Civilinė byla Nr. e2A-509-638/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01089-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16.;      

 (S)

2.6.10.6 

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juridinė paslauga“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Verenta“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos realizacijos centras“, M. S., D. U. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Atliekų rūšiavimo centras“ (toliau – UAB, ieškovė) ieškinyje prašė pripažinti 2016 m. liepos 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, atsakovė) „Juridinė paslauga“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2016-07-25/2 negaliojančia, taikyti restituciją natūra ir priteisti iš atsakovės 44 363 Eur, priteisti iš ieškovės tunelinį presą P. P. (pagaminimo metai: 2000) ir rotacinį būgną RD-40 (pagaminimo metai: 2000) trečiojo asmens UAB „Verenta“ naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad ieškovė reiškia aukščiau nurodytus reikalavimus, nes susipažinusi su Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-787-330/2022 ir trečiojo asmens UAB „Verenta“ kartu su 2023 m. rugsėjo 11 d. pretenzija pateiktais dokumentais suprato, kad atsakovė ginčijamos sutarties pagrindu ieškovei pardavė nuosavybės teise atsakovei nepriklausiusius kilnojamuosius daiktus. Tarp byloje nedalyvaujančio asmens UAB „Euroneka“ ir trečiojo asmens UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2016 m. liepos 10 d. buvo sudarytos pavedimo sutartys Nr. LT-2016/12892 ir LT-2016/12899, kuriomis UAB „Euroneka“ pavedė trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ surasti pirkėją sutartyse nurodytai įrangai. Ieškovės teigimu, vykdydama pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Euroneka“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. išrašė sąskaitas faktūras Nr. 713 ir 715 trečiajam asmeniui UAB „Verenta“. Trečiasis asmuo UAB „Verenta“ pagal sąskaitas UAB „Euroneka“ sumokėjo 12 000 Eur grynaisiais pinigais ir įranga buvo perduota trečiajam asmeniui UAB „Verenta“. Remdamasi 2016 m. rugpjūčio 2 d. krovinio važtaraščiu Nr. 160802/018-028 trečiasis asmuo UAB „Verenta“ įrangą pristatė atsakovei. Taip pat trečiasis asmuo UAB „Verenta“ už transportavimo paslaugas išrašė atsakovei išankstinę sąskaitą Nr. IŠANKSTINĖ_08-02, kurioje nurodyta 1 000 Eur suma. Ieškovė, remdamasi 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. pavedimais ir trečiojo asmens UAB „Verenta“ 2016 m. spalio 4 d. atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra, teigia, kad atsakovė nurodomais mokėjimais trečiajam asmeniui UAB „Verenta“ sumokėjo įrangos kainą, kuri sudarė 42 900 Eur. Ieškovė akcentavo, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo pripažinta, kad trečiojo asmens UAB „Verenta“ ir atsakovės niekada nesiejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai dėl įrangos. Šiuose sprendimuose, ieškovės teigimu, nustatyta, jog tarp trečiojo asmens UAB „Verenta“ ir atsakovės nebuvo jokios pirkimo–pardavimo sutarties, ar kitų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti įrangos pirkimo–pardavimo sandorį tarp trečiojo asmens UAB „Verenta“ ir atsakovės. Paaiškino, kad ginčijama tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis, kuria susitarta dėl įrangos kainos ir įrangos pristatymo ieškovės adresu, buvo sudaryta 2016 m. liepos 25 d. Nurodė, kad po to, kai įranga buvo pristatyta, 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudarytas prekių perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 prie sutarties. Remdamasi šiuo aktu ir krovinio važtaraščiu Nr. 160802/018-028, įrangą ieškovei pristatė trečiasis asmuo UAB „Verenta“, o ne atsakovė. Už pristatytą įrangą ieškovė sumokėjo atsakovei dviem mokėjimo pavedimais: 2016 m. liepos 28 d. pervedė 13 308,90 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. pervedė 31 054 Eur. Patvirtino, kad ieškovė nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. valdo ginčo įrangą.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3921-643/2020, UAB „Juridinė paslauga“ iškėlė bankroto bylą. UAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratoriui buvę įmonės vadovai - tretieji asmenys D. U. ir M. S. neperdavė beveik jokių įmonės dokumentų ir jokio įmonės turto. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021, pripažino UAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu, nustatęs už UAB „Juridinė paslauga“ tyčinį bankrotą yra atsakingi buvę įmonės vadovai D. U. ir M. S., kurie sąmoningai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Juridinė paslauga“ bankroto bylos iškėlimo. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-200-828/2022, UAB „Juridinė paslauga“ naudai priteisė solidariai iš buvusių įmonės vadovų D. U. ir M. S. 45 575,26 Eur žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1006-553/2022 sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022, patenkino UAB „Juridinė paslauga“ ieškinį ir priteisė iš UAB „Verenta“ 43 840 Eur be pagrindo įgytų lėšų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 15 d.  nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-787-330/2022, Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d.  nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-225-643/2023, UAB „Juridinė paslauga“ bankroto byla buvo nutraukta. Sutarties sudarymo metu ieškovė, UAB „Verenta“ ir atsakovė buvo glaudžiai susiję asmenys per trečiąjį asmenį D. U., kuris ir organizavo ieškovės nurodomą sandorių grandinę. Atsakovės vertinimu, remiantis CK 6.307 straipsnio 1 dalimi, sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, nes 2016 m. liepos 25 d. sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta prieš daugiau nei 7 metus. Atsakovės teigimu, nors šiuo atveju sutartį nuginčyti siekia ne daikto savininkas, o įgijėjas, turėtų būti taikomas CK 4.96 straipsnyje nustatytas senaties terminas, nes tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Verenta“ yra nesąžiningos ir ginčijamos 2016 m. liepos 25 d. sutarties sudarymo metu joms neabejotinai buvo žinomos visos reikšmingos įrangos kilmės aplinkybės. Atsakovės nuomone, restitucijos taikymas taip pat nėra galimas, nes tai būtų nesąžininga atsakovės atžvilgiu, o ieškovė 7 metus naudojusi įrangą, pritaikius restituciją, nesąžiningai praturtėtų.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Verenta“ atsiliepimu, ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad trečiajam asmeniui UAB „Verenta“ yra žinoma, jog ginčo įranga yra pas ieškovę. Trečiojo asmens UAB „Verenta“ teigimu, esant įsiteisėjusiam sprendimui, priimtam Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022, ji priversta sutikti su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, nes tampa akivaizdu, kad trečiasis asmuo yra išlaikęs teisę į ginčo įrangą, o ieškovė ginčo įrangą valdo neteisėtai.

5.       Trečiasis asmuo D. U. atsiliepimu ieškinį prašo tenkinti. Nurodė, kad sutartį atsakovė pasirašė žinodama, kad ieškovei reikalingą pateikti (parduoti) įrangą ji įsigis iš trečiojo asmens UAB Verenta, nes trečiasis asmuo UAB Verenta turėjo žinių, kad tokią įrangą parduoda UAB „Euroneka“ ir tuo metu žodžiu buvo susitarusi dėl įrangos pirkimo bei derino kainas. Atsakovės mokėjimais, atliktais 2016 m. rugpjūčio 2 d. (12 900 Eur), 2016 m. rugpjūčio 3 d. (30 000 Eur) ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. (940 Eur suma), buvo sumokėta už ginčo įrangos pardavimą ir pristatymą, o nurodyti mokėjimai buvo įforminti PVM sąskaita faktūra Nr. VER000176. Kaip ir ieškovė bei trečiasis asmuo, UAB „Verenta“ suteikė informaciją apie Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1148-854/2022, kurioje priimtu sprendimu, trečiojo asmens nuomone, buvo sudaryta teisiškai ydinga situacija, nes, atsakovė gavo iš ieškovės 44 363 Eur, ieškovė valdo ginčo įrangą, o trečiasis asmuo UAB ,,Verenta“ neteko įrangos. Tokia situacija, trečiojo asmens D. U. nuomone, reiškia, kad atsakovė praturtėjo trečiojo asmens UAB ,,Verenta“ sąskaita.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atsakovei UAB „Juridinė paslauga“ 7 420 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ valstybei 57 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nurodė, kad 2016 m. liepos 10 d. pavedimo sutartys nėra sudarytos tarp UAB „Euroneka“ ir trečiojo asmens UAB „Verenta, ar tarp UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „Verenta“. UAB „Euroneka“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. sudarytuose kasos pajamų orderiuose Nr. 713 ir Nr. 715 nėra nurodytas ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys, nėra nurodytos ir sąskaitos faktūros, kurių pagrindu UAB „Euroneka“ iš trečiojo asmens UAB „Verenta“ galimai priėmė pinigines lėšas. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Verenta“, veikianti ieškovės pusėje, nepateikė sutarties ar sutarčių, sudarytų tarp UAB „Verenta“ ir UAB „Euroneka“ ar UAB „Baltijos realizacijos centras“, kurių objektu būtų tunelinis presas P. P.-Fabrik ir rotacinis būgnas RD40.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nereiškė prašymų dėl nurodytų dokumentų išreikalavimo, todėl, nesant nurodytų sutarčių, nėra pagrindo laikyti pagrįsta ieškovės versiją apie nurodytų kilnojamųjų daiktų kilmę. Teismo vertinimu, vien tik 2016 m. rugpjūčio 2 d. krovinio važtaraštis, kuriame nėra aiškiai įvardintas krovinys, ieškovei nepateikus kitų įrodymų, pagrindžiančių susitarimus tarp krovinio važtaraštyje siuntėju, gavėju ir vežėju įvardintų asmenų, nėra pakankamas paneigti aukščiau padarytą išvadą.

9.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022, argumentai nepatvirtina ieškovės ir trečiųjų asmenų argumentų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, jog UAB „Juridinė paslauga“ niekada neįgijo nuosavybės teisės į tunelinį presą P. P.-Fabrik ir rotacinį būgną RD40, nes, kaip teisingai nurodo atsakovė, jokie klausimai, susiję su įrangos (preso P. P.-Fabrik ir rotacinio būgno RD40) teisiniu statusu ir nuosavybės teisės į ją perleidimu, atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodomoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami.

10.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022, yra svarbus tuo, jog šio sprendimo 15 punkte yra konstatuota, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. įsiteisėjusia nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021, UAB „Juridinė paslauga“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Taip pat tuo, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022, 18 punkte pažymėta, kad šio sprendimo 17 punkte nurodytos sumos „buvo pervestos susijusiai įmonei UAB „Verenta“. Iš UAB „Verenta“ juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Verenta“ vadovu nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. bei nuo 2018 m. vasario 21 d. iki šiol yra D. U., jo žmona G. U. UAB „Verenta“ direktore buvo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 21 d. (taigi, tuo laikotarpiu, kai buvo neva sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis, kurios pagrindu pervestos itin didelės sumos). Be to, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė, kurios vadovė taip pat yra G. U.. Įrodymai taip pat patvirtina, kad UAB „Verenta“ vienintelė akcininkė yra UAB „Astola“, kuriai vadovauja ir kurios vienintelė akcininkė yra G. U.. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota, kad UAB „Verenta“ ir UAB „Juridinė paslauga“, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo susiję asmenys.

11.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022, 34 ir 35 punktai, kartu su byloje esančiais atsakovės UAB „Juridinė paslauga“ pateiktais įrodymais patvirtina atsakovės argumentus, kad susijusiais asmenimis per trečiąjį asmenį D. U. ir G. U. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ne tik UAB „Juridinė paslauga“ ir UAB „Verenta“, bet ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu šalys ir trečiasis asmuo UAB „Verenta“ buvo susiję per trečiąjį asmenį D. U. ir jo sutuoktinę G. U., sudaro pagrindą laikyti nepagrįstais ieškovės UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ argumentus, jog ji tik 2023 m. rugsėjo 11 d. sužinojo, kad 2016 metų vasarą buvo patekusi į painią sandorių grandinę ir kad tik gavus trečiojo asmens pretenziją, ji suprato, kad 2016 m. liepos 25 d. sutartis buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

12.       Teismas nurodė, kadangi ginčo sutarties sudarymo metu UAB „Verenta“, UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ir UAB „Juridinė paslauga“ buvo glaudžiai susiję juridiniai asmenys, yra pagrindas sutikti su atsakove, kad 2016 m. liepos 25 d. sutarties sudarymo metu visiems nurodytiems asmenims per jų atstovus neabejotinai turėjo būti ir buvo žinomos visos ginčijamo sandorio sudarymui reikšmingos aplinkybės. Ieškovės pateikta ataskaita Nr. 2042/S41 patvirtina, kad vykdydama sutartį ieškovė atsakovei sumokėjo sutartyje nurodytą kainą, ieškovei buvo perduoti įrenginiai - tunelinis presas P. P.-Fabrik ir rotacinis būgnas RD40 ir ieškovė šiuos kilnojamuosius daiktus priėmė taip 2016 m. rugpjūčio 2 d. visiškai įvykdydama ginčijamą sutartį Nr. 2016-07-25/2.

13.       Teismas nurodė, kad atsakovės teismui pateiktas restruktūrizuojamos UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ restruktūrizavimo planas, kurį ieškovės vadovas pasirašė 2024 m. vasario 22 d., patvirtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodytą turtą tebeturi, o ginčo įrenginius, naudotus beveik aštuonerius metus, įtraukė į nurodytą planą kaip savo turtą, kurį planuoja parduoti (plano 4.5 dalis ir 14 lentelė) restruktūrizacijos metu, gautas lėšas nukreipiant atsiskaitymui su kreditoriais. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė nesielgdama sąžiningai.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismo išvada dėl ieškovės pareigos įrodyti įrangos kilmę yra siurprizinė, kadangi įrangos kilmė niekada nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko – nė vienas iš proceso dalyvių nekėlė argumentų ir/ar klausimų dėl to, kad ginčo įrangos kilmė nėra įrodyta. Be to, pats bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat tokių klausimų nekėlė ir net neuždavė ieškovei ar kitam proceso dalyviui klausimų apie ginčo įrangos kilmę ar apie šią kilmę. Tai reiškia, kad sprendime nurodytos aplinkybės dėl įrangos kilmės nėra bylos įrodinėjimo dalykas ir šalys šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo.

14.2.                      Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kas buvo įrangos savininkas įrangos perleidimo metu ieškovei, o šios aplinkybės neįrodžius neigiamos pasekmės (nepalankus teismo sprendimas) turėjo kilti atsakovei.

14.3.                      Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir suformavo teisiškai ydingą situaciją, kuomet teisinėje sistemoje egzistuoja prieštaringi teismų sprendimai dėl įrangos savininko 2016 m. rugpjūčio 2 d. Byloje ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad įrangos perdavimo atsakovei metu įrangos savininke atsakovė nebuvo bei kad UAB „Verentos“ ir atsakovės nesiejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Nei vieno ieškovės pateikto rašytinio įrodymo patikimumo klausimas bylos nagrinėjimo metu keliamas nebuvo, taip pat atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai yra suklastoti ir jie turėtų būti laikomi netinkama įrodinėjimo priemone.

14.4.                      Dėl ginčijamo sprendimo susiklostė teisiškai ydinga situacija, kuomet įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad atsakovės ir UAB „Verentos“ pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai nesiejo, tuo tarpu teismas padarė išvadą, kad tokia kitame teismo sprendime padaryta išvada nepaneigia, jog atsakovė nuosavybės teisės į įrangą neįgijo.

14.5.                      Ginčo šalių sąsajumas nagrinėjamos bylos kontekste nėra susijęs su bylos dalyku, t. y. šios aplinkybės, siekiant nuginčyti sandorį CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu, nėra įrodinėjimo dalykas. Taigi, tokioms aplinkybėms egzistuojant jas reikia vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. 

14.6.                      Ieškovės pareikštam ieškiniui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų. Nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta 2016 m. liepos 25 d., todėl ieškovė akivaizdžiai nepraleido 10 metų ieškinio senaties termino.

15.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Negalima sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamas sprendimas yra kuriuo nors atžvilgiu siurprizinis. Priešingai ieškovės teiginiams, ginčo įrangos kilmė buvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pati ieškovė apie ginčo įrangos kilmę išsamiai pasisakė ieškinyje bei teikdama paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, taip pat į bylą teikė su tuo susijusius rašytinius įrodymus. Taigi, pati ieškovė neabejotinai laikė su įrangos kilme susijusias aplinkybes šios bylos nagrinėjimo (ir įrodinėjimo) dalyku.

15.2.                      Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ginčo įrangos nuosavybės grindė ne tuo, kad ieškovė nepateikė kokių nors įrodymų apie ginčo įrangos kilmę, tačiau vertindamas visą byloje esančių įrodymų visetą, taip pat atsižvelgdamas į ginčo sutarties sudarymo kontekstą ir aplinkybes, šalių elgesį ginčo sutarties sudarymo metu ir po to, taip pat šalių tarpusavio sąsajas.

15.3.                      Priešingai ieškovės teiginiams, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimas nepatvirtina nei to, kad atsakovė nebuvo ginčo įrangos savininkė, nei to, kad ji neva neteisėtai pardavė ginčo įrangą ieškovei. Apskritai toje byloje nebuvo nustatytos jokios šiai bylai reikšmingos ar tuo labiau prejudicinės aplinkybės.

15.4.                      Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jau sutarties sudarymo metu, o taip pat ir visą laiką nuo jos sudarymo iki ieškinio šioje byloje pareiškimo ieškovė žinojo visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, nes ginčo sutarties sudarymą ir perdavimą ieškovei organizavo pats D. U.. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, jog ieškovė negali ginčyti 2016 m. liepos 25 d. sutarties, kadangi ją pati yra aiškiai patvirtinusi (lygiai taip pat sutartį yra patvirtinęs ir trečiasis asmuo UAB „Verenta“).

15.5.                      Šioje byloje susiklostė situacija, kai D. U. suorganizuoja įrangos pirkimo–pardavimo sandorius, jų perdavimą, tada sukelia tyčinį atsakovės bankrotą, nemokumo administratoriui perduoda tik dalį selektyviai atrinktų įmonės dokumentų, ir tada yra kreipiamasi į teismą dėl prieš 7 metus sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, žinant, kad atsakovei nėra žinomos iki bankroto sudarytų sandorių aplinkybės, ji neturi visų veiklos dokumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirkimo-pardavimo sandorio galiojimo ir restitucijos taikymo (CK 6.307 straipsnis, 4.96 straipsnis, 6.145 straipsnis).

18.       Teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl 2016 m. liepos 25 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo - įrangos perdavimo trečiajam asmeniui. Teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo „Verenta“ neįrodė buvęs ginčo daiktų (preso P. P.-Fabrik ir rotacinio būgno RD40) savininku. Ieškovė (apeliantė) savo skunde teigia, kad ginčo daiktų kilmė nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismo išvada yra siurprizinė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais skundo argumentais. Visa apeliantės ieškinio konstrukcija buvo paremta teiginiu, kad trečiasis asmuo „Verenta“ buvo ginčo įrangos savininkė, todėl, panaikinus sandorį, įrangą reikia atiduoti trečiajam asmeniui. Įrangos savininko klausimas ir yra daikto kilmės klausimas - kas buvo teisėtas savininkas, kuris turėtų teisę reikalauti atiduoti jam daiktą, jeigu prarado jį neteisėtai. Ieškinyje buvo rašoma: „darytina išvada, jog ginčo Įrangos kilmė ir pirminis savininkas nagrinėjamos bylos kontekste – „Verenta“, kuri nuosavybės teisę į Įrangą įgijo 2016 m. rugpjūčio 2 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė už ginčo įrangą tuo metu jau buvo apmokėjusi atsakovei „Juridinės paslaugos“ 2016 m. liepos 25 d. Kolegija daro išvadą, kad ginčo įrangos kilmė šioje byloje buvo viena iš pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių. Bendroji taisyklė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad įranga nuosavybės teise priklausė “Verenta”, turėjo šias aplinkybes ir įrodyti. Kaip įrodymus ieškovė pateikė du kasos pajamų orderius, kad „Verenta“ sumokėjo „Euronekai“ 12 000 Eur ir važtaraštį, kad „Verenta“ kaip siuntėjas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nusiuntė įrangą atsakovei „Juridinė paslauga“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ginčo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis tarp „Euroneka“ ir „Verenta“ nėra pateikta, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad „Verenta“ buvo teisėtas įrangos savininkas, kuriam ginčo įranga turėtų būti perduota.

19.       Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, nes ne ieškovė turėjo įrodyti, kas yra pirminis įrangos savininkas, o atsakovė turėjo įrodyti, kad ji buvo įrangos savininkė pardavimo sandorio sudarymo metu. Šie argumentai taip pat atmestini. Atsakovė neprašė naikinti sandorį ir perduoti įrangą jai. Būtent ieškovė prašė sandorį naikinti, tačiau įrangą perduoti prašė ne atsakovei, o trečiajam asmeniui „Verenta“. Vadinasi, „Verenta“ turėjo įrodyti, kad buvo įrangos savininkė iki ginčo pardavimo. Šioje byloje nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodė, kad buvo įrangos savininkės, todėl teismo sprendimas palikti įrangą ieškovei yra pagrįstas ir teisėtas. Trečiojo asmens „Verenta“ pretenzija ieškovei dėl įrangos perdavimo vertintina kaip galimai pažeistų ieškovės teisių imitacija, leidusi ieškovei pateikti teismui ieškinį, nors pati savaime pretenzija jokios nuosavybės teisės į įrangą neįrodo.

20.       Apeliantė daug dėmesio skiria, jos teigimu, prieštaringiems teismo sprendimams, nes Vilniaus apygardos teismo apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022 priimtame sprendime, nepaisant toje byloje atsakove buvusios „Verentos“ pozicijos, kad pinigus ji gavo už parduotą įrangą (tunelinį presą ir rotacinį būgną), yra padaryta išvada, kad konkretūs UAB „Juridinė paslauga“ mokėjimai susijusiai UAB „Verenta“ 2016 m. rugpjūčio 2,3 ir 4 dienomis ( iš viso 42 900 Eur)  buvo atlikti be jokio teisinio pagrindo, siekiant išvengti atsiskaitymo su UAB „Juridinė paslauga“ kreditoriais, ir dėl to atsakovei BUAB „Juridinė paslauga“ iš UAB „Verenta“ priteista  43 840 Eur be pagrindo įgytų lėšų. Tuo tarpu šioje byloje priimtame sprendime teismas pasisakė, kad bylos Nr. e2-1148-854/2022 sprendime išdėstytų argumentų nepakanka spręsti, kad UAB „Juridinė paslauga“ niekada neįgijo nuosavybės teisės į tunelinį presą P. P.-Fabrik ir rotacinį būgną RD40 ir todėl negalėjo jų parduoti ieškovei. Apeliantės teigimu, tokie prieštaravimai tarp dviejų sprendimų negali likti galioti. Kolegija sutinka, kad iš pirmo žvilgsnio du nurodyti teismo sprendimai gali atrodyti prieštaraujantys vienas kitam. Tačiau dėl civiliniame procese nustatyto dispozityvumo principo teismo sprendimas yra priimamas toks, kokį nulemia šalių pateikti įrodymai, kurie gali būti nepilni, neišsamūs, šalis gali dalį įrodymų nuslėpti. Byloje Nr. e2-1148-854/2022 teismas sprendime ir pažymėjo, kad išvadas daro iš tuo metu teismui pateiktų įrodymų, nes atsakovė „Verenta“ toje byloje  nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių jos gynybinę versiją, kad 2016 m. rugpjūčio 2,3 ir 4 d. pavedimais atsiskaitė už ginčo įrangą, kurią įsigijo iš atsakovės, bei iš dalies atsiskaitė už šios įrangos pristatymo į (duomenys neskelbtini) paslaugas. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai pažymėjo, kad ankstesnėje byloje (Nr.e2-1148-854/2022), jokie klausimai, susiję su įrangos (preso P. P.-Fabrik ir rotacinio būgno RD40) teisiniu statusu ir nuosavybės teisės į ją perleidimu, nebuvo sprendžiami, buvo sprendžiamas pinigų „išvedimo“ iš bankrutuojančios įmonės teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau pilno piniginių srautų judėjimo vaizdo teismas nematė. Ta pati situacija yra ir šioje byloje, šalys teikia įrodymus selektyviai, pilnas vaizdas nerodomas. Pažymėtina, kad vadinamieji prieštaringi, ieškovės vertinimu, teismo sprendimai patys savaime jokių ieškovės teisių nepažeidžia, todėl negali būti ir pagrindu keisti ar naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą.

21.       Apeliantė teigia, kad ginčo šalių sąsajumas nagrinėjamos bylos kontekste nėra susijęs su bylos dalyku, todėl teismas be jokio reikalo aptarė ginčo šalių tarpusavio ryšius. Teisėjų kolegija mano priešingai, kad būtent ginčo šalių sąsajumas yra viena iš esminių aplinkybių šioje byloje. Teismas išsamiai aptarė faktines aplinkybes ( juridinių asmenų registro duomenis apie akcininkus, įmonių vadovus, buhalteriją tvarkiusius darbuotojus, jų santuokinį ryšį) ir padarė labai pagrįstą išvadą, kad UAB „Verenta“ ir UAB „Juridinė paslauga“ ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo susiję asmenys. Negana to, teismas pagrįstai konstatavo, kad susijusiais asmenimis per trečiąjį asmenį D. U. ir G. U. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ne tik UAB „Juridinė paslauga“ ir UAB „Verenta“, bet ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“.  

22.       Šios bylos šalių ir trečiojo asmens sąsajumas paaiškina, kodėl galimai nebuvo tinkamai įformintas ginčo įrangos pirkimas-pardavimas tarp atsakovės ir trečiojo asmens, kiti dokumentai taip pat sudaromi nepilnai nurodant visus reikalingus duomenis pagal apskaitos standartus. Be to, keleto susijusių įmonių įsteigimas, piniginių lėšų ir turto kilnojimas iš vienos įmonės į kitą leidžia, net ir vienai kuriai įmonei iškėlus bankroto bylą, kitoms susijusioms įmonėms ir toliau išlaikyti pilną ar dalinę tos bankrutuojančios  įmonės kontrolę per įvairius kreditorinius reikalavimus, turto perleidimų ginčijimą ir pan. Tai nėra sąžiningas elgesys, ką pagrįstai pažymėjo ir teismas, atmesdamas ieškinį.

23.       Galiausiai apeliantė kelia ieškinio senaties klausimą, teigia, kad 2016 m. liepos 25 d. sandoriui ginčyti taikytinas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nepraleido, nes apie savo pažeistą teisę sužinojo tik gavusi jau minėtą imitacinę trečiojo asmens „Verenta“ pretenziją 2023 m. rugsėjo 11 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 1.79 straipsnį, šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti, o patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jo ginčyti. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė, restruktūrizuojama UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2024 m. vasario 22 d. pateikė teismui savo restruktūrizacijos planą, į kurį įtraukė ginčo įrenginius kaip savo turtą, kurį planuoja parduoti restruktūrizacijos metu, gautas lėšas nukreipiant atsiskaitymui su kreditoriais. Būtent restruktūrizavimo plano pateikimas jau po to, kai buvo gauta „Verentos“ pretenzija (2023 rugsėjo 11 d.) dėl esą neteisėtai įgyto turto perdavimo, leidžia preziumuoti, kad šalis (šiuo atveju, ieškovė) patvirtino sandorį užtikrindama ginčo turtu savo prievolių vykdymą (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kitaip tariant, ieškovė, patvirtinusi savo sudarytą sandorį restruktūrizavimo plano patvirtinimu ir pateikimu teismui, atsisakė teisės ginčyti įrangos įsigijimo sandorį, todėl ieškinio senaties terminai ir atitinkami apeliacinio skundo argumentai netenka teisinės reikšmės.

24.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių galiojimą (CK 1.80, 1.79 straipsniai),  tinkamai įvertino įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

25.       Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( 2032,80 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, juridinio asmens kodas 304156633, atsakovei UAB „Juridinė paslauga“, juridinio asmens kodas 302890258, 2032,80 Eur ( du tūkstančius trisdešimt du eurus ir 80 ct)  bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Žibutė Budžienė

                          Diana Labokaitė

                        Lina Žemaitienė