Civilinė byla Nr. e2-261-370/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00641-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kelranga“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Parama“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) sprendimą, įformintą 2024 m. gruodžio 20 d. pranešimu, kuriuo atsakovė atsisakė pateikti visus UAB „Kelranga“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymo dokumentus (2024 m. liepos 9 d. trečiojo asmens paaiškinimus Nr. 2-54) ir kitus su juo susijusius dokumentus (atsakovės protokolus, susirašinėjimą su trečiuoju asmeniu) neteisėtu ir įpareigoti atsakovę pateikti: 1) atsakovės 2024 m. birželio 20 d. raštą, kuriuo prašoma per nustatytą terminą pateikti mažos kainos pagrindimą, 2) 2024 m. liepos 9 d. trečiojo asmens paaiškinimus Nr. 2-54, 3) atsakovės 2024 m. liepos 1 d. raštą, kuriuo prašoma per nustatytą terminą pateikti mažos kainos pagrindimą, 4) kitus su trečiojo asmens pasiūlymu susijusius dokumentus.
2. Nurodė, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą „Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir kitų infrastruktūros objektų su žvyro ir asfaltbetonio danga priežiūros ir paprastojo remonto darbų pirkimas“ (toliau – ir pirkimas). Ieškovė pirkime pateikė pasiūlymą II pirkimo daliai ir 2024 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovė buvo pripažinta II pirkimo dalies laimėtoja. Atsakovė 2024 m. liepos 23 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad pirkimo sutarties pasirašymas nukeliamas iki 2024 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovė 2024 m. liepos 31 d. pranešimu informavo, kad pirkimas nutraukiamas, nes po laimėtojo paskelbimo atsakovė nusprendė pakeisti dalį pirkimo sąlygų - techninės specifikacijos reikalavimus. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateikė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu nutraukti pirkimo procedūras, pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2024 m. liepos 31 d. atsakovės sprendimą dėl pirkimo nutraukimo neteisėtu. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1199-1060/2024 ieškovės ieškinį patenkino ir panaikino atsakovės sprendimą nutraukti pirkimą ir atnaujino pirkimo procedūras. Atsakovė 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo ir nurodė, kad pirkimą laimėjo trečiojo asmens pasiūlymas.
3. Nurodė, kad ieškovė 2024 m. lapkričio 26 d. pateikė atsakovei raštą, kuriuo prašė pateikti trečiojo asmens pasiūlymą su priedais, įskaitant, bet neapsiribojant, susirašinėjimą (raštus, pranešimus, pretenzijas) su trečiuoju asmeniu. Atsakovė 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovei pateikiami laimėjusio pasiūlymo dokumentai, išskyrus konfidencialią informaciją. Atsakovė taip pat nurodė, kad neturi pareigos ieškovei pateikti protokolų, raštų ir kitų vidinių atsakovės bei visos su pirkimu susijusios informacijos, todėl vidiniai atsakovės dokumentai, išskyrus informacija, kuri laikoma pasiūlymo dalimi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 45 dalies prasme, ieškovei nepateikiami.
4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai nepateikė viso trečiojo asmens pasiūlymo ir su juo susijusių dokumentų bei į tai, jog be minėtų duomenų ieškovė objektyviai negali nustatyti, ar trečiasis asmuo laiku ir tinkamai pateikė mažos kainos pagrindimą, ieškovė 2024 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuriuo prašė panaikinti ankstesnį sprendimą atsisakyti pateikti ieškovei prašytus dokumentus bei pateikti minėtus dokumentus, tačiau atsakovė 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu pretenziją atmetė.
5. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu, iki ginčas bus išspręstas galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o jei pirkimo sutartis būtų sudaryta – sustabdyti sutarties vykdymą, iki ginčas bus išspręstas galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
6. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi pirkimo sutartis galėtų būti pasirašyta ir iš dalies įvykdyta su neteisėtai pirkimo laimėtoju pripažintu tiekėju. Tokiu atveju, ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį būtų neįmanomas arba itin apsunkintas, kadangi atsirastų poreikis nuginčyti jau sudarytos sutarties galiojimą, o uždraudus atsakovei sudaryti sutartį neigiamų padarinių būtų galima išvengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
9. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su pirkimą laimėjusia tiekėja, o šiai esant sudarytai – sustabdyti jos vykdymą, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nėra tiesiogiai susijęs su ieškinyje pareikšto reikalavimo įgyvendinimu, kadangi įpareigojimas ieškovei pateikti informaciją galės būti įgyvendintas ir atsakovei sudarius pirkimo sutartį su pirkimą laimėjusia tiekėja.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien hipotetinė prielaida, kad, gavusi prašomą informaciją, ieškovė galbūt vėliau ginčys pirkimą laimėjusios tiekėjos pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, negali būti pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį su pirkimą laimėjusia tiekėja ar sustabdyti sudarytos pirkimo sutarties vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirkimo sutartis bus pasirašyta ir pradėta vykdyti su galbūt neteisėtai pirkimo laimėtoju pripažintu tiekėju, o tokiu atveju pirkimas bus laikomas baigtu (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir ieškovė praras teisę ginčyti atsakovės proteguojamo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms.
