Baudžiamoji byla Nr. 1-1330-843/2014
Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00866-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.1; 2.10.1.4
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2013-01-11 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Lietuvoje neteistas (teistas 2000-11-24 Minsko srities teismo, Baltarusijos Respublikoje – 15 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikinėjo nuo 1999-12-26 iki 2012-12-26), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
G. Z. 2013 m. gegužės 19 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 ‰ girtumo laipsnis), kambaryje tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius sugyventinei nukentėjusiajai R. M. į galvos dešinę pusę, pastarajai nubėgus link išėjimo iš buto durų, jis nukentėjusiąją R. M. pasivijo ir kaire ranka sugriebęs už nukentėjusiosios R. M. plaukų ją laikė bei dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. M. ne mažiau septynių smūgių į galvos sritį bei dešine koja spyrė nukentėjusiajai R. M. į dešinę ir į kairę rankas, po ko paleidęs nukentėjusiosios R. M. plaukus, dešinės rankos kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajai R. M. į lūpos sritį, tuo būdu smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais G. Z. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
G. Z. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino iš dalies bei nurodė, kad nuo 2013 metų sausio mėnesio pradžios gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su R. M.. Butas yra dviejų kambarių. Tame pačiame bute gyvena ir R. M. sesuo K. M.. Jis su R. M. gyvena viename kambaryje, o K. M. gyvena kitame kambaryje. Jie su R. M. veda bendrą ūkį. 2013-05-19, būdamas bute su K. M., gėrė alkoholį. Apie 22 val. tarp jo ir R. M. kilo žodinis konfliktas dėl anksčiau įvykusio melo ir apgaulės. R. M. nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant sofos. Jis, priėjęs prie jos, vieną kartą kairės rankos delnu sudavė jai per veido dešinę pusę. Ji sėdėdama ant lovos pradėjo spardyti jį kojomis. Jis sugriebė už kojų, norėjo, kad ji nesispardytų. Po to paleido kojas. Ji, atsistojusi nuo sofos, nubėgo link išėjimo iš buto durų. Jis norėjo ją sulaikyti ir griebė už sportinių marškinėlių, kuriais ji vilkėjo. Ji bandė išsilaisvinti ir, jam tempiant už marškinėlių, jie suplyšo. Kai ji bėgo link durų, jis sugriebė jai iš už nugaros už plaukų, norėjo sugriebti už drabužių, tačiau jos ilgi plaukai, todėl griebdamas už drabužių sugriebė už plaukų. Jis nenorėjo, kad ji išbėgtų iš buto, todėl laikydamas už plaukų traukė link savęs. Ji priešinosi, todėl tarp jų įvyko pasistumdymas ir tai ji, tai jis atsitrenkdavo į sienas bei durų staktą. Jis jos kumščiu nemušė, nespardė kojomis. Po to jis ją paleido, nes jam atsibodo ją laikyti ir su ja grumtis. Ji laiptais nubėgo į namo apačią. Jis grįžo atgal į butą. Kai jis buvo buto kambaryje ir sudavė pirmą smūgį R. M., jos sesuo K. M. buvo kambaryje, po to ji išbėgo iš buto ir jos bute nebuvo. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Neprisipažįsta, kad mušė dešinės rankos kumščiu, nes fiziškai to padaryti negali dėl dešinės rankos traumos, taip pat nespardė kojomis. Kaire ranka galėjo suduoti tris ar keturis kartus. Vieną kartą delnu kambaryje ir tris kartus prie durų grumtynių metu gal ir sudavė, tačiau to tiksliai neatsimena. Dėl savo veiksmų gailisi, nori atsiprašyti R. M., su ja susitaikyti. Pažada, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas jis su R. M. nebendraus, galės gyventi bute, esančiame Laisvės pr. 44-170, Vilniuje (b.l. 60).
