Civilinė byla Nr. e3K-3-305-378/2021
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00392-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams M. D. ir S. D. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekspertorija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vartotojo teisių gynimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1440 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė S. D. pardavė ieškovei transporto priemonę „PIAGGIO MP3 500 Sport ABS“ (toliau – ir Transporto priemonė). Nors sutartyje, atsakovų reikalavimu, nurodyta Transporto priemonės kaina 700 Eur, tačiau ieškovė faktiškai dviem mokėjimais į atsakovo M. D. sąskaitą banke sumokėjo 5100 Eur. Sutarties sudarymo metu atsakovai perdavė ieškovei Techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 500-0254850, kuri patvirtino Transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros galiojimą, ir Techninės ekspertizės pažymą Nr. ET-000863, kuri patvirtino technines prielaidas Transporto priemonei patekti į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje. Šiuose dokumentuose taip pat nurodyta Transporto priemonės klasė L5. Išoriškai apžiūrėjus matyti, kad Transporto priemonė yra su trimis ratais, du iš jų pritvirtinti prie priekinės ašies. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad jai buvo svarbu, jog perkama Transporto priemonė yra triratė ir atitinka L5 klasę. Pirminiame ieškinyje ieškovė taip pat buvo nurodžiusi, kad Transporto priemonę pirko asmeniškai sau, todėl ginčo pirkimo–pardavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi.
4. Ieškovė pažymėjo, kad netrukus po sutarties sudarymo paaiškėjo, jog Transporto priemonė neatitinka L5 klasei keliamų reikalavimų. Transporto priemonė turėtų būti priskiriama L3 klasei, nes priekinių ratų centrus jungianti linija yra trumpesnė negu 460 mm. Lietuvos ir Vokietijos UAB ,,Tuvlita“ Vilniaus techninės apžiūros centras 2019 m. spalio 22 d. ieškovei išdavė Techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 001-1788141, kurioje pažymėta, kad Transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Lietuvos transporto saugos administracija, pagal ieškovės kreipimąsi atlikusi UAB „Ekspertorija“ sudarytos Techninės ekspertizės pažymos Nr. ET 000863 patikrinimą, nustatė, kad Transporto priemonė priskiriama L3 klasei. Taigi, atsakovė perdavė ieškovei techniškai netvarkingą bei kitokios klasės, nei buvo nurodyta pirkimo dokumentuose, Transporto priemonę.
5. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 2 d. pareiškė atsakovui M. D. pretenziją, jog Transporto priemonė neatitinka L5 klasės, prašė sumažinti pirkimo kainą 1440 Eur, t. y. kiek kainuoja pakaba ir jos remonto darbai. Atsakovas netenkino ieškovės pretenzijos. Ieškovė 2020 m. vasario 4 d. pareiškė atsakovui M. D. pakartotinę pretenziją, taip pat 2020 m. vasario 21 d. pareiškė pretenziją atsakovei S. D., prašydama grąžinti už Transporto priemonę sumokėtą kainą, tačiau atsakovai į pretenzijas nereagavo. Ieškovė teigia, kad jai turi būti atlygintos 1440 Eur išlaidos už Transporto priemonės trūkumų šalinimą, t. y. remonto paslaugas, būtinas tam, kad Transporto priemonė atitiktų L5 klasei keliamus reikalavimus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad interneto svetainėje www.autoplius.lt buvo įkeltas skelbimas dėl parduodamos transporto priemonės – motorolerio-mopedo „PIAGGIO MP3 500 cc“. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarė nenaujos, 2016 m. laidos motorolerio-mopedo „PIAGGIO MP3 500 cc“ pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyti visi motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomi nurodyti duomenys (gamybinė markė, transporto priemonės pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, pažymėta, jog transporto priemonė po eismo įvykio). Nors sutartyje nurodyta pardavimo kaina – 700 Eur, byloje nėra ginčo, kad ieškovė per kelis kartus į atsakovo sąskaitą pervedė iš viso 5100 Eur.
8. Teismas, remdamasis 2019 m. liepos 31 d. Techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. 500-0254850, nustatė, kad Transporto priemonės kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kategorija / klasė – L5, pirma registracija – 2015 m. sausio 1 d., benzinas, rida – 7768 km. Techninė apžiūra galioja iki 2021 m. liepos 26 d. Pagal 2019 m. liepos 30 d. UAB „Ekspertorija“ atliktos transporto priemonės Techninės ekspertizės pažymą Nr. ET-000863 Transporto priemonės pagaminimo (eksploatacijos pradžios) metai – 2016 m., kilmė – JAV, klasė – L5. Didžiausia leistina pakrautos Transporto priemonės masė – 475 kg, benzinas. Teismas nusprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog parduodama Transporto priemonė atitiko nustatytus techninius reikalavimus, buvo atlikta techninė apžiūra, kuri yra galiojanti, Transporto priemonė gali dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, perkamos Transporto priemonės specifikacija atitiko ieškovės lūkesčius.
9. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė Transporto priemonę apžiūrėjo su draugu A. P., kuris byloje apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, jog prieš sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė bei liudytojas patikrino perkamo daikto kokybę. Jiems buvo pateikti visi reikiami dokumentai, pateikta Transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė, techninės ekspertizės pažyma, šios patvirtino, kad Transporto priemonė atitinka L5 klasę, techninė apžiūra galioja iki 2021 m. liepos 26 d. Akivaizdu, kad ieškovę tenkino perkamo daikto kokybė, apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių ypatingų trūkumų, jų nenurodė nei pardavėjas. Esant tokiai situacijai, vertinti, jog pardavėja S. D. turėjo tikslą parduoti netinkamos kokybės, su paslėptais trūkumais daiktą ir kad pardavėja atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei atsirado nuostoliai, nėra jokio pagrindo.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai, nebūdami profesionalūs pardavėjai, nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamos Transporto priemonės trūkumus, jų neatitiktį klasei, nes jie vadovavosi kompetentingų institucijų, t. y. UAB „Ekspertorija“, parengta Techninės ekspertizės pažyma Nr. ET-000863, Techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. 500-0254850, kuriose nustatyta Transporto priemonės L5 klasė. Transporto priemonės remonto darbai keičiant pakabą, kad ji atitiktų L5 klasei keliamus reikalavimus, nėra akivaizdus nenaujos, naudotos transporto priemonės trūkumas. Toks neatitikimas nebuvo akivaizdus, jam nustatyti reikalingos specialios žinios, be to, šio neatitikimo nežinojo ir nepastebėjo ir pati ieškovė. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė sutarties nuostatų ir (ar) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ar kitų teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčija Techninės ekspertizės pažymos Nr. ET-000863 duomenų teisingumo ir (ar) atitikties transporto priemonės faktinei būklei, neprašo jos panaikinti, nėra duomenų, jog ieškovė kreipėsi į UAB „Ekspertorija“ dėl šios jų parengtos Techninės ekspertizės pažymos. Dėl to teismas sutiko su trečiojo asmens pozicija, jog jo nustatyta transporto priemonės L5 klasė nėra nuginčyta. Minėta pažyma nenuginčyta ir galiojanti, jos pagrindu yra išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. I 433122. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad daikto trūkumai, dėl kurių šalinimo nuostolių atlyginimo ieškovė kreipėsi į teismą, egzistavo Transporto priemonės perdavimo pirkėjai momentu ir kad jie buvo pardavėjos sąmoningai nuslėpti. Šiuo atveju rizika dėl įsigytos Transporto priemonės buvimo techniškai tvarkinga, prieš tai įsitikinus jos tinkamumu naudotis pagal paskirtį, tenka pačiai ieškovei. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodyta nei tai, jog atsakovai iki parduodami Transporto priemonę apie specifikacijos neatitikimą žinojo, nei tai, kad toks neatitikimas iš viso buvo pardavimo metu.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktose atsakovams pretenzijose nurodytos skirtingos prašomos sumokėti sumos: 2019 m. spalio 2 d. pretenzijoje reikalaujama sumokėti 1440 Eur; 2020 m. vasario 4 d. pretenzijoje prašoma sumokėti 5400 Eur daikto kainos, 72,94 Eur registravimo išlaidų bei 6,39 Eur išlaidų techninei apžiūrai; 2020 m. vasario 21 d. pretenzijoje prašoma sumokėti 5100 Eur daikto kainos, 72,94 Eur registravimo išlaidų bei 6,39 Eur išlaidų techninei apžiūrai. Toks ieškovės reikalavimų keitimas galbūt klaidino atsakovus ir vertė manyti ieškovės veiksmus esant nesąžiningus.
13. Nors ieškovė nurodo, kad pakabos remonto darbai kainavo 1440 Eur su PVM, tačiau ji neįrodė žalos atsiradimo fakto, nes išlaidos už savanorišką Transporto priemonės perdirbimą, dėl kurio nepasikeitė trečiojo asmens nustatyta Transporto priemonės L5 klasė, nelaikytinos ieškovės žala. Be to, ieškovė nepateikė ir ekspertizės atlikimo duomenų: matavimo rezultatų protokolo, matavimo priemonės, su kuria buvo atliktas matavimas, matavimo priemonės metrologinės patikros dokumentų, įstaigos, kuri atliko minėtus matavimus, ir minėtos įstaigos turimos kompetencijos tai atlikti bei kitų sąlygų. Ieškovė nepateikė sąskaitų faktūrų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog tokias išlaidas ieškovė patyrė, be to, nenurodytas nei pakabos keitimo darbus atlikęs autoservisas.
