Civilinė byla Nr. e2-1745-910/2016

                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26247-2015-8                                     Procesinio sprendimo kategorijos:  2.1.5.4; 2.3.2.9.1; 2.5.2.1; 3.1.7.5

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, Kristinai Pečiukaitienei, dalyvaujant atsakovui V. Ū., jo atstovui advokato padėjėjui Beniui Brazaičiui, trečiojo asmens 576-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovams pirmininkui V. V., V. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui V. Ū. dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija,  

n u s t a t ė :

UAB „Skolų departamentas“ 2015-07-29 kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 297,19 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. Ū..

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-30 teismo įsakymu pareiškimą patenkino.

Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovas UAB „Skolų departamentas“ 2015-09-15 pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Ū. 297,19 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas yra buto, esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurį administruoja 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – Bendrija), savininkas. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31 atsakovas nemokėjo Bendrijai mokesčių, apskaičiuotų už bendrosios nuosavybės administravimą ir eksploatavimą (elektros energiją, šiukšlių išvežimą ir kt.), šiuo laikotarpiu susikaupė 297,19 Eur dydžio skola. Ieškinyje pažymėta, kad atsakovas neatsiskaito ne pirmą kartą (2013m. gruodžio pabaigoje buvo 4602,09 Lt skola, ją atsakovas sumokėjo dalimis). Pradinis kreditorius Bendrija 2014-08-18 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/14/02/07/2 ir 2014-08-18 priėmimo-perdavimo aktu perleido ieškovui UAB „Skolų departamentas“ reikalavimo teisę į skolos iš atsakovo išieškojimą. Naujojo kreditoriaus pranešimas įteiktas atsakovui 2015-02-27, šis nesumoka skolos gera valia, todėl ji priteistina teismo tvarka.

Trečiojo asmens 576-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovas yra skolingas Bendrijai už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, kitas paslaugas, ir jo skola laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-007-31 yra 297,19 Eur. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovas naudojasi jam teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas neatsiskaito, be to, ne pirmą kartą. Dėl to Bendrija negali atsiskaityti su paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog Bendrija suteikė atsakovui paslaugų už nurodytą sumą. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Iš prie ieškinio pridėtos skolos detalizacijos matyti, kad skola apskaičiuota už elektrą, šiukšles, eksploataciją, kaupimą, šildymo apskaitą ir priežiūrą, delspinigiai, tačiau, atsakovo teigimu, jam nežinoma, kokiu pagrindu Bendrija skaičiuoja mokesčius už nurodytas paslaugas. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovas nėra davęs sutikimo dėl nurodytų išlaidų, jam taip pat nežinoma, ar dėl šių išlaidų yra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Atsiliepime nurodyta, kad dėl delspinigių atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškovas pateikė prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje trečiojo asmens Bendrijos atstovas nurodė, kad prašo ieškinį tenkinti, nes atsakovas visiškai nemoka mokesčių už bendrosios nuosavybės administravimą, kitas teikiamas paslaugas.

Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovas prašė ieškinį atmesti, remdamiesi tuo, kad nėra teisės aktų nustatyta tvarka Bendrijos priimtų nutarimų, kurių pagrindu skaičiuojami mokesčiai, todėl atsakovas neprivalo jų mokėti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. Ū. yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas.

Daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), administruoja 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija.

Iš pateiktos į bylą mokesčių butui (duomenys neskelbtini), suvestinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31 apskaičiuota iš viso 1026,13 Lt (297,19 Eur) mokesčių už bendrojo naudojimo reikmėms suvartotą elektrą, šiukšlių tvarkymą, eksploatavimo išlaidas, kaupiamojo mokesčio, šildymo sistemos aptarnavimą, taip pat 7,59 Lt (2,20 Eur) delspinigių.

Teismo proceso metu atsakovas pripažino, kad ginčo laikotarpiu nemokėjo Bendrijos apskaičiuotų mokesčių.

2014-08-18 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/14/08/18/2 pradinis kreditorius 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija perleido naujajam kreditoriui UAB „Skolų departamentas“ reikalavimo teisę į priėmimo-perdavimo akte nurodytą 297,19 (1026,13 Lt) skolą iš V. Ū..

2014-09-02 pranešimu Nr. 14/09/02/7 naujasis kreditorius informavo skolininką apie reikalavimo teisės perėmimą bei nurodė per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti naujajam kreditoriui skolą, skolos administravimo išlaidas ir delspinigius. Pranešime taip pat pažymėta, kad, nesumokėjus skolos per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, skola bus išieškoma teismo tvarka.

2015-02-26 pranešimu Nr. 15/02/26/4 UAB „Skolų departamentas“ dar kartą pareikalavo, kad skolininkas V. Ū. sumokėtų nurodytą skolą. Šis pranešimas įteiktas atsakovui 2015-02-27.

Dėl daugiabučio namo buto savininko pareigos mokėti mokesčius už bendrosios nuosavybės objektų valdymą ir priežiūrą

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai reglamentuojami CK 4.82–4.85 straipsniuose.

Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Šiuos objektus bendraturčiai valdo ir jais naudojasi remdamiesi butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime balsų dauguma priimtais sprendimais (CK 4.85 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms laisvėms ar teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2000-12-21, 2002-03-14, 2002-09-19 ir kt. nutarimai).

Kasacinio teismo pažymėta, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, jog daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį  žinančių savininkų interesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis – butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013; 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013; kt.). Kasacinio teismo pažymėta, kad sisteminis CK 4.83 straipsnio aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog ši norma reguliuoja bendraturčių savitarpio teises ir pareigas, įpareigodama bendraturtį prisidėti prie daugumos savininkų sprendimu valdomų bendrojo naudojimo objektų priežiūros, įvardydama išimtinius atvejus, kada jis nuo tokios pareigos atleidžiamas.

Nagrinėjamu atveju iš trečiojo asmens Bendrijos pateiktos suvestinės apie buto (duomenys neskelbtini), savininkui laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31 apskaičiuotus mokesčius matyti, kad atsakovui apskaičiuota mokėti už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją, šiukšlių tvarkymą, eksploatavimą, kaupiamąjį mokestį, šildymo sistemos aptarnavimą ir priežiūrą.

Apskaičiuotų mokesčių nemokėjimą atsakovas grindžia tuo, kad dėl reikalaujamų mokesčių nėra teisės aktų nustatyta tvarka Bendrijos priimtų sprendimų.

Byloje nustatyta, kad name (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovo butas ir kurį administruoja trečiasis asmuo Bendrija, yra tik 18 butų (Elektroninės bylos priedo l. 54). Trečiasis asmuo ieškinio reikalavimams dėl iš atsakovo reikalaujamų priteisti mokesčių pagrįsti pateikė į bylą namo (duomenys neskelbtini), gyventojų 2002-06-12 susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, kad dalyvavo 17 gyventojų, taip pat šio namo įgaliotinių 2012-10-24 susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad dalyvavo 3 įgaliotiniai (po vieną iš trijų laiptinių) (Elektroninės bylos priedo l. 26-27, 36).

Atsakovas, kvestionuodamas nurodytų dokumentų teisėtumą, teigia, kad 2002-06-12 susirinkime priimti nutarimai negalioja, nes nurodyta, jog tai buvo gyventojų, o ne savininkų susirinkimas, be to, kadangi Namo administratorius yra Bendrija, tai nutarimai dėl bendrosios nuosavybės turi būti priimami Bendrijos, kuriai priklauso aštuoni daugiabučiai namai, narių visuotiniame susirinkime, o ne Namo savininkų susirinkime.

Dėl tokių atsakovo argumentų visų pirma pažymėtina tai, kad pagal teisėje galiojančią bendrąją taisyklę asmenų priimti sprendimai yra galiojantys, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju 2002-06-12 ir 2012-10-24 susirinkimuose priimti nutarimai negali būti laikomi niekiniais, tai – nuginčijami sprendimai.

Pagal aptariamų susirinkimų metu galiojusios redakcijos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktą butų ir kitų patalpų savininkai, be kita ko, turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 4.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.   

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu nuginčijamo pobūdžio sprendimai priimti nesilaikant įstatymų nustatytos jų priėmimo procedūros, asmenys, turintys teisę priimti tokius sprendimus, gali jiems vėliau pritarti, patvirtindami jų teisėtumą (CK 1.8, 1.79 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, manydamas, kad 2002-06-12 ir 2012-10-24 susirinkimuose priimti nutarimai pažeidžia jo teises, galėjo juos apskųsti CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismo proceso metu atsakovui buvo išaiškinta, kad manydamas, jog nutarimai, kurių pagrindu apskaičiuoti prašomi priteisti iš jo mokesčiai, yra neteisėti, turi teisę juos ginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2013-07-24 kreipėsi į Bendriją su prašymu pateikti nutarimą, kuriuo nustatytas administravimo mokesčio dydis, kaip nustatytas šilumos tinklų eksploatavimo tarifas. Bendrija pateikė atsakovui informaciją (Elektroninės bylos priedas l. 43,44-45). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, gavęs Bendrijos informaciją, būtų kreipęsis papildomų duomenų ar ginčijęs mokesčių nustatymo pagrindus įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys, ilgą laiką nemokant mokesčių Bendrijai už bendrosios nuosavybės administravimą ir nesiimant teisėtų veiksmų pažeidžiamoms, jo manymu, teisėms ginti, neatitinka sąžiningo, rūpestingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio kriterijų.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiabutis namas, kuriame yra atsakovo butas, nėra tipinis, jame – tik 18 butų. Iš 2002-06-12 susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 17 gyventojų. Atsakovo teigimu, susirinkime turėjo dalyvauti ne gyventojai, bet savininkai, nes tik jie gali priimti sprendimus. Sutiktina su atsakovu, kad sprendimus bendrosios nuosavybės valdymo klausimais turi teisę priimti butų savininkai. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad 2002-06-12 susirinkime dalyvavo ir nutarimus priėmė Namo savininkų dauguma. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog 2002-06-12 susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumas būtų ginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja vieno iš butų savininkė R. K. nurodė, kad sprendimus dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir priežiūros priima butų savininkai (2016-03-10 teismo posėdžio garso įrašas 01:14:08-01:23:57). Dėl 2012-10-24 Namo įgaliotinių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumo pažymėtina tai, kad šio susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumas taip pat nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Minėta, tai – ne niekiniai, o nuginčijami nutarimai. Pabrėžtina tai, kad, teismo proceso metu atsakovui nurodžius, jog dėl jam skaičiuojamų mokesčių nėra priimtų Namo savininkų daugumos nutarimų, trečiojo asmens Bendrijos atstovas pateikė namo (duomenys neskelbtini), savininkų pasirašytą patvirtinimą, iš kurio matyti, jog 17 iš 18 butų savininkų pritaria Bendrijos skaičiuojamiems mokesčiams (Elektroninės bylos priedo l. 54).

Minėta, kad nuginčijamo pobūdžio sprendimams, priimtiems nesilaikant įstatymų nustatytos jų priėmimo procedūros, asmenys, turintys teisę priimti tokius sprendimus, gali jiems vėliau pritarti, patvirtindami jų teisėtumą (CK 1.8, 1.79 straipsniai). Nagrinėjamu atveju 17 ir 18 Namo butų savininkų išreiškė savo pritarimą Bendrijos renkamiems mokesčiams, kurių skolos reikalaujama iš atsakovo šioje byloje pareikštu ieškiniu.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes, prieina prie išvados, kad atsakovas, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendraturtis, nepagrįstai atsisako mokėti mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, priežiūrą, išlaikymą. Trečiojo asmens Bendrijos atsakovui skaičiuojamų mokesčių dydžiai yra patvirtinti Namo savininkų daugumos nutarimais (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), kurie laikytini teisėtais, nes nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo proceso metu trečiojo asmens Bendrijos pirmininkas, taip pat buhalterė paaiškino mokesčių skaičiavimo pagrindus ir tvarką. Byloje nustatyta, kad atsakovui tenkantys mokėti už bendrosios nuosavybės administravimą apskaičiuojami pagal jam nuosavybės teise priklausančio buto plotą.

2012-10-24 Namo įgaliotinių susirinkime nutarta eksploatavimo išlaidų tarifą nuo 0,40 ct/m2 padidinti iki 0,45 ct/m2, taip pat nustatyti 0,05 ct/m2 kaupiamąjį mokestį; mokestį už šiukšlių tvarkymą sumažinti nuo 0,24 ct/m2 iki 0,12 ct/m2 (Elektroninės bylos priedas l. 36).

Šildymo sistemos priežiūros tarifas nustatytas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 sprendimu Nr. 1-1344 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“. Bendrijos pirmininkas pateikė į bylą detalų paaiškinimą, kaip nustatytas 0,24 ct/m2 šio mokesčio tarifas (Elektroninės bylos priedas l. 37-38, 53).

Trečiojo asmens Bendrijos atstovai paaiškino, kad išlaidos už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį pagal skaitiklio rodmenis. Atsakovo argumentai, kad Bendrija neteisingai nustato bendrosioms reikmėms suvartotos elektros energijos kiekį, neatsižvelgdama į savininkų turimų garažų skaičių, atmestini kaip neįrodyti, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo argumentų, kad neaišku, kodėl 2016 m. birželio mėn. mokestis už eksploatavimą pakilo nuo 64,67 Lt iki 89,88 Lt. Trečiojo asmens Bendrijos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad nurodytą mėnesį administravimo išlaidų suma apskaičiuota didesnė dėl to, jog buvo išleista atostogų Bendrijos valytoja, taigi reikėjo mokėti atlyginimą ją pavaduojančiam žmogui. Tokių trečiojo asmens atstovų paaiškinimų pagrįstumą patvirtina 2002-06-12 susirinkime priimtas nutarimas, skaičiuojant administravimo išlaidas, papildomai skaičiuoti už atostogas vasarą (Elektroninės bylos priedas l. 34).

Atsakovo argumentai, kad nėra teisinio pagrindo reikalauti iš jo administravimo mokesčio ir kaupimo mokesčio, atmestini kaip nepagrįsti. Minėta, kad administravimo mokestis (eksploatavimo išlaidos) ir kaupimo mokestis nustatyti 2012-10-24 Namo įgaliotinių susirinkime, kurio nutarimai nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, šiems mokesčiams ir jų dydžiui yra išreikštas 17 Namo butų savininkų pritarimas. Kartu pažymėtina tai, kad butų ir kitų patalpų savininkų pareiga reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įtvirtinta CK 4.82 straipsnio 4 dalyje.

Dėl mokesčio už šiukšlių išvežimą pažymėtina tai, kad trečiasis asmuo Bendrija, grįsdama šio mokesčio dydį, pateikė teismui 2012-10-24 Namo įgaliotinių susirinkimo nutarimą, kuriuo mokestis už šiukšlių tvarkymą sumažintas nuo 0,24 ct/m2 iki 0,12 ct/m2 (Elektroninės bylos priedas l. 36). Iš Bendrijos pateiktų mokesčių suvestinių už ankstesnius nei ginčo laikotarpius matyti, kad po nurodyto nutarimo priėmimo nuo 2012-11 atsakovui už šiukšlių išvežimą skaičiuotas 17,25 Lt mokestis, t. y. pagal 0,12 ct/m2 tarifą, dauginant jį ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto ploto – 143,72 kv. m (0,12 x 143,72 = 17,25 Lt) (Elektroninės bylos priedas l. 47). Bendrija nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31, mokesčio už šiukšlių tvarkymą tarifas būtų pakeistas. Ginčo laikotarpiu už šiukšlių tvarkymą atsakovui skaičiuota: už 2014-01 – 17,68 Lt, už 2014-02 – 17,68 Lt, už 2014-03 – 17,68 Lt, už 2014-04 – 19,40 Lt, už 2014-05 – 29,75 Lt, už 2014-06 – 29,89 Lt, už 2014-07 – 29,89 Lt, iš viso už šiukšlių tvarkymą ginčo laikotarpiu – 161,97 Lt, t. y. 46,91 Eur (Elektroninės bylos priedas l. 19, 20).

Ieškovas, trečiasis asmuo nepagrindė, kodėl ginčo laikotarpiu už šiukšlių tvarkymą atsakovui skaičiavo didesnį mokestį, nei būtų pagal 2012-10-24 Namo įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtintą tarifą. Darytina išvada, kad neįrodyta, jog atsakovas už šiukšlių tvarkymą turi mokėti pagal didesnį tarifą, negu nustatytas 2012-10-24 Namo įgaliotinių susirinkimo nutarimu (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisinat už šiukšlių tvarkymą po 17,25 Lt, t. y. po 4,99 Eur kas mėnesį, iš viso už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31 – 120,75 Lt, t. y. 34,97 Eur.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovas, tapęs naujuoju kreditoriumi reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, pagrįstai reikalauja iš atsakovo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31 nesumokėtų mokesčių už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją – 23,10 Eur (79,77 Lt); šiukšlių išvežimą – 34,97 Eur (120,75 Lt); bendrosios nuosavybės eksploatavimą – 138,41 Eur (477,90 Lt); kaupimo mokestį – 14,58 Eur (50,33 Lt); šildymo sistemos aptarnavimą ir priežiūrą – 69,92 Eur (241,43 Lt) ir 2,07 Eur (7,14 Lt), iš viso – 283,05 Eur (977,32 Lt) (CK 4.82 straipsnio 3 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl delspinigių už pavėluotą mokesčių Bendrijai mokėjimą priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu iš atsakovo taip pat prašoma priteisti 2,20 Eur (7,59 Lt) delspinigių, apskaičiuotų 2014 m. birželio ir liepos mėn.

Trečiojo asmens Bendrijos atstovai paaiškino, kad atsakovui 0,05 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis įstatymu, nustatančiu tokį delspinigių dydį. Trečiojo asmens atstovai neįvardijo konkretaus įstatymo, kuriuo vadovaujantis skaičiuoti  iš atsakovo reikalaujami priteisti delspinigiai.

Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). CK 6.72 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kasacinio teismo pažymėta, kad CK nenustatyta jokių šios taisyklės išimčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014). Dėl to tuo atveju, kai nėra įstatymo ar šalių sutarties, nustatančių pareigą mokėti delspinigius, delspinigiai negali būti skaičiuojami.

Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta rašytinio šalių susitarimo dėl delspinigių mokėjimo, kuriame taip pat būtų nustatytas delspinigių dydis. Minėta, trečiojo asmens atstovai neįvardijo konkretaus įstatymo, kuriuo rėmėsi skaičiuodami delspinigius atsakovui.

Pareiga mokėti delspinigius yra nustatyta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Kartu pažymėtina tai, kad nurodyto Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, jog pagal šį Įstatymą gali būti skaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio delspinigiai bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigiai. Trečiasis asmuo Bendrija nepatenka į nurodytų asmenų sąrašą, nes nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė.

Darytina išvada, kad trečiasis asmuo Bendrija neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovui delspinigių. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai nėra įstatymo ar šalių susitarimo dėl delspinigių mokėjimo, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko įstatymo nustatyto dydžio palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (CK 6.210 straipsnis). Tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje nėra pareikšto, teismas šiuo atveju neturi pagrindo peržengti ieškinio ribų.

Kartu pažymėtina tai, kad reikalavimui dėl delspinigių atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Minėta, iš atsakovo reikalaujami priteisti delspinigiai apskaičiuoti 2014 m. birželio ir liepos mėn. Reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl delspinigių išieškojimo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, nenustatyta, kad šis terminas būtų praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.128 straipsnis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys, 1.132 straipsnis).

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškinio reikalavimas dėl 2,20 Eur (7,59 Lt) delspinigių priteisimo atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 283,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašė priteisti 297,19 Eur, šiuo teismo sprendimu priteista 283,05 Eur, t. y. patenkinta 95,24 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta – 4,76 proc. ieškinio reikalavimų.

Bylos duomenimis, ieškovas turėjo 15 Eur žyminio mokesčio, todėl iš jam iš atsakovo priteistina 14,29 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pagal atsakovo pateiktus įrodymus jis patyrė 300 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, atsižvelgus į į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, įvertinus atsakovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, analizuojant bylos medžiagą, rengiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, protingo dydžio. Dėl to atsakovui iš ieškovo priteistina 14,28 Eur (300 Eur x 4,76 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovas atsakovui turėtų sumokėti 0,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į itin mažą sumą, vadovaujantis protingumo kriterijumi, atsakovui nurodyta 0,01 Eur bylinėjimosi išlaidų suma iš ieškovo nepriteistina (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjant civilinę bylą, patirta 3,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (3,40 Eur x 95,24 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

              patenkinti ieškovo UAB „Skolų departamentas“ (juridinio asmens kodas 302680936) ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Ū. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Skolų departamentas“ (juridinio asmens kodas 302680936) 283,05 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 05 ct) skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 283,05 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 05 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. Ū. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,24 Eur (tris eurus 24 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Laima Ribokaitė