11.2. Netaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, bus sudaryta ir pradėta vykdyti pirkimo sutartis su galbūt neteisėtai pirkimo laimėtoju pripažintu tiekėju. Tokiu atveju būtų pažeidžiama visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą visuomenės interesui tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, prašomų apribojimų taikymo pasekmės neviršija jų taikymo naudos.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog ieškovės ieškinio reikalavimas, susijęs su informacijos pateikimu, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų taikymas nėra tiesiogiai susijęs su ieškinyje pareikšto reikalavimo įgyvendinimu, nes įpareigojimas ieškovei pateikti informaciją galės būti įgyvendintas ir po atsakovės ir pirkimą laimėjusio tiekėjo (trečiojo asmens) 2025 m. sausio 16 d. statybos rangos sutarties (II pirkimo dalis) Nr. VPS.E-1 (toliau – ir sutartis) sudarymo.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nė vienas ieškovės ieškinio reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su pirkimo procedūrų skundimu ar ginčijimu, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė iš esmės neginčija pirkimo rezultatų, tik siekia gauti papildomą informaciją apie trečiojo asmens pasiūlyme pateiktus duomenis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – atsakovės ir trečiojo asmens atstovės 2025 m. sausio 17 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. VPS.E-2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėto rašytinio įrodymo, nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, be to, pateiktas naujas įrodymas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, jis nėra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šio naujo įrodymo į bylą nepriima.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
19. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galbūt pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.
20. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
21. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.
22. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas pareikštas dėl ginčo, kilusio dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, kuriam spręsti taikomos viešųjų pirkimų teisės normos (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą atmesti, nustatęs, kad ieškovė neįrodė antrosios ir trečiosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad ji įrodė visas sąlygas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į ieškovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios ir trečiosios sąlygų taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
23. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su pirkimą laimėjusia tiekėja, o šiai esant sudarytai – sustabdyti jos vykdymą, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nėra tiesiogiai susijęs su ieškinyje pareikšto reikalavimo įgyvendinimu, kadangi įpareigojimas ieškovei pateikti informaciją galės būti įgyvendintas ir atsakovei sudarius pirkimo sutartį su pirkimą laimėjusiu tiekėju.
24. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad, pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirkimo sutartis bus pasirašyta ir pradėta vykdyti su galbūt neteisėtai pirkimo laimėtoju pripažintu tiekėju, o tokiu atveju pirkimas bus laikomas baigtu ir ieškovė praras teisę ginčyti atsakovės proteguojamo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms.
25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio ir atskirojo skundo bei atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė egzistuojant grėsmę jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o ieškovės atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti ieškovės galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti. Atsisakydamas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
26. Sutiktina su ieškove, kad tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti (CVP IS duomenimis atsakovė ir trečiasis asmuo 2025 m. sausio 17 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. VPS.E-2). Tačiau, patenkinus ieškovės materialinį reikalavimą, neatsirastų poreikis papildomai spręsti klausimų dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei, nes ieškovė pareikštu ieškiniu siekia tik susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, kuriuos atsisakė pateikti atsakovė.
27. Atskirai pažymėtina, kad ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų patenkinimas savaime nelemtų pirkimo procedūrų sustabdymo ar jų pagrindu priimtų perkančiosios organizacijos sprendimų, kartu ir sudarytos pirkimo sutarties negaliojimo, tam būtų būtini atitinkami perkančiosios organizacijos sprendimai. Tuo tarpu nei pirkime priimti atsakovės sprendimai dėl pasiūlymų eilės sudarymo, nei būsimi jos sprendimai, susiję su nurodytu pirkimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, sustabdant pirkime jau sudarytos sutarties vykdymą, nėra galimas.
Dėl viešojo intereso
28. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pirkimo objektas svarbus tiek ieškovei, tiek atsakovei, tiek visuomenei, tačiau taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, neigiamos jų taikymo pasekmės gali viršyti jų taikymo naudą. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad netaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, bus sudaryta ir pradėta vykdyti pirkimo sutartis su galbūt neteisėtai pirkimo laimėtoju pripažintu tiekėju ir tokiu atveju bus pažeista visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą, todėl teismas nepagrįstai suteikė prioritetą visuomenės interesui tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda.
29. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti, kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo tarptautinį pirkimą dėl kelių remonto ir priežiūros darbų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirkimo objektas nėra ypatingos svarbos, tačiau ieškovės ieškinio materialiniai reikalavimai nėra susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas visuomenės interesui užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, racionaliam valstybės lėšų naudojimui. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
32. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamą klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė