Administracinė byla Nr. I3-2117-595/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01400-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m.  liepos  16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjai N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja N. Š. (toliau- ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. raštą Nr.48SD-3882-(14.48.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2) pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 1.2 punkto paskutinę eilutę ir ją išdėstyti taip: „<...> Nr. A192, Nr. A193, Nr. A194, Nr. A169, Nr. B169, išskyrus Nr. A168“; 3) priteisti iš atsakovės NŽT, atstovaujamos Vilniaus rajono skyriaus, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (I t.,  b. l. 69–77).

Skunde pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo jos kasacinį skundą (civilinė byla Nr. 3K-3-191-690/2017) ir 2017 m. balandžio 19 d. priėmė nutartį (toliau – Nutartis), kuria papildė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 gegužės 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, ir leido jai iki 2018 m. vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius – sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija), esančius žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir valstybinėje žemėje, 1992 m. sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane) numatytoje kaip privažiavimas tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (unikalūs
Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) (toliau visi kartu – ir Statiniai).

Siekdama įvykdyti Nutartimi jai suteiktą leidimą įteisinti Statinius, pareiškėja kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau –  ir Inspekcija), prašydama informuoti, kokius dokumentus turi parengti ir pateikti Inspekcijai bei kokius veiksmus atlikti. Inspekcija 2017 m. gegužės 30 d. pateikė atsakymą Nr. (2.34)-2D-7552, kuriame pranešė, kad, vadovaujantis Nutartimi, Statinių įteisinimas yra susijęs su įsiterpusių valstybinės žemės sklypų suformavimo ir prijungimo prie pareiškėjos valdomo žemės sklypo procedūra. Pareiškėja kreipėsi į
UAB ,,BMO Projektai“, kuri atliko kadastrinius matavimus. UAB ,,BMO Projektai“ 2017 m. liepos mėn. pateikė juos tikrinti ir derinti NŽT Vilniaus rajono skyriui, kuris po 2 mėn., t. y. 2017 m. rugsėjo 7 d., parengė išvadą, kad atliktuose kadastriniuose matavimuose nustatė neatitikimus. UAB ,,BMO Projektai“ 2017 m. lapkričio 27 d. pakartotinai pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui tikrinti bei derinti kadastrinius matavimus, tačiau pastarasis po 2 mėn., t. y. 2018 m. sausio 10 d. parengtoje antroje išvadoje išdėstė atliktų kadastrinių matavimų neatitikimus, kadastrinių matavimų nesuderino ir nepatvirtino.

Pareiškėja paaiškina, kad žemės sklypas Nr. A169, kurio plotas 0,0069 ha, ir žemės sklypas
Nr. B169, kurio plotas 0,0098 ha, – tai įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu, Bendrijoje esančiu sodo sklypu Nr. 169. Pagal Bendrijos pirmininkės Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateiktą Bendrijos narių, pateikusių prašymus leisti privatizuoti laisvos valstybinės žemės plotelius, sąrašą, buvo parengtas Vilniaus rajono savivaldybės įsakymas, kuriuo sąraše nurodytiems Bendrijos nariams (be kita ko, ir pareiškėjai) buvo suteikta teisė suformuotus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus prijungti prie turimų sodų sklypų. NŽT 2013 m. gruodžio 12 d. parengė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.22.)-3938, kuriuo pritarė teritorijų planavimo dokumento tvirtinimui. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 20 d. pasirašė Įsakymą, kuriuo patvirtinti matininko A. Z. (A. Z.) parengtame žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai) valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau – Projektas) suformuoti įsiterpę žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo) valstybinės žemės sklypai, išskyrus žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169. Pareiškėjos manymu, išimtys nurodytos dėl to, kad Inspekcija pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriame pareiškėja buvo nurodyta atsakove.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir Nutartyje nurodytais argumentais, 2018 m. kovo 19 d. pareiškėja pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą, nurodydama, kad 2013 metų NŽT Vilniaus rajono skyriaus Įsakymo 1.2 punkto paskutinė eilutė, kurioje įrašyti žodžiai ,,išskyrus: <...> Nr. A169, B169“ prieštarauja Nutarties rezoliucinei daliai, kuri suteikė leidimą pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Statinius, todėl turėtų būti pakeista. Pareiškėja prašė NŽT Vilniaus rajono skyriaus įvykdyti Nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą, tačiau pastarasis 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 48SD-3882-(14.48.104.) atsisakė tai padaryti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (I t.,  b. l. 152–154). Atsakovė nurodo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. Įsakymas nebuvo apskųstas įstatymo nustatytais terminais ir yra galiojantis. Pareiškėjai siekiant įsigyti valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi jai priklausantys savavališkai pastatyti Statiniai, turi būti parengtas naujas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo savavališkai užimtas ir siekiamas įgyti valstybinės žemės plotas būtų suprojektuotas atskiru žemės sklypu ar sklypais, išreikšta besiribojančių žemės sklypų savininkų valia įgyti (ar atsisakyti tokios teisės) įsiterpusį žemės sklypą, kadangi įsiterpusį žemės sklypą, pagal teisės aktų nuostatas, turi teisę įgyti visi žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, savininkai. Atsakovė pastebi, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte, patvirtintame Įsakymu, valstybinės žemės plote, ant kurio yra pastatyti Statiniai, nebuvo suformuoti (patvirtinti) žemės sklypai būtent dėl to, kad nebuvo pasiektas susitarimas tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų dėl formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo (pasidalinimo).

Atsakovė paaiškina, kad pareiškėja, siekdama pasinaudoti teise pretenduoti įgyti teisinį pagrindą valdyti užimtą valstybinės žemės plotą, 2018 m. kovo 19 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2018 m. balandžio 18 d. pateikė atsakymą Nr. 48SD-3882-(14.48.104.), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei Bendrija atsisakys pirkti ginčo valstybinės žemės plotą ir pareiškėja sieks jį išsipirkti, turės būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Pareiškėja neatliko jokių teisės aktuose nustatytų veiksmų, būtinų siekiant įgyti valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti Statiniai, t. y. neinicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo būtų suformuotas žemės sklypas po Statiniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. Nutartimi nėra nustatyta jokių įpareigojimų NŽT atžvilgiu, minėtoje byloje net nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, patvirtinto Įsakymu, keitimo.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) tiek NŽT 2013 m. gruodžio 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.22.)-3938, yra tarpiniais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etapais. Galutinį sprendimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo priima NŽT direktorius arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas. Šiuo atveju, atsižvelgus į visus turimus duomenis ir NŽT Žemės tvarkymo departamento 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. TR-(5.34)-10653 pateiktą informaciją, buvo priimtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. Įsakymas, kurį pareiškėja, nesutikdama su jo turiniu, galėjo įstatymo nustatytais terminais skųsti administraciniam teismui, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t.,  b. l. 115–118) dėl pareiškėjos skundo 1–3 reikalavimų nepasisakė, kadangi jie nesusiję su Inspekcijos kompetencija. Dėl 4 reikalavimo, kuris susijęs su Nutarties vykdymu, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad suėjus Nutarties įvykdymo terminui, organizuos įvykdymo patikrinimo veiksmus.

        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (I t.,  b. l. 187-194).

                Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m.  sausio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (2 T. b. l. 57-63). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad “Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi įvertinti kasacinio teismo nutartyje konstatuotus faktus, kad sodininkų bendrijos susirinkimas dėl neįrengtų kelių sprendė, sutiko, kad tokia žemė būtų parduodama, kad pareiškėja susirinkimo nustatyta tvarka išreiškė valią žemę įsigyti. Ar tokią valią išreiškė ir gretimų sklypų savininkai, byloje netirta ir šios aplinkybės nevertintos. Nėra ir duomenų, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (projekto iniciatorė SB „(duomenys neskelbtini)“) priėmimo metu buvo kilęs ginčas dėl teisės tarp žemės sklypų savininkų. Dėl šio fakto teisėjų kolegijai kyla abejonių atsižvelgiant ir į tai, kad Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo derintas Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu (I t., b. l. 46), NŽT priėmė šio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame tarp pertvarkomos teritorijos nurodyti ir įsiterpę ginčo žemės sklypai“.

        2020 m. kovo 3 d. NŽT į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus apie pareiškėjos ir gretimo žemės sklypo savininkų ginčą dėl teisės (II t.,  b. l. 68-70).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

        Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. rašto (I t., b. l. 57–59), kuriuo atsisakyta patikslinti Projektą ir parduoti pareiškėjai Projekte nepatvirtintus žemės sklypus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja nuosavybės teise valdo 0,0730 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 169), patenkantį į Bendrijos teritoriją (I t., b. l. 29, 48), kuriame yra šie statiniai: pastatas – sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – šiltnamis ((duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – baseinas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai – pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (I t., b. l. 168–170).

Inspekcija 2010 m. liepos 23 d. faktinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja Žemės sklype Nr. 169 ir Bendrijos suplanavimo projekte suprojektuoto privažiavimo vietoje savavališkai pastatė Statinius. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Inspekcija kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama įpareigoti pareiškėją per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus Statinius – sodo namą, pagalbinį ūkio pastatą, betoninį vandentiekio šulinį ir metalinės tvoros dalį, esančius Žemės sklype Nr. 169 ir žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei valstybinėje žemėje, kuri Bendrijos suplanavimo projekte pažymėta kaip kelias tarp sodo sklypų (I t., b. l. 30–40).

Bendrija 2013 m. parengė Projektą, kurio tikslas – suformuoti apie 10 naujų žemės ūkio paskirties (sodininkų bendrijų bendro naudojimo) valstybinės žemės sklypų bei 36 naujus įsiterpusius žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų sklyoų) valstybinės žemės sklypus, kuriuos numatyta sujungti su besiribojančiais žemės ūkio (mėgėjų sodo sklypų) paskirties žemės sklypais. Parengtame Projekte numatyta padidinti pareiškėjos valdomą Žemės sklypą Nr. 169, prijungiant prie jo projektuojamus 0,0069 ha ploto žemės sklypą Nr. A169 bei 0,0098 ha ploto žemės sklypą Nr. B169 (teritorija, suplanavimo projekte pažymėta kaip privažiavimas prie šalia esančių sodo sklypų) (I t., b. l. 46–49, 51). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 20 d. Įsakymu (I t., b. l. 50) patvirtino A. Z. parengtame Projekte suformuotus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (Įsakymo 1.1 punktas) bei suformuotus įsiterpusius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus Nr. A168, Nr. A169 ir Nr. B169 (Įsakymo 1.2 punktas). 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-191-690/2017 pagal Inspekcijos ieškinį dėl savavališkai pastatytų Statinių pašalinimo, 2017 m. balandžio 19 d. Nutartimi (I t., b. l. 17–28) nusprendė leisti pareiškėjai iki 2018 m. vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytus Statinius, esančius Žemės sklype Nr. 169 ir valstybinėje žemėje, kurioje 1992 m. suplanavimo projekte (generaliniame plane) numatytas privažiavimas tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Žemės sklypo Nr. 169. Nutartyje teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pareiškėjai „<...> galimybę pasinaudoti teise pretenduoti įgyti teisinį pagrindą valdyti užimtą valstybinės žemės sklypą, juo naudotis ir disponuoti bei įteisinti savavališkai pastatytus statinius <...>“.

Pareiškėja, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartyje nurodytus argumentus, kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių (I t., b. l. 155–156), prašydama nedelsiant įvykdyti Nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo pareiškėjai leista teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytus Statinius, ir pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymo 1.2 punktą, nurodant, kad šiuo Įsakymu yra tvirtinami žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2018 m. balandžio 18 d. raštu (I t., b. l. 57–59) išdėstė pareiškėjai įsiterpusių valstybinės žemės sklypų formavimo sodininkų bendrijų teritorijose tvarką ir nurodė, kokius veiksmus pareiškėja turėtų atlikti, siekdama įgyti šalia jos valdomo Žemės sklypo Nr. 169 esantį valstybinės žemės plotą.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštu ir teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutarties pagrindu ji įgijo teisę išpirkti valstybinės žemės plotą, užstatytą Statiniais, todėl NŽT turėtų vykdyti Nutartį ir pakeisti Įsakymo 1.2 punkto dalį dėl žemės sklypų
Nr. A169 ir Nr. B169 suprojektavimo. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja, siekdama įsigyti Bendrijos teritorijoje esantį įsiterpusį valstybinės žemės plotą, turėtų atlikti teisės aktuose nustatytas procedūras dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms), o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo sklypas – tai mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Nutarimas) 2.2 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 dienos. Mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Žemėtvarkos projektas rengiamas visai mėgėjų sodo teritorijai arba tai mėgėjų sodo teritorijos daliai, kurioje formuojami parduodami ar išnuomojami valstybinės žemės sklypai (Nutarimo 2.3 punktas).

Valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo teritorijoje pardavimo ir nuomos tvarką bei sąlygas reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. Nutarimu (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 3.1 punktu, sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę įgyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių
3.2.1 punktas), t. y. valstybinės žemės plotus, kurių neįmanoma suprojektuoti kaip atskirų individualių mėgėjų sodo sklypų, nes jie yra įsiterpę tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, ir neviršija 0,04 ha, taip pat tuos valstybinės žemės sklypus, prie kurių pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio (Taisyklių 2 punktas). Įsiterpę valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 4 punktas). Vadovaujantis Taisyklių
7 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą.

Taigi, mėgėjų sodo teritorijose gali būti parduodami sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane) arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte suformuoti žemės sklypai, o šių žemės sklypų suformavimo tvarka yra griežtai reglamentuota teisės aktuose, todėl subjektai, pageidaujantys įsigyti sodininkų bendrijoje esantį valstybinės žemės plotą, kuris sodo suplanavimo projekte nėra suprojektuotas kaip atskiras žemės sklypas, turi teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti pageidaujamos įsigyti teritorijos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Kartu pažymėtina, kad detalus žemės sklypo formavimo procedūrų reglamentavimas nėra savitikslis. Iš aptariamų teisės aktų nuostatų matyti, kad jau atliekant žemės sklypo formavimo procedūras, yra siekiama įvertinti, ar asmuo, pageidaujantis suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir ateityje jį įgyti, galės realizuoti savo ketinimus, todėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengime dalyvaujantys subjektai turi, be kita ko, įvertinti: 1) ar projektuojamas žemės sklypas atitinka teisės aktuose nustatytus įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos kriterijus; 2) ar valstybinės žemės plotas, kuriame asmuo pageidauja suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, nėra reikalingas sodininkų bendrijai bendro naudojimo statinių statybai ar rekreacijai; 3) ar kiti asmenys neturi teisės įgyti projektuojamo įsiterpusios žemės sklypo dalies, t. y. ar yra kitų besiribojančių žemės sklypų savininkų, išskyrus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą inicijavusį asmenį, pageidaujančių įgyti jiems tenkančią įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. buvo parengtas Projektas, kuriame suprojektuoti įsiterpę valstybinės žemės sklypai, numatomi prijungti prie besiribojančių žemės sklypų, inter alia (be kita ko) žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169, kuriuos numatyta sujungti su pareiškėjos nuosavybės teise valdomu Žemės sklypu Nr. 169. Vis dėlto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. Įsakymo (I t., b. l. 50), kuriuo buvo patvirtinti Projekte suformuoti žemės sklypai, 1.2 punkte nustatyta, kad yra tvirtinami išvardinti suformuoti įsiterpę žemės sklypai, išskyrus žemės sklypus Nr. A168, Nr. A169 ir Nr. B169, taigi, Projekto sprendiniai teritorijoje, besiribojančioje su pareiškėjos valdomu Žemės sklypu Nr. 169, neįsigaliojo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus Įsakymas būtų panaikintas, pripažintas netekusiu galios, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja, sužinojusi, kad Projekto dalis dėl žemės sklypų Nr. A169 ir B169, besiribojančių su Žemės sklypu Nr. 169, nebuvo patvirtinta, teisės aktų nustatytą tvarka ir terminais apskundė šį Įsakymą ar atitinkamą jo dalį. Todėl teismas daro išvadą, kad ginčo teritorijos atžvilgiu liko galioti iki Projekto patvirtinimo galiojusio teritorijų planavimo dokumento (sodo suplanavimo projekto) sprendiniai, o pareiškėja, siekdama realizuoti galimybę įgyti nuosavybės teise ginčo valstybinės žemės plotą, turėtų pirmiau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės valdos projektą (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą), kuriame būtų numatyta prijungti šiuos įsiterpusius valstybinės žemės plotus prie pareiškėjos valdomo Žemės sklypo Nr. 169.

Pareiškėja teigia, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartį, privalo pakeisti Įsakymo 1.2 punktą ir nurodyti, kad Įsakymu yra tvirtinami šalia Žemės sklypo Nr. 169 projektuoti įsiterpę žemės sklypai, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius dar 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apskųstas ar panaikintas, nusprendė derinti Projektą su jame suprojektuotais žemės sklypais
Nr. A169 ir Nr. B169, ir šis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas privalo būti įgyvendintas visa apimtimi. Taigi, pareiškėjos nuomone, atsakovė privalo pakeisti Įsakymo
1.2 punktą, kadangi, visų pirma, atsakovė privalo įgyvendinti galiojantį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymą, kuriuo suderintas Projektas ir jame suprojektuoti žemės sklypai Nr. A169 ir B169, antra vertus, pareiškėjos manymu, besąlyginį įpareigojimą leisti jai išsipirkti ginčo teritoriją numato Nutarties rezoliucinės dalies 1 punktas.

Nesutiktina su šiais pareiškėjos argumentais. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką ir šių projektų rengimo ir įgyvendinimo procese dalyvaujančių subjektų veiksmus reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Projektų rengimo taisyklės). Vadovaujantis šių taisyklių (2013 m. liepos 24 d. redakcija) 17 punktu, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatoriai raštu kreipiasi į NŽT teritorinį padalinį pagal žemės sklypo (ploto) buvimo vietą, prašydami organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, jeigu projektą prašoma organizuoti valstybinėje žemėje. NŽT vadovo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per
20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti projekto rengimą arba atsisakyti organizuoti projekto rengimą (Projektų rengimo taisyklių 18 punktas). NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, priėmęs sprendimą pradėti rengti projektą, kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų išdavimo. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsakingas už planavimo sąlygų išdavimą, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, turi pateikti paraiškas planavimo sąlygoms parengti, o planavimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos turi pateikti Projektų rengimo taisyklių 63 punkte nurodytos institucijos (Projektų rengimo taisyklių 22 punktas). Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas derinamas su savivaldybės vyriausiuoju architektu; taip pat sodininkų bendrijos pirmininku, tuo atveju, jeigu projektas rengiamas mėgėjų sodo teritorijoje valstybinėje žemėje arba sodininkų bendrijai nuosavybės teise priklausančioje žemėje (Projektų rengimo taisyklių 63.1, 63.6 punktai). NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų nuo projekto gavimo (Projektų rengimo taisyklių 71 punktas).

Aptariamos Projektų rengimo taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad teisės aktuose nurodyti subjektai skirtinguose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etapuose vertina jo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima sprendimus dėl galimybės toliau rengti šį projektą, be kita ko, NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, savivaldybės administracija, o teisės aktuose numatytais atvejais – ir kiti nurodyti subjektai, išduoda projekto rengimo reikalavimus, vėliau derina parengtą projektą, NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą tvirtinti parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Taigi, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu yra atliekamas ne vienas tarpinis veiksmas ir priimamas ne vienas tarpinis aktas, sudarantys pagrindą tęsti projekto rengimo procedūrą, tačiau šių veiksmų atlikimas per se (pats savaime) nereiškia, kad projektavimo procedūra bus užbaigta viso projekto patvirtinimu – bet kurioje vykdomos procedūros stadijoje nustačius, kad atliekami veiksmai neatitinka teisės aktų reikalavimų, ji gali būti nutraukiama. Tik baigiamojo administracinio akto – NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo priėmimas reiškia, kad įsigalioja projekto sprendiniai dėl visų tvirtinamų žemės sklypų, ir sukelia teisinius padarinius žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte dalyvavusiems subjektams. Savo ruožtu tarpinėse žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo ir rengimo procedūrose dalyvaujančių institucijų, inter alia savivaldybės, priimami sprendimai neturi tokios teisinės galios.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu (I t.,  b. l. 46–47) suderino parengtą Projektą, kuriame numatyta padidinti Bendrijos teritorijoje esančius žemės sklypus ir suformuoti bendro naudojimo teritoriją. Taigi, Vilniaus rajono savivaldybės administracija atliko Projektų rengimo taisyklėse nurodytą jos kompetencijai priskirtą tarpinį veiksmą – suderino projektą, tokiu būdu sudarydama sąlygas tęsti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo veiksmus, o vėliau jį patvirtinti NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (nagrinėjamu atveju – Projekto dalis buvo patvirtinta NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu). Vis dėlto, kaip minėta pirmiau, šio įsakymo dėl projekto derinimo priėmimas nereiškia, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas galutiniu sprendimu privalo patvirtinti visus suprojektuotus žemės sklypus, kadangi priimant baigiamąjį procedūros aktą, turi būti atsižvelgiama į visas projekto teisėtumui įtakos galinčias turėti aplinkybes. Todėl pareiškėjos nurodytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymas nesudaro pagrindo pakeisti Įsakymo, kuriuo patvirtinta Projekto dalis, 1.2 punktą.

Antra vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartyje taip pat nėra įtvirtinta besąlyginė valstybinės žemės patikėtinės pareiga suformuoti ir parduoti pareiškėjai ginčo teritorijoje esantį valstybinės žemės plotą. Nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pareiškėjai galimybę „<...> pasinaudoti teise pretenduoti įgyti teisinį pagrindą valdyti užimtą valstybinės žemės sklypą, juo naudotis ir disponuoti bei įteisinti savavališkai pastatytus statinius <...>“. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nevertino, ar ginčo valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąlygas, taip pat nevertino, ar kiti subjektai (kitų besiribojančių žemės sklypų savininkai) negali pretenduoti į šio žemės sklypo dalį, bei nenustatinėjo kitų reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą priimti sprendimą dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir prijungimo prie pareiškėjos valdomo Žemės sklypo Nr. 169. Todėl, teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartyje išdėstytas teiginys reiškia, kad pareiškėjai turi būti sudaryta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti žemės sklypo suformavimo procedūras ir, tuo atveju, jei pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas atitiks teisės aktuose nustatytus reikalavimus (be kita ko, įsiterpusio žemės sklypo kriterijus), jį suformuoti ir įgyti. Nutarties pagrindu pareiškėjai yra sudaroma galimybė pasinaudoti teise pretenduoti į ginčo valstybinės žemės plotą, tačiau galutinis sprendimas dėl šio žemės ploto suformavimo ir pardavimo turi būti priimamas kompetentingai institucijai teisės aktuose nustatyta tvarka įvertinus, ar vadovaujantis šiuo metu galiojančiais valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriems būdingas imperatyvus reglamentavimas ir teisinis apibrėžtumas, pareiškėja, pretenduojanti įgyti įsiterpusį žemės plotą, faktiškai turi teisę realizuoti šiuos ketinimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje Nr. A-481-415/2020 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo turi įvertinti ar gretimų žemės sklypų savininkai išreiškė valią įsigyti įsiterpusį žemės sklypą, kurį siekia įsigyti ir pareiškėja, taip pat teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4872 priėmimo metu buvo kilęs ginčas dėl teisės tarp žemės sklypų savininkų.

Nagrinėjant aplinkybes dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4872 priėmimo metu buvusio ginčo tarp pareiškėjos ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkų D. B. ir T. B. nustatyta, kad NŽT 2012 m. kovo 14 d. buvo gautas D. B. prašymas, kuriame nurodoma, kad nesutinka dėl bendrojo naudojimo kelio, esančio tarp pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ir gretimo D. B. ir T. B. priklausančio žemės sklypo, panaikinimo, t. y. dėl įsitepusio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo (II t., b. l. 71-72). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad NŽT 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4872 priėmimo metu buvo žinoma apie gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų D. B., T. B. ir pareiškėjos nesutarimą dėl tarp minėtų žemės sklypų esančio įsiterpusio žemės sklypo pasidalinimo ir išsipirkimo. Dėl šių priežasčių buvo atsisakyta suformuoti įsiterpusius žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, mėgėjų sodų žemės sklypai) valstybinės žemės sklypus Nr. A168, Nr. A169, B169. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2013 m. gruodžio 18 d. NŽT Žemės tvarkymo departamento raštas adresuotas NŽT Vilniaus rajono skyriui, kuriame nurodoma, kad į NŽT 2013 m. gruodžio 17 d. kreipėsi D. B. ir T. B. pateikdami dokumentus, pavirtinančius, kad Projekte pažymėtos sodo žemės sklypo Nr. 169 ribos neatitinka sodo bendrijos generaliniame plane suplanuotų šio žemės sklypo ribų, todėl klaidingai nurodyti ir suformuoti žemės sklypai Nr. A168, Nr. A169, B169 (II t., b. l. 135). Kilusį ginčą tarp gretimų sklypų savininkų patvirtina ir 2013 m. lapkričio 24 d. T. B. paaiškinimas adresuotas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai priskiriamas per didelio ploto žemės sklypas (II t., b. l. 152).

Byloje nustatyta, kad ir po NŽT 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4872 priėmimo buvo gauti ir kiti D. B. ir T. B. skundai dėl įsiterpusio žemės sklypo formavimo: 2014 m. kovo 20 d. skundas, 2015 m. birželio 19 d. skundai, 2017 m. gegužės 24 d. skundas (II t., b. l. 73-83).

 Aplinkybę, kad gretimo žemės sklypo savininkas buvo išreiškęs norą įsigyti įsiterpusį žemės sklypą patvirtina į bylą pateiktas jo 2009 m. liepos 22 d. prašymas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (II t., b. l. 147). Gretimo žemės sklypo savininkas T. B. buvo įtrauktas į sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sąrašą asmenų, pateikusių prašymą leisti privatizuoti laisvos valstybinės žemės plotelius, kurie ribojasi su jų sodo sklypais (I t., b. l. 48).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje 2019 m. kovo 8 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas - įsiterpusio žemės sklypo suformavimas ir prijungimas prie pagrindinio žemės sklypo, rengimą, o 2019 m. balandžio 11 d. buvo gautas D. B. ir T. B. analogiškas prašymas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas - įsiterpusio žemės sklypo suformavimas ir prijungimas prie pagrindinio žemės sklypo, rengimo (II t., b. l. 171-172, 174). Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad tą patį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą išreiškė valią įsigyti tiek pareiškėja, tiek gretimo žemės sklypo savininkai - D. B. ir T. B., tačiau nebuvo pateiktas rašytinis susitarimas dėl jiems tenkančių formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių arba atsisakymas įgyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.

Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, (toliau - Taisyklės) 4 punktą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą turi teisę įgyti visi su šiuo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkai, todėl nagrinėjamu atveju yra būtinas besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimas dėl formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo (dalių nustatymo) arba atsisakymas įgyti šį žemės sklypą.

Pareiškėja skundu prašo įpareigoti atsakovą pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4872, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtas įsakymas įstatymo nustatytais terminais apskųstas nebuvo ir yra galiojantis.

Pažymėtina, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą pakeisti Įsakymo 1.2 punkto paskutinę eilutę pareiškėjos pageidaujamu būdu, skundžiamu 2018 m. balandžio 18 d. raštu nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neįpareigojo NŽT patikslinti Projektą ir parduoti pareiškėjai Projekte nepatvirtintus žemės sklypus. Be to, NŽT Vilniaus rajono skyrius skundžiamu raštu išaiškino pareiškėjai įsiterpusių žemės plotų mėgėjų sodo teritorijoje įsigijimo tvarką ir nurodė, kokiu būdu pareiškėja galėtų realizuoti teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl Įsakymo keitimo ir pateikė jai išsamų ir motyvuotą atsakymą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas aktas paliktinas galioti, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo pakeisti Įsakymo 1.2 punktą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–
87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos N. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos             Vita Valeckaitė

                        Jolanta Vėgelienė

                        Fausta Vitkienė