti (1 t. 40, 127 b. l.; civilinės bylos Nr. 2-482-194/2009 87 – 88 b. l.), darytina išvada, jog atsakovai S. J. ir A. Č. nepaneigė jų atžvilgiu taikytų nesąžiningumo prezumpcijų (CK 6.67 str. 1, 4 p.). Atitinkamai, nors bylos nagrinėjimo metu paskyrus turto vertės ekspertizę (2 t. 50 – 51 b. l.) buvo nustatyta, kad neįrengto (be elektros instaliacijos ir įvado, be jokių komunikacijų, be vidaus apdailos darbų, santechnikos darbų ir įrangos) buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė (be žemės) 2008 m. gegužės 12 d. susitarimo su A. Č. sudarymo metu (sudaryto net nenurodant konkrečios buto pirkimo – pardavimo kainos (CK 6.397 str. 1 d.) buvo 134 000 Lt, o S. J. parduoto atitinkamai neįrengto buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė (be žemės) 2007 m. gruodžio 5 d. susitarimo (1 t. 95 b. l.) sudarymo metu buvo 133 000 Lt, tačiau, pažymėtina, kad net ir darant minėtas prielaidas (dėl turto būklės), nustatyta vertė bet kokiu atveju viršija ginčijamuose sandoriuose nustatytas turto kainas. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad darant minėtas išvadas nepagrįstai laikyta, jog vertintuose butuose nėra dujų, elektros, langų durų, šildymo sistemos, išorinio pastato apšiltinimo (ekspertizės akto Nr. 40A0-12-03-0065 36, 43 b. l.), nes, kaip jau minėta anksčiau, byloje esantys įrodymai (3 t. 95, 99, 101, 103, 114, 134, 141, 142 ir kt.) patvirtina, jog minėti darbai buvo atlikti UAB „Baltijos investiciniai projektai“ užsakymu ir lėšomis, kas, atsižvelgiant į eksperto nurodytą elementų įtaką (ekspertizės akto Nr. 40A0-12-03-0065 36, 43 b. l.), turėtų aiškios įtakos vertės didėjimui. Tuo tarpu tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu konstatavo, jog laikytina, kad UAB „Baltijos investiciniai projektai“ nepatyrė jokių išlaidų butų Nr. 4 ir 5 vidaus įrengimui, nei patvirtina nei paneigia aukščiau minėtų išvadų pagrįstumą.

     Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažintos negaliojančiomis 2009 m. birželio 12 d. ir 2009 m. birželio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartys, nėra pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad pagal negaliojančiais pripažintus sandorius A. Č. sumokėjo UAB „Baltijos investiciniai projektai“ (bankui už pardavėją) 120 000 Lt (ne 100 840,34 Lt) 1 t. 127, 131 – 142 b. l.), o S. J. – 70 000 Lt (ne 58 523,53 Lt) 3 t. 162 – 163 b. l.), todėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo dalys, kuriomis taikyta restitucija pagal negaliojančiais pripažintus sandorius, keistinos. Tuo tarpu S. J. ir A. Č. nuostolių, susijusių su butų, esančių (duomenys neskelbtini), įrengimu, atlyginimo klausimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (juo labiau, kad jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų atsakovai nepateikė).

