TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė,

sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,

dalyvaujant ieškovei N. K., ieškovės atstovui advokatui Petrui Maceniui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė N. K. ieškiniu prašo pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe. Nurodo, kad ieškovė N. K. po sesers A. Č. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos palikimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą. Paaiškėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ir negali būti išduotas, kadangi minėtas butas, kuriame gyveno mirusioji A. Č. ir kuris paveldėtinas pagal testamentą, įsigytas santuokoje su G. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir tarp buvusių sutuoktinių nėra padalintas santuokos metu įgytas turtas, kadangi santuoka, kuri tarp A. Č. ir G. Č. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta civilinės metrikacijos skyriuje.

Atskleistina. kad praėjus dviems metams nuo santuokos sudarymo pradžios, G. Č. pradėjo negrįžti namo, girtauti, t.y. sutuoktiniai praėjus dviems metams jau nevedė bendro ūkio, o (duomenys neskelbtini) m. pradžioje išėjo galutinai iš namų pas kitą moterį (kaip vėliau paaiškėjo - pas V. Š.) ir su A. Č. nebegyveno. Kai A. Č. gavo buto orderį, tai jį įrašė tik formaliai kaip vyrą, o vėliau po santuokos nutraukimo, t. y. (duomenys neskelbtini) namų knygoje jau buvo nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini) įregistruota tik A. Č. ir jos sūnus iš pirmos santuokos A. P..

A. Č. kooperatinį butą, adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) būdama santuokoje įsigijo už savo asmenines lėšas, nes pirmam įnašui 3000 rublių davė jos tėvai, kurie padėjo ir maistu ir pinigais (tėvai gyveno ūkiškai, laikė kiaules, karvę, priduodavo pieną bei parduodavo kiaules, todėl turėjo galimybės padėti dukrai finansiškai). A. Č. gyveno taupiai, stengėsi kuo greičiau atiduoti pajų už butą, todėl (duomenys neskelbtini) išduota pažyma apie išmokėtų pajų kooperatiniam butui įsigyti ir jos nuosavybėn perėjo butas, kas matosi iš buto techninės apskaitos bylos, jog A. Č. (duomenys neskelbtini)pažymos pagrindu įregistruota buto savininke.

Gyvendamas neišsituokęs G. Č. (duomenys neskelbtini) įsigijo savo vardu namą ir tvartus adresu: (duomenys neskelbtini), o vėliau jau po ištuokos įsigijo ir žemę. (duomenys neskelbtini) G. Č. su A. Č. nutraukdami santuoką sutarė, jog butas lieka A. Č., nes buvo įsigytas iš jos asmeninių lėšų ir gyvenant skyrium, o G. Č. lieka namas, tvartai, kurie taip pat įsigyti už jo asmenines lėšas. Visas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) dabar priklauso įpėdiniams pagal testamentą K. Š. ir S. E.. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, laikytina, kad yra pagrindas butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine A. Č. nuosavybe.

Ieškovė N. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad A. Č. yra jos sesuo. Ji buvo susituokusi su G. Č.. Vėliau jie santuoką nutraukė. Sesuo turėjo vieną sūnų A. P., bet iš pirmos santuokos. Su G. Č. sesuo bendrų vaikų neturėjo. Už tą butą pirmai įmokai seseriai 3000 rublių davė tėvai, kuriuos buvo sutaupę ieškovės studijoms. G. Č. prie buto mokėjimo neprisidėjo visiškai. Už butą sesuo išsimokėjo viena ir kažkiek padėjo tėvai. Kada tiksliai sesuo su G. Č. nutraukė santuoką, nepamena. Jie tai gyvendavo kartu, tai atskirai, tai jis išeidavo, tai vėl grįždavo. Kai seseriai suteikė orderį tame bute apsigyventi, jie kartu jau nebegyveno ((duomenys neskelbtini)m.). Kai jie nutraukė santuoką, pretenzijų G. Č. dėl buto nereiškė. Tame bute iki mirties gyveno sesuo. Ji buvo sudariusi testamentą. Kiek žino, pinigus tėvai seseriai pradiniam įnašui davė grynais. Dabar tame bute gyvena sesers sūnus. Po sesers mirties jos sūnus dėl palikimo nesikreipė. Su sesers sūnumi  tarpusavio santykiai geri.

Ieškovės atstovas advokatas Petras Macenis teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmovė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės N. K. pareikštus reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-449-750/2023 nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei N. K., nei A. Č. nepažinojo. G. Č. jam buvo kaip tėvas. Kad jis yra ne biologinis tėvas, sužinojo tik vėliau. Jų tarpusavio santykiai buvo geri. Apie butą (duomenys neskelbtini) sužinojo tik tada, kai susisiekė ieškovės advokatas. Kai jis gimė G. Č. jau gyveno su mama V. Š.. Jo mama su G. Č. santuokos sudarę nebuvo. Tik vėliau sužinojo, kad A. Č. ir G. Č. buvo sudarę santuoką. Žino, kad jie vaikų neturėjo. Jam nėra žinoma, kad G. Č. prie to buto būtų prisidėjęs, apie tai nieko nėra kalbėjęs. G. Č. testamentu paliko namą ir žemės. Kiek jam žinoma, G. Č. su jo mama pradėjo gyveno (duomenys neskelbtini) m. Apie butą adresu: (duomenys neskelbtini), G. Č. nėra kalbėjęs.

Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad  ji su N. K. nėra pažįstama. A. Č. pažinojo, gatvėje pasikalbėdavo. Su G. Č. pragyveno apie (duomenys neskelbtini) m. Santuokos sudarę nebuvo. Jų tarpusavio santykiai buvo geri. A. Č. ir G. Č. butą (duomenys neskelbtini) nuomojosi, o tada jį nusipirko A. Č.. Kas mokėjo pradinį įnašą už butą, nežino. Su G. Č. kartu  jie gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m., vedė bendrą ūkį. Dėl to buto G. Č. jokių pretenzijų A. Č. nereiškė. Kiek jai žinoma, A. Č. minėtame bute ir gyveno. To buto įsigijimo aplinkybių negali pasakyti, G. Č. apie tai nekalbėjo.

Liudytoja S. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad N. K. ir A. Č. nepažinojo. Buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybių ji nežino. V. Š. yra jos mama. Mama su G. Č. gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. ar (duomenys neskelbtini) m. Tai, kad  G. Č. yra ne biologinis jos tėtis, sužinojo gerokai vėliau. Apie G. Č. ir A. Č. santuoką taip pat sužinojo daug vėliau. Apie minėtą butą G. Č. nieko nėra sakęs, jokių pretenzijų nėra reiškęs. Jis turėjo tik vienintelį gyvenamąjį namą. Kiek jai žinoma, daugiau vaikų G. Č. neturėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), ar jam įsigaliojus.

Tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas (butas) buvo įgytas 1991-05-20, dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vertinant ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formavo praktiką, kad turtas (daiktas), įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999, 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

(duomenys neskelbtini) G. Č. ir A. Č. susituokė, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) santuoka tarp G. Č. ir A. Č. buvo nutraukta, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) Šilutės miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Č. suteikta teisė apsigyventi kooperatiniame name (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) sutartimi G. Č. pagal Šilutės rajono valdybos 1992-08-19 potvarkį Nr. 337-V nusipirko gyvenamąjį namą ir tvartą, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) testamentu A. Č. visą jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka savo seseriai N. K..

(duomenys neskelbtini) G. Č. mirė. (duomenys neskelbtini) A. Č. mirė.

(duomenys neskelbtini) testamentu G. Č. visą jam priklausantį 0,066 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant šios žemės sklypo stovintį gyvenamąjį namą ir visus kitus pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), be jokių įpareigojimų paliko augintiniams S. E. ir K. Š.. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. D. liudijime paliudijo, kad K. Š. ir S. E. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą po G. Č. mirties.

(duomenys neskelbtini) Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarė Asta Aukštakalnienė liudijime paliudijo, kad N. K. yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. Č. įpėdinė pagal testamentą ir yra priėmusi palikimą.

Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2022-09-29 raštu „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (2.3.6) 6R-858 nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo archyviniame fonde saugomose 1991-1995 m. civilinių bylų sprendimų ir nutarčių bylose sprendimo dėl santuokos nutraukimo tarp A. Č. ir G. Č. nerasta.

Kaip matyti iš 2022-10-13 VĮ Registrų centras išduoto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), registruotas A. Č. vardu įgytas pagal (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus darytina išvada, kad, nors A. Č. nekilnojamąjį turtą (butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini)) įgijo būdama santuokoje, tačiau šis turtas įgytas išimtinai už asmenines lėšas. Minėtas butas viešuosiuose registruose registruotas taip pat tik jos vardu. G. Č. įpėdiniai prieštaravimų dėl to, kad minėtas butas priklauso A. Č. asmeninės nuosavybės teise taip pat nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad G. Č. būtų deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo bute, savo lėšomis ar darbu prisidėjęs prie jo pagerinimo, išlaikymo ir pan. Priešingai, (duomenys neskelbtini) testamentu G. Č. visą jam priklausantį 0,066 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant šios žemės sklypo stovintį gyvenamąjį namą ir visus kitus pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), be jokių įpareigojimų paliko augintiniams S. E. ir K. Š., ir nenurodė, kad jam priklausytų buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Byloje taip pat nenustatyta, kad tarp A. Č. ir G. Č. kada nors būtų kilę nesutarimų, konfliktų dėl ginčo buto nuosavybės ar registracijos tik vieno iš sutuoktinių vardu. Liudytojai K. Š., V. Š., S. E. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į butą pretenzijų G. Č. nėra reiškęs.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė paneigė CK įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė faktą, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), A. Č. įgijo asmeninėn nuosavybėn už asmenines lėšas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, o butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine A. Č. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

2023-03-06 teisme gautas ieškovės prašymas, kuriuo prašoma iš atsakovės priteisti 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovė yra Valstybės įmonė Turto bankas, kuri atstovauja Lietuvos valstybę, tai yra institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovės veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės Valstybės įmonės Turto bankas atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja                                                                          Dalia Zimantienė