Civilinė byla Nr. e2-8-1080/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35503-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 16 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei S. N.,

atsakovų atstovams advokatas Aleksandr Gogolev, advokatui Matynui Žilinskui, T. M.

trečiųjų asmenų atstovams advokatui Matynui Žilinskui, Ž. S.,

liudytojui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „CTLF“, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Arch-1“ dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, A. P., AS „If P&C Insurance”, veikiantis per Lietuvos filialą.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašo:

1.1       pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. išduotą statybos leidimą Nr. 119/13-2291;

1.2       Įpareigoti UAB „CTLF“ per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos ir UAB „Arch-1“ lėšomis pašalinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas statybos leidimas Nr. 119/13-2291, padarinius – nugriauti statinį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

1.3       Jei UAB „CTLF“ per prašomą terminą neįvykdys 2 punkte nurodyto reikalavimo, įpareigoti atsakovę mokėti po 30 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo;

1.4       Teismo sprendime nustatyti, kad UAB „CTLF“ per 6 mėnesius savo lėšomis nepašalinus statybos, atliktos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas statybos leidimas Nr. 119/13-2291, padarinių, t.y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ir sutvarkyti statybvietę ieškovė UAB „CTLF‘ lėšomis.

2.       Ieškinyje ieškovė nurodo, kad vykdydama pareigą atlikti teisės aktuose nustatytą statybos valstybinės priežiūros funkciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 32 straipsniu, 33 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymo) 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei kitomis teisės normomis atliko patikrinimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-08-09 išduoto statybos leidimo Nr. 119/13-2291 ir vykdomų statybų teisėtumo. 2016-07-29 surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-62 (toliau – Aktas), patikrinimo išvadose nurodyta, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. Anot ieškovės, Projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų reglamento reikalavimus, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius. Ieškovės nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – VMSA) patikrinusi ir pritarusi projektui, taip pat išduodama statybą leidžiantį dokumentą, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, dėl ko statybos leidimas išduotas neteisėtai. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija taip pat netinkamai vykdė savo funkcijas pritardama projektui, kurio sprendiniai pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamento reikalavimus, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius. Pagal projektuotojo UAB „Arch-1“ parengtą projektą VMSA UAB „CTLF“ išdavė statybos leidimą, kuriuo buvo leista statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą, kategorija – neypatingas. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytos Pavilnių regioninio parko specialiosios žemės naudojimo sąlygos: nacionaliniai ir regioniniai parkai, geologiniai draustiniai. Žemės sklypas yra Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje. Lyglaukių geomorfologinio draustinio tikslas yra išsaugoti ilgus erozinius atragius, sudarančius sudėtingą atragių sistemą. Lyglaukių geomorfologinis draustinis yra gamtinis draustinis, Projekto sudėtyje esančiame žemės sklypo plane matyti, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gretimų sklypų reljefas yra nelygus, gyvenamas namas šiame sklype suprojektuotas arčiau nei 50 m. nuo greta esančio šlaito, kurio nuolydis didesnis nei 15 laipsnių, viršutinės briaunos. Žemės sklype iki 2013-02-05 buvo įregistruotas gyvenamasis namas, kadastro byloje nurodytas 280 kub.m. tūris, o suprojektuoto statinio projekto bendrųjų rodiklių lentelėje numatytas gyvenamojo namo tūris 1 856,50 kub.m. Taigi projektuojant gyvenamąjį namą akivaizdžiai didinamas jo tūris, nors tai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punktui. Žemės sklypas patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo zoną, kurioje sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje turi būti išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus. Žemės sklype buvo registruotas vienas gyvenamasis namas ir lauko tualetas, 2013-02-05 išregistruoti. Duomenų apie kitus statinius nėra. Suprojektuotu gyvenamuoju namu pakeistas plotas ir aukštingumas. Išregistruotas namas buvo 64,64 kv.m. ploto, 4,3 m. aukščio, o suprojektuotas 504,39 kv.m. ploto, 9,32 m. aukščio gyvenamasis namas. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamentai numato, kad maksimalus leistinas užstatymo intensyvumas neurbanizuotose teritorijose yra 0,2, maksimalus sklypo užstatymo plotas - 300 kv.m. Suprojektuoto statinio intensyvumas – 0,56, užstatymo plotas 341 kv.m. Šie rodikliai akivaizdžiai viršija reglamentų nustatytus leistinus rodiklius. VMSA ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija negalėjo pritarti projektui ir negalėjo būti išduotas statybos leidimas. 

3.       Ieškovė atkreipia dėmesį, kad prie neteisėtai išduoto statybos leidimo tiesiogiai prisidėjo ir projektuotojas UAB „Arch-1“, kuris pagal statytojo sumanymą, rengdamas statinio projektą, prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas. Projektuotojas matydamas, kad projektuojant norimą statinį pažeidžiami Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 m. reglamento reikalavimai, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai, taip pat laikytinas atsakingu dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turi būti šalinami neteisėtos statybos padariniai.

4.       Taip pat teigia, kad pagal LVAT praktiką gintino viešojo intereso objektu įvardinamas ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų administracinių aktų neprieštaravimas teisės normoms. Ieškovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ginti viešąjį interesą.

5.       Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimas yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, todėl tikslinga siekiant panaikinti statybos leidimo galiojimą, kartu šalinti ir statybos padarinius. Teigia, kad ieškovė ieškinio reikalavimus suformulavo vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-20 nutartimi civilinėje Nr. e3K-3-250-915/2018 .

6.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį pritaikius ieškinio senatį ir/arba kaip nepagrįstą.

7.       Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir aplinkybėmis;

7.1.        Inspekcija nenurodo, kokiu pagrindu buvo atliktas leidimo patikrinimas. Inspekcija negalėjo tikrinti leidimo savo planinių patikrinimų metu, kadangi nuo leidimo išdavimo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Inspekcija taip pat praleido ir kreipimosi į teismą terminus. Inspekcija patikrinimo aktą surašė 2016-07-29, o ieškinį teismui pateikė 2016-09-29, t.y. praleidus terminą. Inspekcija nenurodo termino praleidimo priežasčių.

7.2.       Atsakovė negali būti pripažinta atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus išduodant leidimą, kadangi jį išdavė teisėtai ir pagrįstai, esant galiojantiems Direkcijos suderinimams ir išduotoms 2012-11-19 specialiosioms projektavimo sąlygoms statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomojoje teritorijoje Nr. 29-31, taip pat Direkcijos 2012-11-15 aprobuotiems projektiniams pasiūlymams Nr. 35-62. Atsakovė vadovaujasi  Direkcijos už saugomų teritorijų apsaugą atsakingos institucijos suderinimais ir išduotais specialiais aktais, t.y. specialiosiomis projektavimo sąlygomis ir aprobuotais projektiniais pasiūlymais, ir netikrina Direkcijos pagal kompetenciją atliktų veiksmų teisėtumo.

7.3.       Direkcijos išduotos saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai konkrečiam statinio projektui yra esminis dokumentas, kurio pagrindu rengiami ir derinami statybos projektai saugomose teritorijose, todėl išduotoms specialiosioms projektavimo sąlygoms ir pritarta projekto sprendiniams, atsakovė neturėjo abejoti dėl projekto sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams ir neturėjo pagrindo neišduoti statybos leidimo.

7.4.        Statytojas įsigijo neužstatytą žemės sklypą, todėl STĮ draudimas didinti statinio tūrį šlaituose negali būti taikomas, kadangi leidimas išduotas naujo statinio statybai, o ne jau pastatyto statinio parametrų keitimui.

7.5.       Pažymi, kad Inspekcija neteisingai skaičiuoja statybos sklypo užstatymo intensyvumo rodiklį, kadangi lygina viso ginčo statinio bendrąjį plotą su visu statybos žemės sklypo plotu. Pagal statybos leidimą yra statomas vieno aukšto su cokoliniu aukštu vienbutis gyvenamasis pastatas. Pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimą ieškovė apskaičiuodama užstatymo intensyvumą pagal projekto sprendinius, negalėjo vertinti cokolinio aukšto ploto.

7.6.        Nėra aišku, kokiu būdu ieškovė apskaičiavo, kad statybos žemės sklypo užstatymas yra 341 kv.m., nors projekte (bendrųjų rodiklių lentelėje) yra aiškiai nurodyta, kad sklypo užstatymas su terasa siekia 263,06 kv.m., t.y. neviršija Vilniaus miesto teritorijos bendrame plane iki 2015 m. nustatyto dydžio.

7.7.       Siekiant statyti naują statinį ir gauti tam reikalingą leidimą, pareiga užtikrinti, jog laikomasi teisės aktų reikalavimų, tenka statytojui ir statybos dalyviams – statinio projektuotojui ir statinio projekto vadovui. Statytojas prisiima bet kokią riziką, susijusią su galimo statybą leidžiančio dokumento panaikinimu, nepateikdamas savivaldybei visų įstatymo reikalaujamų dokumentų, reikalingų statybą leidžiančio dokumento išdavimui, t. y. pats statytojas atsakingas už galimai patirtus nuostolius panaikinus statybą leidžiantį dokumentą. Už dokumentų atitiktį teisės aktams atsakomybė tenka būtent projektuotojui, taip pat numatyta ypatinga atsakomybė ir statinio projekto vadovui.

7.8.        Ieškovė prašo taikyti griežčiausią statybos padarinių šalinio priemonę – statinio nugriovimą, nors teismų praktika ir teisės aktai numatė, jog statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma statybos padarinių šalinimo pasekmė. Ieškovė ieškinyje neįrodinėja, kad ginčo statinio statyba apskritai yra negalima, todėl teismas priimdamas sprendimą, tuo atveju, jei panaikintų leidimo galiojimą, turėtų spręsti dėl nurodytų nuostatų taikymo.

8.       Atsakovė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir/ar dėl praleisto ieškinio senaties termino.

9.       Nurodo, kad Direkcija tinkamai vykdydama savo funkcijas 2012-11-19 išdavė Specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomojoje teritorijoje. Specialiosiose projektavimo sąlygose nurodyti reikalavimai yra Direkcijos kompetencijos ribos, už kurias ji atsako. Teigia, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimai nėra pažeisti, nes šlaito prie kurio pastatytas gyvenamasis namas, nuolydis neviršija 15 laipsnių. Direkcija užtikrino kraštovaizdžio ir gamtos objektų apsaugą, tinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, jos veiksmai yra teisėti ir priešingų įrodymų byloje nėra.

10.       Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka.

11.       Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduodama statybos leidimą patikrinusi ir pritarusi gyvenamojo namo statybos projektui netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pažymi, kad gyvenamojo namo tūris padidintas 6,6 karto, suprojektuotu namu pakeistas buvusio gyvenamojo namo plotas ir aukštingumas, pakeistas suprojektuoto gyvenamojo namo užstatymo intensyvumas neurbanizuotose teritorijose. Mano, kad Direkcija neturėjo pritarti projektui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo išduoti statybos leidimo. Institucijos turėjo visą reikiamą medžiagą, privalėjo įvertinti tai, kad žemės sklypas yra valstybės saugomojoje teritorijoje – valstybiniame parke, tačiau savo darbą vykdė aplaidžiai, neįvertino situacijos, nepatikrino saugomos teritorijos planavimo dokumentų. Nurodo, kad pritaria išdėstytai pozicijai dėl statybos padarinių šalinimo būtinybės.

12.       Trečiasis asmuo AS „If P&C Insurance”, veikiantis per Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog reikalavimas dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos per nustatytą terminą dėl draudėjo netinkamai suprojektuoto statinio nei draudikui, nei pačiam draudėjui nėra ir nebuvo pateiktas, todėl neįvykus numatytam draudžiamajam įvykiui, negali kilti ir draudėjo civilinė atsakomybė. Pažymi, kad trečiųjų asmenų (įskaitant užsakovą) patirti nuostoliai, kurie nėra susiję su asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar turto sugadinimu/sunaikinimu, nėra statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas Atitinkamai, draudikui nekyla pareiga nukentėjusiajam trečiajam asmeniui pagal draudimo sutartį atlyginti tokio pobūdžio žalą (nuostolius). Mano, kad draudiko įtraukimas į civilinę bylą nėra tikslingas.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Arch-1“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad į bylą pateikti UAB „Geokada“ matavimai yra pagrįsti netinkama metodika, nes matuojamas ne visas šlaitas, o ieškovės nurodyta jo dalis, ir todėl gaunami neteisingi duomenys. UAB „Tiksli riba“ matavimai ir paaiškinimai visiškai paneigia ieškovės matavimus ir išvadas. Projektavimo darbai buvo vykdomi remiantis Vilniaus miesto valdybos 1998-10-01 sprendimu Nr. 1820V, kuriuo buvo patvirtintos statybos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas, taip pat nustatyti naudojimo teisių apribojimai. Šiuo dokumentu žemės sklypui buvo nustatytas 2 aukštų su mansarda sklypo užstatymo aukštingumo rodiklis ir šis rodiklis buvo išlaikytas. Vadovaujantis ieškovės išaiškinimu, užstatymo intensyvumas nėra esminis rodiklis, o išvestinis rodiklis. Net jei būtų nustatytas nukrypimas nuo šio ne esminio statinio rodiklio, svarbu tai, kad ieškovė nenurodė, kaip šis pažeidimas neigiamai įtakoja viešąjį interesą, Lyglaukių geomorfologinio draustinio saugomą elementą - atragius. Pažymi, kad nei projektavimo įmonė, nei projektavimo darbų vadovas tiesiogiai nedalyvavo neteisėtos pripažintinų statybą leidžiančių dokumentų išdavime. Statybos leidimų išdavime yra sudėtinga procedūra, kurioje dalyvauja daugybė specialistų, kurių pareiga patikrinti projekto ir kitų dokumentų atitiktį teisės aktams.

14.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti.

15.       Dublike papildomai paaiškino, kad ieškovę tikrinti ginčijimo leidimo teisėtumą įpareigoja teisės aktai. Ieškovė ginčijamo statybos leidimo teisėtumą tikrinimo procedūrą pradėjo gavusi pranešimą iš žiniasklaidos. Pranešimas nepaliktas nenagrinėtas, nes kilo įtarimų, kad yra pažeistas viešas interesas. Terminas per kurį kreipiasi Inspekcija į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo yra numatytas Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte – per du mėnesius nuo institucijos kuri kreipėsi dokumento priėmimo dienos, todėl termino kreiptis į teismą nepraleido, dėl ko prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas. Patikslina, kad savivaldybės administracija ne tik išduoda statybą leidžiantį dokumentą, bet ir turi pareigą pagal kompetenciją patikrinti statinio projekto sprendinius. Mano, kad STĮ numatytas draudimas didinti statinio tūrį taikytinas tiek tuo atveju, kai prieš tai sklype buvo statinių, tiek tuomet, kai statinių nebuvo. Sklypo užstatymo intensyvumo rodiklio skaičiavimas atliktas teisingai, kadangi statinys pagal turimus duomenis, yra dviejų aukštų. Užstatymo plotas, bendrųjų sklypo ir statinių rodiklių lentelės 1.2 punkte (263,03 kv.m.) nurodytas klaidingai, kadangi užstatymo plotas vadovaujantis STR „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punkte numatytu apibūdinimu, yra statinio pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies horizontalios projekcijos plotų suma. Sudauginus pirmojo aukšto matmenis gautas 341,38 kv.m. plotas.

16.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti pritaikius ieškinio senatį ir/arba kaip nepagrįstą.

17.       Triplike papildomai nurodė, kad nesant Priežiūros įstatyme 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų išimčių, ieškovė negalėjo atlikti leidimo tikrinimo procedūrų. Net ir laikant, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas terminas, bet kuriuo atveju ieškovė privalėjo pirmiausiai priimti konkretų sprendimą dėl kreipimosi į teismą – toks sprendimas į bylą nebuvo pateiktas, dėl ko nėra pagrindo svartyti šios teisės normos taikymo. Pažymi, kad atsakovės atsakingi darbuotojai tik patikrina, ar projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Neteisingų statinio rodiklių nurodymas sudaro pagrindą spręsti ne dėl tikrinančiojo, bet dėl tokius duomenis pateikusio asmens veiksmų teisėtumo ir atsakomybės. Ieškovė nepagrįsta ignoruoja Direkcijos funkcijas ir turimą atsakomybę leidimo išdavimo procese. Pačios ieškovės kartu su dubliku teikiamas projekto vadovo 2016-08-19 paaiškinimas dėl įsivėlusios klaidos tvirtina, kad cokolinis aukštas turėtų būti vertinamas kaip pirmasis, o atitinkamai pirmasis aukštas – kaip antrasis pastato aukštas. Inspekcija užstatymo plota apskaičiavo ne pagal pirmojo aukšto išorės matmenis.

18.       Liudytojas A. M. teismo posėdžio, įvykusio 2018-08-23, metu paliudijo, kad atliko įvertinimą, vieta jam žinoma, prieš tai toje vietoje buvo akmenų skaldykla, kuri išsikėlė; vyrauja miesto kraštovaizdis ir jame gali būti miestietiška architektūra. Nurodė, kad statybos proceso metu vyko  į vietą ir atragiai nebuvo pažeidžiami. Paliudijo, kad nors vieta saugoma, bet tai apima visą saugomą kompleksą.

19.       Teismo posėdyje metu byloje dalyvaujantys asmenys ir jų atstovai žodžiu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2013-08-09 išdavė statybos leidimą Nr. 119/13-2291 (toliau - Statybos leidimas) statytojui UAB „CTLF“ pagal vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 2013/04/02 (toliau - Projektas) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Ieškovė atlikusi Statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą 2016-02-04 surašė patikrinimo aktą Nr. PS1-62 (toliau - Aktas), kuriuo nustatyta, kad Projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau - STĮ) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamento reikalavimus, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius. Nustačiusi pažeidimus, ieškovė gindama viešąjį interesą kreipėsi į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Dėl termino kreiptis į teismą praleidimo ir viešojo intereso egzistavimo

21.       Atsakovės nesutinka su ieškinio reikalavimais, prašo taikyti ieškinio senatį, atskirsdamos teigia, kad, kai viešą interesą gina institucija, terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai institucija turėjo ar galėjo turėti pakankamai duomenų, kurie leistų nuspręsti, jog viešasis interesas yra pažeistas ir įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas duomenims surinkti. Pažymi, kad ieškovė yra specializuota valstybinė institucija, t. y. asmuo, kuriam keliami aukšti profesionalumo reikalavimai, kuri privalo žinoti skundo padavimo terminus, jų praleidimo pasekmes ir keliamus imperatyvius rūpestingumo ir operatyvumo reikalavimus.

22.       Nagrinėjamu atveju į teismą su ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo kreipėsi specialusis subjektas - ieškovė, kuri, be kita ko, vykdo statybos valstybinę priežiūrą, apimančią ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, ir kurios veikla vykdant minėtą priežiūrą yra reglamentuojama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 1 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnis). TPSVPĮ (redakcija galiojusi nuo 2016 07 14 iki 2017 01 01) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad inspekcija turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusi ai institucijai. Praleistas nustatytas kreipimosi į teismą terminas gali būti atnaujinamas ABTĮ nurodyta tvarka. Ieškovė nagrinėjamą ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo pareiškė vykdydama jai TPSVPĮ pavestas funkcijas, todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl termino nagrinėjamam ieškiniui pareikšti, taikytinas TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas 2 mėnesių terminas. Kartu pažymėtina, kad TPSVPĮ reglamentuoja ne tik terminą (jo trukmę – 2 mėnesiai), per kurį inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo, bet nustato ir šio termino pradžią – per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai.

23.       Šiuo atveju Aktą, kuriame konstatuotas (galimas) pažeidimas (neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas), ieškovė priėmė 2016-07-29. Taigi nuo šio akto priėmimo  skaičiuotina termino kreiptis į teismą pradžia. Kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-09-29, ji nepraleido TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino ieškiniui pareikšti. 

24.       Atsakovė UAB „CTLF“  teigia, kad statinio statybos vyko ankščiau ir ieškovė turėjo iki to laiko žinoti apie teisės pažeidimus.

25.       Teisiškai reikšmingo fakto momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, terminio tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

26.       Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją ir augaliją, atskirus gamtos objektus ir ypač vertingas vietoves Konstitucija traktuoja kaip visuotinę reikšmę turinčias nacionalines vertybes. Teismas viešuoju interesu pripažino natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, inter alia laukinių gyvūnų (jų rūšių) populiacijų tinkamą valdymo užtikrinimą (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl teritorijų planavimo, ne kartą savo praktikoje pabrėžė saugomų teritorijų apsaugą, kaip viešąjį interesą.

27.       Šiuo atveju ginčo dėl to, kad tyrimas pradėtas gavo informaciją iš žiniasklaidos, nėra. Ieškovės veiksmai, gavus tokią informaciją, ir jos siekis išsiaiškinti, ar Žemės sklype vykdoma statyba yra teisėta ir tik 2016 metais surašius Aktą, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė buvo neapdairi ar/ir nerūpestinga. Akivaizdu, jog ieškovė rinko reikšmingus duomenis ir aiškinosi statybos teisėtumą Žemės sklype ir ar yra pažeistas viešasis interesas, todėl nustačius pažeidimus, 2016 metais buvo surašytas Aktas.

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia užtikrinti Lyglaukių geomorfolinio draustinio, t. y. saugotinos teritorijos, kuriai nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugą. Saugomų teritorijų apsauga yra reikšminga visuomeninė vertybė, todėl neabejotinai nagrinėjamu atveju egzistuoja gintinas viešasis interesas, kurį galimai gali pažeisti įstatymui prieštaraujantis Statybos leidimas. Kadangi ieškovė ieškinį pareiškė gindama ne savo, įstatymų saugomus interesus, siekdama, kad neliktų galioti neteisėtai išduotas Statybos leidimas, todėl atmestini atsakovių teiginiai, kad byloje neegzistuoja viešasis interesas.

Dėl statyba leidžiančio dokumento panaikinimo 

29.       Ieškovė teigia, kad Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai, t.y. Projekto sprendiniai pažeidžia LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 8 punktą, 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 m. reglamento reikalavimus, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius.

30.       Sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, jog turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 65 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2021 75 punktas).

31.       Ieškovės teigimu, Projekto sudėtyje esančiame žemės sklypo plane matyti, kad Žemės sklypo ir gretimų sklypų reljefas yra nelygus, gyvenamas namas šiame sklype suprojektuotas arčiau nei 50 m. nuo greta esančio šlaito, kurio nuolydis didesnis nei 15 laipsnių, viršutinės briaunos. Žemės sklype iki 2013-02-05 buvo įregistruotas gyvenamasis namas, kadastro byloje nurodytas 280 kub.m. tūris, o suprojektuoto statinio projekto bendrųjų rodiklių lentelėje numatytas gyvenamojo namo tūris 1 856,50 kub.m. Taigi projektuojant gyvenamąjį namą akivaizdžiai didinamas jo tūris, nors tai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punktui.

32.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 518 nustatyta, kad Pavilnių regioninio parko konservacinio prioriteto zoną sudaro be kita ko ir Lyglaukių geomorfologinis draustinis, kurio tikslas yra išsaugoti ilgus erozinius atragius, sudarančius sudėtingą atragių sistemą (2.10 punktas). Iš Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano matyti, kad Žemės sklypas patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo zoną. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2.1 papunktį Žemės sklype turi būti išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus.

33.       LR Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ, redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 28 d.) 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. STĮ 13 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas.

34.       Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, Registro Nr. 10/147210 matyti, kad pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1090-6000-1018, buvo sunaikintas ir išregistruotas 2013-01-10. Tuo tarpu iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, Registro Nr. 1/28892 matyti, kad atsakovė UAB „CTLF“ 2013-05-23 Mainų sutarties Nr. 2037 pagrindu įsigijo neužstatytą žemės sklypą, todėl sutiktina, kad ieškovė nepagrįstai remiasi STĮ numatytu draudimu didinti statinio tūrį šlaituose, nes Statybos leidimas išduotas naujo statinio statybai, o ne senojo statinio parametrų keitimui.

35.       Savo argumentams pagrįsti ieškovė remiasi UAB „Geokada“ matavimais, parengta statybos žemės sklypo situacijos schema, kurioje nurodoma, kad statinys yra statomas arčiau kaip 50 metrų nuo šlaito, kurio nuolydis yra didesnis nei 15 laipsnių, briaunų. 

36.       Atsikrisdama į ieškovės UAB „Geokada“ pateiktos situacijos schemoje nurodytus duomenis, atsakovė (statytojas) pateikė UAB „Tiksli riba“ Žemės sklypo situacijos schemą ir jos specialisto paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad pagal oficialią klasifikaciją paviršius, kurio nuolydis yra 0-3 laipsniai, yra laikomas lygumine aištele/nuolaiduma, o paviršius, kurio nuolydis yra daugiau negu 3 laipsniai – šlaitu; todėl šlaito viršus ir apačia yra lyguminė aištelė / nuolaiduma; UAB „Tiksli riba“ pateiktoje šlaito prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) schemoje šlaito apačia buvo pažymėta ženklu „Kalno papėdės linija“, o šlaito viršus sutapo su viršutinės horizontalės linija (DOK-182609). Taigi iš pateiktų UAB „Tiksli riba“ Žemės sklypo situacijos schemos ir jos paaiškinimo matyti, kad Žemės sklypo esančio žemės sklypo nuolydis nesiekia 15 laipsnių, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad yra pažeisti STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti reikalavimai.

37.       Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ekspertizė. Ekspertas 2019 m. gegužės 27 d. ekspertizės akte pateikė ekspertinę išvadą, kad šalia ginčo pastato esančio šlaito polinkio kampas nuo viršutinės briaunos iki jo papėdės centro, kurį riboja apatinė šlaito briauna, matuojant tiesia linija nuo aukščiausiojo iki žemiausiojo taškų, neviršija 15 laipsnių; šalia pastato esančio šlaito vidutinis polinkio kampas nuo viršutinės briaunos iki jo papėdės centro, kurį riboja apatinė šlaito briauna, matuojant kas 1 metrą pagal faktinę šlaito visumos situaciją, neviršija 15 laipsnių; ginčo pastatas nebuvo statomas/nėra pastatytas šlaite, kurio polinkio kampas yra didesnis kaip 15 laipsnių ar arčiau kaip 50 metrų nuo tokio šlaito viršutinės/apatinės briaunos. Taip pat ekspertas atsakydamas į suformuluotus klausimus ekspertizės metu nustatė ir nurodė, kad pagal projektuotojo UAB „Arch-1“ parengtą statybos projektą gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas nebuvo suprojektuotas arčiau kaip 50 metrų nuo šlaito, kurio nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, viršutinės bei apatinės briaunos, ir pastatas žemės sklype nėra pastatytas šlaite, kurio nuolydis yra didesnis kaip 15 laipsnių; taip pat nėra pastatytas arčiau kaip 50 metrų nuo tokio šlaito viršutinės briaunos. Taigi ekspertizės išvados neginčijamai patvirtina, kad gyvenamasis namas nebuvo suprojektuotas ir nėra pastatytas arčiau kaip 50 metrų nuo šlaito, kurio nuolydis nėra didesnis kaip 15 laipsnių.

38.       Dėl ekspertinės išvados privalomumo teismui ir jos vertinimo visų pateiktų įrodymų kontekste, pažymėtina, kad šalims teikiant vieni kitiems prieštaraujančius įrodymus, šiuo atveju įrodymų vertinimo procese svarbus vaidmuo tenka šioje byloje ekspertizės akte pateiktoms išvadoms. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

39.       Šiuo atveju ekspertizės išvados laikytinos objektyviomis ir patikimomis, 2019-05-17 ekspertas atliko Žemės sklypo ir pastato patikrinimą vietoje, kurios metu surinkti duomenys buvo analizuojami geodezinių duomenų apdorojimui skirta licencijuota programine įranga „Geomap2018“, atliko matavimus, fotofiksacijas, taip pat ekspertas atliko mokslinės literatūros aktualiu klausimu analizę, tyrė pateiktus į bylą UAB „Geokada“ ir UAB „Tiksli riba“ duomenis ir sudarytus brėžinius. Taigi ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, išvados pateiktos, atlikus išsamų tyrimą, išvados neprieštarauja atsakovų pateiktiems įrodymams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas išsamiai įvertinęs UAB „Geokada“ ir UAB „Tiksli riba“ pateiktus duomenis, situacijos schemas, atlikęs juose sudarytų brėžinių analizę, išsamiai detalizavimo jų trūkumus, o būtent: nurodyta, kad UAB „Geokada“ situacijos schemoje nurodyta informacija nėra objektyvi – polinkio kampai apskaičiuoti ne viso šlaito, o tik jo dalies, tai neatspindi tikrosios faktinės vietovės situacijos bei neparodo tikrojo (mišraus) šlaito polinkių pokyčio bei vidutinio šlaito polinkio kampo. Tuo tarpu eksperto nuomone, UAB „Tiksli riba“ aukščių plane irgi nustatyti trūkumai išvardinti ekspertizės akto 2.2.9 punkte (nenurodytas atstumas nuo pastato iki šlaito viršutinės briaunos, ne visos polinkio kampų matavimus žyminčios linijos tęsiasi iki šlaito apačios – papėdės; polinkio kampų matavimus žyminčios linijos išsidėsčiusios netolygiai; polinkio kampai apskaičiuoti tik pagal du žemės paviršiaus taškus, todėl neatspindi vidutini šlaito polinkio kampo, aukščių plano mastelis yra M1:1000, tačiau plane nurodytas M 1:500), tačiau nurodyti polinkių kampai yra artimi ekspertizės metu nustatytai tikrajai faktinei situacijai. Taigi eksperto pateiktomis išvadomis teismas neturi pagrindo abejoti.