Kaltinamojo G. Z. 2014-02-18 papildomais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, prisipažįsta pilnai ir gailisi, nes įvykio metu buvo išgėręs ir jei Rūta nurodė, kad įvykio metu jai buvo padaryti būtent smūgiai, tai galimai taip ir buvo. Po įvykio jos atsiprašė, su ja susitaikė. Ji jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Gyvena kartu bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Daugiau prieš ją nesmurtavo ir ateityje nežada to daryti (b.l. 64).
Nukentėjusiosios R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad kartu su G. Z. keturis mėnesius gyvena bendrai, veda bendrą ūkį, tačiau gyvena nesusituokę. Gyvena nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame bute dar gyvena jos sesuo K. M.. 2013-05-19, apie 22 val., būdama buto balkone, kalbėjosi su seserimi K. M.. Jos kalbėjo pakeltu tonu, truputį susiginčijo. Tada pas jas atbėgo G. Z., pradėjo rėkti ant R. M., kad ji nustotų ginčytis. Atsakė, kad tai jo neliečia ir tai nėra jo reikalas. Paprašė, kad išeitų iš kambario, nes tame kambaryje, kur yra balkonas, gyvena jos sesuo. Jis pradėjo spardyti kėdę, pasakė, kad apsiramintų. Pati iš balkono nuėjo į sesers kambarį, atsisėdo ant sofos. Jis, priėjęs prie jos, pasilenkė ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai du smūgius į galvos dešinę pusę. Ji bandė gintis, norėjo nustumti jį nuo savęs kojomis. Jis griebė jai už kojų ir pradėjo traukti ant žemės, tačiau ji išsilaisvino ir ant žemės nenukrito. Tada nubėgo link išėjimo iš buto durų. Kai bėgo, jis bandė ją pagauti, griebė už sportinių marškinėlių ir juos suplėšė. Kai nubėgo iki durų, jai būnant tarp durų, jis griebė jai už plaukų ir laikydamas kaire ranka už plaukų, dešine ranka sudavė jai ne mažiau septynių smūgių į veidą, į įvairias veido puses. Laikydamas už plaukų jis lenkė jos galvą link grindų ir tuo pačiu metu spardė kojomis. Ji bandė gintis nuo smūgių rankomis uždengdama sau veidą, jis spirdamas sudavė jai vieną kartą dešine koja į kairiąją ranką ir dešine koja į dešinę ranką. Ji pradėjo klykti, jis paleido plaukus. Ji pakėlė galvą ir jis, stovėdamas priešais ją, dešinės rankos kumščiu sudavė jai tris smūgius į lūpų sritį. Praskėlė apatinę lūpą. Dabar kliba antras apatinis dantis. Ji išbėgo iš buto ir laiptais nusileido į apačią, į lauką. Jis grįžo atgal į butą. Sesuo iškvietė policiją bei greitosios pagalbos gydytojus. Kai atvažiavo greitosios pagalbos gydytojai, jie R. M. nuvežė į Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur gydytojai jai suteikė pirminę med. pagalbą, nes ji nuo patirtų smūgių vos orientavosi aplinkoje. Kadangi kaulo lūžių nustatyta nebuvo, gydytojai paleido ją namo ir nurodė dėl tolimesnio gydymo kreiptis į polikliniką. Kai pradėjo gyventi su G. Z., jis jai sakė, kad buvo nuteistas už nužudymą, tačiau sakė, kad jis buvo nuteistas nekaltai. Per visus keturis mėnesius, kol gyveno kartu, jis jos atžvilgiu smurto nenaudojo, tačiau būdavo agresyvus, būdavo blogos nuotaikos. Griežtai kalbėdavo su ja. Jiems pradėjus gyventi bendrai, jis turėjo santaupų, kurias jie išleido, todėl sakė, kad jei jie išsiskirs, ji turės jam pinigus grąžinti, kitaip jis jos nepaliks ramybėje, ji bijodavo jo. Įvykio metu jai padaryti kūno sužalojimai, mėlynės ant veido ir rankų bei kliba dantis, praskelta lūpa. Kreipsis į Naujininkų polikliniką dėl gydymo. Taip pat kreipsis specialisto išvados kūno sužalojimo mastui nustatyti. Pas G. Z. yra du raktai nuo buto durų ir vienas nuo pašto dėžutės. Taip pat jos TELE 2 PILDYK SIM kortelė, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini). Prašo jai šiuos daiktus grąžinti. Taip pat prašo uždrausti G. Z. gyventu kartu su ja bute, nes bijo, kad jis ją dar labiau sumuš, kai bus paleistas iš policijos. Yra dar vienas butas, kuriame jis gali gyventi. Šis butas yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už šio buto nuomą yra sumokėta mėnesiui laiko, todėl jis gali tame bute gyventi. Prie apklausos protokolo prideda du raktus nuo šio buto ir prašo tuos raktus perduoti G. Z., kad jis galėtų įeiti į butą, nes pati bijo su juo susitikti (b.l. 20).
Nukentėjusiosios R. M. 2014-02-18 papildomais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad prie savo ankstesnės apklausos norėtų papildyti, kad savo sugyventiniui G. Z. pretenzijų neturi. Po įvykio jis jos atsiprašė, susitaikė, gyvena kartu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis prieš ją daugiau jokio fizinio smurto nenaudojo, gyvena taikiai. Alkoholio nevartoja. Po sumušimų daugiau į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Žala sveikatai nepadaryta. Jokio civilinio ieškinio dėl moralinės žalos šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereikš. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 21).
Liudytojos K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji kartu su seserimi R. M. ir jos sugyventiniu G. Z. nuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas yra dviejų kambarių. Ji gyvena viename kambaryje, o sesuo R. M. su G. Z. - kitame kambaryje. 2013-05-19, apie 22 val., būdamos buto balkone, su R. M. kalbėjo tarpusavyje. Jos kalbėjo pakeltu tonu, truputį susiginčijo. Tada pas jas atbėgo G. Z., pradėjo rėkti ant R. M., kad nustotų ginčytis. Ji atsakė, kad tai jo neliečia ir tai nėra jo reikalas. Jie susiginčijo. R. M. nuėjo į jos kambarį, atsisėdo ant sofos. Ji taip pat užėjo į kambarį. Matė, kaip G. Z., priėjęs prie R. M., pasilenkė ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai du smūgius į galvos dešinę pusę, po to griebė jai už kojų ir pradėjo traukti ant žemės, ji išsilaisvino. Tada ji nubėgo link išėjimo iš buto durų. Kai bėgo, jis bandė ją pagauti, griebė už sportinių marškinėlių ir juos suplėšė. Kai ji buvo tarp įėjimo į butą durų, jis griebė jai už plaukų ir, laikydamas kaire ranka už plaukų, dešine ranka sudavė jai ne mažiau septynių smūgių į veidą, į įvairias veido puses, daužė per galvą. Laikydamas už plaukų jis lenkė jos galvą link grindų ir tuo pačiu metu spardė kojomis. Ji dengė veidą rankomis, gynėsi nuo smūgių rankomis uždengdama sau veidą. Ji visą laiką bandė sesę ginti, traukė jį nuo Rūtos, šaukėsi pagalbos. Rūta taip pat rėkė, kad jis paleistų. G. Z. paleido Rūtos plaukus, ji pakėlė galvą ir jis sudavė jai nemažiau trijų smūgių į veidą, praskėlė jai lūpą, pradėjo bėgti kraujas. Pagaliau ji išsilaisvino ir nubėgo laiptais į apačią. Ji iškvietė policiją ir greitosios pagalbos gydytojus. G. Z. grįžo atgal į butą. Kai atvažiavo greitosios pagalbos gydytojai, ji su Rūta nuvažiavo į Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur gydytojai Rūtai suteikė pirminę med. pagalbą ir paleido namo. Minėto įvykio metu ji nenukentėjo. Jai nei moralinė, nei fizinė žala nepadaryta (b.l. 37).
Bendrojo pagalbos centro pateiktais 3 garso įrašais dėl 2013-05-19 įvykio, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad K. M. kreipėsi telefonu pagalbos nurodydama, kad jos seseriai spardo į galvą. Garso įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 8-14).
2013 m. gegužės 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2013-05-19, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugyventinis G. Z. sumušė savo sugyventinę R. M., kurią GMP 61 išvežė į Lazdynų ligoninę. R. M. buvo sumušta galva ir suplėšyti rūbai (b.l. 16-17).
Nukentėjusiosios R. M. 2013-05-21 apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad R. M. ant kaktos dešinėje pusėje virš kairiojo antakio yra 3 cm skersmens gumbas, apatinė lūpa vidinėje pusėje nežymiai praskelta, prie kairiosios ausies yra 4 cm skersmens pamėlynavęs gumbas, ant dešinės rankos dilbio yra 5 cm ilgio ir 5 cm pločio kraujosruva, ant kairės rankos dilbio yra 3.5 cm ilgio ir 3 cm pločio mėlynai-geltonos spalvos kraujosruva (b.l. 24).
2013-05-21 daiktų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji R. M. pateikė marškinėlius, kuriuos dėvėjo įvykio matu, kai 2013-05-19 ją sumušė G. Z. (b.l. 25).
2013-05-21 apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėti nukentėjusiosios R. M. pateikti marškinėliai bei nustatyta, kad marškinėliai iš priekio iki pusės suplėšyti, taip pat suplėšytas marškinėlių kairysis šonas. Po apžiūros marškinėliai grąžinti R. M. (b.l. 25-28).
2014-02-05 apžiūros protokolu, kuriuo ekspertas M. P., apžiūrėjęs nukentėjusiosios R. M. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę, gautą iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, pateikė išvadą, kad R. M. 2013-05-21 RVUL buvo nustatyta galvos ir veido sumušimas, tačiau objektyvių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b.l. 36).
Alkotesterio parodymų kvitu, kuriuo G. Z. 2013-05-19, 22:56 val., buvo nustatytas vidutinis 1,66 ‰ girtumo laipsnis (b.l. 75).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties sumušė R. M., sudavė jai kumščiu ne mažiau septynių smūgių į galvą, spardė jos rankas, tampė už plaukų bei sudavė tris smūgius nukentėjusiajai į lūpos sritį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyvena daugiau kaip keturis mėnesius, veda bendrą ūkį, darytina išvada, kad R. M. ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai pripažinta G. Z. šeimos nare ir kaltinamojo G. Z. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (tinkamai pritaikyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 140 straipsnio 1 dalies redakcija (Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. Z. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b. l. 104).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį - sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. Z. - Lietuvoje neteistas (2000-11-24 teistas Baltarusijos Respublikoje 15 metų laisvės atėmimo bausme) (b.l. 78-82), baustas administracine tvarka už KET pažeidimą ir pasipriešinimą policijos pareigūnams, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (b.l. 83), Sodros duomenimis šiuo metu niekur nedirba (b. l. 90-92), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 99, 103), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 100).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas devynių mėnesių bausmės laikotarpis, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (ankstesnis teistumas, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 641 straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu G. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-05-20, 00.10 val., iki 2013-05-21, 13.45 val. (2 paros) (b. l. 53, 56). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam G. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 65-66, 67) – paliktinos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro pateiktus 3 garso įrašus dėl 2013-05-19 įvykio, kurie įrašyti į CD (b.l. 14) – palikti saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti G. Z. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2013-05-20 iki 2013-05-21, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro pateiktus 3 garso įrašus dėl 2013-05-19 įvykio, kurie įrašyti į CD – palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti G. Z., kad:
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Aušra Valinskienė