Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-571-283-2013].docx
Bylos nr.: I-571-283/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio miesto apylinkės teismas 191444076 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
Teisės aktų viešojo ar vidaus administravimo srityje reglamentuojami teisiniai santykiai
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Skundo priėmimas
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas

 

Administracinė byla Nr. I-571-283/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00194-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 38.; 74.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 23 d.

Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir I. K. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies bei palūkanų priteisimo atsakovui Panevėžio miesto apylinkės teismui,

 

n u s t a t ė:

 

proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos ir atsakovo atstovai pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 50, 52).

Pareiškėjos G. K. ir I. K., Panevėžio apylinkės teismo teisėjos,  skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamos iš atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo priteisti: 1) nesumokėtą atlyginimo dalį už darbą poilsio bei švenčių dienomis: G. K.  – 2 711,52 Lt, I. K. – 814,32 Lt; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 2-6). Pareiškėjos skunde nurodė, kad jos 2012 – 2013 m. laikotarpiu pagal Panevėžio miesto apylinkės  teismo pirmininko pavaduotojo patvirtinus grafikus budėdavo švenčių bei poilsio dienomis. Pareiškėja I. K. švenčių bei poilsio dienomis budėjo 12 valandų, o pareiškėja G. K. – 36 valandas. Pareiškėjos 2013-06-17 prašymu išmokėti priklausantį darbo užmokestį kreipėsi į atsakovą, tačiau jų prašymas nebuvo patenkintas. G. K. ir I. K. reikalavimą priteisti nesumokėtą atlyginimo dalį už darbą poilsio bei švenčių dienomis grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) 2011-02-14 nutarimu, kuriame buvo konstatuota, jog Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau - Teisėjų atlyginimų įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas dar 2009-12-11 nutarime išaiškino, jog asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad šis atlyginimas būtų sumokėtas nustatytu laiku. Tokia nuostata kildinama ir iš Konstitucijos 48 straipsnio, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ( toliau - Teismų įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies, numatančių teisingą apmokėjimą už darbą bei teisėjo socialines garantijas, atitinkančias jo statusą ir užtikrinančias jo nepriklausomumą, įskaitant ir ekonominį. Pareiškėjų teigimu, apmokėjimas teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra sureguliuotas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, turi būti tiesiogiai taikomos Konstitucijos 48 straipsnio  1 dalies nuostatos bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos, reglamentuojančios panašius teisinius santykius. Pareiškėjos pažymėjo, kad  Teisėjų taryba, pagal Teisėjų atlyginimo įstatymo  6 straipsnio  2 dalį, atsakinga už priemokų nustatymo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką, 2011 m. rugsėjo 9 d. protokoliniu nutarimu rekomendavo teismams taikyti DK normas, apmokant teisėjų viršvalandinį darbą, darbą švenčių ir poilsio dienomis. Nurodė, kad DK 194 straipsnio 2 dalis nustato, jog už darbą poilsio ir švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjos prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis (b. l. 2-6).

Atsakovas Panevėžio apylinkės teismas atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti  darbo užmokestį  už darbą poilsio ir švenčių dienomis 2012 ir 2013 metais, pripažino, kad pareiškėjoms  už darbą poilsio ir švenčių dienomis per 2012-2013 metų laikotarpį nėra apmokėta. Nurodė, kad teisėjų atlyginimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto pagal valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Panevėžio miesto apylinkės teismas atlyginimą pareiškėjoms mokėjo, laikydamasis Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) nustatytos teisėjų atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Atsakovas pripažino, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog apmokėjimas teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą švenčių ir poilsio dienomis Teisėjų atlyginimo įstatymu nėra sureguliuotas, reikia taikyti DK normas, reglamentuojančias apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą švenčių ir poilsio dienomis. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjoms priteistino darbo užmokesčio dydžio, nurodė, kad, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo parengtus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pareiškėjos pagal nustatytą grafiką budėjo namuose, todėl nustatant apmokėtiną laiką, būtina vadovautis DK 155 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, jog budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau pusei laiko. Pasisakydamas dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, Panevėžio miesto apylinkės teismas nurodė, kad pareiga mokėti įvardintas palūkanas yra siejama su atsakovo, kaip skolininko, kalte. Atsakovo kaltės dėl to, kad nėra tinkamai sureguliuotas teisėjų viršvalandinio darbo, darbo švenčių ir poilsio dienomis  apmokėjimas, nėra, be to, atsakovui nuo Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d nutarimo įsigaliojimo nėra skirtas papildomas finansavimas. Panevėžio miesto apylinkės teismas pabrėžė, kad jis negali būti laikomas tinkamu atsakovu administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą, nes yra išlaikomas ir finansuojamas iš valstybės skiriamų piniginių lėšų. Už šių  lėšų paskirstymą atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kurios ir turėtų būti atsakovėmis (b. l. 17-19).

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos G. K. ir I. K. yra Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo  2011-11-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. sausio – kovo mėn., grafikų patvirtinimo“, 2012-01-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. balandžio - birželio mėn., grafikų patvirtinimo“, 2012-05-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. liepos-rugpjūčio mėn., grafiko patvirtinimo“, 2012-06-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn., grafiko patvirtinimo“, 2012-11-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių  ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2013 m. sausio – kovo mėn., grafiko patvirtinimo“, 2013-02-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2013 m. balandžio-birželio mėn., grafikų patvirtinimo“, 2013-05-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2013 m. liepos-rugsėjo mėn., grafikų patvirtinimo“ buvo patvirtinti teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis, tarp jų – ir pareiškėjų, budėjimo grafikai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. (b. l. 24-30). Pateiktų 2012-2013 metų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad pareiškėjos 2012-2013 metais budėjo pagal patvirtintus grafikus poilsio ir švenčių dienomis (b. l. 31-38).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjų, pirmosios instancijos teismo teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas švenčių bei poilsio dienomis, darbo apmokėjimo.

Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas. Šio  įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad  priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino „Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą“, kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Tuo atveju, jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos, vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis BPK, CPK bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką, o 4 punktu nustatoma, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla, arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus). Teisėjų taryba 2009-04-24 nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5 ir 6 punktuose nustatė ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarką, pagal kurią, teisėjo pagal nustatytą tvarką dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, išvykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti; informaciją apie darbą po teismo darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo laiką, taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įrašo teisėjas. Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>„ konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam BPK, CPK ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai.

Konstatuojama, kad byloje nagrinėjamo ginčo metu teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarka nebuvo pakeista. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokioje situacijoje, kai taikytinos viena Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies  nuostata dėl teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo Konstitucinio Teismo nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, o kita nuostata dėl tokio apmokėjimo ribojimo - pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir kai įstatymų leidėjas nėra pašalinęs Konstitucinio Teismo nurodyto šios teisės normos trūkumo, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, būtina tiesiogiai taikyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, o įstatymo lygmeniu – taikyti įstatymų normas, reglamentuojančias panašius teisinius santykius (2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-677/2013). Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad Teismų įstatymas teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo klausimo nereguliuoja, o į Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnyje nurodytą teisėjų atlyginimo sampratą apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis nepatenka, todėl apskaičiuojant teisėjams priklausantį atlyginimą už jų dirbtą darbą poilsio ir švenčių dienomis, taikytinos DK 194 straipsnio nuostatos dėl darbo poilsio arba švenčių dienomis apmokėjimo.

Taip pat, atsižvelgus į Teismų įstatyme, Teisėjų atlyginimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad šie teisės aktai teisėjų budėjimo namuose nereglamentuoja. Todėl ginčo teisiniams santykiams sureguliuoti taikytinos DK 155 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų budėjimą namuose. DK 155 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti, kad bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas budėjimas yra papildomas darbas įmonės interesais, už jį darbo sutartyje nenustatytas apmokėjimas, todėl jis teisiškai reguliuojamas kaip faktiškai dirbtas darbas DK 155 straipsnio nustatyta tvarka (2010 m. gruodžio 21  d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2010). Teismo nuomone, aplinkybės, kad pareiškėjos pagal nustatyta tvarka patvirtintus darbo grafikus poilsio ir švenčių dienomis privalo būti namuose bei įpareigojimas būti pasiekiamoms, kad esant reikalui galėtų atlikti ikiteisminio tyrimo funkcijas, atitinka budėjimo namuose sąvoką.

Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos turi teisę gauti atlyginimą už budėjimus namuose šventinėmis ir poilsio dienomis.

DK 194 straipsnio  2 dalis nustato, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 155 straipsnio 3 dalis numato,  kad  už budėjimą namuose apmokama kaip už viršvalandinį darbą, o   pagal 193 straipsnį  už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. DK 155 straipsnio 2 dalis nustato, kad budėjimas namuose prilyginamas  ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

Spręsdamas dėl pareiškėjoms priklausančių atlyginimų  už budėjimus namuose švenčių ir poilsio dienomis dydžių, teismas remiasi Panevėžio miesto apylinkės teismo  parengto 2013-10-09 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Darbo užmokesčio paskaičiavimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, budėjimus namuose 2013-2013 m.“, pareiškėjoms pateiktų 2013-06-25 pažymų „Dėl vidutinio valandinio atlyginimo“ bei  teismui pateiktos  Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų mėnesinio ir vidutinio darbo užmokesčio  2012-2013 m. suvestinės duomenimis ( b. l. 7,8, 38, 55). Atsakovo  2013-10-09 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pareiškėjoms susipažinti (b. l. 55). Pareiškėjos jokių atsikirtimų ir argumentų dėl atsakovo pateikto apskaičiavimo ar savarankiškai atliktų apskaičiavimų nepateikė. Taigi teismas sprendžia, kad pareiškėjos atsakovo pateiktų  duomenų neginčija ir su jais sutinka. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti  aukščiau įvardintame Panevėžio miesto apylinkės teismo rašte pateiktu apskaičiavimu apie pareiškėjoms priklausančių atlyginimų  už budėjimus namuose švenčių ir poilsio dienomis dydžius. Panevėžio miesto apylinkės teismo apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo patvirtintų teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis, darbo grafikų ir  darbo laiko apskaitos žiniaraščių  duomenimis, 2012 m. sausio mėn. - 2013 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu pareiškėja G. K. budėjo šiomis poilsio ir švenčių dienomis: 2012 metų kovo mėn. 3 ir 4 dienomis, spalio mėn. 6 ir 7 dienomis, gruodžio mėn. 24 d., 2013 metų sausio mėn. 5 ir 6 dienomis, balandžio mėn. 27 ir 28 dienomis (b. l. 24, 27-29), o  pareiškėja I. K. -  2012 metų kovo mėn. 17 ir 18 dienomis, balandžio mėn. 7 ir 8 dienomis, liepos mėn. 6 dieną, 2013 metų  vasario mėn. 9 ir 10 dienomis, gegužės mėn. 18 ir 19 dienomis ir liepos mėn. 20 ir 21 dienomis (b. l. 24-26, 28-30). 

Tokiu būdu, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjų skyrimą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus švenčių ir poilsio dienomis, atsakovo pateiktus duomenis apie pareiškėjoms apskaičiuotą priklausantį  gauti atlyginimą ir remiantis aukščiau įvardintomis  DK 194 straipsnio  2 dalies, 155 straipsnio 2 dalies, 193 straipsnio ir  186 straipsnio 2 dalies  nuostatomis, daroma išvada, kad už budėjimus namuose poilsio ir švenčių dienomis  2012 m. sausio mėn. – 2013 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu G. K. priteistina 2 108,96 Lt, o I. K. – 678,60 Lt.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl subjekto, atsakingo už pareiškėjų budėjimo namuose poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimą,  vadovaujasi Lietuvos  vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika administracinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai  dėl  teisėjų  viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo. Lietuvos  vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų mokėjimo dvišaliai teisiniai santykiai susiklosto tarp šių išmokų mokėtojo – teismo  ir  gavėjų – šio teismo teisėjų, konkrečiu atveju – tarp Panevėžio miesto apylinkės teismo ir pareiškėjų. Kadangi Teismų įstatymas ir Teisėjų atlyginimų įstatymas šių teisinių santykių  tinkamai nereglamentuoja, jie yra prilyginami DK reglamentuojamiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio.  Lietuvos  vyriausiasis administracinis teismas  taip pat  atkreipė dėmesį, kad teismo, kaip atsakovo, procesinę padėtį lemia ir Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata dėl teismo pareigos tinkamai apskaičiuoti teisėjų viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis bei, nors Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu ir apriboto, tokio darbo apmokėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-638/2005; 2013 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-698-013; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-677/ 2013 ).

Taip pat pareiškėjos prašė priteisti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Įvardintas pareiškėjų reikalavimas atmetamas. Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs teisėjų darbo teisinių santykių, kurių reglamentavimui taikomos DK nuostatos, srityje, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos palūkanos taikomos civilinių teisinių santykių srityje. Taigi pareiškėjų prašymas dėl palūkanų priteisimo nuo piniginių sumų, kurių mokėjimas kyla iš teisėjo darbo santykių, nėra pagrįstas teisės normomis, todėl netenkinamas.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio  4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai G. K. iš atsakovo Panevėžio  miesto apylinkės teismo 2 108,96 Lt (du tūkstančius vieną šimtą aštuonis litus ir 96 ct) už budėjimą švenčių ir poilsio dienomis 2012  m. sausio mėn. – 2013 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu. 

Priteisti pareiškėjai I. K. iš atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo  678,60 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus ir 60 ct) už budėjimą švenčių ir poilsio dienomis  2012  m. sausio mėn. – 2013 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu. 

Kitą pareiškėjų skundo dalį  atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja                                                                                                      Dalytė Zlatkuvienė

 

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 194 str. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis
  • DK 155 str. Budėjimas
  • BPK
  • CPK
  • 3K-3-547/2010
  • DK 186 str. Darbo užmokestis
  • CK6 6.210 str. Palūkanos