40.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal UAB „Geokada“ atliktus matavimus nuo šlaito briaunos nuolydis nurodytas kintančiu nuo 12 iki 21 laipsnių, o ne konstatuotas šlaito nuolydis yra didesnis nei 15 laipsnių. Teismo posėdžio, įvykusio 2019-10-16, metu ieškovė teigė, kad UAB „Geokada“ matavimai tikslesni, nes išmatuotas faktiškai šlaitas, matuota charakteringose atkarpose, tačiau paaiškinti, kurie taškai laikytini charakteringais, kurio dydžio ploto skaičiavimai turi būti atlikti, negalėjo, taip pat nepaaiškino ir nepagrindė, jog konkrečiu atveju UAB „Geokada“ šlaito matavimas nuo jo vidurio iki viršaus, o ne nuo viršaus iki apačios, yra tikslesnis, apskaičiuojant šlaito nuolydį (CPK 178,185 straipsniai).

41.       Taigi priešingai nei nurodė ieškovė, negalima daryti išvados, jog UAB „Geokada“ atlikti matavimai yra tikslesni nei ekspertizės akte. Ieškovė ir trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ekspertizės metu gautų išvadų ir nustatytų UAB „Geokada“ schemos trūkumų niekaip nepaneigė, teismo siūlymu, kompleksinės ar papildomos ekspertizės neprašė.

42.       Ieškovė akcentuoja, kad joks teisės aktas nenumato matuojant šlaitą yra vedamas vidurkis. Ieškovės manymu, byloje turi būti vadovaujamasi  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-482-575/2019 padarytomis išvadomis.

43.       Kasacinio teismo  ne kartą išaiškinta, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

44.       Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-482-575/2019 nurodė, kad terminas „šlaitas“ vertintinas vadovautis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir „šlaitą“ apibrėžti kaip „kalno, daubos šoną; skardį“. Pažymėjo, kad paprasti, ne specialieji terminai, yra vartojami kasdieninėje žmonių kalboje, todėl jų prasmę gali suvokti kiekvienas sąmoningas žmogus, naudodamasis savo patirtimi. Todėl įvertinti, ar ginčo byloje namą ketinama statyti šlaite, ar šalia šlaito, t. y. kalno, daubos šone ar skardyje, ar šalia kalno, daubos šono ar skardžio, kur šonas, dauba ar skardis prasideda ir baigiasi, gali įvertinti kiekvienas žmogus, ir tam specialiosios žinios nereikalingos. Kartu teismas nutartyje pažymėjo, kad žemės sklypo nuolydį patikimai gali nustatyti matininko arba geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo.

45.       Taigi teismas numatė galimybę žemės sklypo nuolydį nustatyti specialisto (matininko ar geodezininko) pagalba, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (ekspertui suteikta be kita ko matininko ir geodezininko kvalifikacija). Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyto termino „šlaitas“ ir namo statybos vieta vertinimas nepaneigia nagrinėjamojoje byloje pateikto šlaito apskaičiavimo ydingumo, dėl ko spręsti, jog ekspertizės akte pateiktas šlaito nuolydžio įvertinimas/nustatymas prieštarauja sprendimo 44 punkte nurodyto teismo nutartyje pateiktam išaiškinimui, ar jis yra neteisingas ir juo vadovaujantis negalima, nėra pagrindo.

46.       Ieškovė nurodo, kad suprojektuotu gyvenamuoju namu pakeistas plotas ir aukštingumas, nes išregistruotas namas buvo 64,64 kv.m. ploto, 4,3 m. aukščio, o suprojektuotas 504,39 kv.m. ploto, 9,32 m. aukščio gyvenamasis namas. Ieškovė taip pat teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamentai numato, jog maksimalus leistinas užstatymo intensyvumas neurbanizuotose teritorijose yra 0,2, maksimalus sklypo užstatymo plotas - 300 kv.m., kai tuo tarpu suprojektuoto statinio intensyvumas – 0,56, užstatymo plotas 341 kv.m. Šie rodikliai akivaizdžiai viršija reglamentų nustatytus leistinus rodiklius. Tokiu būdu dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų normoms statybos leidimas negalėjo būti išduotas, todėl jis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

47.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 Dėl Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano tvirtinimo patvirtintas Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano kraštovaizdžio tvarkymo zonos, į kurias patenka ir Lyglaukių geomorfologinis draustinis. Iš plano matyti, kad Žemės sklypas patenka į kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną - į  gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną: apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zona (3.4.1.2 punktas).

48.       Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus; taip pat didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, ypač šiuo požiūriu reikšmingose vizualinės apsaugos teritorijose (27.2 punktas).

49.       Teritorija, kurioje yra žemės sklypas, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 metų, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, priskirta neurbanizuojamų teritorijų funkcinei zonai, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas: nauja statyba galima tik esamose namų valdose bei konversijos iš taršios veiklos srities į netarsią atveju. Namų valdos neskaidomos. Maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose - 0,2, bet neviršijant 300 kv. m. sklypo užstatymo ploto.

50.       Projekto rengimo metu ir Statybos leidimo išdavimo metu galiojanti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 2 straipsnio 49 dalis (redakcija galiojusi nuo 2012 09 26 iki 2014 01 01) numatė, kad užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Statybos leidime ir Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatytas vieno aukšto su cokoliniu aukštu gyvenamasis pastatas (2.2.1 punktas).

51.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto valdybos 1998-10-01 sprendimu Nr. 1820V Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto patvirtinimo patvirtinti Žemės sklypo ribos, sklypo naudojimo teisių apribojimai ir sąlygos. Šio sprendimo priede Forma1 nėra nustatyta gamtosaugos, paminklotvarkos ribojimų. Taip pat priede nurodyta, kad Žemės sklypo paskirtis – gyvenamoji, aukštingumas – dviejų aukštų su mansarda sklypo užstatymas – 30 proc. keičiant sklypo tvarkymo režimą, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo1995-12-12 įstatymu Nr. 1-1120 ir LR Statybos įstatymo 1996-03-19 įstatymu Nr. 1-1240. Nenustatyta, kad sprendimas nelaikytinas teritorijų planavimo dokumentu TPĮ 5 straipsnio prasme. Minėtas sprendimas ir jo priedas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl galiojantis ir, priešingai nei teigia ieškovė, nėra nustatyta pagrindų juo nesivadovauti.

52.       Taip pat pažymėtina, kad atsakovė UAB „CTLF“ siekdama parengti statybos techninį projekte privalėjo vadovautis 51 punkte nurodytu sprendimu, kadangi toks reikalavimas buvo numatytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 30 d. išduotuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose. Taigi sprendimu statytojui kaip statybos Žemės sklypo savininkui, norint Žemės sklype užsiimti statybos darbais, buvo nustatytas ne didesnis kaip 2 aukštų su mansarda sklypo užstatymo aukštingumo rodiklis, kuris, kaip matyti iš Statybos leidimo projektinės dokumentacijos, priešingai nei teigia ieškovė, buvo išlaikytas.

53.       Sutiktina, jog nėra aišku kaip ieškovė apskaičiavo, kad žemės sklypo užstatymas siekia 341,38 kv.m., kadangi Projekte statinio rodiklių lentelėje yra nurodyta, jog sklypo užstatymo plotas siekia 263,04 kv.m.  Taigi sklypo statinio aukštis, užstatymo plotas neviršija Vilniaus miesto teritorijos bendrame plane iki 2015 metų, Vilniaus miesto valdybos 1998-10-01 sprendime Nr. 1820V nustatyto dydžio.

54.       Taip pat šią aplinkybę tvirtina ir ieškovės kartu su dubliku pateiktas Projekto vadovo A. P. 2016-08-19 paaiškinimas projektui Nr. 13/04/02 dėl klaidos, kuriame paaiškina, kad cokolinis aukštas turėtų būti vertinamas kaip pirmasis, o atitinkamai buvęs pirmasis – kaip antrasis ginčo pastato aukštas. Projekto vadovas pažymėjo, kad įsivėlusi aukštų pavadinimo klaida nekeičia esminių statinio projekto sprendinių ir atitinka visas išduotas sąlygas; statinio vieta sklype, jo dalių paskirtis, laikančios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, plotis, ilgis) nekeičiami.

55.       Pagal TPĮ 2 straipsnio 39 punktą (2014-01-01 redakcija), užstatymo intensyvumas– visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.  Taigi sutiktina, kad ieškovė skaičiuodama užstatymo plotą statinio antrojo aukšto plotą gauna sudauginusi išorės matmenų plotą, t. y. užstatymo plotą skaičiuoja ne pagal pirmojo aukšto (cokolinio aukšto) išorės matmenis, kaip tai numatė iki 2015-01-01 galiojęs LR Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymo Nr. 310 patvirtintos Reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos 7 punktas.

56.       LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. LR Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis be kita ko specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti). Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punktas numato, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projektinių sprendinių dokumentas(ai).Taigi teisinis reglamentavimas pastato bendrojo ploto padidėjimą nepriskiria prie esminių statinio projektų sprendinių pakeitimui, todėl, priešingai nurodo ieškovė teismo posėdžio metu, nereikalinga naujos laidos sprendinių projekto. Dėl ko laikytina, kad Projekto vadovo paaiškinimas neprieštarauja Projektiniams sprendiniams, todėl ieškovės nurodomi paskaičiavimai dėl užstatymo ploto, aukštingumo ir užstatymo intensyvumo nepažeidžia reglamentų nustatytų leistinų rodiklių, dėl ko pastarieji argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

57.       Taip pat įvertintina ir tai, kad ieškovė pateikė į bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020-10 Nr. (65)-D8(E) raštą, kuriame ministerija pateikė nuomonę, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoms, už kurių apsaugą ir tvarkymą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, individualūs apsaugos reglamentai nenustatyti, todėl vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorinių tipiniais apsaugos reglamentais. Ministerijos nuomone, kadangi tipiniuose reglamentuose ar kituose Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra specifinių nuostatų, numatančių kitokią užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodiklių apskaičiavimo tvarką, nei nustatyta TPĮ, todėl šie rodikliai turėtų būti apskaičiuojami žemės sklypui TPĮ 2 straipsnio 39 ir 40 dalyse nustatyta tvarka. Tačiau ieškovei neteikiant į bylą užklausos konteksto, o rašte nuomonė teikiama ir dėl kito objekto bei,  kaip nurodė ieškovė, jog raštas gautas mediacijos proceso metu, kai šalys derina įvairias pozicijas, todėl teismo vertinimu, iš pastarojo rašto negalima įvertinti, ar nuomonėje nurodytas teisinis vertinimas pateiktas atsižvelgiant į nagrinėjamojoje byloje nurodytas aplinkybes ir esančius įrodymus, dėl ko teismas pateikta nuomone nesivadovauja.

58.       Ieškovė ir trečiasis asmuo akcentuoja, jog yra pakeistas esamas vizualinis pobūdis, reikalinga išsaugoti esančią atragių sistemą.

59.       Žemės sklypas yra saugomojoje teritorijoje – valstybiniame parke, kuris remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalimi ir Konstitucinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimu yra laikomas ypač vertinga teritorija. Be kita ko sprendimo 32 punkte nurodytas, kad Lyglaukių geomorfologinis draustinio tikslas yra išsaugoti ilgus erozinius atragius, sudarančius sudėtingą atragių sistemą.

60.       Į bylą pateiktas atestuoto architekto A. M. Statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įvertinimas kraštotvarkiniais kriterijais, iš kurio matyti, kad gyvenamasis namas pastatytas ne plokštumoje, bet natūralioje įlomėje, kas leidžia kurti aplinką natūraliomis priemonėmis; gyvenamasis namas tinkamai įkomponuotas sklype ir erdvėje, sodybos vystymas/gyvenamojo namo statyba nepažeidžia kraštovaidžio ir viešojo intereso, nes: teritorija yra tvarkoma ir yra galimybė gerinti gatvės žaliosios zonos želdinius; neužtveria praėjimų – yra praėjimai/apėjimai apie sklypą iš visų pusių; sodybos pastatas/gyvenamasis namas neužtveria vaizdingų objektų; gyvenamasis namas nedominuoja gatvės perspektyvoje, bet ją papildo; abipusis užstatymas sudaro gatvės kompozicinį balansą; įvertinus gyvenvietės kraštovaizdį, konstatuotina, kad statinys nepakeitė esamo vizualinio gyvenvietės pobūdžio. Taip pat nurodoma, kad planingas, profesionalus apželdinimas ir aplinkos formavimas stipriai prisidės gerinant esančią situaciją. Šį savo įvertinimas ir padarytą išvadą A. M. patvirtino ir apklaustas liudytoju teismo posėdžio, įvykusio 2018-08-23, metu. Liudytojas papildomai paliudijo, kad buvo keletą kartų nuvykęs į vietą, apvažiavo gretimus plotus, vietoje yra miesto tipo gatvė su neintensyviu užstatymu, miestietiškas kraštovaizdis. Taip pat liudytojas paliudijo, kad esami atragiai pažeisti nebuvo, o pastatas buvo įžemintas į tą altitudę, į kurią reikėjo. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymų teisingumu, nenustatytas šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi ir atsakovams palankių parodymų davimu, liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus.

61.        Taip pat į bylą pateiktas 2018 m. Ekspertizės aktas, kuriame savo ekspertines išvadas pateikė Vilniaus universiteto, Geomokslų, Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr R. S. Ekspertas pateikė savo ekspertines išvadas, kad statybos proceso metu, šalia Sapiegynės erozinio kalvyno esančiame santykinai lygiame ir periglacialinės erozijos nepažeistame pirminio reljefo paviršiuje, vykdyti sklypo sutvarkymo darbai nedaro neigiamos įtakos greta esantiems Lyglaukių geomorfologinio draustinio atragiams – kalvaragiams, bei nesukuria prielaidų, kurios galėtų lemtu šio išskirtinio reljefo komplekso bendrai ar jo atskirų jo komponentų sunaikinimą, sunykimą ar galėtų lemti nenatūralią šių formų paviršiaus eroziją. Taip pat nustatyta, kad esamas sklypo sutvarkymas dėl palankios natūraliai susiformavusios gruntų struktūros (vyrauja lengvi ir vandeniui laidūs gruntai) ir apgalvotai performuoto sklypo paviršiaus reljefo (paviršiaus nuolydis suorientuotas pastato link), nesudaro galimybių reikštis nenatūraliems atragių ir griovių šlaitų erozijos procesams, taip pat nelemia  poveikio greta esantiems Sapiegynės erozinio kalvyno šlaitams. Ieškovė šio ekspertizės akte pateiktų išvadų nepaneigė.

62.       Tuo tarpu ieškovė ir trečiasis asmuo akcentuodami esamo vizualinio krašto kraštovaizdžio pobūdžio išsaugojimą nepateikė įrodymų, kad esamas statinys pažeidžia vizualinį kraštovaizdį, ardo esančią atragių sistemą. Taip pat niekaip nepaneigė architekto A. M. neteisingo vertinimo ar liudijimo neteisingumą, neginčijo doc. dr. R. S. pateikto vertinimo ir išvadų, o tik deklaratyviai teigia apie jų subjektyvų vertinimą. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje nebuvo išlaikytas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis ir/ar buvo pažeista/ sunaikinta atragių sistema, todėl konstatuotina, kad statinio statyba nepažeidžia viešojo intereso ir saugomos teritorijos saugomų objektų.

63.       Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nors byloje ir egzistuoja viešasis interesas, tačiau jo pažeidimas nenustatytas. Taip pat konstatuotina neegzistuoja nei teisinis nei faktinis pagrindas leidžiantis daryti išvadą, jog atsakovai – Vilniaus miesto savivaldybė administracija spręsdama klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir jį išduodama, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pritardama Projektui, projektuotojas UAB „Arch-1“ parengęs statinio Projektą, UAB „CTLF“ atlikusi statinio statybos darbus,- savo pareigas, susijusias savo kompetencijos apimtyje, vykdė netinkamai. Iš įrodymų visumos, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovų solidarių veiksmų (neveikimo) neteisėtumo. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo atsakovams taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

64.       Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, o tuo tarpu atsakovai įrodė, kad jų elgesys visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, savo pareigas atliko pagal jiems nustatytus teisės aktų reikalavimus. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako dėl ieškovės argumentų, susijusių su statybos padarinių pašalinimu. Atsižvelgiant į nurodytą ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

65.       Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

66.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

67.       Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos trečiojo asmens A. P. naudai jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1750 Eur sumokėtos ekspertizės išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, 1 750 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct)  bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Dovilė Sadauskaitė