Administracinė byla Nr. A-973-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03701-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. Č. 2013 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui skundą, kurį 2014 m. balandžio 1 d. patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. A256-566(2.14.2.12-MP8) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano rengimo“; 2) panaikinti Administracijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. A63-771-(55168)(3.2.1-EM4) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“; 3) įpareigoti Administraciją pareiškėjo lėšomis pradėti rengti žemės valdos projektą, kurio tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu jam priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., arba, netenkinus šio prašymo, įpareigoti Administraciją pareiškėjo lėšomis pradėti rengti žemės valdos projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą jam nuosavybės teise priklausančiam statiniui, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. vasario 19 d. Administracijos Miesto plėtros departamentui (toliau – ir Departamentas) pateikė prašymą prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), leisti pirkti valstybinės žemės plotą. Nurodė, kad kartu su prašymu pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog valstybinis žemės sklypas, kuris yra greta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, yra užstatytas jam nuosavybės teise priklausančio ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio – gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) – dalimi. Departamentas 2013 m. balandžio 11 d. raštu Nr. A256-566(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano rengimo“ informavo pareiškėją, kad galimybės tenkinti jo prašymą nėra. Dėl šio sprendimo pareiškėjas pateikė skundą Administracijos direktoriui. Pabrėžė, kad prašymas buvo pavestas išnagrinėti Departamentui, kuris 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. A63-771-(55168)(3.2.1-EM4) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, jog Žemės sklypo padidinimas laisvoje valstybinėje žemėje gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) daliai eksploatuoti nėra pagrindas pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat kad pageidautinas pirkti valstybinės žemės sklypas neatitinka ir įsiterpusio sklypo sąvokos, kadangi yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Atkreipė dėmesį, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reglamentuoti atvejai, kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Vienas iš atvejų – jeigu sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.). Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypas turėtų būti suformuotas ir parduodamas 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Taisyklių 2.4 punkte nustatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.

Atsakovas Administracija atsiliepimuose (I t., b. l. 30–34; b. l. 102–108) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui skundžiamuose raštuose buvo pateikta teisinga, teisės aktų reikalavimus atitinkanti išvada, kad jo pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, todėl Administracijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą, yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, jei planas buvo parengtas Vyriausybės nustatyta tvarka ir patvirtintas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintame Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Apraše nustatyta, kad pirmiausia asmuo turi pateikti prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, savivaldybės administracijai ir pridėti esamų žemės sklypų planų kopijas ir Nekilnojamojo turto registro išrašą (Aprašo 12 ir 12.3 p.). Įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte, kuriame nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesni kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, gali būti parduodami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Mano, kad Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pageidaujamas pirkti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, ir apie tai informavo pareiškėją. Paaiškino, kad klausimas dėl papildomo (įsiterpusio) laisvos valstybinės žemės ploto priskyrimo prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo buvo išnagrinėtas 2010 metais. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. kovo 31 d. raštu Nr. (31)-1.2-789-(3.31) „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo greta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, formavimo“ informavo, kad „nepritaria įsiterpusio valstybinės žemės ploto, esančio greta 933 kv. m ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimui“. Atsakovo nuomone, pareiškėjo veiksmai kreipiantis su pakartotiniais prašymais prijungti laisvą valstybinę žemę prie jam priklausančio žemės sklypo, kai faktinė situacija nėra pasikeitusi, t. y. greta jo sklypo tebėra laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame gali būti suformuotas atskiras sklypas, galėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Pabrėžė, kad pareiškėjas prašo leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, esamiems statiniams eksploatuoti, t. y. nurodo visai kitą plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pagrindą (Aprašo 4.1 p.). Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįvertina to, kad jis prašo suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypą gyvenamojo namo daliai, kuri nėra įregistruota kaip atskiras objektas. Be to, atkreipė dėmesį, kad įrašas apie Žemės sklypą galioja nuo 1993 m. liepos 21 d., o gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašas galioja nuo 1997 m. vasario 14 d., t. y. gyvenamasis namas buvo pastatytas jau suformuotame ir įregistruotame viešame registre žemės sklype, taigi namas turėjo būti statomas tik pareiškėjui priklausančioje žemės sklypo dalyje, laikantis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio atstumą nuo sklypo ribos. Pažymėjo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog valstybinėje žemėje esantis pastatas nėra atskiras objektas, o yra tik gyvenamojo namo dalis, ir bando išvengti teisinių pasekmių dėl namo dalies statybos valstybinėje žemėje. Nurodė, kad iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog pareiškėjui priklausantis namas buvo statomas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau dalis namo buvo pastatyta ne jam priklausančiame žemės sklype, o laisvoje valstybinėje žemėje. Mano, kad pareiškėjas, statydamas namo dalį laisvoje valstybinėje žemėje, prisiėmė visas iš tokių veiksmų kylančias pasekmes, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, todėl pareiškėjo reikalavimas suformuoti valstybinės žemės sklypą gyvenamojo namo daliai eksploatuoti yra nepagrįstas. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog naudojamo valstybinės žemės sklypo suformavimas ir pardavimas jame esančiai statinio daliai eksploatuoti šiuo atveju nepažeistų nei kitų fizinių ar juridinių asmenų, nei viešojo intereso, nes tokiu atveju asmeniui, pažeidusiam teisės aktų nuostatas, būtų suteikiama galimybė įteisinti savo neteisėtus veiksmus. Be to, tokia suformuota praktika sukurtų prielaidas neteisėtai užimti valstybinę žemę, t. y. statyti pastatus laisvoje valstybinėje žemėje, ir vėliau šią žemę įsigyti be aukciono. Taigi minėta situacija pažeistų ne tik kitų asmenų interesus, bet ir viešąjį interesą, nes nagrinėjamu atveju yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, kuris galėtų būti grąžintas nuosavybės teisėms atkurti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime (I t., b. l. 141–146) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti du Administracijos administracinius aktus (2013-04-11 ir 2013-08-22), tačiau nepateikia jokių argumentų dėl pirmojo sprendimo, kuriuo atsisakyta formuoti žemės sklypą, kaip įsiterpusį valstybinės žemės plotą, nepagrįstumo ar neteisėtumo, t. y. šiuo atveju pareiškėjas niekaip nepagrindžia Administracijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo neteisėtumo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pageidaujama pirkti valstybinės žemės dalis iš vakarų ir šiaurės pusės ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tarnybos nuomone, teritorijoje, besiribojančioje su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, galima suformuoti atskirą žemės sklypą. Nors pareiškėjas nurodo, kad per valstybinės žemės teritoriją, besiribojančią su jo žemės sklypu, eina natūraliai susiformavęs ir naudojamas kelias, dėl kurio šioje vietoje suformuoti atskirą žemės sklypą, didesnį nei iki minėto kelio, būtų neracionalu, tačiau paties pareiškėjo pageidaujama pirkti teritorija nesitęsia iki minėto servitutinio kelio. Kadangi pareiškėjo pageidaujama pirkti teritorija ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuota teritorija, tai lemia vieną iš neatitikties įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokai priežasčių. Pabrėžė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, kadangi pareiškėjo pageidaujamas pirkti valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs (neatitinka sąvokos), todėl nėra pagrindo naikinti Administracijos 2013 m. balandžio 11 d.  sprendimo. Nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė suformuoti žemės sklypą statinio daliai eksploatuoti. Tai, kad teisės aktai tiesiogiai neįtvirtina draudimo formuoti žemės sklypą statinio daliai eksploatuoti, nereiškia, kad tai galima atlikti, nes viešojoje teisėje galioja principas viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepaisė įpareigojimo griežtai laikytis nustatytų žemės sklypo ribų ir savo gyvenamąjį namą pastatė įsiterpdamas į valstybinę žemę. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra netinkamai suformuluotas, t. y. iš minėto reikalavimo nėra aišku, ko jis siekia. Be to, pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra nustatyta galimybė bylą nagrinėjančiam teismui priimti alternatyvų teismo sprendimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu (I t., b. l. 195-202) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. A256-566(2.14.2.12-MP8) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano rengimo“ ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. A63-771-(55168)(3.2.1-EM4) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti A. Č. 2013 m. vasario 19 d. prašymą. Pareiškėjui A. Č. priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 730 Lt (septynis šimtus trisdešimt litų) (211,42 EUR) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0933 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis 1993 m. liepos 21 d. Valdybos potvarkiu Nr. 218v, 1993 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre (įrašas galioja nuo 1993-07-21). Minėtas pastatas, vadovaujantis 1997 m. vasario 4 d. Statinio priėmimo naudoti aktu Nr. 62-64  įregistruotas VĮ Registrų centre (įrašas galioja nuo 1997-02-14). Iš byloje esančių brėžinių nustatyta, kad minėto gyvenamojo namo nedidelė dalis (kampas) kerta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribą ir patenka į gretimą laisvos valstybinės žemės teritoriją, kurią patikėjimo teise valdo Tarnyba.

Teismas, 2014 m. gegužės 14 d. posėdyje įvertinęs išdėstytus argumentus, pasiūlė ginčo šalims išspręsti ginčą taikiai. Departamentas 2014 m. liepos 7 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas duoti pritarimą dėl ginčijamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį apie 115 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. rugpjūčio 20 d. atsakė Departamentui, kad nepritaria, jog būtų rengiamas teritorijos prie ginčijamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, nes nurodyta teritorija neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą iš esmės siekdamas prie savo valdomo žemės sklypo prisijungti su juo besiribojančios laisvos valstybinės žemės dalį. Pareiškėjas 2013 m. vasario 19 d. prašyme išreiškė pageidavimą pirkti laisvos valstybinės žemės plotą, tačiau savo prašyme nei faktinio, nei teisinio pagrindo nenurodė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nagrinėdamas minėtą pareiškėjo prašymą, nesikreipė į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą, ir jį išnagrinėjo nenuodugniai, t. y. atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo tik tuo aspektu, kad, jo nuomone, prašomas pirkti žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad toks viešojo administravimo subjekto gauto prašymo nagrinėjimas negali būti pripažintas tinkamu, jis neatitinka gero viešojo administravimo principų ir todėl ginčijamas Administracijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimas panaikintas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2013 m. gegužės 10 d. rašto turinį, darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai jį vertino kaip naują prašymą, o ne kaip skundą dėl Administracijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo, nes pareiškėjas 2013 m. gegužės 10 d. raštą adresavo Administracijos direktoriui, jį įvardijo kaip skundą dėl Administracijos 2013 m. balandžio 11 d., jame suformulavo reikalavimą panaikinti ginčijamą Administracijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą, nurodė nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus (vienas iš jų buvo, kad prašymas išnagrinėtas nenuodugniai), todėl 2013 m. rugpjūčio 22 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, kurį teismas panaikino.

Teismas pažymėjo, kad Administracijos pozicija nagrinėjant ginčą teisme pasikeitė. Atkreipė dėmesį į Departamento 2014 m. liepos 7 d. raštą (b. l. 179), kuriame nurodyta, kad atsakovas, vadovaudamasis protingumo principu bei atsižvelgdamas, kad pareiškėjui priklausantis pastatas, kurio dalis yra laisvoje valstybinėje žemėje, yra pripažintas tinkamu naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas dar 1997 m., 2014 m. birželio 17 d. Departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais posėdyje pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Minėtame rašte akcentuota, kad posėdžio metu, atsižvelgus į vykstantį teisminį procesą, protingumo principą ir tai, jog tik maža dalis pareiškėjui priklausančio namo yra laisvoje valstybinėje žemėje, pareiškėjo prašymui rekomenduota pritarti su sąlyga, kad bus gautas valstybinės žemės patikėtinio – Tarnybos – pritarimas. Minėtu raštu atsakovas kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydama duoti pritarimą dėl ginčijamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį apie 115 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, tačiau Tarnybos Vilniaus miesto skyrius nepritarė, jog būtų rengiamas teritorijos prie ginčijamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, nes nurodyta teritorija neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos. Teismas akcentavo, kad šiuo metu atsakovas su sąlyga pritaria A. Č. priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį apie 115 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, o pareiškėjo pageidaujamiems veiksmams atlikti trukdo valstybinės žemės patikėtinio Tarnybos nesutikimas, tačiau Tarnybos sprendimai ir veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijos, jog pareiškėjas neturi teisės įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto esamam statiniui (jo daliai) eksploatuoti, kadangi jis neteisėtai pastatė gyvenamojo namo dalį ant valstybinės žemės. Priešingai, iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype pastatytas pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti, t. y. jo atitiktis teisės aktų reikalavimams patvirtinta atitinkamais kompetentingų institucijų veiksmais.

Teisėjų kolegija vertino, kad būtų netoleruotina tokia situacija, jei būtų nustatyta, kad teisėtai elgęsis pareiškėjas, kurio nuosavybės teise valdomame žemės sklype pastatytas ir pagal teisės aktus įregistruotas gyvenamasis namas, kurio, kaip vėliau paaiškėjo, maža dalis yra laisvoje valstybinėje žemėje, negali įsigyti gyvenamajam namui naudoti būtino laisvos valstybinės žemės ploto. Atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. vasario 19 d. prašymą dėl laisvos valstybinės žemės pirkimo. Teismas nurodė, kad iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atsakovas turėtų įvertinti, kokiu teisiniu pagrindu buvo įregistruotas jam priklausantis žemės sklypas ir pastatas, kokie dokumentai tai patvirtina, ar tai, kad dalis pastato yra laisvame valstybinės žemės plote, nėra galimai padarytos matavimų klaidos rezultatas, ar apskritai atliekant žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)., besiribojančių su pareiškėjui priklausančiu sklypu ir kitų sklypų matavimus, nėra padaryta klaidų, ar sprendžiant pareiškėjo prašymą kartu nereikia spręsti klausimų, susijusių su kitais (duomenys neskelbtini). esančiais sklypais, ar atliekant pareiškėjui priklausančio pastato registraciją buvo laikomasi nustatytų reikalavimų, ar valstybės institucijos, atliekančios su pastato statyba ir registravimu susijusius veiksmus, savo pareigas atliko tinkamai ir pan. Iš naujo įpareigojus atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. vasario 19 d. prašymą, netenkintas pareiškėjo skunde suformuluotas išvestinis reikalavimas įpareigoti Administraciją jo lėšomis pradėti rengti žemės valdos projektą, kurio tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), arba, netenkinus šio prašymo, įpareigoti Administraciją pareiškėjo lėšomis pradėti rengti žemės valdos projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą jam nuosavybės teise priklausančiam statiniui, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, konstatavo, jog pareiškėjas įgijo teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos, atlyginimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir tenkintinų reikalavimų dalį, darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies ir jam iš atsakovo Administracijos priteistina 730 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį ir apmokėjus atstovavimo išlaidas.

III.

Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 12-19-58), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Mano, kad bylą apeliacinės instancijos teisme yra tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų išsamiai atskleistos visos bylos aplinkybės, išanalizuoti šalių argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, proceso šalys turėtų galimybę išdėstyti savo motyvus žodžiu, užduoti klausimus kitai proceso šaliai ir pasinaudoti kitomis ABTĮ 53 straipsnyje numatytomis teisėmis.

Pareiškėjas 2015 m. sausio 30 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 521,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo manymu, teismui įpareigojus atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo nebuvo iš esmės išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, pareiškėjo interesai liko neapginti. Vertina, kad toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neracionalus, kainuojantis tiek apeliantui (pareiškėjui), tiek valstybei daug papildomų pinigų kaštų bei laiko sąnaudų. Apelianto manymu, nėra jokių aplinkybių, dėl kurių išnagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimai negalėjo būti tenkinami šioje administracinėje byloje. Teigia, jog aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisminio ginčo metu pakeitė savo poziciją tik patvirtina pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų pagrįstumą ir tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nepažeidžia nei kitų asmenų, nei valstybės teisių ir teisėtų interesų. Remdamasis bylos duomenimis, atsižvelgdamas į Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 2 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo  9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas, apeliantas teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl žemės sklypo suformavimo esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Pažymi, kad pareiškėjui priklausantis pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas dar 1997, t. y. prieš 17 metų. Statinys pastatytas teisėtai, ką patvirtina statinio priėmimo naudoti aktas bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktas. Faktinė situacija yra tokia, kad be savininko kaltės, dėl mažesnio tikslumo matavimo prietaisų, buvo netiksliai nustatyta statinio vieta, šiuo metu žemės sklypo riba kerta teisėtai pastatyta statinį, jo perkelti į kitą vietą nėra galimybės, būtent todėl apeliantas (pareiškėjas) ir siekia statiniui eksploatuoti suformuoti žemės sklypą. Mano, kad žemės sklypą statiniui pagal jo tiesioginę paskirtį naudoti galima suformuoti ir prijungiant valstybinės žemės sklypą prie pareiškėjui nuosavybės teise šiuo metu priklausančio žemės sklypo. Tai, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra užstatytas pareiškėjui A. Č. nuosavybės teise priklausančio pastato dalimi, taip pat lemia, kad, priešingai nei teigiama ginčijamuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sprendimuose, šioje vietoje nėra galimybės suformuoti žemės sklypą perleidžiant jį valdyti ir naudoti kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad į laisvą valstybinę žemę yra išsikišusi apelianto teisėtai pastatyto gyvenamojo namo dalis, sudaranti viso 5 kv. m, bei atsižvelgiant į žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vietą ir padėtį, į tai, kad iš vakarų pusės eina kelias, pripažintina, jog laisvoje valstybinėje žemėje, kurią pageidauja įsigyti apeliantas A. Č., negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, kurį galėtų racionaliai naudoti kitas asmuo. Ši aplinkybė lemia, kad norimas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas taip pat atitinka ir įsiterpusio žemės ploto sąvoką, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.15 punkte. Be to, apelianto naudojamo valstybinės žemės sklypo suformavimas ir pardavimas apeliantui jame esančiam statiniui eksploatuoti arba apelianto nuosavybės teise turimo žemės sklypo padidinimas įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungus su apeliantui priklausančiu žemės sklypu šiuo atveju nepažeistų nei kitų fizinių ar juridinių asmenų, nei viešojo intereso. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad per valstybinės žemės teritoriją, šalia ribos, kurią pageidauja įsigyti apeliantas, eina natūraliai susiformavęs ir naudojamas kelias, kuriuo naudojasi dujininkai, energetikai bei miškininkai. Ši aplinkybė patvirtina, kad suformuoti šioje vietoje atskirą žemės sklypą, didesnį nei iki minėto kelio, taip pat nebūtų racionalu, o tokio dydžio atskirame žemės sklype nauja statyba nebūtų įmanoma. Apeliantas pažymi, kad jis, kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nėra nurodęs konkretaus ploto, kurį pageidauja įsigyti ir plotas nustatytinas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poziciją bei išduotinas žemės valdos projekto rengimo sąlygas.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-8), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Nenustačius pagrindo panaikinti teismo sprendimą, atsakovas prašo panaikinti teismo sprendimo motyvus dėl įpareigojimo atsakovą nagrinėjant pareiškėjo prašymą įvertinti tam tikrus aspektus (tokius, kaip kokiu teisiniu pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas ir pastatas, kokie dokumentai tai patvirtina, ar tai, kad dalis pastato yra laisvame valstybinės žemės plote, nėra galimai padarytos matavimų klaidos rezultatas, ar apskritai atliekant žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), besiribojančių su pareiškėjui priklausančiu sklypu ir kitų sklypų matavimus, nėra padaryta klaidų, ar sprendžiant pareiškėjo prašymą kartu nereikia spręsti klausimų, susijusių su kitais (duomenys neskelbtini) esančiais sklypais, ar atliekant pareiškėjui priklausančio pastato registraciją buvo laikomasi nustatytų reikalavimų, ar valstybės institucijos, atliekančios su pastato statyba ir registravimu susijusius veiksmus, savo pareigas atliko tinkamai).

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir Aprašo nuostatomis ir padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad jis neišnagrinėjo pareiškėjo 2013 m. gegužės 10 d. skundo ir nepateikė savo pozicijos. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. A63-771-(55168)(3.2.1-EM4) nebuvo nurodyta, kad netenkinamas pareiškėjo 2013 m. gegužės 10 d. skundo reikalavimas, nereiškia, kad skundas nebuvo išnagrinėtas. Pažymi, kad pareiškėjas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, dalį namo pastatė laisvoje valstybinėje žemėje, todėl prisiėmė visas iš tokių veiksmų kylančias pasekmes. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovas pakeitė savo poziciją dėl pareiškėjo prašymo. Paaiškina, kad atsakovas pasiūlė valstybinės žemės patikėtiniui taikų ginčo išsprendimo būdą, su kuriuo pastarasis nesutiko, tačiau iš esmės atsakovo pozicija dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto nesikeitė. Pažymi, kad teismo sprendime nurodyti aspektai, kuriuos turėtų vertinti atsakovas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nėra priskirti atsakovo kompetencijai, nes atsakovui nesuteikta teisė vertinti kitų institucijų veiksmus. Be to, vertinant teismo nurodytas aplinkybes būtų paliečiami trečiųjų asmenų, kurie nebuvo šios bylos dalyviai, interesai, nes būtų sprendžiamas klausimas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų teisėtumo, jų keitimo. Atsakovui nėra suprantama, kodėl teismas nesiėmė aiškintis aplinkybių, kurias nurodė išsiaiškinti atsakovui.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 31-35).

Pareiškėjas pažymi, kad dalis jam priklausančio ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato į valstybinę žemę pateko dėl objektyvių aplinkybių, t. y. netikslių matavimo prietaisų parodymų. Mano, kad atsakovas jo prašymus nagrinėjo formaliai, todėl buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti sprendimai. Mano, kad atsakovo 2014 m. liepos 7 d. sprendimas, priimtas bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtina, kad atsakovas pripažino pareiškėjo prašymo teisėtumą, pripažino, kad yra galimybė šį prašymą tenkinti nepažeidžiant nei kitų asmenų, nei valstybės teisėtų interesų. Pareiškėjas iš esmės sutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais jo skundas buvo patenkintas. Mano, kad teisingumas turi būti vykdomas ne formaliai, o realiai, iš esmės sprendžiant problemą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas laikosi savo pozicijos, nurodytos jo apeliaciniame skunde. Pažymi, kad teismas nevertino, ar pareiškėjo prašomas formuoti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką. Tvirtina, kad teismas nekonstatavo pareiškėjo veiksmų teisėtumo, o tik darė tokią prielaidą, todėl teismo sprendimo motyvai nesudarė pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtų teikęs atsakovui atitinkamus prašymus, t. y. organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, atsakovas būtų atsisakęs tokius veiksmus atlikti, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti dėl Administracijos veiksmų/neveikimo. Mano, kad patenkinus pareiškėjo skundą būtų suformuota praktika, kuri sukurtų prielaidas neteisėtai užimti valstybinę žemę, o vėliau šią žemę įsigyti be aukciono pažeidžiant kitų asmenų teises ir viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Tikrinamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Pareiškėjas 2013 m. vasario 19 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti įsigyti iki šešių arų laisvos valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėjo žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo teisinę registraciją patvirtinančius dokumentus, žemės sklypo pirkimo schemą, žemės sklypo ribų planą.

Atsakovas ginčijamu 2013 m. balandžio 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad pageidaujamas pirkti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, todėl nėra galimybės papildomai priskirti iki 6 arų laisvos valstybinės žemės. Pareiškėjas šį raštą apskundė Administracijos direktoriui, kuris 2013 m. rugpjūčio 22 d. akte nurodė, kad remiantis Nuostatais žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad sklypo riba kirstų statinį, suformuotą kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Pastebėjo, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje duomenys apie žemės sklypą galioja nuo 1993 m. liepos 21 d., o gyvenamojo namo įrašas galioja nuo 1997 m. vasario 14 d. Tvirtino, kad atstumas nuo statinio iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Pabrėžė, kad nėra pagrindo rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat nurodė, kad pageidaujamas įsigyti žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos.

Pareiškėjas prašė teismo panaikinti nurodytus atsakovo sprendimus, taip pat įpareigoti Administraciją pareiškėjo lėšomis pradėti rengti žemės valdos projektą, kurio tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu jam priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., ir alternatyvų reikalavimą – įpareigoti Administraciją pareiškėjo lėšomis pradėti rengti žemės valdos projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą jam nuosavybės teise priklausančiam statiniui, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato, kad valstybinės žemės sklypai gali būti be aukciono išnuomojami ar parduodami, jei jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, 2.2 punktą, pagal šias taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose; valstybinės žemės sklypai pagal Taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą.

Taisyklių 2.4 punktas (2011 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) numatė, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams; detaliųjų planų ir žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Teritorijų planavimo įstatymo (2009 m. gruodžio 22 įstatymo Nr. XI-619 įstatymo redakcija) 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo planavimo dokumentams esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (galiojo iki 2014 m. sausio 1 d.) 4.1 punktas nustatė, kad rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti. Aprašo 7 punktas numatė, kad formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį. Nustatomas naudojimo būdas ir pobūdis privalo atitikti žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ nustatytą žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžio turinį. Aprašo 14 punktas nurodė, kad pareiškėjų prašymas leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, pateiktą savivaldybės administracijai, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Per šį terminą savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypą. Struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 ir 16 punktuose.

Be aukciono taip pat gali būti išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (Žemės įstatymo Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 4 p., 10 str. 5 d. 4 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692, kuriuo patvirtintos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, 2.15 punkte (2011 m. kovo 16 d. nutarimo redakcija) apibrėžiama, kad įsiterpusiais laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų; įsiterpę sklypai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams; įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Pagal Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 5 punkto nuostatas parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus. Minėtų Taisyklių 6 punktas numato, kad naujų valstybinės žemės sklypų detaliųjų planų rengimą (jeigu tokie planai neparengti) organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Atsakovas atsisakymą organizuoti žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą motyvavo tuo, kad paminėti teisės aktai nenumato galimybės formuoti žemės sklypo statinio daliai. Be to, nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktu žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). Atsakovas taip pat konstatavo, kad pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1542/2012; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011 Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).

Nagrinėjamu atveju atsakovas formaliai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Neginčytina tai, kad, kaip konstatavo atsakovas, pareiškėjo pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka teisės aktuose įtvirtintos įsiterpusio sklypo sąvokos. Pripažintina ir tai, kad be aukciono parduodant valstybinės žemės sklypą, užstatytą fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, paprastai yra formuojamas naudojamas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti, kai jo naudojimui reikalingas sklypas apskritai nėra suformuotas.

Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė faktinė situacija, kuri reikalauja neformalaus sprendimo ir teismo pareiga yra teisingai išspręsti kilusį ginčą. Išimtinai formalus teisės taikymas negali užkirsti kelio sąžiningam asmeniui pasinaudoti įstatyme numatyta materialiąja teise, šiuo atveju suformuoti žemės sklypą, reikalingą teisėtai įregistruotam statiniui – gyvenamajam namui eksploatuoti (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.).

Būtent teisingo sprendimo priėmimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Savo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad  Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia –tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi.; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Bylos duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo didžioji dalis stovi suformuotame, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype, tačiau nedidelė jo dalis (apie 5 kv. m) patenka į valstybinės žemės plotą. Byloje taip pat nustatyta, kad minėto gyvenamojo namo kadastro duomenys nustatyti 1996 m. gruodžio 9 d., 1997 m. vasario 4 d. statinio priėmimo naudoti akto Nr. 62-64 pagrindu viešajame registre įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, todėl, priešingai, nei teigia atsakovas, nėra pagrindo abejoti gyvenamojo namo statybos teisėtumu ar pareiškėjo nuosavybės teisėmis į jį, kadangi visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtų netoleruotina situacija, jei pareiškėjas negalėtų įsigyti gyvenamajam namui eksploatuoti būtino laisvos valstybinės žemės ploto.

Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas neneigė aplinkybės, jog pareiškėjo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas yra laisvas, jis taip pat nepaneigė aplinkybės, kad laisvame žemės plote nėra galimybės suformuoti racionaliam naudojimui atskiro žemės sklypo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nėra jokių reikšmingų kliūčių suformuoti (su tikslu prijungti prie jau turimo žemės sklypo) sklypą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo eksploatavimui (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad prie statinio ar įrenginio galima formuoti tik vieną žemės sklypą, reikalingą jam eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo paskirtį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat remiantis Nuostatų 20 punktu, draudžiančiu formuoti žemės sklypą taip, kad jo riba kirstų statinį, nagrinėjamu atveju, būtų racionalu formuoti ne atskirą žemės sklypą pareiškėjo valdomo statinio daliai eksploatuoti, o parduodamą valstybinės žemės sklypą sujungti su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tam, kad būtų užtikrintas pareiškėjo teisėtai valdomo statinio – gyvenamojo namo – eksploatavimas. 

Remiantis nurodytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamus atsakovo sprendimus. Tačiau teismo sprendimo dalyje, kuria atsakovas įpareigotas iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą, įvertinant, kokiu teisiniu pagrindu buvo įregistruotas jam priklausantis žemės sklypas ir pastatas, kokie dokumentai tai patvirtina, ar tai, kad dalis pastato yra laisvame valstybinės žemės plote, nėra galimai padarytos matavimų klaidos rezultatas, ar apskritai atliekant žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), besiribojančių su pareiškėjui priklausančiu sklypu ir kitų sklypų matavimus, nėra padaryta klaidų, ar sprendžiant pareiškėjo prašymą kartu nereikia spręsti klausimų, susijusių su kitais (duomenys neskelbtini). esančiais sklypais, ar atliekant pareiškėjui priklausančio pastato registraciją buvo laikomasi nustatytų reikalavimų, ar valstybės institucijos, atliekančios su pastato statyba ir registravimu susijusius veiksmus, savo pareigas atliko tinkamai, išdėstyti nurodymai yra nepagrįsti, nes įpareigojimai atsakovui peržengia jo kompetenciją.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinę situaciją, atsakovo argumentų, kuriais atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą suformuoti statinio eksploatavimui reikalingą žemės sklypą, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijumi, daro išvadą, kad šiuo atveju ginčas spręstinas iš esmės, t. y. įpareigojant atsakovą pareiškėjo lėšomis organizuoti žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) projekto, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam statiniui, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, rengimą, su tikslu prijungti jį prie naudojamo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo aspektu tenkintinas pareiškėjo apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus keistina.

Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą jo prašymu iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 14, 48 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 521,32 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurios yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, būtinos, protingos, atitinkančios teisės aktų reikalavimus, keliamus atstovavimo išlaidų dydžiui (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, susijusi su įpareigojimu atlikti veiksmus, pakeista, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo pašalinti iš teismo sprendimo motyvus, susijusius su atsakovo įpareigojimu atlikti veiksmus. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negali įpareigoti jį atlikti veiksmus, dėl kurių pareiškėjas nėra pateikęs jam prašymo, atmestinas kaip nepagrįstas. Ginčijamas Administracijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. A63-771-(55168)(3.2.1-EM4) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad pareiškėjo 2013 m. vasario 19 d. prašymas buvo vertinamas ir tuo aspektu, ar yra pagrindas pradėti  rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. A256-566(2.14.2.12-MP8) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano rengimo“ ir Administracijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. A63-771-(55168)(3.2.1-EM4) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, tačiau nepagrįstai neišsprendė ginčo iš esmės, todėl sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti A. Č. 2013 m. vasario 19 d. prašymą keistina, įpareigojant atsakovą pareiškėjo lėšomis organizuoti žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) projekto, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam statiniui, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, rengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti A. Č. 2013 m. vasario 19 d. prašymą, ir šią dalį išdėstyti taip:

„Įpareigoti atsakovą pareiškėjo lėšomis pradėti rengti žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam statiniui, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.“

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 535,80 Eur (535 eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai              Anatolijus Baranovas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė