Civilinė byla Nr. 2-1160/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00533-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 126.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Protingas verslas“ bankroto byloje, kuria buvo tenkintas pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Protingas verslas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, tretieji asmenys (kreditoriai) restruktūrizuojama uždaroji akcinės bendrovė „Kvistija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.

Pareiškėjas B UAB „Protingas verslas“ bankroto administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo B UAB „Protingas verslas“ 2013 m. gruodžio 30 d. pakartotino kreditorių susirinkimo nutarimus:

1. nutarimą Nr. 4 „Informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarkos nustatymas ir jos tvirtinimas“ ir perduoti kreditorių susirinkimui šį klausimą svarstyti iš naujo;
2. nutarimą Nr. 5 „Kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto posėdžio) šaukimo tvarkos nustatymas ir jos tvirtinimas“ ir perduoti kreditorių susirinkimui šį klausimą svarstyti iš naujo;
3. nutarimą Nr. 7 „Administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui tvirtinimas“ ir perduoti kreditorių susirinkimui šį klausimą svarstyti iš naujo;
4. nutarimą Nr. 8 „Pavedimo sutarties projekto tvirtinimas“ ir perduoti kreditorių susirinkimui šį klausimą svarstyti iš naujo.

Kaip nutarimo Nr. 4 neteisėtumą bankroto administratorius nurodė tai, kad kreditorius UAB „Medicinos bankas“ prie balsavimo raštu biuletenio, kuriame buvo nurodyta bankroto administratoriaus pateikta nutarimo projekto redakcija, pateikė priedą, kuriame buvo nurodyta, kad informacija/dokumentai apie bankroto bylos eigą kreditoriui, kurio patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro daugiau kaip 10 procentų visų atsakovo patvirtintinų finansinių reikalavimų sumos, teikiami nemokamai. Kaip nutarimo Nr. 5 neteisėtumą bankroto administratorius nurodė tai, kad kreditorius UAB „Medicinos bankas“ prie balsavimo raštu biuletenio, kuriame buvo nurodyta bankroto administratoriaus pateikta nutarimo projekto redakcija, pateikė priedą, kuriame buvo nurodyta, kad šaukiamo kreditorių susirinkimo medžiaga išsiunčiama registruotu paštu ir/elektroniniu paštu ir/ar faksu kreditoriui, kurio patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro daugiau kaip 10 procentų visų atsakovo patvirtintinų finansinių reikalavimų sumos, o kitiems kreditoriams pranešama, kur galima susipažinti su kreditorių susirinkimo medžiaga arba, kreditoriaus prašymu, medžiaga išsiunčiama elektroniniu paštu. Bankroto administratoriaus nuomone, tokiais inicijuotais didžiausio atsakovo kreditoriaus pakeitimais buvo pažeistos mažesniųjų kreditorių teisės bei jie atsidūrė nelygiavertėje padėtyje.

Dėl nutarimo Nr. 7 neteisėtumo bankroto administratorius pažymėjo, kad kreditorius UAB „Medicinos bankas“ pasiūlė bankroto administratoriui mokėti 20 000 Lt plius PVM atlyginimą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registrų dienos, kas neatitinka bankroto administratoriaus lūkesčių gauti bent 3,5 karto didesnį bankroto administratoriaus atlyginimą bei neatitinka vidutinio bankroto administratoriaus atlyginimo, kuris už tokio pobūdžio įmonių administravimą yra iki 10 kartų didesnis. Bankas neįrodė, kad jo siūlomo atlyginimo dydžio pakaks padengti administratoriaus patiriamas darbo sąnaudas, mokesčius ir kitas išlaidas, būtinas atsakovo administravimui.

Dėl nutarimo Nr. 8 neteisėtumo bankroto administratorius pažymėjo, kad kreditorius UAB „Medicinos bankas“ pateikė pavedimo sutarties projektą, kuriame neliko įtvirtinto bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio, kas pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalį. Kadangi UAB „Medicinos bankas“ turi daugiau nei 50 procentų visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, kreditorių susirinkime buvo priimti būtent banko pasiūlyti nutarimo projektai. Likusiems kreditoriams, pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo imperatyvias nuostatas, nebuvo suteikta galimybė dalyvauti, priimant sprendimus kreditorių susirinkime ar/ir balsuoti raštu svarbiausiais bankroto procedūrų klausimais.

Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu prašė atmesti bankroto administratoriaus skundą. Nurodė, kad banko teikti nutarimų pakeitimai nebuvo siurpriziniai, nes bankas 2013 m. gruodžio 20 d. rašte informavo administratorių, kad teiks tokio pobūdžio siūlymus ir prašė administratoriaus iki pakartotinio kreditorių susirinkimo informuoti visus kreditorius apie šią banko poziciją. Banko pateikti pakeitimai dėl nutarimų Nr. 4 ir Nr. 5 nėra diskriminaciniai ir skatina kooperuotis. Bankroto administratorius neįrodė savo teisėtų lūkesčių dėl didesnio atlyginimo nustatymo. Banko pasiūlytas administratoriaus atlyginimas atitinka rinkoje nusistovėjusius įkainius. Be to, administratorius, nustatydamas atlyginimo dydį rėmėsi įmonės turimo turto balansine verte, neatsižvelgdamas į tai, kad bankroto procese pajamos už realizuojamą turtą bus žymiai mažesnės. Jei tokios paslaugos kaip buhalterijos, juridinių paslaugų išlaidos apmokamos greta administratoriaus atlyginimo, tai atitinkamai mažintinas administratoriaus atlygio dydis. Sumažinus labai didelį ir niekuo nepagrįstą administratoriaus valandinio įkainio dydį bei išbraukus abejotinus darbus, kurie šiai dienai nėra pagrįsti objektyviais poreikiais, akivaizdu, kad kreditorių patvirtintas administratoriaus atlyginimo dydis (20 000 Lt fiksuota dalis bei 15 % sėkmės mokestis nuo išieškotų sumų) yra protingas, sąžiningas ir teisingas. Be to, skundžiamame nutarime numatyta galimybė jį peržiūrėti.

Tretieji asmenys (kreditoriai) R UAB „Kvistija“ ir UAB „Lukoil Baltija“ nurodė, jog palaiko trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi tenkino atsakovo B UAB „Protingas verslas“ bankroto administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ skundą, panaikino atsakovo B UAB „Protingas verslas“ 2013 m. gruodžio 30 d. pakartotino kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 4, 5, 7, 8 ir perdavė kreditorių susirinkimui šiuos klausimus svarstyti iš naujo. Teismas nustatė, kad kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ patvirtintų finansinių reikalavimų dydis suteikia jam teisę daryti didesnę įtaką priimamiems sprendimams kreditorių susirinkime nei kitiems kreditoriams, tačiau tai nereiškia, kad apie siūlomus kreditorių susirinkimo nutarimų projektus neturėtų būti pranešta kitiems kreditoriams. Nėra pateisinama, kai kreditorių dalis neinformuojama apie nutarimų projektus, siekiant nuslėpti tokius projektus ir išvengti galimo nepritarimo, todėl šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą. Teismas pažymėjo, kad kreditoriai turi neturtines teises kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą bei dalyvauti kreditorių susirinkimuose (Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 2 d. 1-2 p.). Įstatymo nuostatos tiesiogiai nesieja informacijos (dokumentų kopijų gavimo) su patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžiu. Iš atsakovo kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad UAB „Medicinos bankas“ yra didžiausias įmonės kreditorius, kurio kreditorinio reikalavimo dydis procentais nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos yra 81,92 proc. ir kuris vienintelis turi daugiau nei 10 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Todėl teismas, nustatęs, kad nemokamai informaciją (dokumentus) apie bankroto eigą bei pranešimą apie susirinkimą ir jo medžiagą, gali gauti tik vienas kreditorius UAB „Medicinos bankas“, taip sudarant jam išskirtines sąlygas gauti nemokamą informaciją ar susirinkimo medžiagą, padarė išvadą, kad toks kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kitų kreditorių teises, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), kreditorių lygiateisiškumo principą. Dėl šios priežasties teismas panaikino nutarimus Nr. 4 ir 5.

Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo nustatyta 19 904,50 Lt administravimo lėšų suma (įskaitant mokesčius), kurią administratorius turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Ginčijamu nutarimu Nr. 7 buvo patvirtinta 20 000 Lt plius PVM administravimo išlaidų sąmata ir 20 000 Lt plius PVM administratoriaus atlyginimas už visą laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos. Teismas išaiškino, kad kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administratoriaus atlyginimą, turi nustatyti tokias ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos, sąžiningai kompensuotų administratoriui už darbą. Tai įvertinti nėra paprasta, ypač kai nėra aišku kiek užtruks bankroto procedūros. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad įmonė turi 32 kreditorius, 9 debitorius, kuriems išsiųsti reikalavimai dėl skolų sumokėjimo (bendra įsiskolinimo suma 22 829,97 Lt), nuomojamų pastatų bei žemės sklypų, kito ilgalaikio turto, kurio bendra likutinė vertė sudaro 7 628 565,82 Lt. Kreditorių susirinkimas nepatvirtino administratoriaus pateiktos ataskaitos, tai yra neįvertino atliktų ir planuojamų darbų kiekio ir apimties, teismo nutartimi nustatytų administravimo išlaidų panaudojimo, tačiau priimdamas nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo, nusprendė įskaičiuoti į atlyginimą Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sumą (19 904,50 Lt), kas leidžia daryti išvadą, kad beveik pusė administravimo išlaidoms skirtų lėšų (iš 40 000 Lt) yra jau panaudota. Bankas nepaneigė administratoriaus atlyginimo pagrindime nurodytų darbų kiekio, apimčių bei įkainių neatitikimo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CPK 12 str., 178 str.). Todėl teismas sprendė, kad nutarimu Nr. 7 nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas nėra pagrįstas. Net prognozuojant 24 mėnesių nuo įmonės pripažinimo bankrutavusia terminą bankroto procedūrų trukmei (Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 7 d.), skaičiuojant tik šį laikotarpį administratoriaus mėnesinis atlyginimas siektų tik 833,33 Lt per mėnesį, kas būtų akivaizdžiai neprotinga.

Dėl nutarimo Nr. 8 neteisėtumo, teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje įsakmiai nurodyta, kad administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje, todėl minėtas nutarimas, pagal kurį pavedimo sutartyje nenurodyta administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka, akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, sukuria teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą, dėl ko teismas tokį nutarimą panaikino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

              Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Medicinos bankas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį ir pareiškėjo B UAB „Protingas verslas“ bankroto administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ skundą atmesti. Trečiasis asmuo nurodo šiuos argumentus:

1. dėl paties bankroto administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo bankas negalėjo pateikti ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų pakeitimų ankščiau nei pakartotinio kreditorių susirinkimo dieną. Bankas 2013 m. gruodžio 20 d. raštu prašė bankroto administratorių informuoti kreditorius apie banko numatomus teikti pakeitimus, kuriuos bankas galėjo pasiūlyti tik po bankroto administratoriaus pateiktos išsamesnės informacijos. Bankas buvo atviras ir sąžiningas su kitais kreditoriais, informavo iš anksto apie tai, kad siūlys nutarimų pakeitimus, todėl jie negali būti laikomi siurpriziniais. Teismo išvadą dėl kreditorių teisių pažeidimo paneigia kitų dviejų didžiausių kreditorių R UAB „Kvistija“ ir UAB „Lukoil Baltija“ pozicija, jiems palaikant banką. Be to, kreditoriai VMI ir VSDFV Kauno skyrius taip pat siūlė kreditorių susirinkimo nutarimų pakeitimus. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamų nutarimų dėl procedūrinių pažeidimų;
2. ginčijami nutarimai Nr. 4 ir 5 nėra diskriminuojantys, o skatina kooperuotis kreditorius, nes jie gali bendrai (jei jų patvirtintų reikalavimų suma viršys 10 proc. visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų) prašyti nemokamai pateikti dokumentus. Be to, 10 proc. riba buvo parinkta atsižvelgiant į įstatymu tokio paties dydžio kreditorių grupėms suteikiamas papildomas teises (Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 3 d., 22 str. 3 d.). Bankroto administratoriaus nurodytame kreditorių susirinkimo nutarimo projekte nebuvo įtvirtinta administratoriaus pareiga teikti susirinkimo medžiagą;
3. administratoriaus atlyginimas negali būti nustatomas, atsižvelgiant į įmonės turimo turto vertę, o turi būti vertinama to turto rūšis ir kiekis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats bankroto administratorius pripažino, jog bankroto procesas pagal darbų apimtis šioje įmonėje bus mažiau sudėtingas nei paprastai būna tokio dydžio įmonėse (daugiausia nekilnojamojo turto, kurio neatskiriama dalimi yra nekilnojamasis turtas, nedaug kreditorių, debitorių bei ginčitinų sandorių);
4. bankas pateikė įrodymus, kad kiti bankroto administratoriai UAB „Baklis“ ir UAB „Consulting art“ tas pačias bankroto administravimo paslaugas suteiktų už mažesnę kainą nei atsakovo bankroto administratorius. Be to, dalis bankroto administratoriaus įvardintų darbų dubliuojasi, nurodyti per didelėmis kainomis, teisinės ir buhalterio paslaugos nepagrįstai priskirtos prie administratoriaus atlyginimo. Ginčijamu nutarimu patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimas yra protingas ir teisingas, o reikalui esant, galės būti koreguojamas;
5. bankroto administratorius neskundė tos ginčijamo nutarimo Nr. 7 dalies, kuria buvo patvirtinta 20 000 Lt bankroto administravimo išlaidų sąmata, todėl kreditorius neturėjo galimybės pateikti išsamių motyvų šiuo klausimu. Pažymi, kad teismas nepagrįstai laikė, jog didžioji dalis iš šių išlaidų jau yra panaudota, įskaičiuojant Kauno apygardos teismo patvirtintą 19 904,50 Lt dydžio administravimo išlaidų sumą, nes bankroto administratorius nepagrindė šios sumos panaudojimo;
6. pavedimo sutartyje privalo būti aptarta administratoriaus atlyginimo suma ir mokėjimo tvarka, o ne įrašyta suma skaičiais. Be to, administratoriaus pateiktame pavedimo sutarties projekte buvo nustatytas administratoriui sėkmės mokestis nuo sumos, gautos už parduotą turtą bei gautų kitų lėšų, kas nebuvo aptarta ginčijamo nutarimo projekte;
7. teismas nepagrįstai panaikino ginčijamus nutarimus visa apimtimi, nors bankroto administratorius nesutiko tik su tam tikromis dalimis ginčijamų nutarimų.

Pareiškėjas B UAB „Protingas verslas“ bankroto administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad apelianto pateiktiems pasiūlymams dėl ginčijamų nutarimų pakeitimo suformuluoti nereikėjo jokios papildomos medžiagos, todėl apeliantas šiuos pakeitimus galėjo pateikti ankščiau ir supažindinti su jais kreditorius. Apelianto 2013 m. gruodžio 20 d. rašte nebuvo išdėstyti jokie konkretūs pasiūlymai, todėl šio rašto persiuntimas kreditoriams nebūtų paneigęs ginčijamų nutarimų netikėtumo. Ginčijamais nutarimais Nr. 4 ir Nr. 5 buvo nustatytos skirtingos teisės skirtingoms kreditorių grupėms, kas pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą. Administratorius teigia, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo jis patyrė 39 316,36 Lt administravimo išlaidų sąnaudų. Įmonė tęsia ūkinę veiklą (gavo 52 999,69 Lt pajamų), turi didelės vertės (7 628 565,82 Lt) įvairaus turto. Be to, Nacionalinė bankroto administratorių asociacija patvirtino rekomenduojamos minimalius įmonių administravimo įkainius, kuriais vadovaujantis bankroto administratoriaus atlyginimas administruojant didelę įmonę nustatytinas nuo 100 MMA plius 30 procentų nuo išieškotų ir priteistų sumų. Teismų praktikoje taip pat laikomas pagrįstu ir protingu kur kas didesnis bankroto administratoriaus atlyginimas nei nustatyta ginčijamu nutarimu Nr. 7. 

Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Lukoil Baltija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo sutinka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įstatymo leidėjas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui, kuris teismų praktikoje prilyginamas kreditorių savivaldos organui, pavedė spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus: vykdyti administratoriaus veiklos kontrolę; spręsti dėl įmonės likvidavimo; nustatyti parduodamo turto vertinimo tvarką; patvirtinti turto pardavimo kainą ir spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 str.). Tokia plati kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui, o ne pavieniams kreditoriams vadovaujantis vienu iš pagrindinių bankroto proceso principų - visų kreditorių lygiateisiškumu. Šio principo turinys pasireiškia tuo, kad visiems kreditoriams (nepriklausomai nuo jų turimo finansinio reikalavimo dydžio) turi būti užtikrintos vienodos galimybės dalyvauti kreditorių susirinkimuose, naudotis įstatymo suteiktomis kreditorių teisėmis bei prisiimti su įmonės bankroto procedūromis susijusius įsipareigojimus, taip pat vienodos galimybės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Atsižvelgiant į išdėstyta darytina išvada, kad tuo atveju, jei priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu yra pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas, tai toks nutarimas laikomas neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.) bei iš esmės pažeidžiančiu kreditorių teises. Vadinasi, tokio pobūdžio nutarimas naikintinas dėl jo materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo.

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamų nutarimų Nr. 4 ir Nr. 5 turinio matyti, kad jais buvo suteiktos privilegijos vieninteliam kreditoriui UAB „Medicinos bankas“, kuris pats būdamas didžiausiu kreditoriumi savo iniciatyva bei savo turimų balsų kiekiu priėmė šiuos nutarimus. Ginčijamu nutarimu Nr. 4 buvo nuspręsta, kad vienintelis UAB „Medicinos bankas“ galės bet kiek kartų nemokamai gauti bet kokios apimties medžiagą, susijusią su atsakovo bankroto proceso eiga. Vadinasi, šios išlaidos bus priskirtos prie bankroto administravimo išlaidų ir turės būti dengiamos iš ĮBĮ nustatyta tvarka parduoto atsakovo turto, kas reiškia, kad dėl vienintelio kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ pageidavimų patiriamų išlaidų atlyginimo našta teks visiems įmonės kreditoriams (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Ginčijamu nutarimu Nr. 5 nusprendus, kad tik daugiau nei 10 procentų balsų turinčiam kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ turi būti išsiųsta su kreditorių susirinkimu susijusi medžiaga registruotu paštu/elektroniniu paštu/faksu, o kitiems kreditoriams – tik jų prašymu elektroniniu paštu, taip pat buvo nepagrįstai perkelta bankroto administravimo išlaidų atlyginimo našta visiems kreditoriams vien dėl to, kad UAB „Medicinos bankas“ turi teisę pareikalauti registruotu paštu atsiųsti jam visą susirinkimo medžiagą. Tokio pobūdžio sąlygų įtvirtinimas ginčijimuose nutarimuose Nr. 4 ir Nr. 5 akivaizdžiai yra naudingas tik vieninteliam didžiausiam kreditoriui UAB ‚Medicinos bankas“ bei diskriminuoja visus likusius kreditorius, nepagrįstai jiems perkeldamas išlaidų, patiriamų dėl UAB „Medicinos bankas“ reikalavimų tenkinimo, atlyginimo naštą. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami nutarimai Nr. 4 ir Nr. 5 yra naikintini dėl jų materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo. Pažymėtina, kad šios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia atskirojo skundo argumentai apie apelianto suteiktą galimybę smulkiems kreditoriams kooperuotis bei apelianto protingai pasirinktą 10 procentų dydžio finansinio reikalavimo ribą. Minėti atskirojo skundo argumentai tik patvirtina, kad ginčijamais nutarimais Nr. 4 ir Nr. 5 buvo eliminuota įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė visiems kreditoriams vienodomis sąlygomis dalyvauti kreditorių susirinkimuose, gauti informaciją apie bylos eigą bei turėti vienodas galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus, kas prieštarauja kreditorių lygiateisiškumo principui.

Dėl ginčijamo nutarimo Nr. 7 pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuota administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo taisykle, pagal kurią administratoriaus atlyginimas turi būti nustatytas tokio dydžio, kad skatintų bankroto administratorių veikti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės naudai bei kartu nebūtų švaistomos bankrutuojančios įmonės lėšos, išmokant bankroto administratoriui nepagrįstai didelę sumą; visais atvejais bankroto administratoriaus atlyginimas turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-468/2013). Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai vadovavosi ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytais administratoriaus atlyginimo sumos kriterijais Nagrinėjamu atveju iš bankroto administratoriaus pateikto atsakovo sudarytų sandorių didelio skaičiaus, taip pat įvertinus turimo atsakovo turto rūšių įvairovę ir specifiškumą (žemės sklypai, degalinės, plovyklos, požeminis suskystintų dujų modulis, nebaigtos statybos, 2 264 580 Lt vertės įranga ir kt.), atsižvelgus į tai, kad atsakovas tęsia veiklą bei gauna pajamas, darytina išvada, kad atsakovas yra stambi įmonė, kurios bankroto procedūrų vykdymas reikalaus pakankamai daug laiko, darbo ir ekonominių kaštų (b.l. 63-90). Šios išvados nepaneigia sąlyginai nedidelis kreditorių bei debitorių sąrašas ar kitų bankroto administratorių abstraktūs paaiškinimai apie bankroto administratoriui mokėtino atlyginimo dydžio nustatymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijamu nutarimu Nr. 7 patvirtintas bankroto administratoriaus 20 000 Lt plius PVM dydžio atlyginimas buvo nustatytas pažeidžiant ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administratoriaus atlyginimo nustatymo kriterijus, bei pagrįstai laikė, kad ginčijamu nutarimu nustatyta 20 000 Lt plius PVM suma administravimo išlaidoms neatitinka teisėtų bankroto administratoriaus lūkesčių bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio pobūdžio kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino dėl jo materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde teigdamas, kad pirmojoje instancijoje negalėjo pateikti argumentų dėl 20 000 Lt plius PVM sumos, skirtos administravimo išlaidoms, pagrįstumo, apeliacinėje instancijoje jokių šią jo prielaidą pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 12 str. ir 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčijamo nutarimo Nr. 8 teisėtumą, taiko ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, jog administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje. Minėta teisinė nuostata turi būti aiškinama vadovaujantis bankroto administratoriaus kaip vienos iš pavedimo sutarties šalių teisėtų lūkesčių principu, kuris įpareigoja kitą pavedimo sutarties šalį užtikrinti, jog bankroto administratorius gaus tokio dydžio atlyginimą, dėl kurio yra sutarta. Vadinasi, net ir tuo atveju jei pavedimo sutarties šalys nusprendžia neįrašyti konkrečios administratoriaus atlyginimo sumos į pavedimo sutartį, tokioje sutartyje turi būti įtvirtinta aiški administratoriaus atlyginimo dydžio paskaičiavimo tvarka, iš kurios būtų galima pavedimo sutarties sudarymo ir vykdymo metu nustatyti konkrečias administratoriui mokamo atlyginimo ribas. Kadangi ginčijamu nutarimu Nr. 8 buvo apskritai neįtvirtintas nei administratoriaus atlyginimas, nei jo apskaičiavimo konkretūs kriterijai, leidžiantys tiksliai identifikuoti administratoriaus atlyginimo ribas, toks nutarimas naikintinas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, neatitinkantis teisėtų bankroto administratoriaus lūkesčių bei pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas nutarimas Nr. 8 turi būti panaikintas dėl jo materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai naikintini dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, neliko teisinio pagrindo nustatinėti kito savarankiško ginčijamų nutarimų naikinimo pagrindo dėl esminių procedūrinių pažeidimų egzistavimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo minėtu klausimu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo naikinti tik konkrečias ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų dalis, o ne visus nutarimus. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienu iš ginčijamų nutarimų buvo išspręstas konkretus klausimas, o ne keletas savarankiškų klausimų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neteisėtus ginčijamus nutarimus panaikino visa apimtimi.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus apelianto UAB „Medicinos bankas“ atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi panaikino ginčijamus atsakovo B UAB „Protingas verslas“ kreditorių susirinkimo nutarimus dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo. Todėl nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), apelianto UAB „Medicinos bankas“ atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apelianto atskirąjį skundą, atsakovui B UAB „Protingas verslas“ priteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, tačiau jos mažintinos nuo 850 Lt iki 500 Lt vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių 8.15 punktu (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ (įmonės kodas 112027077, registruotas buveinės adresas Pamėnkalnio g. 40, Vilnius) atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Protingas verslas“ (įmonės kodas 133564664, registruotas buveinės adresas Marvelės g. 106D, Kaunas) 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                                         Egidijus Žironas