Civilinė byla Nr. e3K-3-114-701/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00021-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11; 2.6.1.3.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovams A. B., E. B., J. B., K. K., G. T. ir R. T., dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei ir akcinei bendrovei SEB bankui, dėl leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių paimto visuomenės poreikiams turto savininko teises reikalauti palūkanų už laiku nesumokėtos kompensacijos dalį ir šių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo:
2.1. leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. 1P-311-(1.3 E.) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ (toliau – ir 2020 m. spalio 29 d. Įsakymas) nurodytas atsakovės K. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas: 2/70 dalis 0,7205 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 5/145 dalis 1,4500 ha žemės sklypo sklypų (duomenys neskelbtini); 1/30 dalį 0,0345 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 15/600 dalis 0,0600 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šias sklypų dalis 2020 m. spalio 29 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno laisvajai ekonominei zonai (toliau – ir Kauno LEZ) plėsti Kauno r. sav.;
2.2. nustatyti, kad atsakovei K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 29 d. Įsakymu paimtas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas sklypų dalis bendras dydis yra 8575,12 Eur;
2.3. leisti įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. 1P-312-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.)“ (toliau – ir 2020 m. spalio 29 d. Įsakymas) nurodytas atsakovo A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas: 2/70 dalis 0,7205 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 4/145 dalis 1,4500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 1/30 dalį 0,0345 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 15/600 dalių 0,0600 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šias sklypų dalis 2020 m. spalio 29 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.;
2.4. nustatyti, kad atsakovui A. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 29 d. Įsakymu paimtas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas sklypų dalis bendras dydis yra 7355,81 Eur;
2.5. leisti įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 1P-290-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.)“ (toliau – ir 2020 m. spalio 16 d. Įsakymas) nurodytą 2,0000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą atsakovo J. B., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą 2020 m. spalio 16 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.;
2.6. nustatyti, kad atsakovui J. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 16 d. Įsakymu paimtą žemės sklypą dydis yra 70 600 Eur;
2.7. leisti įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. 1P-292-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.)“ (toliau – ir 2020 m. spalio 19 d. Įsakymas) nurodytą 0,4967 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą atsakovės E. B. (pastaba – 2021 m. birželio 8 d. protokoline nutartimi teismas E. B. sutuoktinį A. B. įtraukė kaip atsakovą, nes ginčo žemės sklypas jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą 2020 m. spalio 19 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.;
2.8. nustatyti, kad atsakovei E. B. (kartu su A. B.) atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 19 d. Įsakymu paimtą žemės sklypą dydis yra 17 500 Eur;
2.9. leisti įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. 1P-294-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.)“ (toliau – 2020 m. spalio 19 d. Įsakymas) nurodytą 0,9952 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą atsakovo K. K., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą 2020 m. spalio 19 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.;
2.10. nustatyti, kad atsakovui K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 19 d. Įsakymu paimtą žemės sklypą dydis yra 35 100 Eur;
2.11. leisti įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. spalio 20 d. įsakyme Nr. 1P-295-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno r. sav.)“ (toliau – ir 2020 m. spalio 20 d. Įsakymas) nurodytą 0,4104 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą atsakovų R. T. ir G. T., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą 2020 m. spalio 20 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.;
2.12. nustatyti, kad atsakovams R. T. ir G. T. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 20 d. Įsakymu paimtą žemės sklypą dydis yra 34 600 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad Kauno LEZ yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos trys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose nurodytos sąlygos, leidžiančios registruoti ginčo žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir juos pradėti naudoti NŽT Įsakymuose nurodytiems tikslams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 151 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos įsisavinimo etapų nustatymo“ yra patvirtintas privačios žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams grafikas, kuriuo nustatyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapai, pagal kuriuos numatyta užbaigti žemės paėmimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šiuo atveju žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta NŽT direktoriaus 2017 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1P-176-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, tačiau su atsakovais sutartys dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją sudarytos nebuvo. NŽT užsakymu UAB „STIVVF“ 2018–2019 m. yra parengusi vertinimo ataskaitas, pagal kurias nustatytas atsakovams atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamus jų žemės sklypus (jų dalis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarė: leisti įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą valstybės vardu ir pradėti ginčo žemės sklypus naudoti sprendime paimti turtą visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams; nustatyti, kad atsakovė K. K. yra 8575,12 Eur, atsakovas A. K. – 7355,81 Eur, atsakovas J. B. – 70 600 Eur, atsakovė E. B. – 17 500 Eur savininkė, atsakovai G. T. bei R. T. – 34 600 Eur, kurie 2020 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymu pervesti į depozitinę sąskaitą, savininkai; išaiškinti, jog ieškovės į banko depozitinę sąskaitą pervesta pinigų suma negali būti pervedama atsakovui K. K. be įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo bus nustatytas depozitinėje sąskaitoje esančių 35 100 Eur savininkas, įgijęs teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.
5. Teismas nurodė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai leisti įregistruoti paimtas visuomenės poreikiams žemės sklypų dalis valstybės vardu ir pradėti šias žemės sklypų dalis naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią ieškovė pervedė į banko depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti (Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalis), t. y. atsakovė K. K. tampa savininke 8575,12 Eur sumos, atsakovas A. K. – 7355,81 Eur sumos, atsakovas J. B. – 70 600 Eur sumos, atsakovė E. B.
– 17 500 Eur sumos, atsakovai G. T. ir R. T. – 34 600 Eur sumos.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas K. K. yra sudaręs sutartinės hipotekos sandorį su AB SEB banku, kuriuo hipotekos objektu taip pat yra nurodytas ir šioje byloje ginčo objektu esantis žemės sklypas, dėl kurio paėmimo visuomenės poreikiams yra kreipusis į teismą ieškovė, taip pat esant ginčui dėl atlygintinos sumos dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, teismas išaiškino, kad ieškovės pervesta į banko depozitinę sąskaitą pinigų suma negali būti pervedama atsakovui be įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo bus nustatytas depozitinėje sąskaitoje esančių 35 100 Eur savininkas, įgijęs teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.
7. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. daliniu sprendimu nusprendė, kad atsakovei K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 29 d. Įsakymu paimtas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas sklypų dalis bendras dydis yra 8575,12 Eur, o atsakovui A. K. – 7355,81 Eur.
8. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. galutiniu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovui J. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 16 d. Įsakymu paimtą 2 ha žemės sklypą dydis yra 151 400 Eur, atsakovams E. B. ir A. B. už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 19 d. Įsakymu paimtą 0,4967 ha žemės sklypą dydis yra 53 400 Eur, atsakovui K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 19 d. Įsakymu paimtą 0,9952 ha žemės sklypą dydis yra 96 700 Eur, atsakovams R. T. ir G. T. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 20 d. Įsakymu paimtą 0,4104 ha žemės sklypą dydis yra 52 000 Eur; įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovui K. K. leido disponuoti ieškovės pervestomis lėšomis, atsiskaitant su įkaito turėtoju trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, AB SEB banku; priteisė iš ieškovės atsakovui J. B. 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 80 800 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovams E. B. ir A. B. – 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 35 900 Eur nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovui K. K. – 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 61 600 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovams R. T. ir G. T. – 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 17 400 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertas V. Stacevičius.
10. Pažymėjęs, kad, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi leidus įregistruoti 2020 m. spalio 19 d. Įsakyme nurodytą 0,9952 ha žemės sklypą, nuosavybės teise valdomą atsakovo K. K., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą 2020 m. spalio 19 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav., buvo išaiškinta, jog ieškovės į banko depozitinę sąskaitą pervesta pinigų suma negali būti pervedama atsakovui K. K. be įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo bus nustatytas depozitinėje sąskaitoje esančių 35 100 Eur savininkas, įgijęs teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti, teismas konstatavo, kad, išsprendus ginčą iš esmės, suteiktina teisė K. K. disponuoti ieškovės pervestomis lėšomis, atsiskaitant su įkaito turėtoju AB SEB banku.
11. Teismas nurodė, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir kito turto savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, kad kiekvienas iš atsakovų turėjo galimybę naudotis ieškovės į banką pervestomis sumomis, teismas nurodė, kad procesines palūkanas priteisia nuo skirtumo, kuris susidarė nuo ieškovės pervestų į banko sąskaitą sumų ir teismo nustatyto kompensacijos dydžio: atsakovui J. B. nuo 80 800 Eur (151 400 Eur – 70 600 Eur), atsakovams E. B. ir A. B. nuo 35 900 Eur (53 400 Eur – 17 500 Eur), atsakovams R. T. ir G. T. nuo 17 400 Eur (52 000 Eur – 34 600 Eur), atsakovui K. K. nuo 61 600 Eur (96 700 Eur – 35 100 Eur).
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo K. K. apeliacinius skundus, 2023 m. spalio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą iš dalies pakeitė: priteisė iš ieškovės atsakovui J. B. 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 80 800 Eur sumos nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovams E. B. ir A. B. – 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 35 900 Eur nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovui K. K. – 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 61 600 Eur sumos nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovams R. T. ir G. T. – 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 17 400 Eur sumos nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovės atsakovui K. K. 2 382,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
13. Kolegija pažymėjo, kad paimto visuomenės poreikiams turto savininkas teisingo atlyginimo (kompensacijos už paimamą turtą) savininku tampa nuo to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau tai, ar žemės paėmimu suinteresuotos institucijos skiriama kompensacija yra teisinga ir kokio dydžio turėtų būti skiriama, atsižvelgdamas į teismų praktikoje aptartus reikšmingus jos nustatymo kriterijus, nustato teismas galutiniu sprendimu.
14. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas galutinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės teisingai nurodė, jog visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir kito turto savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.), tačiau suklydo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog priteisiamos iš ieškovės procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.). Sutikusi su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė procesinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo atsakovams neišmokėtos kompensacijos dalies, skaičiavimo pradžios momentą, kolegija nusprendė, jog ši pirmosios instancijos sprendimo dalis keistina, nurodant, kad 5 proc. metines procesinės palūkanos visiems atsakovams priteisiamos nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Vertindama atsakovo K. K. apeliacinio skundo argumentą, kad procesinės palūkanos jam turėjo būti priteistos nuo visos teismo nustatytos kompensacijos sumos (96 700 Eur), nes jis negavo nei dalies atlyginimo už iš jo paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, kolegija nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovui K. K. priklausantį žemės sklypą buvo leista paimti visuomenės poreikiams ir išaiškinta, kad ieškovės į banko depozitinę sąskaitą pervesta pinigų suma negali būti pervesta atsakovui K. K. be įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo bus nustatytas depozitinėje sąskaitoje esančių 35 100 Eur savininkas, įgijęs teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs teisingo atlygio už atsakovui priklausiusio žemės sklypo, paimto visuomenės poreikiams, klausimą, sprendime pažymėjo, kad išsprendus ginčą iš esmės suteiktina teisė atsakovui K. K. disponuoti ieškovės pervestomis lėšomis, atsiskaitant su įkaito turėtoju AB SEB banku. Byloje nustatyta, kad atsakovas K. K. su AB SEB banku yra sudaręs kredito sutartį (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu tinkamam prievolių įvykdymo užtikrinimui AB SEB bankui įkeistas atsakovui nuosavybės teise priklausantis 0,9952 ha ploto žemės sklypas. Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ieškovė 2020 m. balandžio 10 d. raštu kreipėsi į AB SEB banką ir informavo apie žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Trečiasis asmuo AB SEB bankas neprieštaravo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant už paimamą žemės sklypą ir už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą pervedant lėšas į jo, kaip hipotekos kreditoriaus, nurodytą sąskaitą įsipareigojimams pagal Kredito sutartį sumažinti. Taip pat įsipareigojo atsisakyti žemės sklypo hipotekos po to, kai visos lėšos už visuomenės reikmėms paimamą žemės sklypą bus pervestos į hipotekos kreditoriaus banko sąskaitą atsakovo K. K. įsipareigojimams pagal Kredito sutartį sumažinti ir bus apmokėtos visos išlaidos, susijusios su hipotekos lakšto, kuriuo įkeistas žemės sklypas, pakeitimo įregistravimu viešame registre.
16. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas apribojimas dėl disponavimo ieškovės į banko depozitinę sąskaitą pervestomis lėšomis, kurios skirtos kompensuoti atsakovui K. K. už jam priklausančio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, atsirado dėl paties atsakovo turimų sutartinių santykių (Kredito sutarties) ir įsipareigojimų bankui dėl hipoteka apriboto paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo. Šiuo atveju negalėjimas disponuoti ieškovės pervestomis lėšomis atsirado ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, todėl ji negali prisiimti atsakomybės, mokėdama palūkanas nuo visos atlygio už paimtą visuomenės poreikiams sklypą sumos, už atsakovo negalėjimą naudotis lėšomis, kuris atsirado dėl jo paties prisiimtų įsipareigojimų (žemės sklypo hipotekos). Dalis pinigų buvo sumokėti į banko depozitinę sąskaitą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui procesines palūkanas skaičiavo nuo teismo nustatytos ir ieškovės į banko depozitinę sąskaitą pervestos sumų skirtumo – 61 600 Eur (96 700 Eur – 35 100 Eur), nesvarbu, jog atsakovas į banko depozitinę sąskaitą pervestomis lėšomis negalėjo disponuoti. Kolegija atmetė atsakovo K. K. apeliacinio skundo reikalavimą dėl procesinių palūkanų skaičiavimo nuo visos už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą atsakovui nustatyto atlygio sumos.
17. Įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atsakovui K. K. iš ieškovės priteisto bylinėjimosi išlaidų už turto vertinimą atlyginimo, kolegija nusprendė, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nustatant, jog ieškovė privalo padengti 67 proc. atsakovo K. K. patirtų išlaidų už atliktą turto vertinimą, t. y. 567,49 Eur (847 Eur x 67 proc.).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu atsakovas K. K. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. galutinio sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo atsakovui K. K. ir priteisti iš ieškovės atsakovui K. K. 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 96 700 Eur nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Tinkamai taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, atsakovui K. K. turėtų būti priteista iš ieškovės 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 96 700 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktiką, asmeniui ilgą laiką negavus jam už paimtą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėjo, taip pat negalėjo jam generuoti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017). Kadangi tokios procesinės palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, todėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir kito turto savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog kiekvienas iš atsakovų turėjo galimybę naudotis ieškovės į banko sąskaitą pervestomis sumomis, procesines palūkanas priteisia nuo skirtumo, kuris susidarė nuo ieškovės pervestų į banko sąskaitą sumų ir teismo nustatyto kompensacijos dydžio, o atsakovui K. K. – nuo 61 600 Eur (96 700 Eur – 35 100 Eur). Tačiau atsakovui K. K. ieškovė nebuvo išmokėjusi (pervedusi) pinigų, todėl minėtosios palūkanos atsakovui K. K. turėtų būti skaičiuojamos nuo 96 700 Eur, t. y. nuo teismo nustatyto teisingo atlyginimo dydžio už tą paimtą žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismo argumentai nėra aiškūs, apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokios materialiosios teisės normos, kuria remdamasis apskaičiavo atsakovui K. K. priklausančias iš ieškovės palūkanas ne nuo teismų nustatyto teisingo atlyginimo šiam atsakovui dydžio už paimtą iš pastarojo visuomenės poreikiams žemės sklypą (96 700 Eur), o nuo 61 600 Eur.
19. Atsiliepimų į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo, kai teismas sprendimu nustato kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą turtą – žemės sklypą – dydį
20. Kasaciniu skundu keliami tokie klausimai: 1) nuo kurio momento skaičiuojamos procesinės palūkanos, kai teismas sprendimu nustato kompensacijos už paimtą visuomenės poreikiams turtą – žemės sklypą – dydį; 2) nuo kokios sumos skaičiuojamos procesinės palūkanos, kai teismas sprendimu nustato kompensacijos už paimtą visuomenės poreikiams turtą – žemės sklypą – dydį.
21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, yra išimčių, kai procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo teisme, o nuo vėlesnio momento, nes piniginė prievolė ne visada egzistuoja iki bylos iškėlimo, kartais ji atsiranda vėliau (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Viena iš tokių išimčių, kai procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo teisme, yra atvejis, kai teisme sprendžiamas ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir kompensacijos už ją dydžio.
23. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 5, 6 dalių (2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1314 redakcija) nuostatas, kai paimamo visuomenės poreikiams turto savininkas nesutinka su nustatyta atliekant individualų turto vertinimą kaina bei su sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektu ir tokia sutartis nesudaroma, tai laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, kurį sprendžia teismas. Teismas, gavęs žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareiškimą, atlieka įstatyme nustatytus veiksmus ir priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams (Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalis). Kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti (Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalis). Teismas, priėmęs Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, toliau nagrinėja ginčą iš esmės ir, nustatęs kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, priima sprendimą už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaityti teismo sprendime nurodytomis sąlygomis (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis).