Kaip jau konstatavo pirmosios instancijos teismas, restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo jie nesieja, daiktas gali būti išreikalautas pagal vindikacijos taisykles (CK 4.95 – 4.97 str.). Nagrinėjamu atveju BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ ir E. J. prievoliniai santykiai nesieja, tačiau, kaip jau anksčiau minėta, tai nedraudžia ieškovui reikšti reikalavimų dėl tolesnių turto perleidimo sandorių (2010 m. kovo 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutarčių) pripažinimo negaliojančiais, siekiant sugrąžinti į bankrutavusios įmonės turto masę neteisėtai perleistą turtą vindikacijos būdu. Atitinkamai sprendžiant dėl nekilnojamųjų daiktų išreikalavimo galimybių, esminės reikšmės turi daikto įgijėjo sąžiningumas, nes nekilnojamieji daiktai (išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo) gali būti išreikalauti tik iš svetimo neteisėto valdymo, daiktų įgijėjui esant nesąžiningam (CK 4.95 str., 4.96 str. 2 d.). Konkrečiu atveju pripažinus negaliojančia 2009 m. birželio 12 d. tarp UAB „Baltijos investiciniai projektai“ ir S. J. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria S. J. buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (kartu su žemės sklypo dalimi) aišku, kad E. J. negali būti pripažinta teisėta minėto buto, įgyto 2010 m. kovo 1 d. pirkimo pardavimo sutarties su S. J. (žemės sklypo dalis įgyta 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi) pagrindu, valdytoja, nes S. J. negalėjo parduoti to (ginčo buto ir jam tenkančios žemės sklypo dalies), ko pats teisėtai neturėjo. Kita vertus, kaip minėta, sprendžiant turto išreikalavimo klausimą, esminės reikšmės turi E. J. sąžiningumas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. J. yra sąžininga turto įgijėja, todėl ginčo turtas iš jos negali būti išreikalautas (CK 4.96 str. 2 d.), tačiau sutikti su tokia išvada, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Byloje paskirtos ekspertizės metu nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė kartu su jam priskirta žemės sklypo dalimi vertė 2010 m. kovo 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties su E. J. sudarymo (1 t. 106 – 108 b. l.) metu buvo 246 000 Lt, o pačioje ginčo sutartyje taip pat buvo nurodyta, jog buto rinkos vertė yra 227 000 Lt (1 t. 106 b. l.). Tuo tarpu butą kartu su žemės sklypo dalimi atsakovė E. J. įgijo vos už 70 000 Lt (1 t. 106, 109 b. l.), t. y. už tiek pat, už kiek iš savo anūko vadovaujamos įmonės buvo įsigijęs S. J. (3 t. 162, 163 b. l.), nors pastarasis visą laiką tvirtino ginčo buto įrengimui išleidęs kelis kartus didesnę pinigų sumą (3 t. 16 b. l.), ir jau vien ši aplinkybė, priešingai nei atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo bendrai byloje veikiantys atsakovai (5 t. 22 b. l.), leidžia daryti išvadą apie atsakovės E. J. nesąžiningumą (CK 6.67 str. 4 p.). Be to, pažymėtina, kad 2010 m. kovo 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. sandorius dėl naujo visiškai įrengto buto su žemės sklypo dalimi įsigijimo E. J. sudarė su daugiau kaip 80 metų amžiaus asmeniu, o įvertinus parduodamo ginčo turto kainą, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo ir turėjo pasidomėti parduodamo turto nuosavybės istorija, iš kurios aišku, jog ginčo turtas anksčiau priklausė UAB „Baltijos investiciniai projektai“ (1 t. 42 b, l.), kuri ginčo sandorių sudarymo metu jau buvo bankrutavusi dėl nesugebėjimo atsiskaityti su kreditoriais (1 t. 28 b. l.), o to nepadariusi, prisiėmė galimą iš to kylančių pasekmių riziką. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius atsakovės E. J. nesąžiningumą, 2010 m. kovo 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis, o pagal jas E. J. įgytas turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su 200/1200 žemės sklypo dalimi) grąžintinas BUAB „Baltijos investiciniai projektai“, o taip pat taikytina vienašalė restitucija, priteisiant atsakovei E. J. 70 000 Lt iš S. J. teisių perėmėjo G. J..

Kiti apeliacinių skundų argumentai (dėl išieškojimo iš S. J. įpėdinio ir kt.) neturi teisinės reikšmės ginčui išspręsti, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Paduodant apeliacinį skundą atsakovė A. Č. sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio (4 t. 143, 160 b. l.), o G. J. – 200 Lt žyminio mokesčio (4 t. 143, 161 b. l.), tačiau ieškinys nagrinėjamoje byloje paduotas, visų pirma, bankrutavusios įmonės interesais, todėl laikytina, kad atsakovai šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), o jų sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Be to, atsakovai G. J., A. Č. ir E. J. pateikė įrodymus (5 t. 23, 24 b. l.), kad už atsiliepimo į ieškovo R. B. apeliacinį skundą surašymą patyrė 1000 Lt išlaidų, tačiau minėtą apeliacinį skundą tenkinus, advokatės teisinės pagalbos išlaidos atsakovams iš ieškovo nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl turto, kurio rinkos vertė, atsižvelgiant į byloje paskirtos turto ekspertizės išvadas,  ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo ne mažesnė kaip 535 000 Lt (289 000 Lt + 246 000 Lt), todėl žyminis mokestis už ieškinį sudaro 9350 (80 str., 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2 p.), nuo kurio atsakovai nėra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), o minėto dydžio žyminis mokestis priteistinas lygiomis dalimis iš visų atsakovų, t. y. po 3117 iš kiekvieno, valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Be to, valstybei iš atsakovų priteistina po 71 litą išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Tokiu būdu iš kiekvieno iš atsakovų valstybei priteistina po 3188 Lt bylinėjimosi išlaidų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas R. B. taip pat patyrė 3000 Lt ekspertizės išlaidų (2 t. 58 b. l.), todėl šios išlaidos lygiomis dalimis (po 1000 Lt) priteistinos iš visų atsakovų.

Be to, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo išspręstinas ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi (1 t. 50 – 51) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, paliekant jas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009 m. birželio 29 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos investiciniai projektai“ (į. k. 300590326) pardavė A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 86,93 kv. m. patalpą – butą, (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Taikyti  restituciją ir grąžinti 86,93 kv. m. patalpą – butą, (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investiciniai projektai“ nuosavybėn, o A. Č. priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investiciniai projektai“ 120 000 Lt (šimtą dvidešimt tūkstančių litų).

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009 m. birželio 12 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią UAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 86,65 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investiciniai projektai“ 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų).

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-535) ir 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurias S. J. pardavė E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 86,65 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei visą šį turtą grąžinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investiciniai projektai“ nuosavybėn. Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti E. J. iš G. J. 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų).

Priteisti iš A. Č., G. J. ir E. J. po 3188 Lt (tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei ir po 1000 Lt (tūkstantį litų) R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo“.

Grąžinti A. Č. 400 Lt (keturis šimtus litų) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Grąžinti G. J. 200 Lt (du šimtus litų) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Konstantinas Gurinas

                                                                      Egidija Tamošiūnienė