|
Civilinė byla Nr. 2-1861/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 126.3
|

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno
ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės
„Stogo dangų arsenalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010
m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6974-232/10, kuria pagal
ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Inox Trade“ direktoriaus P. P. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės
bendrovės „Stogo dangų arsenalas“ ieškinius uždarajai akcinei bendrovei „Inox
Trade“ iškelta bankroto byla, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pagal ieškovų
UAB „Inox Trade“ direktoriaus P. P. ir
BUAB „Stogo dangų arsenalas“ ieškinius iškėlė atsakovui nemokiai UAB „Inox
Trade“ bankroto byla ir nutarė atlikti kitus, su bankroto bylos iškėlimu
susijusius veiksmus. UAB „Inox Trade“ direktorius atsakovo bankroto
administratoriumi siūlė skirti UAB „Top Consult“. Kitas ieškovas (BUAB „Stogo
dangų arsenalas“) atsakovo bankroto administratoriumi siūlė paskirti Žydrę
Judickienę. Teismas atsižvelgęs į tai, kad kandidatas UAB „Top Consult“ yra
mažiau užimtas ir jo įmonė, skirtingai nei kito kandidato, yra registruota tame
pačiame mieste kaip ir atsakovas, dėl ko, paskyrus šį kandidatą, susidarytų
mažesnės atsakovo administravimo sąnaudos, UAB „Inox Trade“ bankroto
administratoriumi paskyrė UAB „Top Consult“.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
BUAB „Stogo dangų arsenalas“ dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą,
kuriuo prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria UAB „Inox Trade“
bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Top Consult“ ir UAB „Inox Trade“
bankroto administratoriumi paskirti Žydrę Judickienę. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2010 m. gegužės 4 d. UAB „Inox Trade” (duomenys
neskelbtini) buvo D. B.,
UAB „Linoksa“ (duomenys neskelbtini) D.
B. sutuoktinė. Tarp UAB „Linoksa“ ir UAB „Inox Trade“ buvo sudarytos
dvi reikalavimo perleidimo sutartys (2010 m. gegužės 7 d.), pagal kurias UAB
„Linoksa“ perleido kreditorinius reikalavimus įmonėms BUAB „Stogo dargų
arsenalas“ ir BUAB „MBR baldai“ atsakovui. Tikėtina, kad buvo sudarytos dar
kelios reikalavimų perleidimo sutartys. Taigi, UAB „Inox Trade“ vadovas iki
kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atliko nesąžiningus veiksmus
pabloginant UAB „Inox Trade“ turtinę padėtį.
2. Atsakovo turtas yra debitoriniai įsiskolinimai 855 974 Lt sumai. Šiuolaikinių
technologijų amžiuje nėra svarbu, kad administratorius būtų iš tos pačios
vietovės kaip ir administruojama įmonė. Be to, administratoriaus darbo laikas
neribotas, todėl didesnis užimtumas nėra svarbi aplinkybė skiriant
administratorių.
3. BUAB „Stogo dangų arsenalas“ yra didžiausias atsakovo kreditorius,
turintis 99,94 procento visų kreditorinių reikalavimų. Aplinkybė,
kad didžiausias kreditorius nesutinka su paskirtuoju atsakovo
administratoriumi, gali nepagrįstai trukdyti bankroto procesą, lemti interesų
konfliktą ar net sukelti žalingų pasekmių įmonei ir jos kreditoriams (Lietuvos
apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 8-328/2006).
4. Prielaidas abejoti paskirto administratoriaus tinkamumu sudaro tai,
kad jį siūlė pats atsakovo vadovas, kuris ir kreipėsi į teismą dėl bankroto
bylos iškėlimo. Paskirtasis administratorius turės pareigą patikrinti
bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių
laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir reikšti ieškinius dėl sandorių,
priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė
negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo jo netenkinti.
Nurodo šiuos argumentus:
1. Atskirajame skunde esančios nepagrįstos užuominos ir spėjimai neturi
nieko bendro su administratoriaus paskyrimo klausimu.
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad reikalavimo perleidimo sutartimi,
kuria UAB „Inox Trade“ perėmė iš UAB „Linoksa“ reikalavimo teisę į BUAB „Stogo
dangų arsenalas“, buvo pabloginta atsakovo padėtis. Atvirkščiai, atsakovo
finansinė padėtis pagerėjo, nes reikalavimo teisę į 537 942,85 Lt atsakovas įgijo
už 485 148,57, t.y. už mažesnę sumą. Atsiskaitymas tarp UAB „Inox Trade“ ir UAB
„Linoksa“ įvyko tarpusavio reikalavimų įskaitymu.
3. Bankroto administratoriaus skyrimo kriterijai, teisės ir pareigos yra
nustatyta teisės aktuose bei teismų praktikoje. Preziumuojama, kad asmuo,
turintis teisę verstis bankroto administravimo veikla, žino savo teises ir
pareigas, tarp jų – patikrinti įmonės sandorius.
4. Bankroto procese kreditorių reikalavimų tenkinimas yra tik vienas iš
tikslų. Taip pat paminėtini siekis išlaikyti pusiausvyrą derinant kreditorių ir
skolininko interesus, siekti bankroto proceso operatyvumo, viešojo intereso
gynimo tikslas.
5. Skirdamas atsakovo administratoriumi būtent UAB „Top Consult“
apygardos teismas teisingai įvertino ir atsižvelgė į tinkamiausiam kandidatui
parinkti svarbius kriterijus (užimtumą, buvimo vietą).
6. Nutartis, kuria remiasi apeliantas, priimta byloje, kurioje buvo
pateikti įrodymai apie administratoriaus galimą nesąžiningumą.
7. Atsakovo vadovas kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
atsakovui, kai jis tapo nemokus ir siūlydamas bankroto administratoriaus
kandidatūrą veikė pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas
bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju,
jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų
reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio
25 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 2-2087/2010, Lietuvos
apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1888/2010, Lietuvos
apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1373/2010 ir kt.).
Apeliantas duomenų, kad paskirtasis administratorius neatitiktų ĮBĮ nustatytų
reikalavimų, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Kolegija pažymi ir tai, kad,
vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, teismas, skirdamas bankroto administratorių,
privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo
negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11
straipsnio 4 dalis), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei
sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę,
tarp jų, ir tai, ar nemokios įmonės valdymo organų pasiūlytos kandidatūros
paskyrimas tos įmonės bankroto administratoriumi nesukuria teisinių prielaidų
įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto
priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus, kadangi įstatymas
bankroto administratorių įpareigoja ginti visų kreditorių bei pačios
bankrutuojančios įmonės interesus ir tikrinti įmonės veiklą (per ne mažesnį
kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo), aiškinti bankroto
priežastis, išreikalauti įmonės turtą iš skolininkų ir nuostolius iš kaltų
asmenų (ĮBĮ 11 straipsnis).
Šioje byloje apeliantas ginčija teismo paskirtą
atsakovo bankroto administratoriaus kandidatūrą, abejodamas, ar ji yra tinkama,
kadangi buvo pasiūlyta atsakovo vadovo, esant aplinkybėms, leidžiančioms
įtarti, kad atsakovo finansinė padėtis iki kreipimosi į teismą dėl bankroto
bylos iškėlimo atsakovui, galimai buvo sąmoningai bloginama.
Teismas neturi galimybės vienareikšmiškai
įvertinti, ar atskirajame skunde minimi reikalavimo perleidimo sandoriai yra
atsakovui naudingi, pagerinantys jo padėtį, ar pabloginantys. Atsiliepime į
atskirąjį skundą nurodyta, kad reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Inox
Trade“ perėmė iš UAB „Linoksa“ 537 942,85 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Stogo
dangų arsenalas“ už 485 148,57. Taigi, viena vertus, sandoris atsakovui galimai
naudingas, kadangi už mažesnės sumos įskaitymą perimta didesnė reikalavimo
teisė. Kita vertus, reikalavimo teisė yra perimta į bankrutuojantį subjektą,
todėl, viena, ši reikalavimo teisė galės būti realizuota tik po tam tikro laiko
(skolininko bankroto proceso eigoje ĮBĮ nustatyta tvarka), antra, yra reali
rizika, kad naujasis kreditorius UAB „Inox Trade“ neturės galimybių perimtą
reikalavimo teisę realizuoti pilna apimtimi (bankrutavus skolininkui ir
realizavus jo turtą, jeigu gautų lėšų nepakaks visiems kreditorių reikalavimams
patenkinti, jie bus tenkinami iš dalies ĮBĮ nustatyta tvarka ir eiliškumu). Tiek
šios reikalavimo sutarties, tiek kitų atskirajame skunde minėtų sutarčių
turinio įvertinti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, kadangi sutartys
į bylą nepateiktos, procesiniuose dokumentuose apie jas taip pat pateikta mažai
duomenų, tačiau, kolegija pažymi, kad tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui
šių sutarčių turinio įvertinimas neturi esminės reikšmės.
Bet kuris bankroto administratorius
veikia vadovaudamasis teisės aktais. Bet kuris iš bankroto administratorių turi
ĮBĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtintas pareigas ir teises. Tarp bankroto
administratoriaus pareigų – pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės
sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto
bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame
teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių
turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo
negaliojančiais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Taigi, nepriklausomai nuo to, kuris
kandidatas paskiriamas atsakovo bankroto administratoriumi, jis turi tas pačias
pareigas bei teises. Bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius savo
kaip administratoriaus veikloje yra nepriklausomas nuo jo kandidatūrą ĮBĮ
nustatyta tvarka pasiūliusio asmens, ar tai būtų bankrutuojančios įmonės
vadovas, ar kreditorius. Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto ir atskirojo skundo
nagrinėjimo metu galiojančio Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių
elgesio kodekso (toliau – kodeksas) 10 punkte nustatyta, kad administratorius,
atlikdamas procedūras, turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios asmenų
įtakos. Šiame kodekse įtvirtintų principų (kodekso 11 punktas) laikymasis taip
pat užtikrina, kad, nepriklausomai nuo to, kas pasiūlė bankroto
administratoriaus kandidatūrą, administratorius sieks, kad jo veikla atitiktų
bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus bei sudarytų sąlygas
teismui tinkamai nagrinėti bylą (kodekso 8 punktas).
Šioje byloje nagrinėjama situacija, kai bankrutuojančios
įmonės kreditorius abejoja įmonės vadovo veiksmų atitikimu įmonės interesams. Vien
ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo abejoti ir paskirto administratoriaus
kandidatūra vien todėl, kad ją pasiūlė galimai įmonės finansinę padėtį bloginęs
vadovas. Pastebėtina, kad atsakovo vadovas pats kreipėsi į teismą dėl bankroto
bylos atsakovui iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.) ir, kaip to reikalauja įstatymas,
pasiūlė atsakovo bankroto administratoriaus kandidatūrą (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Pirmosios
instancijos teismas įvertino byloje pasiūlytas atsakovo bankroto
administratoriaus kandidatūras ir motyvuotai paskyrė atsakovo vadovo pasiūlytą
kandidatą.
Teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui
svarbu nustatyti, ar yra priežasčių prielaidoms, kad atsakovo vadovas pasiūlė,
o teismas paskyrė šališką bankroto administratorių. Atskirajame skunde
nurodytos aplinkybės yra susiję tik su atsakovo vadovo galimai atsakovui
finansiškai nenaudingais veiksmais, tačiau jos neduoda pagrindo abejoti
paskirto atsakovo administratoriaus objektyvumu, nešališkumu, nepriklausomumu,
galimybe tinkamai administruoti atsakovą.
Galiausiai
pastebėtina, kad, jeigu ateityje bus nustatyta, jog paskirtasis
administratorius pareigas atlieka netinkamai, jis ĮBĮ nustatyta tvarka galės
būti atstatytinas (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.). Šiuo bankroto bylos nagrinėjimo
etapu tokių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti pagrįstą ir
teisėtą bei motyvuotą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas
išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1
punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Teisėjai
Algirdas
Gailiūnas
Kazys
Kailiūnas
Donatas
Šernas