Baudžiamoji byla Nr. 1-1367-963/2024

Proceso Nr. 1-01-1-16335-2024-9

Nr. 1-01-1-19821-2024-2

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                      1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.3.; 1.1.9.2.;1.2.25.5.;

                                                1.1.9.7.; 1.1.10.1.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.;  

                                                2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

              (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,

kaltinamajam G. L. (G. L.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L. (G. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams;

2) 2018 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, subendrinta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams;

3) 2018 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams. Subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 6 dienoms;

4) 2018 m. spalio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su 2018 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - 1 metai 8 mėnesiai ir 6 dienos laisvės atėmimo;

5) 2018 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2019 m. vasario 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – laisvės atėmimo bausme 2 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. 2020 m. lapkričio 30 d. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus 10 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2021 m. balandžio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti likusią 10 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmę;

7) 2021 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

G. L. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis 2024 m. gegužės 1 d., apie 8.03 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

Be to, G. L. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis 2024 m. gegužės 25 d., apie 6.30 val., būdamas neblaivus, įsibrovęs į gyvenamąją patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pasikėsino pagrobti svetimą, F. J. priklausantį 1 300 eurų vertės turtą, tai yra telefono aparatą „Iphone 11“ 1 100 Eur vertės ir sidabrinį žiedą 200 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nusikalstamos veikos padarymo vietoje. 

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs automobilį „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.  2024 m. balandžio 30 d. šventė draugo gimtadienį. Šventė visą naktį, vartojo alkoholinius gėrimus. Ryte, gegužės 1 d., draugas paprašė nuvežti jį į garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Nepagalvojęs apie pasekmes, sėdo už vairą būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Automobilis „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam, kaltinamajam, Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Pats perka įvairius automobilius, po to juos brangiau parduoda.

Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę taip pat kaltę pripažino pilnai. 2024 m. gegužės 24 d. su draugais atvažiavo į Nidą atostogauti. Išsinuomojo butą Nidoje. Visą naktį mieste alkoholinius gėrimus. Jo draugai kažkur išėjo, jis liko vienas. Kadangi buvo svetimame mieste, grįždamas į išsinuomotą butą netyčia įėjo ne į tą laiptinę, supainiojo butus. Buto durys buvo neužrakintos. Įėjęs į butą nusiavė batus, tada pamatė miegančius vyrą ir moterį. Jis sugriebė ant spintelės šalia kambario buvusius daiktus – telefoną ir žiedą ir išbėgo pro duris. Įvykio metu buvo neblaivus. Negali paaiškinti, kodėl įvykdė vagystę. Viskas įvyko spontaniškai, tikslo vogti neturėjo. Nusikalto, nes buvo neblaivus. Po tėvo mirties turėjo psichologinių problemų, vartojo raminamuosius medikamentus,  alkoholį. Dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna 1 500 Eur darbo užmokestį, gyvena su drauge. Piniginių lėšų jam pakanka. Savo poelgį vertina neigiamai.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam

G. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. balandžio 30 d. visą naktį šventė draugo gimtadienį, vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo namuose. Ryte, gegužės 1 d., jo pažįstami paprašė pavežti juos iki garažų, jie žinojo, kad jis turi automobilį. Būdamas neblaivus, nepagalvojęs apie pasekmes, sutiko pažįstamus pavežti iki garažų, esančių netoli (duomenys neskelbtini). Automobilį „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė iš P. K. gatvės. Jis ten buvo pastatytas prie serviso, adreso tikslaus nežino, ir su jo vairuojamu automobiliu su dviem pažįstamais, kurių vardų nežino, važiavo iki garažų. (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvažiavo į kitą automobilį. Kaip viskas tiksliai įvyko, jis neprisimena. Buvo išgėręs. Atvykus policijos pareigūnams neneigė, kad yra išgėręs, prisipažino, kad vairavo automobilį, neblaivumą pasitikrino alkotesteriu, jam buvo nustatytas pirmu putimu 1,87, o antru putimu1,84 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko, dokumentus pasirašė. Gailisi, kad taip neapgalvotai pasielgė ir būdamas neblaivus vairavo automobilį. Automobilį „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2024 m. balandžio 29 d. iš nepažįstamos moters vardu M. Pirkimo - pardavimo sutartį išmetė, nes automobilio neketino registruoti savo vardu. Už automobilį sumokėjo 250 Eur. Automobilio nenorėjo registruoti, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Automobilį pirko, nes ketino jį pardavinėti dalimis ir taip užsidirbti pinigų. Automobilio „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš saugojimo aikštelės jis nenori pasiimti, kadangi žino, kad jis bus konfiskuotas. Supranta, kad už automobilio nuvežimą ir saugojimą išlaidas turės apmokėti (2 t., b.l. 131-134, 139-141).

Liudytojas M. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 1 d. dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos specialistu Ž. J. radijo šaukiniu „1926”, apie 8.10 val., patruliuojant Klaipėdos mieste, važiuojant Šilutės pl. buvo pastebėtas automobilis „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebėta, kad minėtas automobilis važiuoja padidintu greičiu, nesaugiai manevruoja kelyje pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Bandant prisivyti, siekiant sustabdyti „R. S.“ automobilį, įjungus raudonos ir mėlynos spalvos spec. paskirties švyturėlius, ties (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis sukdamas į kairę, degant raudonam šviesoforo signalui, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ko pasekoje trenkėsi į iš priekio atvažiuojantį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po smūgio iš automobilio vairuotojo vietos išlipo juoda kepure, juodu džemperiu, pilkus šortus dėvintis asmuo. Iš asmens tapatybės kortelės buvo nustatyta, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipo G. L.. Vairuotojas prisipažino, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio (2 t., b.l. 86- 89).

Liudytojas S. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 1 d. jis buvo prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini). Buvo rytas, iš požeminės perėjos išėjo jo pažįstamas V. su dar vienu jam nepažįstamu vaikinu. V. jam pasakė, kad važiuojam. Paklausė, kur važiuoti, V. tik atsakė, kad greit grįšim. Jis atsisakė, nes matė, kad V. su savo draugu galimai išgėrę. Jų elgesys jam kėlė įtarimą, kalbėjimas buvo nerišlus. Jis ryte alkoholio nebuvo vartojęs. Tačiau jie jį įkalbėjo su jais kartu važiuoti. Automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo į automobilio galą, V. keleivio vietoje, o jam nepažįstamas vaikinas, kurio vardas G., už vairo. Ir jie visi trys G. vairuojamu automobiliu išvažiavo. Kur važiavo, jis nežino. Jie jam nesakė, kur važiuoja. G. vairavo pavojingai. Važiuojant (duomenys neskelbtini), G. atsitrenkė į kitą automobilį. Atvyko medikai, policijos pareigūnai. Jam patikrino neblaivumą, jis įvykio metu nenukentėjo, į medikus nesikreipė. Kodėl matydamas, kad V. su draugu G. yra girti, su jais vis tiek važiavo, negali nurodyti. Taip susiklostė. V. jį įkalbėjo važiuoti. Jie važiavo su automobiliu (duomenys neskelbtini), modelio nežino, valstybinių numerių nežino, automobilio raktelius turėjo G. Ar automobilis priklauso G., jis nežino, tik kalbėjo, kad draugas paskolino pasivažinėti, jis ir nesigilino, kam priklauso tas automobilis. Jis G. ir V. nesakė, kad vairuoti girtiems negalima, kodėl nežino (2 t., b.l. 94- 97).

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies, ketvirtoje eismo juostoje matomas juodos spalvos automobilį „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį matoma, kad automobilio priekis, t.y. bamperis, kapotas, lempos, yra apgadintas. Įskilęs automobilio priekinis stiklas dešinėje pusėje. Apžiūrint automobilio vidų, priekinėje automobilio dalyje, t. y. vairuotojo pusėje ir keleivio, pašalinių daiktų nestebima. Apžiūrint automobilio galą, matoma, kad keleivio pusės sėdynė yra atversta, ant grindų matomas baltos spalvos plastikinis maišelis. Apžiūrint automobilio bagažinę joje matoma tuščia alkoholinio gėrimo plastikinė tara. Daugiau reikšmingų tyrimui daiktų automobilyje nerasta. Automobilis priverstinai nuvežtas UAB „Ožys“, į Klaipėdos raj., Šlapšilės k., Gobergiškės g. 18. Įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kameros. Išsiųstas reikalavimas dėl vaizdo kamerų įrašų pateikimo (2 t., b.l. 19-29).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad gautas vienas vaizdo įrašas, kuriame filmuojamos trijų eismo juostų gatvės, kurias skiria žalia veja. Vaizdo įrašas spalvotas. Kairėje vaizdo įrašo pusėje matoma keliu važiuojantys automobiliai, kurie artėja link vaizdo kameros. Dešinėje pusėje automobiliai tolsta nuo vaizdo kameros, t. y. jie filmuojami iš galo. Įrašo dešiniajame kampe užrašyta (duomenys neskelbtini). Įrašo viršuje užrašyta data 05-01-2024 Wed ir laikas 07:59:59. Pradėjus žiūrėti, užrašytas laikas eina. 08:02:47 matoma, kaip link vaizdo kameros atvažiuoja mėlynos spalvos automobilis, kuris iš trečios juostos rikiuojasi į pirmą, atrodo važiuoja didesniu greičiu nei kiti automobiliai. Automobilis greitai pravažiuoja stebėjimo kamerą ir dingsta. Automobilio markė (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių nesimato, kas vairuoja automobilį nesimato, kadangi filmuojama iš aukštai, automobilis greitai pravažiuoja. Daugiau vaizdo įraše naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Nuotraukoje užfiksuotas vaizdo kameros fiksuojamas vaizdas (b.l. 72-76).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad:

- Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240501-080535UTC+0300.mp4  matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d., 8.05 val., pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiuoja Šilutės plentu. Vaizdo įrašo trukmė 00:30 min.

- Policijos pareigūno M. K. kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240501-080801UTC+0300.mp4  matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d., 8.08 val., pareigūnai važiuodami (duomenys neskelbtini) sankryžos įjungia garsinį signalą, privažiuoja prie ties sankryža stovinčio juodos spalvos automobili (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekis: variklio dangtis, bamperis, žibintai, yra sugadinti. Vairuotojo durelės atidarytos. Pareigūnas vijosi vyrą, išlipusį iš šio automobilio vairuotojo vietos ir nueinantį nuo automobilio, kuris vilki juodą bliuzoną, juodą kepurę, pilkus šortus. Pasivijus minėtą vyrą, kaip nustatyta G. L., matosi, kad jis šoko būsenoje, ant veido matosi žaizdos, praskelta lūpa kraujuoja. Pareigūnas informuoja kolegas, kad vyras 25 metų sąmoningas, kraujuoja, sako G. L. prisėsti, niekur nevaikščioti. G. L. tai prisėda, tai atsistoja, nesiorientuoja aplinkoje. Pareigūnas klausia, ar jis blaivas. G. L. sako, kad neblaivus. Pareigūnas klausia, kaip jis sugalvojo, kad reikia važiuoti. G. L. sako, kad negali paaiškinti. Pareigūnui pareikalavus, V. L. pateikia savo asmens tapatybės kortelę, sako pareigūnui, kad prieš tai vairuodamas jis dar padarė avariją, tikslios vietos nenurodo, parodo į Kauno gatvėje esančius kiemus. Kelių metrų atstumu nuo automobilio „R.“ stovi automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį atsitrenkė automobilis „R.“. Automobilio „BMW“ vairuotojas, kaip nustatyta A. P., ir keleivė K. V. sako pareigūnui, kad išsigando, bet nenukentėjo. A. P. sako, kad jam tikrai degė žalia šviesa, o „R.“ vairuotojui degė raudona šviesa. Į įvykio vietą atvyko papildomai pareigūnų keli ekipažai. Pareigūnas sako kolegei, kad V. L. vairavo „R.“ automobilį, yra neblaivus. Pareigūnė klausia G. L., ar yra vartojęs alkoholio. G. L. sako „taip“. Pareigūnė klausia, prieš kiek laiko jis vartojo. V. L. sako, kad prieš 10 minučių. Pareigūnė sako, kad alkotesteriu pasitikrinti reikės po 5 minučių. Pareigūnas sako G. L., kad jis vos žmonių neužmušė. G. L. pergyvena, vadina save „debilu“, klausia pareigūno, ar žmonės yra sveiki. Pareigūnas sako „sveiki“. G. L. sako, kad jis 6 metus automobilio nevairavo, kadangi sėdėjo, dar teisių vairuoti neturi ir dar svetimą mašiną sudaužė. Pareigūnė klausia G. L., ar jis vairavo. G. L. sako „taip“. Pareigūnas sako kolegei, kad jie važiavo iš paskos ir matė kaip G. L. atsitrenkė į kitą automobilį. Alkoholio kiekio matuokliu pareigūnė patikrino G. L. neblaivumą ir nustato 1,89 promiles. Atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie nusiveda G. L. į savo automobilį. Pareigūnai prašo medikų neišvažiuoti, palaukti, nes reikės antrą kartą patikrinti jo neblaivumą alkotesteriu. Vaizdo įrašo trukmė 10:24 min.

- Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240501-080908UTC+0300.mp4  matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d., 8.09 val., automobilio „BMW“ vairuotojas A. P. sako pareigūnui, kad jis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Pareigūnas sako, kad „R.“ vairuotojui degė raudonas signalas. Pareigūnas nustato, kad automobilyje „R.“ kartu su G. L. važiavo S. V., kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, ir V. Z., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Alkotesteriu pareigūnas patikrino S. V. neblaivumą ir nustato 0,16 promiles. Vaizdo įrašo trukmė 10:40 min.

- Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240501-080743UTC+0300.mp4  matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d., 8.07 val., pareigūnai atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje specialiosios parengties skyriaus kolegos informuoja, kad automobilio „R.“ vairuotojas, kaip nustatyta G. L., atsitrenkė į automobilį „BMW“. Pareigūnai nusiveda G. L. prie tarnybinio automobilio, G. L. atsisėda į laikino sulaikymo patalpą. Pareigūnė klausia G. L., ar yra vartojęs alkoholio. G. L. sako „taip“. Pareigūnė klausia, prieš kiek laiko vartojo. G. L. sako, kad prieš 10 minučių. Pareigūnė sako, kad alkotesteriu reikės pasitikrinti po 5 minučių. Pareigūnė prieina prie automobilio „R.“, klausia keleivių V. Z. ir S. V., kas vairavo automobilį. V. Z. sako, kad jo pažįstamas, kurį išsivedė. Pareigūnė klausia G. L., ar jis vairavo. G. L. sako „taip“. Alkoholio kiekio matuokliu pareigūnė patikrino G. L. neblaivumą ir nustato 1,89 promiles. Atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie nusiveda G. L. į savo automobilį. Pareigūnai prašo medikų neišvažiuoti, palaukti, nes reikės antrą kartą patikrinti jo neblaivumą alkotesteriu. Praėjus 15 minučių pareigūnė antrą kartą alkotesteriu patikrino G. L. neblaivumą ir nustato 1,84 promiles. Pareigūnai atlieka dokumentų įforminimą, išrašo šaukimus atvykti į komisariatą apklausai. Vaizdo įrašo trukmė 30:00 min.

- Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240501-080744UTC+0300.mp4  matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d., 8.07 val., pareigūnas bendrauja su automobilio „BMW“ vairuotoju A. P., klausia, kaip jaučiasi, ar nenukentėjo. A. P. sako, kad viskas gerai, iššoko durelių oro pagalvė. Jie su drauge važiavo tiesiai, degė žalias šviesoforo signalas ir tada pamatė, kad jam iš priekio mašina važiuoja tiesiai, jis net nespėjo sureaguoti, pagalvojo, kad vairuotojas yra girtas. Pareigūnas sako, kad jie gavo pranešimą, kad vairuotojas pavojingai manevruoja, bet nespėjo jo sustabdyti. Pareigūnė alkotesteriu patikrino automobilio „R.“ keleivio V. Z. neblaivumą ir nustato 2,58 promiles. Kito ekipažo pareigūnai atlieka eismo įvykio vietos apžiūrą. Vaizdo įrašo trukmė 19:49 min.

- Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240501-081542UTC+0300.mp4  matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d., 8.15 val., kolegų ekipažas atvyko į pagalbą, pareigūnai atlieka eismo įvykio vietos apžiūrą, fotografuoja, daro išmatavimus. Vaizdo įrašo trukmė 30:00 min.

- Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240501-081738UTC+0300.mp4  matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d., 8.17 val., pareigūnė alkotesteriu patikrino automobilio „BMW“ vairuotojo A. P. blaivumą, nustato 0,00 promiles, pareigūnai atlieka eismo įvykio vietos apžiūrą, fotografuoja, daro išmatavimus, priima iš A. P. paaiškinimą ir pasižadėjimą kur bus saugomas jo automobilis „BMW“, paaiškino, kad jo automobilis negali dalyvauti eisme, kadangi iššoko oro pagalvės. Pareigūnė informuoja kolegas, kad reikalingas tralas nuvežti automobilį „R.“. Vaizdo įrašo trukmė 30:00 min.

- Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240501-082325UTC+0300.mp4  matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d., 8.23 val., medikas klausia V. Z., ar jis važiuos į ligoninę. V. Z. sako „ne, nenori palikti draugų“. Pareigūnas klausia mediko, ar G. L. jie veža į ligoninę. Medikas sako „taip“. Vaizdo įrašo trukmė 01:37 min.

- Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240501-082733UTC+0300.mp4  matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d., 8.27 val., pareigūnai atlieka dokumentų įforminimą. Vaizdo įrašo trukmė 30:00 min.

- Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240501-083743UTC+0300.mp4  matyti, kad 2024-05-01 08:37 val. pareigūnai atlieka dokumentų įforminimą, priima paaiškinimus, įteikia šaukimus atvykti į komisariatą apklausai. Vaizdo įrašo trukmė 30:00 min.

- Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240501-084739UTC+0300.mp4  matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d., 8.47 val., pareigūnai kalba tarpusavyje, sako, kad reikia apklausti vieną iš specialios parengties skyriaus pareigūną, kadangi jie matė eismo įvykį. Vaizdo įrašo trukmė 10:32 min. (2 t., b.l. 77-81).

Iš 2024 m. gegužės 1 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog G. L. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0368“, patikros sertifikato Nr. 2060809, 8.19 val. buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas, o 8.37 val. nustatytas 1,84 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais G. L. sutiko pasirašydamas (2 t., b. l. 30, 31).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio, analogiško automobilio „R. M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė be (duomenys neskelbtini)80 Eur, su PVM – 720 Eur (2 t., b. l. 36)

Iš VĮ „Regitra“ pranešimo matyti, kad automobilį „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo pardavimo sutartį 2024 m. balandžio 29 d. įsigijo G. L.. G. L. savo vardu automobilio neįsiregistravo (2 t., b. l. 43-52).

Dėl pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą

G. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 17.00-18.00 val., jis su draugais automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į tą patį namą tik kitoje laiptinėje nei nurodytas adresas įtarime - (duomenys neskelbtini). Jis su draugais buvo išėjęs į miestą, vartojo alkoholį bare ant kalno, bet kokiame, neprisimena. Jis apie 6.00 val. ryto ėjo namo vienas. Buvo neblaivus ir, kadangi automobilis buvo paliktas prie namo (duomenys neskelbtini), jis netyčia įėjo ne į tą laiptinę, supainiojo butus. Buto durys buvo neužrakintos. Jis įėjo į butą kaip į savo namus, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis įėjo į kambarį ir tuo metu atsibudo moteris ir pradėjo šaukti, todėl jis sugriebė ant spintelės šalia kambario buvusius daiktus - telefoną, kokį neatsimena, nespėjo apžiūrėti, ir žiedą, daiktus įsikišo į kišenę ir išbėgo pro duris. Tada bute buvę vyras ir moteris ėmė jį vytis. Jis nubėgo laiptais į pirmą aukštą ir pasislėpė laiptinėje. Jį pamatė moteris, vyras buvo pakilęs į viršų ir jo ieškojo. Moteris sugriebė jį ir tuomet pribėgo vyras, sugriebė jį, parvertė ant žemės ir laikė, kol atvažiavo policija. Minėtas vyras išnarino jam petį, kai sugriebė ir parvertė ant žemės, ir dėl to jis buvo vežtas į ligoninę. Daiktus: telefoną ir žiedą, jis buvo įsidėjęs į šortų kišenę, į kurią (kairę ar dešinę), neatsimena. Jis nespėjo sureaguoti, bet kažkokiu momentu minėti vyras ir moteris daiktus iš jo paėmė. Jis moters ir vyro atsiprašė, norėjo paaiškinti, kad tiesiog suklydo ir įėjo ne į tą butą. Jis negali paaiškinti, kodėl paėmė daiktus nuo spintelės ir pradėjo bėgti, išankstinio tikslo pavogti kokius nors daiktus neturėjo, nežino kaip taip išėjo (1 t., b.l. 132-135).

2024 m. liepos 2 d. parodymų patikrinimo vietoje metu G. L., kaip įtariamasis, parodė, kad 2024 m. gegužės 24 d. jis su draugais (dvi merginos ir vaikinas, draugų duomenis nurodyti atsisakė) buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini), jis lipa laiptais į trečią aukštą, pasuka į dešinę ir parodo butą Nr. (duomenys neskelbtini), buto durys natūralios medžio spalvos, į kurį įėjo naktį. Laiptinėje sienos nuo grindų iki pusės sienos nudažytos dažais melsvos spalvos, dažai apsilupinėję, grindys ir laiptai betonuoti, laiptinėje ranktūriai nudažyti melsva spalva, viršus su plastiku. G. L. parodė butą, kuriame buvo išsinuomojęs patalpas. G. L. eina per kiemą į šalia esantį pastatą, adresas (duomenys neskelbtini), įeina į laiptinę, prie laiptinės durų užrašas „S.“, laiptinėje viduje matoma, kad yra atliktas remontas, grindys ir sienos nuo grindų iki pusės sienos išklijuotos plytelėmis, įrengti metalo spalvos ranktūriai, durys baltos spalvos. G. L. lipa laiptais į trečią aukštą, pasuka į dešinę ir parodo butą, kurį buvo išsinuomojęs 2024 m. gegužės 24 d., buto durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), yra antros durys žiūrint nuo įėjimo ir pirmos durys žiūrint nuo sienos, durys galimai metalinės, rudos spalvos. G. L. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 24 d. naktį jis neatkreipė dėmesio, kad laiptinės skiriasi, kad laiptinėje, į kurią jis užėjo naktį, nėra remonto. G. L. parodymų patikrinimo metu atsisakė nurodyti su kuo jis buvo atvykęs 2024 m. gegužės 24 d. į Nidą ir nuomojosi butą (1 t., b.l. 147-150).

Nukentėjusioji F. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini), ji miegojo lovoje, prie lovos ant staliuko buvo pasidėjusi mobilų telefoną „Iphone 11“, pramerkusi akis apie 6.30 val. pastebėjo koridoriuje nepažįstamą asmenį, pradėjo šaukti. Nepažįstamas asmuo pradėjo bėgti iš buto. Draugas A. J., gulėjęs šalia jos, pabudo, tuomet jie abu išbėgo į lauką, apsidairė, niekur nepastebėjo piliečio, kuris buvo jų bute. Suprato, kad jis taip greitai negalėjo pabėgti į lauką, tada grįžo į laiptinę. Ji pasiliko daugiabučio pirmame aukšte, o draugas A. J. užlipo į ketvirtą aukštą ir lipdamas žemyn tikrino kiekvieno aukšto koridorių. Tuomet ji pamatė iš laiptinės kairės pusės išlindusį panašų asmenį, kuris buvo nurodytame bute. Ji griebė jį už kuprinės ir sušuko, grumtynės truko apie keletą sekundžių, tuomet atbėgęs draugas jį sulaikė, pargriovė ant žemės ir laikė tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Kai asmuo gulėjo ant žemės, pastebėjo, kad iš jo kišenės yra išlindęs jai priklausantis telefonas. Atvykę policijos pareigūnai pakėlė asmenį nuo žemės, tada ji pamatė ant grindų, kur asmuo gulėjo, jai priklausantį sidabrinį žiedą. Suma, kurią galėjo pasisavinti asmuo, buvo ne didesnė kaip 1 300 eurų (1 t., b.l. 3-9).

Liudytojas A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d., apie 6.30 val., pajuto kaip draugė F. J. pabudo ir pradėjo šaukti, tuomet jis nieko nematydamas pašoko iš lovos ir pradėjo bėgti link durų, kurios veda į gatvę. Išbėgęs apsidairė, nieko aplink įtartino nepastebėjo. Draugė F. J. paaiškino, kad matė namuose nepažįstamą asmenį, kuris galimai pasisavino jos mobilų telefoną. Tada jis užlipo į ketvirtą aukštą ir lipdamas žemyn patikrino kiekvieną aukštą. Lipdamas žemyn trečiame daugiabučio aukšte išgirdo draugės F. J. šaukimą, tuomet nubėgo į apačią ir sulaikė asmenį, laikė tol, kol atvyko policijos pareigūnai (1 t., b.l. 49-50).

Liudytojas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tyrėjas, P. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. jis dirbo pamainoje su Klaipėdos AVPK Neringos PK tyrėju A. J.. 2024 m. gegužės 25 d., apie 6.34 val., gavo pranešimą iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo įėjo į pranešėjos butą, pasisavino kelis daiktus ir pabėgo, pranešėjos draugas pagavo asmenį ir šiuo metu yra sulaikęs. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), prie lauko durų, prie įėjimo į daugiabutį durų juos pasitiko pranešėja F. J. ir  A. J., su kuriais kartu buvo jų sulaikytas asmuo G. L.. G. L. buvo nustatytas 1,05 prom. neblaivumas.  G. L. tuo metu gulėjo ant žemės prie daugiabučio Taikos g. (duomenys neskelbtini) durų (tarpduryje) pirmame aukšte, o A. J. jį laikė prispaudęs iš viršaus. Kai G. L. kėlėsi nuo žemės, jam galimai iš kišenės iškrito pilkos (sidabro) spalvos žiedas. F. J. paaiškino, kad kai ji ir A. J. miegojo, apie 6.30 val. pramerkusi akis, pamatė G. L., kuris pateko į butą (duomenys neskelbtini), esantį trečiame aukšte. Minėto buto durys buvo atrakintos. F. J. pradėjus šaukti, G. L. pagriebė nuo spintelės telefoną ir žiedą ir išbėgo iš buto pro duris. F. J. ir A. J. ėmė minėtą asmenį vytis ir jį sulaikė pastato (duomenys neskelbtini), tame pačiame įėjime, pirmame aukšte, bei laikė jį iki atvyko policija. Sulaikius G. L., pamatė pas jį kišenėje kyšantį mobilaus ryšio telefoną „iPhone11“ pilkos spalvos, priklausantį F. J.. F. J. nurodė, kad telefono ir žiedo, kurį mėgino pagrobti G. L., vertė yra apie 1 300 eurų (1 t., b.l. 54-56).

Liudytoja J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su G. L. pažįstama apie 4 mėn., tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Ji ir G. L. bei dar du draugai M. Z. ir D., pavardės nežino, 2024 m. gegužės 24-25 dienomis buvo Nidoje. Ji per Booking.com išnuomojo apartamentus - 2 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Už patalpų nuomą mokėjo ji mokėjimo kortele, užsakant minėtą butą. Visi kartu atvažiavo 2024 m. gegužės 24 d., Nidoje ėjo prie jūros, pavalgyti, grįžo į butą naktį.  Apie 4.00 val. ryte visi nuėjo miegoti, o G. L. nenorėjo miegoti ir išėjo pasivaikščioti, kur jis buvo, nežino, jis sakė, kad vaikščiojo Nidoje, buvo nuėjęs prie kopų. Kadangi G. L. negrįžo namo, tai jam skambino, jis atsiliepęs pasakė, kad yra policijoje. G. L. pasakė, kad jis supainiojo butus ir įėjo ne į tą laiptinę, todėl buvo sulaikytas, tai, kad jis iš kito buto paėmė kažkokius daiktus, jis nesakė (1 t., b.l. 60-61).

Iš tarnybinio pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 25 d., apie 6.34 min., gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), dabar nepažįstamas asmuo įėjo į pranešėjos butą, pasisavino kelis daiktus ir pabėgo, pranešėjos draugas pagavo asmenį ir šiuo metu yra sulaikęs. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja F. J., gim. (duomenys neskelbtini), jos draugas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir sulaikytas asmuo G. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,05 prom. girtumas, kuris skundėsi peties skausmais, jam buvo iškviesta GMP. Kol vyko medikai, F. J. paaiškino, kai miegojo, apie 6.30 val. atmerkusi akis, pamatė sulaikytą asmenį G. L., patekusį į butą, kuriame jie gyvena (durys buvo atrakintos), G. L. pasisavino jos mobilų telefoną „Iphone 11“ ir sidabrinį žiedą. F. J. pradėjo šaukti, tada  asmuo pradėjo bėgti, bet jį sulaikė jos draugas A. J.. Atvykę GMP jį pristatė į Klaipėdos Respublikinę ligoninę, buvo suteikta pagalba, atstatytas kairės rankos petys į vietą. Su G. L. grįžo į Neringos PK. Pradėtas IT. F. J. įvardijo sumą apie 1 300 eurų dėl vagystės. Filmuota kūno kamerom P. G., A. J. (1 t., b.l. 10-11).

Iš 2024 m. gegužės 25 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai: telefono aparatas „iPhone 11“ pilkos spalvos, modelio numeris MWLW2ET/A, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) žiedas - pilkos sidabro spalvos, ant vidinės žiedo sienelės išgraviruotas įrašas „mexico 925 TV-47“.  Padarytos apžiūrėtų daiktų nuotraukos, daiktai grąžinti savininkei F. J. (1 t., b.l. 64-72).

Dėl veikų kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis, 2024 m. gegužės 1 d., apie 8.03 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Kaltinamojo G. L. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra tai liudytojų M. K., S. V. parodymais, apžiūrų protokolų duomenimis, tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu, pareiškimu ir kt. Kaltinamojo G. L. veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Be to, teismas išanalizavęs aukščiau nurodytus bylos duomenis, laiko įrodyta, kad kaltinamasis G. L. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, tai yra jis 2024 m. gegužės 25 d., apie 6.30 val., būdamas neblaivus, įsibrovęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pasikėsino pagrobti svetimą, F. J. priklausantį 1 300 eurų vertės turtą, tai yra telefono aparatą „Iphone 11“ 1 100 Eur vertės ir sidabrinį žiedą 200 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nusikalstamos veikos padarymo vietoje. Kaltinamojo G. L. kaltę, įvykdžius šią nusikalstamą veiką, patvirtina jo paties prisipažinimas, taip pat nukentėjusiosios F. J., liudytojų A. J., P. G., J. K. parodymai, apžiūrų protokolų duomenys, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012).  Svarbu tai, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis G. L. pateko į (duomenys neskelbtini) esantį butą be savininko žinios ir leidimo. Ir nors jo patekimas į butą nebuvo apsunkintas (buto durys užrakintos nebuvo), toks patekimas į nurodytą patalpą pagrįstai įvertintas kaip įsibrovimas į patalpą.

Kaltinamasis G. L. 2024 m. gegužės 25 d. pasikėsino pagrobti svetimą turtą -mobilaus ryšio telefoną „Iphone 11“ 1 100 Eur vertės ir sidabrinį žiedą 200 Eur vertės, priklausančius nukentėjusiajai F. J., įsibrovęs į patalpą, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas ten buvusių asmenų, nusikalstamos veikos nebaigė. Kaltinamojo G. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Nustatyta kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o epizode dėl pasikėsinimo padaryti vagystę jo atsakomybę sunkina tai, jog šią veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamasis G. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, vieną apysunkį nusikaltimą pasikėsino padaryti. Atsižvelgtina į byloje nustatytas kaltinamojo G. L. atsakomybę švelninančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę –dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje G. L. teistas, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam G. L. buvo skirtos laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės. Visgi, nei švelnesnės savo pobūdžiu bausmės, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, G. L.pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia, kad kaltinamasis G. L. yra linkęs pažeisti nustatytas elgesio taisykles, daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro, keisti gyvenimo būdo, mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nesistengia. Taip pat nurodytų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Įvertinus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju kaltinamajam G. L. gali būti pasiekti už nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką, jų dydžius mažesnius nei numatytas šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, pridedant 3 mėnesius laisvės atėmimo už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pridedama bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumą, bei į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.

Kaltinamasis G. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo galimo neigiamo laisvės atėmimo vietos poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Vertindamas bausmės vykdymo atidėjimo instituto šioje byloje taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis D. G. šioje byloje tiriamas veikas padarė būdamas teistas, bet naujų nusikalstamų veikų šiuo metu nėra padaręs. Byloje nustatyta kaltinamąjį lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę pripažino ir išsamiai nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, visiškai sutiko su byloje pareikštu ieškiniu ir įsipareigojo nukentėjusiajam žalą atlyginti. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę pripažino ir išsamiai nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, dirba, turtinė žala jo nusikalstamomis veikomis nepadaryta, duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam G. L. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6,10 punktuose numatytas pareigas, kurios užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,  dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

 Teismo vertinimu, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir kaltinamajam paskiriant įpareigojimus, įtakojančius jo elgesį ir skatinančius nenusikalsti, pastarajam žinant, kad netinkamai vykdant paskirtus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

G. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad G. L. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus (BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika), teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.). Taip pat vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016).

G. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Todėl teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise G. L. yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad šios rūšies nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejus) metus, šios priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (2 t., b. l. 43-52). Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog transporto priemonė – „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teismui nekyla. Įvertinus tai, kas išdėstyta, transporto priemonė – automobilis „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas. 

2024 m. liepos 24 d. prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to jis panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 vnt. CD laikmenų su vaizdo įrašais, nuotraukomis, pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. L. (G. L.) pripažinti kaltu:

1.       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2.       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir G. L. paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. L. paskirti sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, G. L. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir įpareigojant G. L. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

G. L. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjus bausmės vykdymą, grąžinti kaltinamajam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 (dvejus) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „R. M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuoti valstybės nuosavybėn.

2024 m. liepos 24 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „R. M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 vnt. CD laikmenomis su vaizdo įrašais, pridėtus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja         Rasa Stonkuvienė