AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 2 d.
Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro (Akmenė) Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
S. K. 2017 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdama namuose, (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį ranka į kairę koją savo mažamečiam sūnui D. K., gimusiam 2003 m., tokiais savo veiksmais smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam D. K. fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią S. K. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Be to, S. K. 2017 m. gegužės 4 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdama namuose, (duomenys neskelbtini), lovoje gulinčiai savo nepilnametei dukrai D. K. sudavė ne mažiau 8 smūgių rankomis į kojas, bei tęsdama savo nusikalstamą veiką 2017 m. gegužės 4 d. pietų metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambarine šlepete sudavė tris smūgius į rankų plaštakas savo nepilnametei dukrai D. K., tokiais savo veiksmais smurtaudama prieš savo šeimos narį, nepilnametei nukentėjusiajai D. K. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią S. K. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
S. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2017 m. gegužės 4 d., t. y. ketvirtadienį, grįžusi iš darbo, tai galėjo būti apie 19 val., iš dukros už gautus blogus pažymius atėmė mobilaus ryšio telefoną. Dėl to buto virtuvėje tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jos viena ant kitos rėkė. Konflikto metu D. iš virtuvės išbėgo į savo kambarį, pasakydama jai, kad mama jos nemyli. Dėl tokių dukros žodžių ji susinervino, jai pasidarė labai skaudu. Tada nubėgo iš paskos D. į jos kambarį ir jos kambaryje jai stovint prie veidrodžio nusimovė nuo kojos šlepetę ir trenkė šlepete jai per sėdmenis. Kiek smūgių sudavė nebeatsimena. Sudavė į sėdmenis, galimai pataikė į rankas, jei buvo užsidengusi sėdmenis rankomis. Po jos suduotų smūgių dukra pradėjo verkti ir dar labiau ant jos šaukti. Po to jai pasidarė skaudu, kad ji taip pasielgė, todėl nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Tą dieną buvo blaivi. Po to dukra jai pasakė, kad eis į vaikų teises ir pasiskųs dėl jos poelgio. Žodiniai konfliktai tarp jos ir dukros vyksta dažnai, tačiau dukrai smūgius sudavė pirmą kartą, ankščiau to nėra dariusi. Kad būtų mušusi D. gulinčią lovoje, neatsimena, bet jei D. taip sako, gal taip ir buvo. Be to, yra buvęs atvejis, kad D. yra sudavusi, tačiau kada tai buvo ir kokios buvo to aplinkybės pasakyti negali, nes nepamena. Dėl to labai gailisi, vaiko yra atsiprašiusi (b. l. 78–79).
S. K. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jos pačios visiško prisipažinimo įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
nukentėjusiosios D. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, jog tikrai gaudavo ir gana dažnai. Dažniausiai už nieką, kai mama susinervindavo. Kokia tai buvo diena nežino, gal ta diena, kai auklėtoja pasakė, kad ji mokykloje būna keista. Gavo tris kartus už tą patį dalyką. Tik ryte spėjus prabusti ir atsikėlus jau gavo iš rankos. Vėliau kažką ne tą pasakė, vėl gavo iš tapkės ir vakare iš rankos. Ryte mama sudavė iš rankos, turbūt dėl to, kad nebuvo ko paimti. Kai gulėjo lovoje, mama stovėdama prie lovos atklojo kaldrą ir norėjo trenkti per galvą, bet ji užsidengė, tai sudavė per kojas, aštuonis smūgius tikrai. Mušė visaip: rankomis, plaštaka, kumščiu. Dėl to kelias valandas kojose buvo raudonumas, mėlynių nebuvo, tačiau skausmą jautė kelias minutes. Tą pačią dieną kai su mama nesusikalbėjo ir kažką pasakė, mama iš tapkės tris kartus trenkė per rankas, t. y. į plaštaką, ir kojas. Dėl per pietus suduotų smūgių skaudėjo dar iki vakaro. Į abi kojų šlaunis kliuvo gal 4–5 kartus. Nuo suduotų smūgių neskaudėjo, nes buvo su kelnėmis. Su mama nesusikalba. Vėl prisiminė auklėtojos pasakytus žodžius. Iš rankos tris kartus sudavė į rankos plaštaką, bet tą kartą neskaudėjo ir žymių neliko. Ryte ją mušant matė jos broliai D. ir K. K.. Tą pačią dieną apie tai pasakė tėčiui, kitą dieną – draugei G. V.. Tokių atvejų yra buvę ir anksčiau kai mama ją muša, tai vyksta dvejus metus. Mama mušdavo tuo, kas papuldavo po ranka: tapke, diržu. Mama kaip visada būna susinervinusi ir išsilieja ant jos. Mamos susinervinimo priežasčių nežino. Kai auklėtoja kalbėjosi su mama ir pasakė, kad ji pradėjo keistai elgtis, mama supyko, sakė, kad „nusivažiavo“. Namuose jaučiasi nesaugiai. Mama kelia jai baimę ir ji jos bijo, nes jei kelias minutes pavėluoja pareiti namo – gauna. Bijojo kur nors kreiptis. Turi tris brolius. Su dviem gyvena. Mama mušdavo ir brolius, bet retai, daugiau ją. Dabar santykiai gerėja. Po šio įvykio smurto atvejų nebuvo (b. l. 25–26);
liudytojo (nukentėjusiojo) D. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, jog sesė vis sakydavo, kad nemyli mamos, o mama supykusi jai tapke sudavė du kartus per šikną ir vieną kartą į ranką, dėl to D. verkė. Visi smūgiai buvo suduoti tapke. Viskas vyko D. kambaryje. Buvo atvejų, kai mama D. drausmindavo, gal porą kartų. Atimdavo iš jos telefoną. Mama mušdavo tada, kai D. ką nors prisidirbdavo, bet retai. Šiais metais buvo kai du ar tris kartus sudavė tapke, taip pat ranka. Tą dieną, tai galėjo būti 6-7 val. vakare, D. mušė vieną kartą suduodama iš tapkės tris kartus. D. ne visada klauso. Pasakoma grįžti 22 val., bet ji grįžta vėliau. Paprašo nueiti į parduotuvę, neina. Mama jaučiasi blogai, nes supykusi būna pikta. Sesei netinkamai elgiantis vyksta konfliktai. Visada konfliktai vyksta, jei sesė neklauso, atsikalbinėja. Jį mama šiais metais, gal prieš penkis mėnesius, mušė vieną kartą. Neatsimena dėl ko ir kuo mušė, bet sudavė nesmarkiai, dėl to truputį juto skausmą. Sudavė iš rankos vieną kartą į kairę koją. Toks auklėjimo būdas šeimoje nepriimtinas (b. l. 30–31);
liudytojo K. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, jog mama sudavė sesei su tapke, kai sesė pasakė mamai, kad jos nemyli. Kada tai buvo, neatsimena, gal vasarą. Tuo metu buvo savo kambaryje, o konfliktas vyko kitame kambaryje. Girdėjo sesę sakant, kad nemyli mamos. Tame kambaryje matė tik tapkę, nes nuėjo į sesers kambarį, smūgio nematė. Sesė verkė. Mama kelia ranką prieš sesę, turbūt jau trečią kartą. Mušė su ranka. Kai D. pareina prisirūkiusi, mama atima iš jos telefoną. Dėl to mama blogai jaučiasi. Kaip jautėsi sesė, nežino. Nuo mušimo mėlynių nebuvo. Vieną kartą, gal prieš metus, už kažką neskaudžiai mama sudavė ir jam, bet jam neskaudėjo. Yra matęs, kad ir D. muša. Mamos ir sesės santykiai nelabai geri. Negirdėjo mamos atsiprašant. D. prieš mamą atsikalbinėja. Gal prieš metus mama prieš jį kėlė ranką. Nestipriai sudavė ranka per kojas, bet jam neskaudėjo. Dėl to nelabai gerai jautėsi (b. l. 44–45);
2017 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra, bei šio protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti (duomenys neskelbtini)b namo bendras vaizdas, įėjimo į laiptinės durų vaizdas, buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų vaizdas, D. K. kambario vaizdas, tikslios įvykio vietos D. K. kambaryje bendras vaizdas (b. l. 9–13);
2017 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2017 m. birželio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktų šlepečių apžiūra, bei šio protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti kambarinių šlepečių vaizdai (b. l. 58–60).
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. K. 2017 m. pradžioje namuose, adresu (duomenys neskelbtini), suduodama vieną smūgį ranka į kairę koją savo mažamečiam sūnui D. K., smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui; 2017 m. gegužės 4 d. ryte, namuose adresu (duomenys neskelbtini), lovoje gulinčiai savo nepilnametei dukrai D. K. suduodama ne mažiau aštuonių smūgių rankomis į kojas, o pietų metu kambarine šlepete suduodama savo nepilnametei dukrai D. K. tris smūgius į rankų plaštakas, smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Bylos aplinkybės yra aiškios, S. K. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino, be to, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais.
S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (94–96 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamoji S. K. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė baudos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui.
Skirdamas bausmę S. K. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamosios asmenybę – neteista (b. l. 64), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 65–66), dirba (b. l. 71), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašyta (b. l. 74).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus bei bausmės terminą, mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis, už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. prisipažino kalta, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jai paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis bei 65 straipsnio 2 dalimi už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos visiškai jas sudedant.
S. K. smurtavo prieš savo šeimos narį – dukterį, todėl, siekiant keisti jos smurtinį elgesį, jai tikslinga taikyti BK 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Išaiškintina S. K., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.
Išaiškintina S. K., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių ji negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ją nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
S. K. išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 6, 7 dalyse.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kambarinės šlepetės, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinos S. K..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
S. K. pripažinti kalta:
pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 18 MGL dydžio (677,71 Eur – šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 71 ct) baudą.
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, ir 12 MGL dydžio (451,92 Eur – keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, ir 12 MGL dydžio (451,92 Eur – keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 722 straipsniu S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus S. K. 2017 m. birželio 5 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kambarines šlepetes, 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu perduotas saugoti į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jai grąžinti.
Išaiškinti S. K., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.
Išaiškinti S. K., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių ji negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ją nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti S. K., kad ji privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Daiva Maneikienė