Civilinė byla Nr. e2-774-467/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00144-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria bylos medžiaga pripažinta nevieša, ir 2023 m. birželio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ 2023 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto sprendimų panaikinimo, likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (toliau – ir pareiškėjas, ir kreditorius) N. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos (toliau – ir LKU) ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija) kreditorių komiteto 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 3 dalyje tik dėl dalies reikalavimų teisių pardavimo, panaikinant šiuos sprendimo punktus: 1.1 punkte išbraukiant žodžius ,,parduotinas“ ir ,,7 reikalavimo teisių komplektas“; išbraukiant 2 punktą ,,Tęsti kitų reikalavimų teisių administravimą“; 2) panaikinti LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ 2023 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto sprendimą Nr. 8 dalyje dėl turto pardavimo tvarkos papildymo 65 punktu.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. kovo 10 d. įvyko Unijos kreditorių komiteto posėdis, kuriame buvo priimti skundžiami sprendimai, tačiau su jais kreditorius nesutinka. Kreditorių komiteto protokole nėra informacijos, kas yra „7 reikalavimo teisių komplektas“. Iš nurodyto aprašymo nėra įmanoma nustatyti, koks Unijos turtas (reikalavimo teisės) yra parduodamas, o koks nėra parduodamas. Sprendimas, kuriame pateikiama nuoroda į neaiškią, neapibrėžtą ir pačiame sprendime ar protokole nepakomentuotą frazę, yra neapibrėžtas, nekonkretus ir neaiškus. Turto realizacija negali būti vykdoma pagal principą, ar turtas įtrauktas į „7 reikalavimo teisių komplektą“. Kaip galima spręsti ir keturių stadijų pardavimo tvarkos (3 sprendimo 1.1 punktas) vieno komplekto pardavimas užtruks kelis mėnesius, tuo tarpu visų ne mažiau kaip septynių komplektų pardavimas užtruks kelerius metus. Unijos administratorius nuolat prašo teismo pratęsti likvidavimo terminą tuo pagrindu, kad nebaigtas turto realizavimas. Turtą (reikalavimo teises) išskaidžius į neapibrėžtą kiekį komplektų ir pardavinėjant po vieną, procesą galima ištęsti dar kelis dešimtmečius, kas prieštarauja bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principams. Sprendimas tęsti reikalavimo teisių administravimą niekada neleis pabaigti turto realizavimo. Nerealizuojant, o tęsiant reikalavimo teisių administravimą, pažeidžiami bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai, o pats bankroto procesas ištęsiamas neribotai.
3. Sprendimu Nr. 8 nuspręsta papildyti Unijos reikalavimo teisių ir kito finansinio turto pardavimo, perdavimo tvarką punktu Nr. 65: nepardavinėti finansinio turto, susijusio su Kredito įstaigos susijusiais asmenimis. Sprendimas yra neteisėtas, nes nepardavinėjant kažkurios dalies finansinio turto (reikalavimo teisių) bankroto procesas nebus pabaigtas niekada. Reikalavimo teisių pardavimas dalimis ar komplektais pažeidžia bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principą. Nors protokole neatskleista, kiek iš viso yra reikalavimo teisių komplektų, tačiau dešimtaisiais bankroto proceso metais pardavinėti tik vieną iš ne mažiau kaip septynių reikalavimo teisių komplektų yra akivaizdus bankroto proceso vilkinimas.
4. Nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenumato galimybės neribotai tęsti bankroto proceso. Teismų praktikoje įtvirtinti bankroto proceso principai, kurie nukreipti į operatyvią ir efektyvią bankroto proceso pabaigą. Kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas nesant prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) įrodymų apie realios galimybės egzistavimą tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.
5. Prasidėjus įmonės likvidavimo procedūroms, tiek bankroto administratorius, tiek bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ar atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bei teisingai išspręsti bylą
6. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį, užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nutarties vykdymą suteikiant kreditoriui prieigą prie skolininko pateiktų dokumentų elektronine arba popierine forma; nutraukti veiksmus, kuriais pažeidžiami kreditorių lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.
7. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-2008-603/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00144-2014-1) nagrinėjamas kreditoriaus skundas dėl kreditorių komiteto sprendimų panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, išnagrinėjęs kreditoriaus prašymą, nusprendė: užtikrinti kreditoriaus N. S. prieigą prie viso teisminio proceso, taip pat ir prie civilinės bylos Nr. eB2-1397-603/2023 medžiagos. Skolininkas į bylą pateikė teismo išreikalautus dokumentus, susijusius su kreditoriaus pateikto skundo turiniu, kurie teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. ir 2023 m. gegužės 30 d. nutartys tiesiogiai prieštarauja viena kitai, nes viena nutartimi užtikrinama prieiga prie visos teisminio proceso Nr. 2-55-3-00144-2014-1 medžiagos, kita nutartimi ribojama prieiga prie to paties proceso medžiagos. Civilinėje byloje Nr. eB2-2008-603/2023 nėra kitų bylą matančių asmenų tik kreditorius ir skolininkas, todėl bylos medžiagos matomumas suteiktų galimybę bylos medžiagą matyti tik ją pateikusiam skolininkui ir vienam kreditoriui, kuriam prieiga prie medžiagos suteikta 2023 m. vasario 10 d. nutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo N. S. skundą dėl Unijos kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo.
9. Nors nutarime 3-iuoju darbotvarkės klausimu nenurodyta kokios reikalavimo teisės realizuojamos, o kokios ne, tačiau ši informacija, teismo vertinimu, yra žinoma kreditorių komitetui. Esant vienbalsiam komiteto narių nutarimui, teismas neturėjo pagrindo abejoti sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, juo labiau esant šiam sprendimui aiškiam bei suprantamam.
10. Sprendimui 8-uoju darbotvarkės klausimu buvo vienbalsiai pritarta, o jo esmė yra ta, kad administratorius prioritetą turi teikti ekonominės naudos iš finansinio turto gavimui jo nerealizuojant, nes toks reikalavimo teisių tenkinimo būdas ekonomiškai naudingas Unijai ir jos kreditoriams. Teismo vertinimu, sprendimu 8-uoju darbotvarkės klausimu papildytų nuostatų patvirtinimas nedaro įtakos Unijos bankroto proceso trukmei.
11. Teismas taip pat priteisė iš pareiškėjo 2 157,43 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei.
12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pripažino nemokumo administratorės pateiktus dokumentus (2023 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdyje pateiktus dokumentus, susijusius su reikalavimo teisėmis), kurie pateikti teismui vykdant 2023 m. gegužės 19 d. rezoliuciją, nevieša bylos medžiaga ir neleido su ja susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims, gauti dokumentų išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas). Šioje nutartyje nurodyta, kad ji atskiruoju skundu neskundžiama.
13. Teismas nurodė, kad pateikta informacija susijusi su LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto procese planuojamais atlikti ar jau atliekamais strateginiais bei išieškojimo veiksmais, susijusiais su reikalavimo teisėmis, t. y. atskleistų finansinio turto realizavimo strategiją, būtų sudarytos galimybės iš esmės sukliudyti sėkmingam turto realizavimo, išieškojimo procesui ir(ar) bylinėjimuisi bei pajamų gavimui, o kartu ir LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių, kurių absoliuti dauguma yra valstybė, finansinio reikalavimo dengimui.
14. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, kad pateikta informacija atitinka komercinės paslapties kriterijus – slaptumą, vertingumą ir protingas pastangas šiai informacijai apsaugoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Pareiškėjas N. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 16 d. ir 2023 m. gegužės 30 d. nutartis bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai atmetė skundą dėl neapibrėžto, nekonkretaus, nesuprantamo turinio kreditorių sprendimo 3-uoju darbotvarkės klausimu. JANĮ 86 straipsnio 3–5 dalys numato, kad juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus už nemokumo administratoriaus pasiūlytą ir kreditorių patvirtintą kainą.
15.2. Siekiant tinkamai įgyvendinti minėtą nuostatą ir teisėtai realizuoti turtą, kreditorių susirikimo arba kreditorių komiteto sprendime turi būti nurodytas konkretus parduodamas turtas ir jo pradinė pardavimo kaina. Atsakovės kreditorių komiteto priimtas sprendimas parduoti „7 reikalavimo teisių kompleksą“ neatitinka įstatymo reikalavimų, nes iš sprendimo neaišku, koks turtas parduodamas ir už kokią konkrečią kainą. Turtas turi būti identifikuotas taip, kad iš sprendimo turinio būtų galima suprasti, kokie konkretūs turto vienetai parduodami.
15.3. Teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl nemokumo proceso principų, susijusių su proceso operatyvumu ir efektyvumu, pažeidimo. Kol atsakovo turtas nerealizuotas, teismas vis pratęsia likvidavimo terminą, todėl nepardavus reikalavimo teisių (o būtent į tai nukreiptas nuostatų pakeitimas), bankroto procesas niekada nepasibaigs.
15.4. Teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartį motyvavo įrodymais nepagrįstais argumentais. Teismas kartoja atsakovės argumentus, kad administratorius prioritetą turi teikti ekonominės naudos iš finansinio turto gavimui jo nerealizuojant, nes toks reikalavimo teisių tenkinimo būdas ekonomiškai naudingas Unijai ir jos kreditoriams, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų tokį naudingumą.
15.5. Teismas nepagrįstai pripažino Unijos pateiktą kreditorių komitetui teikiamą informaciją apie reikalavimo teises nevieša bylos medžiaga, kadangi Unija vis tiek šią informaciją atskleis skelbdama viešai apie reikalavimo teisių pardavimą ir Unijos pateikta informacija nelaikytina komercine paslaptimi.
15.6. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas Unijai. Bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Tokio pobūdžio bylos dokumentui taikytinos rekomendacijos atitinka Rekomendacijų 8.15, 8.16 punktuose nurodytą maksimalų dydį, tačiau šiuo atveju buvo ženkliai viršytas. Atsakovė nepateikė į bylą bylinėjimosi išlaidų dydžio paskaičiavimo – nurodyta tik galutinė suma už du procesinius veiksmus, tačiau nėra duomenų, kaip tokia suma paskaičiuota.
15.7. Atsakovė nevykdo komercinės veiklos, todėl su atsakovės bankroto procesu susijusi informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi. Atsakovės atžvilgiu turėtų būti taikomi tik asmens duomenų ir banko paslapties reikalavimai, tačiau juos įvykdyti pakaktų informaciją nuasmeninti pašalinant fizinių asmenų vardus, pavardes ar asmens kodus.
