Teikimas Nr. T-315-806/2021
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00313-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. kovo 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,
sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,
dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui (nuotoliniu būdu),
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei G. Š. (nuotoliniu būdu),
nuteistajam V. G., jo gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos Vilniaus miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo (iki 2019-11-10) atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga .
2021 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. G. Teikime nurodoma, kad nuteistojo V. G. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2019-05-22, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu duomenų apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nėra (psl. 110-115), atvejų apie išvykimą iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų neužfiksuota (psl. 22), pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nuteistojo rizika žema (22 balai) (psl. 30), tačiau įvykdė 4 administracinius nusižengimus: 2019-07-05 d., 2019-07-10 d., 2019-07-24 d., 2019-09-06 d. pagal ANK 446 str. 4 d. (važiavo visuomeniniu transportu be bilieto), paskirtos baudos, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (psl. 44-46, 72), todėl Vilniaus regiono skyrius kreipėsi į teismą dėl papildomų pareigų paskyrimo (psl. 59). 2019-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teikimas tenkintas ir V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo (iki 2019-11-25) (psl. 80, 81, 82). Po papildomos pareigos prižiūrimasis iki 2019-11-25 nesumokėjo 5 MGL dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (psl. 92) bei iki 2019-11-10 išdirbo tik 7,5 val. nemokamų darbų (psl. 91), todėl jam taikyta poveikio priemonė - įspėjimas už probacijos sąlygų nevykdymą (psl. 96). Individualaus pokalbio metu V. G. iki 2019-11-25 įsipareigojo sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei išdirbti likusias valandas neatlygintinų darbų, tačiau teismo paskirtų įpareigojimų neįvykdė, t. y. nesumokėjo 5 MGL dydžio įmokos (psl. 42a) ir iš 50 val. išdirbo tik 28,5 val. nemokamų darbų (psl. 97), pateisinamų priežasčių nepateikė (psl. 99), todėl Vilniaus regiono skyrius kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (psl. 100, 101). 2020-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teikimas buvo tenkintas iš dalies, įpareigojant V. G. atlikti likusią dalį nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose per 2 mėn. nuo nutarties įsiteisėjimo (iki 2020-05-12), sumokėti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo (iki 2020-06-12) (psl. 119- 122). Po teismo nutarties priėmimo nustatyta, kad probuojamasis nesumokėjo 5 MGL dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (psl. 129), dirbti nemokamų darbų nuvykęs nebuvo (psl. 42a, 123), pateisinamų priežasčių nepateikė, todėl jam taikyta poveikio priemonė - įspėjimas už probacijos sąlygų nevykdymą (psl. 130). Po paskirto įspėjimo V. G. vengė susisiekti su probacijos tarnyba, toliau nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, t. y. į VA „Caritas“ nuvyko dirbti nemokamus darbus, tačiau išdirbo tik 1 val., iš viso neatliko 20,5 val. (psl. 143), nesumokėjo 5 MGL dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (psl. 42b), todėl Vilniaus regiono skyrius pakartotinai kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (psl. 145, 146). 2020-10-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teikimas buvo atmestas bei V. G. pratęstas terminas išdirbti neatliktus nemokamus darbus iki 2020-11-15 (psl. 152- 155). Po teismo nutarties priėmimo nustatyta, kad probuojamasis sumokėjo 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (psl. 158), tačiau dirbti nemokamų darbų nuvykęs nebuvo (psl. 42d, 159), vengė susisiekti su probacijos tarnyba, 2021-02-04 d. baustas pagal ANK 187 str. 2 d. (pažeidė LR pelno mokesčio įsakymo 51 str. 2 d. nuostatas), paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas (psl. 167), dėl įvykdytų pažeidimų pateisinamų priežasčių nepateikė (psl. 168). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu prašo panaikinti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė G. Š. teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu nuteistasis V. G. paaiškino, kad Probacijos tarnyba ne visai teisingai nurodo situaciją. Jis pastoviai bendravo su Probacijos tarnybos pareigūnais. Vien šiais metais buvo atvykęs tris kartus. Iš Vilniaus apskrities per visą probacijos laikotarpį nei karto nebuvo išvykęs. Į Caritą buvo nuvykęs ne vieną kartą. Darbų nebuvo. Tik vieną kartą davė kažką pašluoti, padirbo tik vieną valandą, nors jis pats prašė daugiau. Tuomet buvo nuvykęs pas G. Š., prašė paskirti jį kur nors kitur, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini), netoli kurių gyvena. Ten yra senelių namai, kur jis gali dirbti nemokamus darbus. Bet Probacijos tarnyba nesutiko, būtinai liepė važinėti į Caritą. O ten nėra darbų. Dabar iš viso karantinas, jį išvarė. Teismo paskirtą įmoką sumokėjo. Iš VMI gavo nuobaudą už pavėluotą pateikti pelno mokesčių ataskaitą. Tačiau klubas, kurio prezidentas jis yra, yra visuomeninė organizacija, o ne pelno įmonė. Pernai metais klubas negavo jokių pajamų, išskyrus nario mokestį. Su VMI kalbėjo ir kitą savaitę pateiks deklaraciją už praėjusius ir šiuos metus. Jis gavo tik įspėjimą. Jis nori ir gali dirbti, nors ir turi stuburo problemų. Jei jam leistų, jis galėtų tas likusias 20,5 valandas atidirbti per likusį probacijos laiką (duomenys neskelbtini). Ten galima dirbti lauke, gryname ore, tvarkyti aplinką. O Caritas šiuo metu neįsileidžia nieko, ten jis ir negalės atidirbti, kol nesibaigs karantinas. Prašo netenkinti teikimo.
Nuteistojo gynėja advokatė Tatjana Benetė. prašė netenkinti teikimo. Jos atstovaujamasis nurodė, dėl kokių priežasčių negalėjo atidirbti visų nemokamų darbų valandų. Nuo spalio pabaigos šalyje paskelbtas karantinas. Pensinio amžiaus žmonėms apskritai rekomenduojama neiti iš namų. Šiuo metu uždrausta bendrauti daugiau nei vienos šeimos nariams. Reikalauti iš pagyvenusio, pensinio amžiaus asmens vykti į Caritą, bendrauti ir kontaktuoti su kitais asmenimis labai rizikinga. Be to, jis pats nurodė, kad ten ir nėra darbo ir jam neleidžiama ten būti dėl rizikos pačiam sau. Reikalauti pandemijos metu iš jos atstovaujamojo rizikuoti savo ir kitų asmenų gyvybėmis neprotinga. Jis dirbti nori, bet prašo pakeisti darbų atlikimo vietą. Leisti juos atlikti gyvenamojoje vietoje. Vien dėl priežasties, kad jis negalėjo atidirbti visų nemokamų darbų pandemijos metu, negalima siųsti žmogaus į įkalinimo įstaigą. Administracinis nusižengimas formalaus pobūdžio, dėl jo valstybė jokios žalos nepatyrė. Žmogus pagyvenęs, nelabai įvaldęs kompiuterį, pateikti tas ataskaitas nuotoliniu būdu jam ir sudėtinga, reikalinga pašalinių pagalba. Tai tikrai nėra toks pavojingas pažeidimas, kad dėl jo žmogų būtų galima pasiųsti į įkalinimo įstaigą trims su puse metų. Prašo netenkinti teikimo, pratęsti nemokamų darbų atlikimo terminą ir pakeisti darbų atlikimo vietą.
Prokuroras teismo posėdyje teigė, kad teikimas pagrįstas ir tenkintinas. Pareiga atlikti 50 valandų nemokamų darbų buvo paskirta dar 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu. Tad visos kalbos apie pandemiją, nebuvimo galimybės pandemijos metu atlikti darbus Carite, niekaip nepaaiškina, kas trukdė juos atlikti saugiu metu, dar 2019 metais. V. G. atžvilgiu jau buvo daug teisminių procesų dėl netinkamų teismo įpareigojimų vykdymo. Nepaisant jų, jis nei atliko nemokamus darbus, nei vykdė įpareigojimą sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tik po ilgo laiko šiaip ne taip įmoką sumokėjo. Nelaiko jo paaiškinimų apie įpareigojimo nevykdymo priežastis objektyviais. Įpareigojimas atlikti nemokamus darbus paskirtas jau labai seniai ir per šį laikotarpį tikrai buvo galimybių juos visus atlikti.
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Susipažinus su V. G. asmens byla matyti, kad Probacijos tarnyba į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo kreipėsi todėl, jog nuteistasis neatliko visų teismo paskirtų nemokamų darbų – iš paskirtų 50 valandų yra atliktos tik 29,5 valandos bei probacijos laikotarpiu padarė penkis administracinius nusižengimus. Nuteistasis be priekaištų vykdė tik vieną Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtą teismo įpareigojimą – visu probacijos laikotarpiu nepažeidė įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos Vilniaus miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tačiau nei nuosprendžiu nustatytu terminu, nei vėlesniais teismų sprendimais nustatytais terminais neišdirbo paskirtų 50 valandų nemokamų darbų. Šie faktai iš tiesų duoda formalų pagrindą kreiptis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas neturi būti formalus ir taikomas tik kruopščiai įvertinus padarytų probacijos pažeidimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurie leistų konstatuoti, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra proporcinga priemonė.
Susipažinus su V. G. asmens byla matyti, jog 2019-06-20 buvo išrašytas siuntimas V. G. atlikti neatlygintinus darbus į Vilniaus arkivyskupijos Caritas (b.l. 43). 2019-05-31 surašytame individualaus probuojamojo priežiūros plane buvo numatyta, jog pirmas 25 valandas nemokamų darbų V. G. atliks iki 2019-08-10, likusias – iki 2019-11-10 (b.l. 37). 2019-08-01 atvykęs pokalbiui probuojamasis teigė, jog iki nustatyto termino numatytą darbų dalį atliks, tačiau 2019-08-06 V. G. dar nė nebuvo nuvykęs į Caritą tartis dėl jam paskirtų nemokamų darbų atlikimo ir darbų dirbti nebuvo pradėjęs (b.l. 60). Realiai pradėjo nemokamus darbus dirbti tik 2019-08-13, atliko 2 valandas, 2019-09-09 – 4 valandas, 2019-10-09 – 1,5 valandos, 2019-11-19 – 1,5 valandos, 2019-11-20 – 8 valandas, 2019-11-21 – 11,5 valandų, tokiu būdu per 2019 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesius buvo atlikta 28,5 valandos nemokamų darbų iš numatytųjų 50 valandų (b.l. 97). 2019-12-02 pasiaiškinime teigė, jog darbus atlikti pradėjo taip vėlai ir nespėjo visų atlikti dėl sveikatos sutrikimų (aukšto kraujospūdžio, ausies uždegimo). 2020 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino Probacijos tarnybos prašymo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir įpareigojo likusią neatliktą nemokamų darbų dalį atlikti per du mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 12 d. Nemokami darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. gegužės 12 d. Darbai atlikti nebuvo. V. G. 2020-06-22 rašytiniame paaiškinime nurodė negalėjęs jų atlikti dėl iki 2020-06-17 trukusio karantino šalyje bei rekomendacijų ir net draudimų 60 ir daugiau metų turintiems asmenims išeiti iš namų (b.l. 130). Dar viena valanda buvo išdirbta tik 2020-06-29 d. (b.l. 131). Tokiu būdu, 2020-06-29 buvo išdirbta tik 29,5 valandos iš paskirtų 50 valandų. 2020-09-01 Caritas informavo, kad daugiau V. G. vasarą atvykęs nebuvo (b.l. 143). Darbų neatlikimą V. G. teisino pablogėjusia sveikata, tačiau jokių medicininių išrašų nepateikė, įsipareigojo likusias valandas atidirbti iki 2020 m. rugsėjo 15 d. (b.l. 144). 2020-11-06 jam buvo išrašytas naujas siuntimas atlikti 20,5 valandų nemokamų darbų Vilniaus arkivyskupijos Caritas (b.l. 156). 2020-12-31 gautas Caritas raštas, jog atlikti nemokamų darbų pastarasis atvykęs nebuvo (b.l. 166). V. G. nurodė neatlikęs paskirtų darbų dėl nuo 2020 m. gruodžio šalyje paskelbto karantino (b.l. 168).
Šių aplinkybių kontekste pakankami pagrįsti prokuroro teiginiai, jog nepaisant du kartus šalyje skelbto karantino, buvo galimybių per beveik dvejus metus atlikti palyginti neilgos trukmės nemokamus darbus. Tačiau teismas atsižvelgia, jog vis tik didžioji nemokamų darbų dalis yra atlikta. V. G. yra (duomenys neskelbtini) metai, jo amžiuje sveikatos sutrikimai yra natūralus reiškinys. Atitinkamai net ir nesant asmens byloje medicininių pažymų apie juos (Probacijos tarnybai buvo pateikta tik pažyma apie 2019 m. spalį-lapkritį gydytą ausies uždegimą) teismui nėra pagrindo abejoti, jog sveikatos sutrikimai sukliudė atlikti nemokamus darbus laikotarpiais, kai šalyje karantino nebuvo ir asmenų judėjimas bei bendravimas ribojamas nebuvo. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. G. dėl savo amžiaus yra priskiriamas padidintos COVID-19 rizikos grupei. Nuo 2020 m. pradžios šalyje nebuvo laikotarpių, kad nebūtų fiksuojama gyventojų užsikrėtimų ir sergamumo COVID-19, todėl nepaisant to, jog tam tikrais laikotarpiais karantinas (2020 m. vasarą) nebuvo paskelbtas, tačiau V. G. amžiaus grupės asmenims išliko rekomendacijos laikytis visų atsargumo priemonių. Šių aplinkybių kontekste teismas laiko, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas nebūtų proporcinga priemonė padarytam teismo įpareigojimo - išdirbti 50 valandų nemokamų darbų - pažeidimui.
Teismas sutinka, jog 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos papildomos pareigos sumokėti 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per du mėnesius įvykdymas tikrai užtruko. Patvirtinimas apie įmokos sumokėjimą gautas tik 2020 metų gruodį (b.l. 165), tačiau savo paaiškinimuose V. G. nurodydavo, kad yra pensininkas, pragyvena tik iš 260 Eur dydžio gaunamos pensijos, todėl objektyviai neturi galimybės iš karto sumokėti įmoką. Šiai dienai įmoka yra sumokėta, jos nesumokėjimas teismo nustatytais terminais yra objektyviai paaiškintas ir neturėtų lemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
V. G. probacijos laikotarpiu 4 kartus buvo baustas už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto (ANK 446 str. 4 d.). Nusižengimų padarymą aiškino tuo, jog tiesiog nespėdavo laiku pasižymėti bilieto. Kadangi turi keturias stuburo išvaržas, įlipęs į visuomeninį transportą negali skubiai pažymėti bilieto. Siekdamas išvengti nusižengimų ateityje, naudos mėnesinį bilietą, kurio kiekvieną kartą pažymėti nereikia (b.l. 58, 79). Tokiu būdu iš esmės jis buvo baustas ne už tyčinius, o neatsargius nusižengimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai nėra labai šiurkštūs ir pavojingi teisės pažeidimai, dėl kurių padarymo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas būtų proporcinga priemonė.
Paskutinis iš padarytų nusižengimų (metinės pelno mokesčio ataskaitos nepateikimas) taip pat padarytas neatsargia kaltės forma. Iš V. G. paaiškinimų matyti, jog jis neįvykdė įstatyme numatytos pareigos, manydamas, jog jo vadovaujamam klubui, kaip pelno nesiekiančiai ir jo negaunančiai organizacijai, nėra tokios pareigos teikti pelno mokesčio ataskaitą. Nesusipratimą su Valstybine mokesčių inspekcija išsiaiškino, ataskaita ruošiama. Šio nusižengimo padarymas taip pat nesudaro pagrindo izoliuoti nuteistąjį nuo visuomenės, naikinant bausmės vykdymo atidėjimą.
Tokiu būdu, vertindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas pripažįsta, jog probacijos procesas sklandus nebuvo, buvo fiksuota įvairių probacijos sąlygų pažeidimų, tačiau netgi jų visumos neužtenka teigti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo panaikinimas ir pasiuntimas atlikti realią laisvės 3 metų 6 mėnesių atėmimo bausmę būtų proporcinga priemonė V. G. padarytiems pažeidimams ir jo asmenybės pavojingumui. Teikimas netenkinamas, tačiau tikslinga pratęsti nemokamų darbų atlikimo terminą iki probacijos termino pabaigos – iki 2021m. gegužės 10 d. Teismas negali tenkinti nuteistojo prašymo pakeisti jam nemokamų darbų atlikimo vietą, kadangi nemokamų darbų atlikimo vietos parinkimas ir paskyrimas yra tik Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnų prerogatyva. Pagal Probacijos įstatymo nuostatas tik probuotojui paskirta teisė sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos probuojamasis atlieka nemokamus darbus ar nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus (17 str. 1 d. 6 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo panaikinti nuteistajam V. G. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atidėjimą netenkinti.
Įpareigoti V. G. atlikti likusią dalį nemokamų darbų iki 2021m. gegužės 10 d.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė