Administracinė byla Nr.AS2 – 151 – 06
Procesinio sprendimo kategorija 50.3.2
N U T A R T I S
2006 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. K. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. K. ir V. M. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl įpareigojimo sudaryti sutartis ir žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su T. K. 734 kv. m žemės sklypo, esančio Kalvarijų g.43A, Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartį; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti 438 kv. m žemės sklypo, esančio Kalvarijų g.43, Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartį; panaikinti 3058 kv. m žemės sklypo, esančio Kalvarijų g.43, Vilniuje teisinę registraciją. Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.2114-01 buvo nustatyta, jog namų valdos Kalvarijų g.43, Vilniuje žemės sklypas yra 3058 kv. m ploto. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2000 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu minėtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas buvo panaikintas. Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr.30-436 „Dėl sklypų Kalvarijų g.43 ir 43A ribų ir ploto nustatymo“ buvo suformuoti trys žemės sklypai. Pareiškėjai pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles turi teisę nusipirkti iš valstybės du iš minėtų trijų suformuotų sklypų. Jie atliko šių sklypų kadastrinius matavimus ir, pateikdami visus reikiamus dokumentus, kreipėsi dėl žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, tačiau jokio atsakymo dėl jų prašymo sudaryti sutartis negavo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir nutarė grąžinti pareiškėjams sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad, sudarydama valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, apskrities viršininko administracija realizuoja ne viešojo administravimo įgaliojimus, o civiliniuose teisiniuose santykiuose atstovauja valstybę ir įgyvendina valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Pareiškėjų skundo reikalavimai dėl įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo - pardavimo sutartis yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo yra išvestinis iš kitų dviejų skundo reikalavimų, todėl, atsisakius priimti pastaruosius skundo reikalavimus, negali būti priimtas ir reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo.
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Nurodo, kad jie teismui padavė skundą dėl valstybinio administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o toko pobūdžio skundai yra priskirti nagrinėti administraciniam teismui. Skundo reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo yra atskiras reikalavimas, nesusijęs su kitais dviem skundo reikalavimais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Kaip matyti iš šio skundo turinio, jame yra keliamas ginčas, kuris pagal rūšinio teismingumo taisykles turi būti nagrinėjamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjų skundo reikalavimai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis kyla iš ikisutartinių santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, iš kurių kylantys ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Tai, jog šiuo atveju ginčo santykiuose dalyvauja administravimo subjektas, nekeičia bylos teismingumo. Pagrindinis teismingumo nustatymo kriterijus yra ne materialiniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų pobūdis, bet pačių teisinių santykių esmė. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai pagal savo esmę yra civiliniai teisiniai santykiai. Apskrities viršininko administracija šiuose santykiuose neatlieka viešojo administravimo funkcijų, o įgyvendina valstybės, kaip žemės savininko, civilines teises ir pareigas.
Žemės sklypo įregistravimas nekilnojamojo turto registre savo esme yra administracinis aktas, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio. Tačiau šios aplinkybės nekeičia aptariamos bylos rūšinio teismingumo. Skundo reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo yra dėl tuo pačiu adresu esančios žemės ir tokiu būdu yra susijęs su kitais skundo reikalavimais bei turi būti nagrinėjamas kartu su jais. Nustačius, kad kiti du skundo reikalavimai teismingi bendrosios kompetencijos teismui, skundo reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo šiuo atveju taip pat priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pagal Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalį bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinį ginčą, turi teisę kartu išspręsti ir su tuo ginču susijusio administracinio akto teisėtumo klausimą.
Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, nutardamas grąžinti žyminį mokestį, nurodė, kad žyminis mokestis turi būti grąžintas pareiškėjams. Tokia nuoroda nėra tiksli. Kaip matyti iš pateikto kvito, žyminį mokestį už skundą sumokėjo pareiškėjas V. M., todėl jam žyminis mokestis ir turi būti grąžintas. Pirmosios instancijos teismo nutartis atitinkamai turi būti patikslinta.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant šios nutarties rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą ir ją išdėstant taip:
„Skundą su priedais grąžinti pareiškėjams. Pareiškėjui V. M. grąžinti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gudynas
Birutė Janavičiūtė
Romanas Klišauskas