15.8. Reikalavimo teisių realizavimo strategija yra kreditorių susirinkimo kompetencijos klausimas, todėl negali būti slepiamas nuo kreditorių.
15.9. Neturėdamas galimybės susipažinti su informacija apie parduodamas arba neparduodamas reikalavimo teises, pareiškėjas negali sužinoti, ar nuspręsta parduoti septintą ar septynis reikalavimo teisių kompleksus, kiek iš viso yra reikalavimo teisių ar jų kompleksų, kada bus parduodami kiti. Neturėdamas konkrečios informacijos, pareiškėjas negalėtų pateikti konkrečių įrodymų, kad atsakovė veikia nuostolingai: administravimui išleisdama žymiai daugiau lėšų, nei gaudama naudos iš dešimtus metus tęsiamo administravimo.
16. Atsakovė Unija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą prašydama jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 16 d. bei gegužės 30 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Su 2023 m. gegužės 19 d. rezoliucija išreikalautais dokumentais pareiškėjui buvo neleista susipažinti pagrįstai, kadangi: kreditorių komiteto medžiagos atskleidimas pareiškėjui nebuvo būtinas; išreikalauti dokumentai yra ne tik konfidencialūs (teikiami išimtinai Unijos kreditorių susirinkimo suformuotam kreditorių komitetui ir neteikiami visiems kreditoriams), bet ir sudaro Unijos komercinę paslaptį; pareiškėjas siekia gauti Unijos bankroto proceso informaciją, kurią jam yra atsisakoma suteikti, kadangi jo interesai yra priešingi Unijos ir jos kreditorių interesams.
16.2. Apeliantas Unijos bankroto byloje yra 4 eilės kreditorius, kurio patvirtintas reikalavimas sudaro 700,88 Eur, t. y. 0,0032 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.
16.3. Pareiškėjas tik deklaratyviai dėstė pasvarstymus, kad jam nėra aišku, kokią reikalavimo teisių dalį yra nuspręsta realizuoti, o kokios ne, bei, kad neva toks reikalavimo teisių realizavimas užtruks ilgą laiką. Apeliantas šiuos argumentus, kuriuos jau įvertino pirmosios instancijos teismas, naudoja ir atskirajame skunde.
16.4. Unijos nemokumo administratorė pasiūlė kreditorių komitetui realizuoti 7 reikalavimo teisių komplektą, o kitų reikalavimo teisių, kurios neįeina į realizuotinas reikalavimo teises, administravimą buvo siūloma tęsti, siekiant maksimalaus Unijos ir jos kreditorių interesų tenkinimo bei kreditorių finansinių reikalavimų dengimo, taip pat vadovaujantis Unijoje patvirtintais „Likviduojamų dėl bankroto kredito įstaigų reikalavimo teisių ir kito finansinio turto pardavimo, perdavimo kreditoriams ir perdavimo VĮ Turto bankas nuostatais“. Kitų reikalavimo teisių administravimo ir išieškojimo veiksmai dar nėra baigti – vykdomosiose bylose yra realizuojamas skolininkams priklausantis turtas, iš skolininkų išieškomos piniginės sumos arba reikalavimo teisės yra susijusios su nagrinėjamomis bylomis, todėl tokias reikalavimo teises tikslinga realizuoti tik baigus nagrinėti bylas ir išieškojus iš skolininkų turto. Visa išsami informacija kartu su reikalavimo teisių realizavimo strategija buvo pateikta kreditorių komitetui reikalavimo teisių administravimo ataskaitoje, kuri buvo išsamiai įvertinta ir priimtas atitinkamas nutarimas.
16.5. Kreditorių komitetas 3-uoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisių priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė „1. Nustatyti parduotinų reikalavimo teisių pardavimo tvarką: 1.1. Parduotinas reikalavimo teises (7 reikalavimo teisių kompleksas) pardavinėti 2-ose varžytinėse ir 2-ose laisvuosiuose pardavimuose, vadovaujantis Nuostatais: 1.1.1. Pradinė kaina grynoji skolos suma (be palūkanų, delspinigių, notaro išlaidų ir kt.); 1.1.2. Kainos mažinimo intervalas – 20 proc.; 1.1.3. Nerealizavus pirmose varžytynėse, antrose varžytynėse pardavimo kaina mažinama 20 proc. 1.1.4. Nerealizavus antrose varžytynėse, pirmajame laisvajame pardavime kaina mažinama 20 proc.. 1.1.5. Nerealizavus pirmajame laisvajame pardavime, antrajame laisvajame pardavime Parduotinas reikalavimo teises parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. 1.1.6. Nerealizavus Parduotinų reikalavimo teisių 2-jose varžytynėse ir 2-juose laisvuosiuose pardavimuose, vadovaujantis Nuostatais, pasiūlyti kreditoriams perimti Parduotinas reikalavimo teises Nuostatų nustatyta tvarka. 1.1.7. Apie pardavimą skelbti viešai, nemokumo administratoriaus tinklalapyje, kt. skelbimų portaluose, užtikrinant kuo didesnį reikalavimo teisių pardavimo viešumą, skaidrumą ir asmens duomenų apsaugą. 2. Tęsti kitų reikalavimo teisių administravimą. 3. Reikalavimo teisės pardavimą vykdyti vadovaujantis „Kredito unijos reikalavimo teisių ir kito finansinio turto pardavimo, perdavimo kreditoriams ir perdavimo VĮ „Turto bankas“ nuostatais.“ 4. Informaciją laikyti išklausyta.“
16.6. Esant kreditorių komiteto vienbalsiam nutarimui dėl dalies – 7 reikalavimo teisių realizavimo ir dėl kitų reikalavimo teisių administravimo siekiant maksimalios naudos kreditoriams, nėra pagrindo abejoti sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu, juo labiau esant šiam sprendimui aiškiam bei suprantamam ir nenustačius aplinkybių, jog šis sprendimas gali pažeisti Unijos / jos kreditorių interesus
16.7. Nuostatai kreditorių komiteto vienbalsiu nutarimu buvo papildyti šiais dviem punktais: „3.6. Susiję asmenys – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, jei bet kurią dieną 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpyje iki Kredito įstaigos bankroto bylos iškėlimo dienos atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nurodytų susijusių asmenų kriterijų; 65. Finansinio turto, susijusio su Kredito įstaigos Susijusiais asmenimis, atveju Kredito įstaigos Nemokumo administratorius prioritetą turi teikti ekonominės naudos iš tokio Finansinio turto gavimui jo nerealizuojant, o šiame punkte nurodyto Finansinio turto realizavimas gali būti pradedamas realizuoti tik realizavus kitą Kredito įstaigos turtą ir jeigu jo ne realizavimas riboja ir / ar vėlina Kredito įstaigos likvidavimo pabaigą. Šiame punkte nurodyto konkretaus Finansinio turto atveju Kreditorių komiteto/susirinkimo sprendimu gali būti nustatytas ankstesnis tokio Finansinio turto realizavimo terminas.“
16.8. Toks Unijos reikalavimo teisių tenkinimo būdas yra ekonomiškai naudingas Unijai ir jos kreditoriams, kadangi įprastai, parduodant reikalavimo teises, reikalavimo teisių kaina – Unijos įplaukos, iš kurių dengiami Unijos kreditorių reikalavimai, yra mažesnės nei jas realizuojant (išieškant) vykdomosiose bylose.
16.9. Sistemiškai vertinant 3.6 ir 65 punktus, kuriais buvo nuspręsta papildyti Nuostatus, akivaizdu, kad papildytų Nuostatų patvirtinimas nedaro įtakos Unijos bankroto proceso trukmei ir tokiu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais dėl bankroto proceso pabaigos nebuvimo, nes ir šiuo atveju akivaizdu, jog Nuostatų 65 punktu kreditorių komitetas siekia, kad pirmiausia Unija gautų maksimalų tokio reikalavimo patenkinimą, o tik tuo atveju, kai nėra realių galimybių išieškoti skolą, reikalavimo teisės būtų realizuojamos jas parduodant (įprastai jau mažesne kaina). Esminis bankroto proceso tikslas yra būtent maksimalus kreditorių reikalavimų padengimas.
16.10. Apeliantas atskirajame skunde dėsto deklaratyvius pasvarstymus apie Unijos bankroto proceso trukmę bei atliekamus bankroto proceso veiksmus, kurie ne kartą yra įvertinti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis.
16.11. Unija į bylą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 1 491,93 Eur (įskaitant PVM) už atsiliepimo į apelianto skundą parengimą; 665,50 Eur (įskaitant PVM) už prašymo dėl 2023 m. gegužės 19 d. teismo nutartimi išreikalautų dokumentų pripažinimo nevieša bylos medžiaga parengimą. Iš viso –2 157,43 (įskaitant PVM). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistos pagrįstai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
18. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis bylos medžiaga pripažinta nevieša ir netenkintas pareiškėjo skundas dėl atsakovės LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ 2023 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla, 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi Unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi, likvidavimo terminui einant į pabaigą, Unijos likvidavimo terminas pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d.
20. Unijos kreditorių susirinkimas 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komitetui, kurį sudaro 6 nariai, perdavė visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą. Pareiškėjas yra 4 eilės kreditorius, kurio patvirtintas reikalavimas sudaro 700,88 Eur, t. y. 0,0032 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.
21. LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2023 m. kovo 10 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo ir balsavo 4 iš 6 kreditorių komiteto narių. Šiame posėdyje, be kita ko, buvo priimti sprendimai: 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarta: „1) Nustatyti parduotinų reikalavimo teisių pardavimo tvarką: 1.1. Parduotinas reikalavimo teises (7 reikalavimo teisių kompleksas) pardavinėti 2-ose varžytynėse ir 2-ose laisvuosiuose pardavimuose, vadovaujantis Nuostatais: 1.1.1. Pradinė kaina grynoji skolos suma (be palūkanų, delspinigių, notaro išlaidų ir kt.); 1.1.2. Kainos mažinimo intervalas – 20 proc.; 1.1.3. Nerealizavus pirmose varžytynėse, antrose varžytynėse pardavimo kaina mažinama 20 proc.; 1.1.4. Nerealizavus antrose varžytynėse, pirmajame laisvajame pardavime kaina mažinama 20 proc.; 1.1.5. Nerealizavus pirmajame laisvajame pardavime, antrajame laisvajame pardavime Parduotinas reikalavimo teises parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą; 1.1.6. Nerealizavus Parduotinų reikalavimo teisių 2-jose varžytynėse ir 2-juose laisvuosiuose pardavimuose, vadovaujantis Nuostatais, pasiūlyti kreditoriams perimti Parduotinas reikalavimo teises Nuostatų nustatyta tvarka; 1.1.7. Apie pardavimą skelbti viešai, nemokumo administratoriaus tinklalapyje, kt. skelbimų portaluose, užtikrinant kuo didesnį reikalavimo teisių pardavimo viešumą, skaidrumą ir asmens duomenų apsaugą; 2) Tęsti kitų reikalavimo teisių administravimą; 3) Reikalavimo teisės pardavimą vykdyti vadovaujantis kredito unijos reikalavimo teisų ir kito finansinio turto pardavimo, perdavimo kreditoriams ir perdavimo VĮ „Turto bankas“ nuostatais; 4) Informaciją laikyti išklausyta.“. Kreditorių komitetas vienbalsiai (4 nariai iš 4 dalyvavusių narių) nutarė dėl dalies – 7 reikalavimo teisių realizavimo ir dėl kitų reikalavimo teisių administravimo siekiant maksimalios naudos kreditoriams.
22. Unijos nemokumo administratorė, atsižvelgdama į 2022 m. lapkričio 25 d. kreditorių komiteto įpareigojimą, 2023 m. kovo 10 d. vykusiam kreditorių komiteto posėdžiui 8-uoju darbotvarkės klausimu pasiūlė priimti nutarimą „Papildyti Unijos reikalavimo teisių ir kito finansinio turto pardavimo, perdavimo kreditoriams ir perdavimo VĮ Turto bankui nuostatus šiais papildomais punktais: 3.6. Susiję asmenys – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, jei bet kurią dieną 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpyje iki Kredito įstaigos bankroto bylos iškėlimo dienos atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nurodytų susijusių asmenų kriterijų; 65. Finansinio turto, susijusio su Kredito įstaigos Susijusiais asmenimis, atveju Kredito įstaigos Nemokumo administratorius prioritetą turi teikti ekonominės naudos iš tokio Finansinio turto gavimui jo nerealizuojant, o šiame punkte nurodyto Finansinio turto realizavimas gali būti pradedamas realizuoti tik realizavus kitą Kredito įstaigos turtą ir jeigu jo ne realizavimas riboja ir / ar vėlina Kredito įstaigos likvidavimo pabaigą. Šiame punkte nurodyto konkretaus Finansinio turto atveju Kreditorių komiteto / susirinkimo sprendimu gali būti nustatytas ankstesnis tokio Finansinio turto realizavimo terminas.“ Kreditorių komitetas vienbalsiai (4 nariai iš 4 dalyvavusių narių) pritarė administratorės siūlomam nutarimo projektui ir patvirtino papildytus Nuostatus.
Dėl kreditorių komiteto nutarimų 3-iuoju ir 8-uoju darbotvarkės klausimais
23. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
24. Kreditorių komiteto nutarimų priėmimo tvarką nustato JANĮ 54 straipsnis, jo 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių komiteto posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 1/2 kreditorių komiteto narių. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kreditorių komiteto priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė kreditorių komiteto narių; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra kreditorių komiteto pirmininko balsas. Kreditorių komiteto nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 3 dalis).
25. Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) sprendimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant ĮBĮ nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir(ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (JANĮ), kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
26. Taigi kreditorių komiteto nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių komiteto nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir(ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija 2023 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto sušaukimo ir skundžiamų nutarimų dalių priėmimo tvarkos (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių komiteto sušaukimo ir(ar) skundžiamų nutarimų dalių priėmimo tvarkos pažeidimų. Priešingai, byloje nustatyta, kad Unijos kreditorių komiteto 2023 m. kovo 10 d. posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė kreditorių komiteto narių – 4 iš 6 kreditorių komiteto narių ir „už“ skundžiamus nutarimus balsavo 4 (visi dalyvavę) iš 6 kreditorių komiteto narių (du nariai komitete nedalyvavo), t. y. už skundžiamus nutarimus balsavo daugiau nei pusė narių, kaip tai yra numatyta JANĮ 54 straipsnio 3 ir 5 dalyse.
27. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad 3-uoju darbotvarkės klausimu (dėl reikalavimo teisių pardavimo) priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta dalį reikalavimo teisių realizuoti, o kitos dalies reikalavimo teisių administravimą tęsti; sprendimas parduoti „7 reikalavimo teisių kompleksą“ neatitinka įstatymo reikalavimų, nes iš sprendimo pareiškėjui nėra aišku, kokia dalis reikalavimo teisių realizuojama ir už kokią konkrečią kainą.
28. JANĮ nustatytas likviduojamos dėl bankroto įmonės turto pardavimo teisinis reglamentavimas aiškintinas atsižvelgiant į įstatymo leidėjo siekiamus tikslus ir uždavinius. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo įstatymu, be kita ko, siekiama spartinti bankroto procedūras, tobulinti turto pardavimo teisinį reguliavimą, sudaryti prielaidas kreditorių reikalavimų tenkinimui didesne apimtimi (2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų, reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad vienas esminių nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ priėmimo tikslų – veiksmingas juridinių asmenų nemokumo procesas, t. y. sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021 20 punktas). Vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, kuo didesne apimtimi patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, kartu apsaugant įmonės skolininkės teises ir teisėtus interesus. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, o įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021 37 punktas).
30. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Administratorius privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Juridinio asmens bankroto proceso metu būtent bankroto administratorius organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams, tenkina įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus, jis yra atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-823/2021 19 punktas).
31. Likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų turto realizavimo tvarka reglamentuojama JANĮ. Juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo (šiuo atveju – kreditorių komiteto) nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas); turtas parduodamas tik pritarus kreditorių susirinkimui (kreditorių komitetui) (JANĮ 86 straipsnio 2, 4 dalys). Iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis).
32. Turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek JANĮ nenustato kitaip (JANĮ 91 straipsnio 1 dalis). Varžytynių juridinių asmenų bankroto procese vykdymą reglamentuoja ne tik JANĮ, CPK, bet ir poįstatyminis teisės aktas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas reglamentuoja turto, kuris vadovaujantis JANĮ ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką (toliau – Aprašas). Taigi varžytynių organizavimas juridinių asmenų nemokumo procese yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis. Tokio reguliavimo tikslas yra užtikrinti skaidrų, aiškų, konkretų turto realizavimą iš varžytynių bankroto procese. Minėtų teisės aktų nuostatos, spendžiant dėl juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese, turi būti aiškinamos sistemiškai.
33. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Be to, kreditorių susirinkimas turi teisę (ir pareigą) nustatyti kainos didinimo automatiniu ir neautomatiniu būdu intervalą, kuris negali būti mažesnis už kainos didinimo intervalą, numatytą CPK 713 straipsnio 9 dalyje (Aprašo 26, 27 punktai).
34. Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, jog turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, jog būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindiniu nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Reikalavimas siejamas tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią atsiskaičius su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).
35. Byloje nustatyta, kad Unijos nemokumo administratorė, vykdydama 2022 m. lapkričio 25 d. Unijos kreditorių įpareigojimą, 2023 m. kovo 10 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje pasiūlė kreditorių komitetui realizuoti 7 (septynių) reikalavimo teisių komplektą, o kitų reikalavimo teisių, kurios neįeina į realizuotinas reikalavimo teises, administravimą buvo siūloma tęsti, siekiant maksimalaus Unijos ir jos kreditorių interesų tenkinimo bei kreditorių finansinių reikalavimų dengimo, taip pat vadovaujantis Unijoje patvirtintais „Likviduojamų dėl bankroto kredito įstaigų reikalavimo teisių ir kito finansinio turto pardavimo, perdavimo kreditoriams ir perdavimo VĮ Turto bankui nuostatais“.
36. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, esant kreditorių komiteto vienbalsiam nutarimui ir visų kreditorių komiteto balsų daugumai dėl dalies – 7 reikalavimo teisių realizavimo ir dėl kitų reikalavimo teisių administravimo siekiant maksimalios naudos kreditoriams – nėra pagrindo abejoti sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu. Viena vertus, apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad nėra aišku, kokią reikalavimo teisių dalį yra nuspręsta realizuoti, o kokios ne, bei, kad toks reikalavimo teisių realizavimas užtruks ilgą laiką. Pažymėtina, kad Unijos bankroto procese buvo sudarytas ir Unijos kreditorių interesus atstovauja Unijos kreditorių komitetas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka imperatyviai ir išimtinai sprendžia visus esminius Unijos bankroto proceso eigos klausimus, taip pat ir klausimus, susijusius su reikalavimo teisių realizavimu. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė konkrečių argumentų (nepagrindė), kodėl, jo manymu, kreditorių komiteto nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu yra neapibrėžtas, nekonkretus ar nesuprantamo turinio. Visa informacija kokias reikalavimo teises buvo siūloma realizuoti, o kokių reikalavimo teisių administravimą tęsti, buvo pateikta Unijos kreditorių komitetui, tuo tarpu kitų kreditorių informavimui ir supažindinimui į Unijos bankroto bylą yra pateikiamas kreditorių komiteto protokolas kartu su JANĮ 52 straipsnio 3 dalyje nustatytais papildomais dokumentais.
37. Galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką nerealizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (sprendimų nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 24-31 punktai). Nagrinėjamu atveju, priešingai, kreditorių komitetas narių balsų dauguma (už nutarimo priėmimą balsavo 4 iš 6 komiteto narių) nusprendė: nustatyti parduotinų reikalavimo teisių pradinę kainą, kuri lygi grynajai skolos sumai (be palūkanų, delspinigių, notaro išlaidų ir kt.) bei, nerealizavus turto 2-ose varžytynėse ir pirmajame laisvajame pardavime, parduotinas reikalavimo teises parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, tai atitinka bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekį, vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų apimties.
38. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutavusios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma didesne apimtimi tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015 ir kt.). Šio tikslo siekiama ir jis įgyvendinamas per JANĮ nustatytas bankroto procedūras (visų pirma, operatyvų, rinkos kainas atitinkantį juridinio asmens turto realizavimą). Nagrinėjamu atveju bankroto procesas tęsiasi daugiau kaip aštuonerius metus, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 5 d., todėl reikalavimo teisių pardavimas nutarime nustatyta tvarka, kai reikalavimo teises iš pradžių bandoma parduoti 2-ose varžytinėse ir 2-ose laisvuosiuose pardavimuose, vadovaujantis Nuostatais – 1.1.1. Pradinė kaina grynoji skolos suma (be palūkanų, delspinigių, notaro išlaidų ir kt.); 1.1.2. Kainos mažinimo intervalas – 20 proc.; 1.1.3. Nerealizavus pirmose varžytynėse, antrose varžytynėse pardavimo kaina mažinama 20 proc.; 1.1.4. Nerealizavus antrose varžytynėse, pirmajame laisvajame pardavime kaina mažinama 20 proc.; 1.1.5. Nerealizavus pirmajame laisvajame pardavime, antrajame laisvajame pardavime Parduotinas reikalavimo teises parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą; 1.1.6. Nerealizavus Parduotinų reikalavimo teisių 2-jose varžytynėse ir 2-juose laisvuosiuose pardavimuose, vadovaujantis Nuostatais, pasiūlyti kreditoriams perimti Parduotinas reikalavimo teises Nuostatų nustatyta tvarka – atitinka ir užtikrina operatyvią bankroto proceso eigą ir nėra pagrindo teigti, kad toks pardavimo būdas pažeidžia bendrovės kreditorių interesus.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimo teisės pardavimas nutarime nustatyta tvarka labiausiai tenkina ir atitinka bendrovės kreditorių interesus, už tokią pardavimo tvarką balsų dauguma balsavo kreditorių komiteto nariai. Be to, apeliantas konkrečių argumentų skunde dėl pasiūlytos kainos ir reikalavimo teisių pardavimo tvarkos neteikia, taip pat nenurodo, kokia ir kodėl turėtų būti nustatyta pardavimo kaina ir kitokios kainos nepagrindžia. Nors teismas bankroto procese yra aktyvus, tačiau tai nereiškia, jog teismas turi pareigą būti aktyvesnis už pačią šalį (šiuo atveju – kreditorių). Teismo teisė rinkti įrodymus įmonių nemokumo procese pirmiausia siejama su viešojo intereso užtikrinimu, o ne šalių įrodinėjimo pareigos palengvinimu ar perėmimu, taigi suinteresuota šalis nėra atleidžiama nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, bendraisiais įrodinėjimo pagrindais (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad kreditorių komitetas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą dėl dalies reikalavimo teisių realizavimo ir kitos dalies reikalavimo teisių administravimo tęsimo.
40. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kreditorių komiteto 8-uoju darbotvarkės klausimu papildytų nuostatų patvirtinimas nedaro įtakos Unijos bankroto proceso trukmei. Apeliacinės instancijos teismas apeliantui nepritaria.
41. Byloje nustatyta, kad kreditorių komiteto 8-uoju darbotvarkės klausimu LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimo teisių ir kito finansinio turto pardavimo, perdavimo kreditoriams ir perdavimo VĮ Turto bankui nuostatai kreditorių komiteto vienbalsiu posėdyje dalyvavusių narių nutarimu buvo papildyti dviem punktais: „3.6. Susiję asmenys – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, jei bet kurią dieną 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpyje iki Kredito įstaigos bankroto bylos iškėlimo dienos atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nurodytų susijusių asmenų kriterijų; 65. Finansinio turto, susijusio su Kredito įstaigos Susijusiais asmenimis, atveju Kredito įstaigos Nemokumo administratorius prioritetą turi teikti ekonominės naudos iš tokio Finansinio turto gavimui jo nerealizuojant, o šiame punkte nurodyto Finansinio turto realizavimas gali būti pradedamas realizuoti tik realizavus kitą Kredito įstaigos turtą ir jeigu jo nerealizavimas riboja ir(ar) vėlina Kredito įstaigos likvidavimo pabaigą. Šiame punkte nurodyto konkretaus Finansinio turto atveju Kreditorių komiteto / susirinkimo sprendimu gali būti nustatytas ankstesnis tokio Finansinio turto realizavimo terminas.“ Atsakovės nemokumo administratorė nurodo, kad Nuostatų papildomais punktais nustatyta Unijos nemokumo administratoriui prioritetą teikti ekonominės naudos iš finansinio turto, ypač susijusio su susijusiais asmenimis (buvusiais vadovais) gavimui jo nerealizuojant, siekiant išieškoti žalą iš ją sukėlusių asmenų (buvusių vadovų) ir tik tuomet kai jau visos išieškojimo galimybės yra išnaudotos, tokį turtą realizuoti varžytynėse, laisvu pardavimu ar kitu kreditorių komiteto nustatytu būdu. Toks Unijos reikalavimo teisių tenkinimo būdas yra ekonomiškai naudingas Unijai ir jos kreditoriams, kadangi įprastai, parduodant reikalavimo teises, reikalavimo teisių kaina – Unijos įplaukos, iš kurių dengiami Unijos kreditorių reikalavimai, yra mažesnės nei jas realizuojant (išieškant) vykdomosiose bylose.
42. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad, priešingai nei teigia apeliantas, viena vertus, jau 2022 m. lapkričio 25 d. vykusiame Unijos kreditorių komiteto posėdyje kreditorių komitetas 12 -uoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisių nutarė įpareigoti nemokumo administratorių atnaujinti ir artimiausiam kreditorių komitetui pateikti atsakovės reikalavimo teisių ir kito finansinio turto pardavimo, perdavimo kreditoriams ir perdavimo VĮ Turto bankui nuostatus, kuriuose būtų numatyta reikalavimo teisių iš įsiteisėjusių teismų sprendimų, susijusių su vadovais ir(ar) su jais susijusiais asmenimis, realizavimo tvarka. Kita vertus, toks Unijos reikalavimo teisių tenkinimo būdas yra ekonomiškai naudingas Unijai bei jos kreditoriams ir nedaro įtakos Unijos bankroto proceso trukmei. Apeliantas nepagrindė, kad dalies Unijos reikalavimo teisių realizavimas ir papildytų Nuostatų patvirtinimas vilkina Unijos bankroto procesą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pats pareiškėjas savo skundais vilkina Unijos bankroto procesą.
43. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas 8-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta papildyti Nuostatus 3.6 ir 65 punktais, neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kreditorių arba kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Dėl iš apelianto priteistų bylinėjimosi išlaidų
44. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo Unijos naudai 2 157,43 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi administratoriui nebuvo būtina kvalifikuota teisinė pagalba, o priteistų bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė ir nepagrįsta.
45. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
46. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią naudojimasis kvalifikuota teisine pagalba yra pripažintinas pagrįstomis bankroto administravimo išlaidomis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-846/2014).
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017 pažymėjo, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. minėtos nutarties 20 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020).
48. Unija 2023 m. birželio 5 d. į bylą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašydama priteisti iš apelianto 1 491,93 Eur (įskaitant PVM) už atsiliepimo į apelianto skundą parengimą ir 665,50 Eur (įskaitant PVM) už prašymo dėl 2023 m. gegužės 19 d. teismo nutartimi išreikalautų dokumentų pripažinimo nevieša bylos medžiaga parengimą, t. y. iš viso 2 157,43 (įskaitant PVM) pagal pridedamą išlaidas patvirtinantį dokumentą – 2023 m. birželio 5 d. pažymą dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo civilinėje byloje Nr. eB2-2008-603/2023.
49. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus koeficientas yra 2,5; Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą maksimalus koeficientas yra 0,4.
50. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. II ketvirtį (2023 m. birželio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2022 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 900,30 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijas, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į skundą (ieškinį) parengimą nagrinėjamu atveju yra 4 750,75 Eur (1 900,30 x 2,5), už prašymo dėl išreikalautų dokumentų pripažinimo nevieša bylos medžiaga parengimą – 760,12 Eur (1 900,30 x 0,4). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos advokatų kontoros pažyma, atitinkančia pirmiau aptartus kasacinio teismo suformuotus reikalavimus ir neviršijo maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos už atsiliepimo į skundą bei prašymą parengimą, pirmosios instancijos teismas iš apelianto atsakovei pagrįstai priteisė 2 157,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu.
Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša
51. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pripažino Unijos pateiktą medžiagą, kuri yra susijusi su reikalavimo teisėmis ir teikiama išimtinai Unijos kreditorių komitetui, nevieša bylos medžiaga, su ja neleidžiant susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir apeliantui.
52. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK nenustatyta, kad nutartis dėl bylos medžiagos pripažinimo konfidencialia (nevieša) būtų skundžiama apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nutartys, kuriomis išsprendžiami byloje esančios medžiagos pripažinimo konfidencialia informacija klausimai, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2086/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-788-180/2018). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis atskirai negalėjo būti skundžiama apeliacine tvarka, tačiau motyvus dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliantas galėjo įtraukti ir įtraukė į atskirąjį skundą.
53. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino Unijos pateiktą kreditorių komitetui informaciją apie reikalavimo teises nevieša bylos medžiaga, kadangi Unijos pateikta informacija nelaikytina komercine paslaptimi.
54. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad apelianto finansinis reikalavimas Unijos bankroto byloje kilo iš teisinių paslaugų, teiktų iki Unijos bankroto bylos iškėlimo (2014 m. vasario 7 d.), užsakytų buvusių Unijos vadovų, prieš kuriuos Unija šiuo metu veda teisminius ir ikiteisminius procesus dėl žalos atlyginimo; apeliantas atstovauja buvusius Unijos vadovus ir su jais susijusias įmones, prieš kuriuos Unija yra inicijavusi teisminius procesus, todėl, viena vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto ir atsakovės interesai šiuo atveju yra priešingi, kadangi kreditorius kitose bylose atstovauja buvusius LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vadovus ir su jais susijusias įmones. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės kreditorių komitetas yra patvirtinęs informacijos kreditoriams ir dalyviams teikimo tvarką, pagal kurią teikiama kreditoriams informacija apie bankroto proceso eigą, taip pat nustatyta, kokią informaciją administratorė turi teisę atsisakyti teikti kreditoriams. Todėl, nepaisant įtvirtintos įstatymo leidėjo teisės kreditoriui susipažinti su įmonės informacija, tokia kreditorių teisė susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nėra absoliuti, turi būti išlaikoma tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, kad kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nepiktnaudžiautų ir gautos informacijos nepanaudotų priešingai bankrutuojančios įmonės interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino su 2023 m. kovo 10 d. Unijos kreditorių komiteto medžiaga susijusius dokumentus nevieša bylos medžiaga ir neleido susipažinti bylos šalims, tarp jų – ir apeliantui.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualias teisės normas bei priėmė teisingas ir pagrįstas nutartis, kurias pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. ir birželio 16 d. nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apelianto atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu atsakovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą priteisti 774,40 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančią 2023 m. liepos 26 d. pažymą.
57. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos advokatų kontoros pažyma ir neviršija maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, apeliacinės instancijos teismas iš apelianto atsakovei priteisia 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. birželio 16 d. nutartis palikti nepakeistas.
Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 122040690, iš pareiškėjo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Alma Urbanavičienė