24. Taigi, remiantis nurodytomis Žemės įstatymo nuostatomis, tais atvejais, kai ginčas dėl turto – žemės sklypo – paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjamas teisme, paimto visuomenės poreikiams turto – žemės sklypo – savininkas praranda nuosavybės teisę į šį turtą ir tampa kompensacijos už paimtą turtą savininku nuo to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, ir būtent nuo šio momento skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo nesumokėtos kompensacijos sumos.
Pažymėtina, kad iki teismo nutarties leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams įsiteisėjimo paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkas gali naudotis žemės sklypu ir gauti iš to naudą.
25. Tai, kad palūkanos už nesumokėtą kompensaciją už turtą, paimtą visuomenės poreikiams, skaičiuojamos nuo to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, patvirtina ir kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-684/2022 37 punktą).
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria nuspręsta leisti įregistruoti paimamą iš atsakovo K. K. visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą valstybės vardu ir pradėti žemės sklypą naudoti sprendime paimti turtą visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, įsiteisėjo 2021 m. balandžio 27 d. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog momentas, nuo kurio skaičiuotinos procesinės palūkanos atsakovui K. K. nuo laiku nesumokėtos kompensacijos sumos, yra 2021 m. balandžio 27 d.
27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sumos, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos, kai teismas sprendimu nustato kompensacijos už paimtą visuomenės poreikiams turtą dydį, yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, kad atsakovė, paėmusi žemės sklypą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti ieškovams, ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti paimamo žemės sklypo savininkui už šio galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-684/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Pagal kasacinio teismo praktiką, suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos, yra teismo sprendimu nustatyta kompensacija (jos dalis), nesumokėta paimto visuomenės poreikiams turto savininkui tuo momentu, kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-684/2022 35 punktą).
29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 17 d. galutiniu sprendimu nustatyta, kad atsakovui K. K. atlyginimo (kompensacijos) už visuomenės poreikiams paimtą 0,9952 ha žemės sklypą dydis yra 96 700 Eur. Taigi suma, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos, yra 2021 m. balandžio 27 d. (kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis leisti įregistruoti paimamą iš atsakovo K. K. visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą valstybės vardu ir pradėti žemės sklypą naudoti sprendime paimti turtą visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams) nesumokėta 96 700 Eur kompensacijos dalis.
30. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi
išaiškinta, kad ieškovės į banko depozitinę sąskaitą pervesta 35 100 Eur suma negali būti pervesta atsakovui K. K. be įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo bus nustatytas depozitinėje sąskaitoje esančių 35 100 Eur savininkas, įgijęs teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 17 d. galutiniu sprendimu nustatė, kad išsprendus ginčą iš esmės atsakovui K. K. suteiktina teisė disponuoti ieškovės pervestomis lėšomis, atsiskaitant su įkaito turėtoju AB SEB banku.
31. Teismų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi apribojimas atsakovui K. K. disponuoti 35 100 Eur, ieškovės pervestais į banko depozitinę sąskaitą, nustatytas dėl atsakovo K. K. turimų sutartinių santykių ir įsipareigojimų bankui, o būtent dėl atsakovo K. K. su AB SEB banku sudarytos Kredito sutarties, kurios pagrindu tinkamam prievolių įvykdymo užtikrinimui AB SEB bankui įkeistas atsakovui K. K. nuosavybės teise priklausantis 0,9952 ha ploto žemės sklypas, paimtas visuomenės poreikiams.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu nustatyta, jog atsakovui K. K. atlyginimo (kompensacijos) už visuomenės poreikiams paimtą 0,9952 ha žemės sklypą dydis yra 96 700 Eur; ir tai, kad 2021 m. balandžio 27 d. (kai įsiteisėjo teismo nutartis Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams) atsakovas K. K. neįgijo teisės disponuoti 35 100 Eur, ieškovės pervestų į banko depozitinę sąskaitą, dėl paties atsakovo K. K. prisiimtų įsipareigojimų bankui, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai nusprendė, kad 2021 m. balandžio 27 d. ieškovės nesumokėta atsakovui K. K. kompensacijos dalis sudarė 61 600 Eur (96 700 Eur – 35 100 Eur), ir būtent nuo šios sumos skaičiavo procesines palūkanas.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, kasaciniame teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
35. Kasacinis teismas patyrė 30,16 Eur išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovo kasacinis skundas atmestas, tai valstybei iš atsakovo priteistina 30,16 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. K. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 30,16 Eur (trisdešimt Eur 16 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Danguolė Bublienė
Antanas Simniškis