Nr. DOK-3035

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20025-2024-6

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 26 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 19 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Repečka“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „CRT Partner“ ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.

 Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo sutartį, daiktų perdavimo momentą, daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos perėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis, CK 6.317 straipsnio 1 dalis, CK 6.320 straipsnio 1 dalis). Nuo prekių perdavimo pirkėjui momento, pirkėjui pereina prekių nuosavybės teisė ir jų praradimo rizika, jeigu sutartyje nėra nustatyta kita perdavimo tvarka. Nuo šio momento, vagystės atveju, pirkėjas yra laikomas žalą patyrusiu asmeniu. Iki prekių perdavimo momento įvykus prekių vagystei, pardavėjas nėra laikomas įvykdžiusiu pareigos perduoti prekes pirkėjui, tačiau bylą nagrinėję teismai padarė priešingą išvadą.

2. Apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį be motyvų (sutrumpintų motyvų), kadangi nenurodė nei vienos teisės normos, kuria grindžiama nutartis, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-823/2025 suformuotos praktikos.

3. Teismai nukrypo nuo analogiškoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-111-555/2016 suformuotos praktikos, kuria buvo atmestas panašus ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo.

4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė civilinio kodekso nuostatas, nustatančias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 1, 4 dalys). Sutartis buvo sudaryta atsakovės (kaip pirkėjos) prisijungimo būdu, todėl sutarties sąlygos privalo būti aiškinamos atsakovės naudai. Sutarties aiškinimas, kad atsakovė turi apmokėti už prekes, kurios jai nebuvo perduotos, neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų, o sutartyje nesusitarus dėl rizikos paskirstymo prekėm atsitiktinai žuvus – rizika atitenka ieškovei.

5. Teismai netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą (CPK 178 straipsnis) ir netinkamai nustatė pirkėjo ir pardavėjo pareigą įrodyti prekių perdavimo faktą pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtent atsakovei teko įrodinėjimo našta paneigti pagal sutartį nustatytą daiktų perdavimo faktą, t. y. įrodyti jos nurodomas aplinkybes apie galimą kitų, su atsakove nesusijusių, asmenų padarytą deliktą, tačiau šios pareigos neįvykdė (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl pirkėjo pareigos įrodyti prekių perdavimo faktą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Repečka“ (j. a. k. 122978856) 192 (vieną šimtą devyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugpjūčio 19 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 4463.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Irmantas Šulcas