Baudžiamoji byla Nr. 1-2144-1072/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47099-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;
1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2
(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 18 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,
sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,
dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,
kaltinamajam A. V.,
laiduotojai M. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir reali gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), našlys, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, bedarbis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
A. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis, 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 20 val. 45 min., ties (duomenys neskelbtini), vairavo savo automobilį VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilių etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio.
Teisiamojo posėdžio metu A. V. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad pilnai prisipažįsta, jog vairavo neblaivus, dėl ko labai gailisi. Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 15 val. 00 min. – 15 val. 30 min., jis pas pažįstamą asmenį pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholį baigė vartoti vakare. Tada sėdo į savo automobilį VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo pas draugę. Negalėjo paaiškinti, kodėl neblaivus vairavo automobilį, mano, kad dėl girtumo pasielgė taip neapgalvotai. Dėl tokio poelgio sugriuvo visas gyvenimas, kadangi Ukmergės rajono seniūnijoje dirbo vairuotoju, o dėl neatsakingo elgesio prarado darbą. Nurodė, kad yra 50 procentų darbingas, nes turi problemų dėl širdies ligų, gauna mažas pajamas, o dar turi nepilnametę dukrą, kurią turi išlaikyti.
Kaltinamojo A. V. parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (b. l. 69-70, 75-76).
2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu gautas M. Š. prašymas atleisti kaltinamąjį A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Laiduotoja M. Š. paaiškino, kad yra kaltinamojo sesuo. Nurodė, kad kartu su broliu A. V. gyvena ne tik tame pačiame name, bet ir toje pačioje laiptinėje. Ji mano, kad gali daryti broliui A. V. teigiamą įtaką, kadangi jie bendrauja visais gyvenimo klausimais. Be to, jie bendrauja kiekvieną dieną. Kadangi toks įvykis nutiko pirmą kartą, apie vairavimą būnant neblaiviam jie nebuvo apie tai iki šiol kalbėję. A. V. po nusikalstamos veikos padarymo atėjo pas M. Š., paaiškino, kas nutiko. Ji matė, kad brolis A. V. nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kas nutiko. A. V. gali apibūdinti kaip paklusnų, draugišką, šeimynišką, atsakingą, darbštų žmogų. A. V. nėra linkęs pažeidinėti teisės reikalavimų. M. Š. turi aukštąjį išsilavinimą, dirbo vadovaujamą darbą, yra užauginusi ir pavyzdingai išauklėjusi tris vaikus, todėl mano, kad ji yra patikima laiduotoja.
Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
2018 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo (b. l. 1-2).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra žvyruotos dangos gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) ir nauja statybviete, nuvažiavęs nuo gatvės, link statybvietės, kairėje pusėje, žiūrint iš (duomenys neskelbtini) pusės, matomas stovintis automobilis VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Automobilio kėbulas tvarkingas, neapgadintas, salone tvarkinga. Daiktadėžėje, esančioje priekyje, dešinėje pusėje, rastas nugertas butelis 200 ml talpos degtinės. Bagažinė neatsirakina. Atlenkus sėdynes iš vidaus, matyti, kad bagažinėje sukrauti žvejybai skirti reikmenys, meškerės. Automobilyje nerasta jokių draudžiamų daiktų ir kitų nuskalstamos veikos pėdsakų bei įrankių (b. l. 3-11, 12-20).
Iš 2018 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 20 val. 35 min., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris, pasak pranešėjo, „mosikuojasi“ po kelią. Pranešėjas važiuoja paskui ir praneša apie automobilio VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptį. Pareigūnai, važiuodami (duomenys neskelbtini), pamatė priekyje važiojantį automobilį, tarp kurio ir tarnybinio automobilio buvo apie 200 metrų. Pamatė, kaip minėtas automobilis sustojo. Privažiuojant prie automobilio VW Bora ir apšviečiant jį ilgosiomis šviesomis, buvo aiškiai matyti, kad iš automobilio niekas neišlipo ir į jį niekas neįlipo. Priėjus prie automobilio vairuotojo buvo matyti, kad už vairo sėdi akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris rankoje laikė skardinę alaus. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Buvo nustatyta, kad automobilį VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo A. V.. Alkotesteriu A. V. buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas (b. l. 52).
Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 29 d., 20 val. 07 min., A. V. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422“ nustatytas 2,07 promilės neblaivumas (b. l. 53).
Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vytauto g. 109, Ukmergė (b. l. 25).
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilis VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. V. (b. l. 24).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-A 9958/2018(01) nustatyta, kad A. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 59).
Iš 2018 m. lapkričio 18 d. kvito B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimas, automobilio užvedimo raktelis (1 vnt.), draudimo polisas, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (b. l. 43).
Iš 2018 m. lapkričio 9 d. pranešimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos už UAB „Aljuva“ suteiktas paslaugas dėl transporto priemonės VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo yra 40 eurų (b. l. 28).
Dėl veikos kvalifikavimo
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su įvykio vietos apžiūros protokole nurodytais duomenimis, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Minėtais duomenimis nustatyta, kad A. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl pagal aukščiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, A. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismo posėdžio metu gautas M. Š. prašymas atleisti kaltinamąjį A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį M. Š. atsakomybėn.
Kaltinamasis A. V. neteistas (b. l. 83), tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo posėdžio metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika žala nepadaryta. Administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą už negrubų administracinės teisės pažeidimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 84). Kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas byloje duomenų nėra. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios padarytą veiką ir kaltinamojo asmenybę, patvirtina esant visas įstatymo numatytas sąlygas kaltinamąjį A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. V. yra brandaus amžiaus, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas kaip atsakingas, sąžiningas, pareigingas, tolerantiškas darbuotojas (b. l. 107). Sesuo M. Š. apibūdino kaltinamąjį kaip paklusnų, draugišką, šeimynišką, atsakingą, darbštų žmogų, kuriam nebūdingas socialinių normų ignoravimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, todėl jis itin išgyvena dėl padaryto nusikaltimo. A. V. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, šiuo metu jis yra bedarbis (b. l. 107, 115). Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ateityje A. V. laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laiduotoja M. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 110), neteista (b. l. 109), turinti aukštąjį išsilavinimą (b. l. 114), yra pensinio amžiaus, priklausomybės ligomis neserga, gyvena santuokoje (b. l. 113), užaugino ir pavyzdingai išauklėjo tris vaikus (b. l. 108). Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad neigiamai vertina brolio A. V. padarytą nusikalstamą veiką ir dės visas pastangas, kad jis ateity nedarytų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog M. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant M. Š.. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo, laiduotojos asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytinas laidavimo terminas – vieneri metai, neskiriant užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės VI skyriuje numatytais pagrindais.
A. V., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, tai yra, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam A. V. nustatytinas vienerių metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju A. V. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Taigi, pirmu atveju (nuteistam asmeniui), įstatyme nurodyto turto konfiskavimas iš esmės nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, antru atveju (atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui), turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vien tai, jog teismas padaro išvadą, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės; baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-14-511/2018; Nr. 2K-114-1073/2018; Nr. 2K-118-511/2018; Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-218-648/2018; 2K-302-1073/2018).
Byloje nustatyta, kad automobilis VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. V., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, gali būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš kaltinamojo A. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Šiame kontekste akcentuotina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo neįgyja teistumo ir nepatiria kitų neigiamų padarinių, kuriuos paprastai sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Paprastai pirmą kartą analogišką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teismai skiria baudą, kurios dydis įstatymo nustatytas nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju A. V. taip pat nėra skiriama jokia kita turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo vertinimu, automobilio VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad asmuo, pranešęs apie galimai neblaivų vairuotoją, pažymėjo, kad automobilis vingiuoja po kelią. Darytina išvada, kad A. V. kėlė ne hipotetinį, o realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir turtui. Minėta, kad A. V. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kurio dydis yra arčiau vidutinio girtumo laipsnio viršutinės ribos.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2018 m. spalio 1 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patirtas proceso išlaidas už priverstinį transporto priemonės automobilio VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimą, A. V. atlygino (b. l. 40)
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 29 d. skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 80-81) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus vairuotojo A. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilis VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimas, automobilio užvedimo raktelis (1 vnt.), draudimo polisas, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (b. l. 43), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuotina transporto priemone.
Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniai, 307-308 straipsniai, 313 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti A. V. priklausantį automobilį VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.
Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. V. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerius metus, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo skyrimo dienos – 2018 m. rugsėjo 29 d.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2018 m. spalio 1 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimą, automobilio užvedimo raktelį (1 vnt.), draudimo polisą, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.
Išaiškinti A. V., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti M. Š., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėja Eglė Venckienė