Civilinė byla Nr. e2S-1104-513/2018

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00026-2018-0

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.14.8.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių N. S., A. B., D. R., J. A., J. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieškovių ieškovų N. S., A. B., D. R., J. A., J. P. ieškinį atsakovėms Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui dėl statinių pripažinimo nekilnojamuoju daiktu ir įpareigojimo suformuoti žemės sklypą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti, kad joms priklausantys statiniai, inventorinėje byloje pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, yra nekilnojamojo turto objektai, įpareigoti VĮ Registrų centrą nurodytus objektus įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektus, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų su ieškovėmis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kretingoje, terminą į 99 metų laikotarpį.
2. Ieškovės nurodė, jog nuo 1996 metų iki 1999 metų nuomojosi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingoje, 1999 metų Kretingos rajono mero potvarkiais joms ir kitiems asmenims žemės sklype leista statyti laikinus prekybos paviljonus.
3. Kretingos rajono savivaldybės valdybos 2002-06-20 sprendimu Nr. 2001 patvirtintos vidiniame kieme esančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) schemos laikiniems statiniams statyti ir nustatyti žemės sklypų duomenys. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus  2014-02-03 įsakymu Nr. A1-61 „Dėl žemės sklypų prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini) Kretingos mieste, detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, kuriuo ieškovės įpareigotos iki 2014-05-01 iš teritorijos iškeldinti laikinus statinius. Įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-04-06 sprendimu jų ieškinys dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos reikalavimo nugriauti arba iškelti laikinus statinius – kioskus panaikinimo atmestas, o Kretingos rajono savivaldybės administracijos priešieškinis dėl laikinų statinių nugriovimo patenkintas.
4. Ieškovių teigimu, tik nustačius, ar statiniai yra laikini, ar nekilnojamieji daiktai, galima išspręsti pastatų nugriovimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškinio dalį dėl statinių pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais ir įpareigojimo juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre atsisakė priimti, dėl kitos dalies – dėl reikalavimų pakeisti žemės nuomos sutartis, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti žemės nuomos sutartis.
6. Teismas konstatavo, jog reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – statinių pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais, yra nenagrinėtinas teisme, nes nėra CPK 445 straipsnyje nurodytų sąlygų priimti tokį ieškovių  reikalavimą, todėl atsisakė jį priimti.
7. Dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre teismas konstatavo, jog nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl šį reikalavimą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovės (apeliantės) prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos  rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, panaikinti.
9. Ieškovės argumentuoja, jog prašo ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o išspręsti ginčą dėl teisės į nuosavybę. Teigia, jog teismas neįvertino, kad be Kretingos rajono savivaldybės sutikimo nėra galimybės įregistruoti ginčo statinius kaip nekilnojamojo turto objektus.
10. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nesilaikyta išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nepareikalavo pateikti įrodymų.
11. Taip pat argumentuoja, jog atskirai nagrinėjant jų reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl statinių pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais ir ieškinio dalį dėl žemės nuomos sutarčių termino pakeitimo, būtų pažeisti ekonomiškumo, proceso koncentracijos principai (CPK 7 straipsnis), tai nesuderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir Europos žmogaus teisių teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą ir neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovių ieškinio dalį dėl statinių pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais ir įpareigojimo juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas konstatavo, jog reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – statinių pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais, yra nenagrinėtinas teisme, nes nėra CPK 445 straipsnyje nurodytų sąlygų priimti tokį ieškovių  reikalavimą, o dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre konstatavo, jog nesilaikyta šiai ginčų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
14. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
15. Ieškovėms argumentuojant, jog prašo ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o išspręsti ginčą dėl teisės į nuosavybę, pažymėtina, jog priešingai, nei teigia ieškovės, jos kelia ginčą ne dėl jų nuosavybės teisės, dėl kurios ginčo nėra, bet būtent dėl statinių teisinio statuso, t. y. siekia konstatavimo, kad statiniai – prekybos paviljonai, kioskai – yra ne laikinieji statiniai, o nekilnojamieji daiktai, registruotini Nekilnojamojo turto registre, ir kad ieškovės turi nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus. Formuluotė atskirajame skunde nekeičia teisinio vertinimo, juo labiau jog ieškinys būtent ir yra grindžiamas argumentais ir atskirajame skunde ieškovės pripažįsta, kad siekia būtent juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.).
17. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Teismo tvarka nustatytini juridiniai faktai išvardyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytų juridinių faktų, taikomos minėtos taisyklės, išdėstytos CPK 444, 445 straipsniuose, t. y. bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms šiuose straipsniuose nustatytoms sąlygoms.
18. Ieškovių prašomas nustatyti juridinis faktas – kad joms priklausantys statiniai yra nekilnojamieji daiktai, registruotini Nekilnojamojo turto registre.
19. CK 4.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą (CK 4.256 straipsnio 1 dalis). Prašymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima viešo registro tvarkytojas. Įregistravimą ar atsisakymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui (CK 4.258 straipsnis).
20. Detalesnė nekilnojamųjų daiktų registravimo tvarka, registro tvarkytojo funkcijos, dėl registravimo besikreipiančių asmenų teisės ir pareigos nustatytos Nekilnojamojo turto registro įstatyme. Pagal šio įstatymo 6, 8 straipsnius Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai tvarko Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Būtent teritorinis registratorius sprendžia, ar daiktas kaip nekilnojamojo turto objektas suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir ar jis registruotinas Nekilnojamojo turto registre. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o administracinė procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013, 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Patikrinimas, ar daiktas registruotinas Nekilnojamojo turto registre, yra sudėtinė šios procedūros dalis, todėl juridinis faktas dėl daikto pripažinimo registruotinu Nekilnojamojo turto registre nenagrinėtinas CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teisę į teisminę gynybą asmuo gali įgyvendinti ne kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo, o Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka registratoriaus sprendimą skųsdamas administraciniam teismui. Kai institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas atvejis, kai ne ginčijamas institucijos priimtas sprendimas, o teismine tvarka bandoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmęs – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008, 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl VĮ Registrų centro įpareigojimo atlikti veiksmus turėjo ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, o kitu pagrindu – CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir kitais motyvais, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. 
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                                                           Irma Čuchraj