14. Teismas pažymėjo, kad neįrodžius aplinkybės, jog atsakovai verčiasi automobilių prekyba, siekdami pelno, ieškovei netaikoma ir didesnė įstatymo apsauga, kaip ji būtų taikoma pripažinus ginčo pirkimo–pardavimo sutartį vartojimo sutartimi (CK 6.350 straipsnio 1 dalis).
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai pardavė ieškovei Transporto priemonę su paslėptais trūkumais, kurie atsirado iki Transporto priemonės perdavimo, arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo.
16. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Teisėjų kolegija atsisakė priimti ir vertinti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus (www.autoplius.lt raštą dėl atsakovo skelbimų, galiojančius atsakovų skelbimus dėl transporto priemonių ir jų dalių pardavimo bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) raštą, atsakymą į ieškovės paklausimą), nustačiusi, kad rašytiniais paaiškinimais ieškovė siekia papildyti apeliacinio skundo argumentus, o pateikti įrodymai ir kaip naujos nurodytos aplinkybės ieškovei buvo žinomos ir jau egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
18. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovai Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties ir (ar) CK ar kitų įstatymo nuostatų nepažeidė bei neatliko neteisėtų veiksmų. Transporto priemonės pardavimo metu UAB „Ekspertorija“ parengtoje Techninės ekspertizės pažymoje Nr. ET-000863, Techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. 500-0254850 yra nustatyta, jog Transporto priemonės klasė – L5. Tokia informacija buvo pateikta ir Transporto priemonės pardavimo skelbime. Transporto priemonės klasė pardavimo metu buvo nustatyta institucijų, kurios turėjo tokią teisę ir kompetenciją. Atsakovai transporto priemonės klasės nenustatė, kaip nurodo, nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamos transporto priemonės klasės neatitikimą, nes toks neatitikimas nebuvo akivaizdus, jam nustatyti reikalingos specialios žinios, be to, šio neatitikimo nežinojo ir nepastebėjo ir pati ieškovė.
19. Atsižvelgdama į tai, kad pagal Techninės ekspertizės pažymoje Nr. ET-000863 ir Techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. 500-0254850 nurodytus duomenis Transporto priemonė atitiko nustatytus techninius reikalavimus, atlikta jos techninė apžiūra, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog Transporto priemonė vertintina kaip kokybiškas daiktas, kuris atitinka įprastus tokiam daiktui keliamus reikalavimus, kad daiktą būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį.
20. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovų veiksmai kreipiantis į UAB „Ekspertorija“ dėl Transporto priemonės techninės ekspertizės, techninės apžiūros patvirtina, jog atsakovai buvo pakankamai rūpestingi, kiek buvo būtina norint įregistruoti ir parduoti Transporto priemonę, todėl nėra atsakovų kaltės, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai atsirado ne dėl atsakovų veiksmų, bet galbūt dėl trečiojo asmens UAB „Ekspertorija“ parengtos Techninės ekspertizės pažymos Nr. ET-000863 ir galbūt joje netinkamai nustatytos Transporto priemonės klasės. Taigi ieškovės nurodomi nuostoliai galbūt yra susiję priežastiniu ryšiu su trečiojo asmens netinkamais veiksmais, bet ne su atsakovų veiksmais.
22. Ieškovei neginčijant Techninės ekspertizės pažymoje Nr. ET-000863 ir Techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. 500-0254850 nurodytų duomenų teisingumo, teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dokumentuose nurodyti duomenys, įskaitant Transporto priemonės L5 klasę, laikytini teisingais bei atitinkančiais tikrovę.
23. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovės pateiktas Lietuvos transporto saugos administracijos raštas, kuriame nurodyta, jog Transporto priemonės klasė L3, nepanaikina Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 500-0254850 ir Techninės ekspertizės pažymos Nr. ET-000863 galiojimo. Akivaizdu, kad Lietuvos transporto saugos administracija realių Transporto priemonės parametrų matavimų neatliko, tik įvertino Transporto priemonės gamintojo „Piaggio Group“ pateiktus techninius dokumentus, kuriuose nurodyti naujos, bet ne naudotos transporto priemonės techniniai duomenys (2015 m.), taigi nėra nustatyta konkreti Transporto priemonės klasė, kaip nurodyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ir Reikalavimai). Be to, pasisakydama dėl ieškovės pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 001-1788141 teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra pagrindo remtis techninės apžiūros kontrolieriaus kompetencija sprendžiant transporto priemonės priskyrimą vienai ar kitai klasei, nes ginčo Transporto priemonė yra įvežta ne iš Europos Sąjungos (toliau – ES) šalies ir tai atlikti turi techninės ekspertizės įmonė (Reikalavimų 25 punktas).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė savo patirtos žalos dydžio neįrodė. Nors ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, kad sąskaita išrašyta už Transporto priemonės remontą pagal apžiūros aktą, tačiau apžiūros akto ieškovė nepateikė, neaišku, kokie remonto darbai buvo atlikti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
25. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios nurodytos nuostatos taikymą, nes nepagrįstai nepriėmė ieškovės teikiamų naujų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovai vykdo variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto veiklą. Ieškovės pateikti įrodymai sudaro pagrindą Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo apginti silpnesniosios sutarties šalies, t. y. vartotojos, teises ir teisėtus interesus.
25.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 306 straipsnio 2 dalį nurodydamas, kad rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė pateikė naujas apeliaciniame skunde nenurodytas faktines aplinkybes, išplėtė teisinę argumentaciją. Ieškovė turėjo teisę rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentus, susijusius su Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu, atsakovų neteisėtai vykdoma variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto veikla, kurie nelaikytini naujai pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais. Esant vartojimo teisiniams santykiams, apeliacinės instancijos teismo pareigos būti aktyviam ir ex officio (savo iniciatyva) įvertinti tam tikras aplinkybes egzistavimo nesaistė apeliacinio skundo argumentai.
25.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 straipsnio 4 dalį ir šios normos taikymą aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nes nepagrįstai atleido atsakovus nuo civilinės atsakomybės už nuostolius, atsiradusius dėl L5 klasei keliamų techninių savybių neatitinkančios Transporto priemonės pardavimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad trečiojo asmens veikla (veikimas, neveikimas) kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas turi būti reikšmingu priežastiniu ryšiu susijusi su atsiradusiais nuostoliais, t. y. nuostoliai turi būti atsiradę dėl trečiųjų asmenų veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-916/2018). Neteisėtus veiksmus, lėmusius nuostolių atsiradimą, atliko patys atsakovai, kurie pardavė ieškovei Transporto priemonę, neatitinkančią pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytai L5 klasei keliamų reikalavimų. UAB „Ekspertorija“ atlikti veiksmai, išduodant ekspertinę pažymą, negali būti kvalifikuojami kaip įvykę esant ypač rizikingai situacijai (veiklai), lėmusiai nuostolius, kurių atsiradimo atsakovai negalėjo numatyti ir išvengti.
25.4. Teismai, nuspręsdami, kad Transporto priemonė atitiko jai keliamus reikalavimus, Transporto priemonės specifikacija atitiko ieškovės lūkesčius, netinkamai taikė CK 6.317 straipsnyje, 6.327 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 6.333 straipsnio 4, 6 dalyse nustatytus kokybės reikalavimus parduodamam daiktui, 6.363 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatytas prezumpcijas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Transporto priemonę ieškovė pirko asmeniniams poreikiams tenkinti, jai buvo svarbu, kad ją galima vairuoti turint B kategoriją. Aplinkybė, kad Transporto priemonės techninės savybės atitinka L5 klasei keliamus reikalavimus, buvo esminė. L3 klasės transporto priemonę draudžiama vairuoti turint B kategoriją. Paaiškėjus, kad Transporto priemonė neatitinka L5 klasei nustatytų techninių savybių, atsakovų parduota Transporto priemonė neatitiko pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, ieškovės lūkesčių ir netiko naudoti ieškovės nurodytu tikslu.
25.5. Teismai netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos taikymo ir aiškinimo praktikos šiuo klausimu, nes nusprendė, kad UAB „Ekspertorija“ Techninės ekspertizės pažymoje Nr. ET-000863 nurodyti duomenys, įskaitant Transporto priemonės L5 klasę, laikytini teisingais bei atitinkančiais tikrovę. Tai, kad Transporto priemonė neatitinka L5 klasei keliamų techninių savybių reikalavimų, patvirtina Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ Vilniaus techninės apžiūros centro Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 0011788141 ir Lietuvos transporto saugos administracijos pažyma.
26. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
26.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir tokiu būdu užkirto kelią ieškovei piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Ieškovei buvo žinomas atsakovų telefono numeris, nes dar iki Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties ieškovė ir A. P. ne kartą telefonu bendravo su atsakovais. Taip pat teismas pagrįstai atsisakė vertinti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose ieškovė nurodė naujas aplinkybes dėl Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kaip vartojimo sutarties vertinimo.
26.2. Teismas nepažeidė CK 6.253 straipsnio 4 dalies. Atsakovų sudarytas sandoris negali būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Ieškovės patirti nuostoliai yra galbūt susiję priežastiniu ryšiu su UAB „Ekspertorija“ netinkamais veiksmais dėl parengtos Techninės ekspertizės pažymos Nr. ET-000863 ir galimai joje netinkamai nustatytos Transporto priemonės klasės, bet ne su atsakovų veiksmais.
26.3. Teismas nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino tai, kad techninė ekspertizė Nr. ET-000863 nėra panaikinta, todėl yra galiojanti.
27. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus, kuriuos ieškovė turėjo ir galėjo pateikti tiek pirminio, tiek patikslinto ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui metu, taip pat pagrįstai atsisakė priimti paaiškinimus, kuriais ieškovė pildė apeliacinio skundo argumentaciją. Pavienių transporto priemonių ar jų dalių pardavimas per santykinai ilgą laiką nelaikytinas verslu. VMI pažymose, kurias pateikė ieškovė, aiškiai nurodyta, kad atsakovė nebuvo (nėra) įregistravusi individualios veiklos ar įsteigusi juridinio asmens. Ieškovė turėjo atsakovų kontaktinį telefono numerį ir galėjo bet kuriuo momentu pasidomėti atsakovų vykdoma veikla.
27.2. Atsakovai pardavė tokios klasės Transporto priemonę (L5), kokią nustatė tiek trečiasis asmuo, tiek UAB Tauragės techninių apžiūrų centras. Be to, VĮ „Regitra“ registravimo liudijime taip pat nurodyta Transporto priemonės L5 klasė. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kad Transporto priemonė buvo perdirbta iš L3 į L5 klasę, juo labiau kad atliekant tokį esminį transporto priemonės perdirbimą reikalinga nauja techninė ekspertizė, šios ieškovė taip pat nepateikė. Abejotina, kad toks perdirbimas buvo atliktas, o jeigu ir buvo atliktas, tai pažeidžiant teisės aktų nuostatas (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Reikalavimai).
27.3. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 001-1788141 nepagrįstai konstatuota (neturint tam suteiktų įgaliojimų ir kvalifikacijos), kad Transporto priemonė yra L3 klasės. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, neįtvirtinta techninę apžiūrą atliekančiam subjektui teisė nustatyti, kokiai klasei turėtų būti priskirta tikrinama transporto priemonė.
27.4. Teismai bylos įrodymus vertino kritiškai, objektyviai, nesuteikdami nė vienam iš jų didesnės įrodomosios galios ar reikšmės, todėl tinkamai taikė įrodymų vertinimą ir aiškinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo pareigos būti aktyviam sprendžiant iš vartojimo teisinių santykių kilusius ginčus ir verslininko sąvokos aiškinimo
28. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015; 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020 23 punktą).
29. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 38 punktas; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 36 punktas; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 50 punktas, kt.). Atitinkamai ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo, ieškinį grįsdama tuo, kad atsakovė pardavė ieškovei Transporto priemonę, kurios klasė ne ta, kuri buvo nurodyta pirkimo dokumentuose, todėl ieškovei atlygintinos išlaidos už Transporto priemonės trūkumų šalinimą. Pirminiame ieškinyje ieškovė nurodė, jog Transporto priemonę įsigijo vartojimo tikslais.
31. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad pardavimo metu ieškovei buvo pateikti visi reikiami dokumentai, patvirtinantys, jog Transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, atitiko techninius reikalavimus, UAB „Ekspertorija“ Techninės ekspertizės pažymos Nr. ET-000863 duomenų teisingumo ir (ar) atitikties transporto priemonės faktinei būklei ieškovė neginčijo. Taip pat teismas nusprendė, kad ieškovei netaikoma didesnė įstatymo apsauga, neįrodžius, jog atsakovai verčiasi automobilių prekyba, siekdami pelno. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė naujus įrodymus (skelbimus interneto puslapyje www.autoplius.lt, paklausimus www.autoplius.lt ir VMI, nurodyto interneto puslapio ir VMI atsakymus), kuriais grindė, kad nors atsakovai nebuvo (nėra) įteisinę variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto veiklos, tačiau nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m lapkričio mėn. atsakovas įdėjo 5 skelbimus dėl transporto priemonių dalių pardavimo ir 22 skelbimus dėl transporto priemonių pardavimo. Taigi, ieškovės teigimu, atsakovai verčiasi transporto priemonių ir (ar) jų dalių prekyba, todėl laikytini verslininkais.
32. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 323 straipsnio nuostata, draudžiančia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, atsisakė priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus. Taip pat iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, atmetė ieškovės apeliacinį skundą, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
33. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo būti aktyvus, ginti ieškovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovai vykdo variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto veiklą. Teisėjų kolegija vertina pagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus.
34. Pagal CK 6.2281 straipsnio 2 dalį vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (šio straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1975 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d.) nustatytos savo esme analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos.
35. Pažymėtina, kad teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine komercine veikla. Asmuo, nesilaikęs šių reikalavimų, bet faktiškai vertęsis ūkine komercine veikla (t. y. vertęsis ja neteisėtai), vartotojo atžvilgiu turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006).
36. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, kurioje, sprendžiant klausimą dėl gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, buvo suformuluoti išaiškinimai dėl verslininko sampratos, kurie svarbūs nagrinėjamoje byloje ir į kuriuos bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė.
37. Nurodytoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020 kasacinis teismas pažymėjo, kad verslininko kaip ir vartotojo sąvoka yra autonominė ES teisės sąvoka, kurią reikia aiškinti vienodai Sąjungos teritorijoje, nepaisant valstybių narių kvalifikavimo, todėl jos aiškinimui ir taikymui yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) praktika. Prekybininkas (verslininkas) gali būti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jis vykdo nuolatinę veiklą, kuria siekia pelno (žr. generalinio advokato Y. Boto (Y. Bot) išvados byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 41 ir 42 punktus). Atitinkamai Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas prekybininko (verslininko) sąvoką apibrėžė ypač plačiai; ji apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintiną veiklą (žr. ESTT 2013 m. spalio 3 d. sprendimo byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 32 punktą; 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš Evelina Kamenova, C-105/17, 30 punktą) (taip pat žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020 37–39 punktus).
38. Kita vertus, ESTT, spręsdamas klausimą, ar interneto svetainėje paskelbti aštuoni skelbimai apie parduodamas įvairias prekes reiškia verslo veiklą, sprendime byloje Kamenova atkreipė dėmesį į tai, kad savaime nei pelno siekimas, nei skelbimų skaičius nėra pagrindas automatiškai pripažinti, jog asmuo vykdo verslo veiklą (žr. minėto ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš Evelina Kamenova, C-105/17, 38, 40 punktus). ESTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad verslo tikslai yra nustatomi kiekvieno konkretaus sandorio atžvilgiu (žr. ESTT 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Karel de Grote – Hogeschool Katholieke Hogeschool Antwerpen VZW prieš Susan Romy Jozef Kuijpers, C-147/16, 55 punktą; 2019 m. kovo 21 d. sprendimo byloje Henri Pouvin, Marie Dijoux prieš Électricité de France (EDF), C-590/17, 36 punktą).
39. Taigi, ESTT sprendime Kamenova įtvirtino nebaigtinių ir neišimtinių kriterijų sąrašą, kuriuos reikėtų įvertinti, siekiant nustatyti, ar atitinkama veikla atitinka verslo veiklą, t. y.: ar pardavimas internetinėje platformoje įvykdytas organizuotai; ar jį vykdant siekta pelno; ar pardavėjas turi informacijos ir techninę kompetenciją parduoti siūlomas prekes, kurių galbūt neturi vartotojas, ir dėl to jo padėtis yra palankesnė nei šio vartotojo; ar pardavėjas turi teisinį statusą, reikalingą komerciniams sandoriams atlikti, ir kokiu mastu pardavimas internetu susijęs su pardavėjo komercine ar profesine veikla; ar pardavėjas yra PVM mokėtojas; ar pardavėjas, veikiantis nustatyto prekybininko vardu ar jo naudai arba tarpininkaujant bet kuriam kitam asmeniui, veikiančiam jo vardu ir jo naudai, gavo tam tikrą atlygį ar užmokestį; ar pardavėjas įsigyja naujas arba naudotas prekes, kad jas perparduotų, ir dėl to ši jo veikla yra reguliari, dažna ir (arba) vykdoma vienu metu su jo profesine veikla; ar visos parduodamos prekės yra tos pačios rūšies arba tokios pačios vertės, visų pirma – ar pasiūla orientuota į nedidelį prekių skaičių (žr. ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš Evelina Kamenova, C-105/17, 38, 40 punktus).
40. Remdamasis pirmiau nurodyta ESTT praktika, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, spręsdamas klausimą dėl gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, konstatavo, kad vien verslo liudijimo turėjimo faktas nesudaro pagrindo spręsti, kad fizinis asmuo veikia siekdamas verslo tikslų ir todėl gali būti laikomas verslininku (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 41 punktas).
41. Aptartos ESTT praktikos bei kasacinio teismo išaiškinimų kontekste konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada nepripažinti atsakovų verslininkais padaryta nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Nors ieškovė byloje nuosekliai kėlė klausimą dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, apeliacinės instancijos teismas nevykdė pareigos būti aktyviam procese, nepriėmęs naujų įrodymų, netyrė aplinkybių dėl atsakovų vykdomos transporto priemonių ir jų detalių pardavimo veiklos tikslo, trukmės ir tęstinumo, taip pat pelno siekimo aspekto, nevertino gaunamų iš pardavimo veiklos pajamų dydžio, kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl atsakovų, kaip sutarties šalies, pripažinimo verslininkais.
Dėl ginčui aktualaus teisinio reguliavimo
42. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas atsakovus nuo civilinės atsakomybės pardavus ieškovei Transporto priemonę, neatitinkančią pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytai L5 klasei keliamų reikalavimų, netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 4 dalį, 6.317 straipsnyje, 6.327 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 6.333 straipsnio 4, 6 dalyse nustatytus kokybės reikalavimus parduodamam daiktui, 6.363 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatytas prezumpcijas, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovės teigimu, parduodama Transporto priemonė atitiko L3 klasei nustatytas technines savybes, o ne L5 klasei keliamus reikalavimus. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad priekinių ratų centrus jungianti linija yra trumpesnė negu 460 mm; pagal L5 klasei keliamus reikalavimus, triračio motorolerio priekinių ratų centrus jungianti linija turi būti lygi ar ilgesnė kaip 460 mm.
43. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 54, 55 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
44. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Taigi, tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20 punktas).
45. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Atitinkamai teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24, 25 punktai).
46. Byloje teismų nustatyta, kad aplinkybę, jog perkama Transporto priemonė atitiko L3 klasei nustatytus reikalavimus, ieškovė iš esmės įrodinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos raštu, Lietuvos ir Vokietijos UAB ,,Tuvlita“ Vilniaus techninės apžiūros centro 2019 m. spalio 22 d. Techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. 001-1788141 bei PVM sąskaita faktūra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Lietuvos transporto saugos administracija savo išvadą grindė atlikusi ne šios konkrečios naudotos Transporto priemonės, o gamintojo pateiktų naujos transporto priemonės techninius dokumentų vertinimą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad techninės apžiūros kontrolierius neturi kompetencijos nustatyti transporto priemonės klasę, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad parduodama ginčo Transporto priemonė buvo L3 klasės. Teismai akcentavo, kad pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktuose Transporto priemonės dokumentuose, kurie pirkimo–pardavimo metu buvo perduoti ieškovei, nurodyta, jog Transporto priemonė yra L5 klasės.
47. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad, ieškovei nepateikus kitų konkrečių įrodymų, be kita ko, susijusių su atliktais remonto darbais, suponuojama išvada, jog ieškovė nepagrindė, jog atlikto remonto metu Transporto priemonės ašis buvo perdirbta taip, kad Transporto priemonės iš L3 klasės tapo L5 klasės transporto priemone. Taigi, bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, bylos šalių argumentus ir nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė iš esmės neįrodė, jog Transporto priemonė jos įsigijimo metu atitiko būtent L3 klasei nustatytus reikalavimus.
48. Pažymėtina, kad ieškovė, grįsdama Transporto priemonės priskyrimą tam tikrai klasei, ieškinyje nepagrįstai rėmėsi 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinančios Tarybos direktyvą 92/61/EEB, (toliau – Direktyva 2002/24/EB) 2 straipsnio 8 punktu, kuriame įtvirtinta, kad sudvejinti ratai – tai du prie tos pačios ašies pritvirtinti ratai, kurių sąlyčio su žeme plotų centrus jungianti linija yra trumpesnė kaip 460 mm; sudvejinti ratai laikomi vienu ratu. Ginčo sutarties sudarymo metu (2019 m. rugpjūčio 27 d.) Direktyva 2002/24/EB nebegaliojo, kita vertus, Direktyvą 2002/24/EB pakeitusio nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomo 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (toliau – Reglamentas 168/2013) 3 straipsnio 72 punkte įtvirtinta analogiška sudvejintų ratų sąvokos nuostata.
49. Vis dėlto byloje nėra esminis klausimas, koks yra Transporto priemonės konkretus priekinius ratus jungiančios ašies ilgis. Atsižvelgiant į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų visumą, nuosekliai akcentuojamos aplinkybės dėl galimybės vairuoti Transporto priemonę turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą svarbą, spręstina, kad esminis klausimas nagrinėjamoje byloje yra tai, ar ieškovės įsigyta Transporto priemonė priskirtina kategorijai, kuriai priklausančias transporto priemones galima vairuoti turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
50. Remiantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų, patvirtintų 2008 m. gruodžio 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2B-479 (2019 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 2BE-137 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 14 d.), 5 punktu, kategorijai L priskiriamos transporto priemonės, turinčios mažiau kaip keturis ratus.
51. Nurodytų Reikalavimų 5.3 papunktyje nustatyta, kad L3 klasei priskirtina dviratė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub. cm ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 50 km/h; pagal 5.5 papunktį L5 klasei priskiriama triratė transporto priemonė su simetriškai išdėstytais ratais, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 1000 kg, variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub. cm ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 50 km/h. Reikalavimų 5.10 punkte įtvirtinta, kad L5e klasei priskiriama triratė transporto priemonė su simetriškai išdėstytais ratais, kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub. cm ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
52. Minėto Reglamento 168/2013 3 straipsnio 69 punkte įtvirtinta, kad motorinis triratis – variklinė triratė transporto priemonė, atitinkanti L5e kategorijos transporto priemonių klasifikavimo kriterijus.
53. Atkreiptinas dėmesys, kad B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, be kita ko, suteikia teisę vairuoti AM kategorijos mopedus, taip pat L5e klasės triračius motociklus, jeigu B kategorijos vairuotojo pažymėjimas įgytas iki 2013 m. sausio 18 d. ir vairuotojo pažymėjime įrašytas kodas 79.03 (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1539 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d.) 23 straipsnio 4 dalies 1 punktas, Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 1V-276 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d.), 24.9 papunktis).
54. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ginčo Transporto priemonę būtų galima vairuoti tik jei ši būtų registruota kaip L5e klasės.
55. Svarbu pažymėti, kad trečiasis asmuo UAB „Ekspertorija“ atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodė, jog naudotos transporto priemonės iš ne ES šalies, atliekant individualų patvirtinimą, koduojamos pagal Reikalavimų nuostatas. Kadangi ginčo Transporto priemonė savo konstrukcijoje turi tris simetriškai išdėstytus ratus ir yra triratė, be to, Transporto priemonė neturi Europos Bendrijos tipo patvirtinimo numerio, yra naudota ir įvežta iš ne ES šalies, ji negali būti priskirta prie L5e klasės transporto priemonių, todėl ji buvo priskirta prie L5 klasės transporto priemonių.
56. Nors sutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad ieškovė neįrodė, jog įsigyjama Transporto priemonė atitiko L3 klasei nustatytus reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, remdamiesi deklaratyviu argumentu, jog ieškovė atskirai neginčijo trečiojo asmens UAB „Ekpertorija“ Techninės ekspertizės pažymos, iš esmės nenagrinėjo, ar Transporto priemonė galėjo būti priskirta L5e klasei, o ne L5 klasei, kaip buvo nurodyta minėtoje Techninės ekspertizės pažymoje. Atitinkamai byloje liko neįvertinta bylai reikšminga aplinkybė, ar ieškovės įsigyjama Transporto priemonė gali būti vairuojama turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kaip buvo nurodyta atsakovų skelbime.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
57. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovai nelaikytini verslininkais, nenustatė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nevykdė pareigos būti aktyviam procese, kai šalių ginčas galimai kilęs iš vartojimo teisinių santykių, nepagrįstai nepriėmė ieškovės naujų įrodymų, kurie galėjo turėti reikšmę sprendžiant dėl ginčo pobūdžio, taip pat nenagrinėjo, ar ginčo Transporto priemonė atitiko sutarties sąlygas, todėl pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties teisinį reglamentavimą, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų nurodytais aspektais.
58. Minėtų aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Kadangi pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas pats faktinių aplinkybių nenustato, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, nustatyti ir įvertinti: 1) ar atsakovai ginčo sutarties prasme laikytini verslininkais, o šalių sudaryta sutartis laikoma vartojimo sutartimi; 2) ar ginčo sutarties dalykas atitiko sutarties sąlygas, t. y. ar buvo galimybė ginčo Transporto priemonę registruoti kaip L5e klasės, o jei nebuvo (jei priskiriama L5 klasei), ar pardavėjai pagrįstai nurodė skelbime, pateikdami informaciją apie parduodamą Transporto priemonę, kad Transporto priemonę galima vairuoti turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
59. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 3327,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme (už kasacinio skundo parengimą), atlyginimą. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2021 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DP21-132 ir 2021 m. spalio 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 837709. Taip pat, bylos duomenimis, pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 32 Eur žyminio mokesčio.
60. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą), atlyginimą. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2021 m. balandžio 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 209 ir 2021 m. balandžio 22 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 835378.
61. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertorija“ prašo priteisti iš ieškovės 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą), atlyginimą. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NL-21-017 ir 2021 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymą.
62. Kasacinis teismas patyrė 13,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
63. Kadangi byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė