Civilinė byla Nr. 2A-332-413/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00380-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.26.; 3.3.1.18.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Revitalis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10925-624/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomegris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Revitalis“ dėl skolos, delspinigių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ošupis“ ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“. 

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Atsakovė UAB „Revitalis“ (toliau – užsakovas) ir ieškovė UAB „Tomegris“ (toliau – vežėjas) 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarė Krovinio pervežimo užsakymą – sutartį Nr. PL36262/1 (toliau –Sutartį), pagal kurią vežėjas įsipareigojo pervežti statybines medžiagas (20 000 kg, 13.6 LDM) iš Cieszyn (Lenkija) į Vilnių (Lietuva), o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti už krovinio pervežimą per 30 dienų nuo krovinio pristatymo dienos, sumokant ieškovei už suteiktas paslaugas 820 Eur + PVM (iš viso 992,20 Eur) atlygį.

2.       Krovinys buvo pakrautas Lenkijoje 2017 m. rugsėjo 19 d. ir sekančią dieną pristatytas į Lietuvą. Iškrovimo vietoje pastebėta, kad krovinys apgadintas, paletės su statybiniais mišiniais yra pasvirusios link treilerio priekio, dalis apatinių plastikinių kibirų suslėgta, jų turinys išsiliejęs. Atsakovė (užsakovas) dėl apgadinto krovinio pateikė ieškovei (vežėjui) 3700,99 Eur dydžio pretenziją. Pagrindinis krovinio vežėjas – trečiasis asmuo UAB „Ošupis“, su kuriuo ieškovė 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo sudariusi minėto krovinio pervežimo sutartį Nr. PL23897/2, dėl apgadinto krovinio bei žalos atlyginimo kreipėsi į savo draudiką – draudimo bendrovę „Gjensidige“. Nepriklausomam ekspertui UAB „Klaipėdos netas“ atlikus tyrimą, nustatyta, kad krovinys transportavimo metu buvo pažeistas dėl netinkamo krovinio supakavimo, kurį atliko krovinio siuntėjas, todėl draudimo bendrovė pripažino įvykį nedraudžiamuoju, o ieškovė atsisakė atlyginti atsakovės UAB „Revitalis“ patirtus nuostolius.

3.       Kadangi už krovinio pervežimo paslaugas nebuvo atsiskaityta, ieškovė UAB „Tomegris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Revitalis“ 992,20 Eur skolą, 246,76 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Tomegris“ iš atsakovės UAB „Revitalis“ 992,20 Eur skolos, 246,06 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (1238,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 763,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 9,85 Eur  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5.       Teismas nurodė, kad pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nurodytą krovinio vežimo sutarties apibrėžtį, vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas, vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad esant vienam krovinio vežimo dokumentui laikoma, jog jo pagrindu perimdamas krovinį kiekvienas iš vežėjų prisijungia prie vienintelės vežimo sutarties sąlygų ir kartu su kitais vežėjais prisiima atsakomybę už visą vežimą.

6.       Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nesprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas (byloje nepriimtas atsakovės priešieškinis), todėl įsipareigojusi pervežti sutartyje nurodytą krovinį ir jį pervežusi, ieškovė  turi teisę pagal sutarties sąlygas reikalauti atlyginimo už krovinio pervežimą.

7.       Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir rėmėsi aplinkybėmis dėl nuostolių padarymo ieškovei sugadinus dalį krovinio, tačiau priešpriešinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka nereiškė (2018-09-18 teismui pateiktą priešieškinį buvo atsisakyta priimti). Atsakovė pasirinko gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimais į ieškinį atsiliepimo ir tripliko forma, siekdama įrodyti, kad ieškovė neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad dėl ieškovės (vežėjo) kaltės sugadinto krovinio ji patyrė realių išlaidų. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimas atsakovei neatima galimybės įstatymo numatyta tvarka kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, kelti su tuo susijusius klausimus vykdymo procese ir kita.

8.       Ieškovė pagal 2017 m. rugsėjo 14 d. šalių sudarytą Krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. PL3 6262/1 išrašė atsakovei 2017 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TE Nr. 29111 sumai 992,20 Eur (820 Eur + 172 Eur (21 proc. PVM)), tačiau atsakovė už pervežimo paslaugas su ieškove iki šiol neatsiskaitė, nors ir buvo raginama sumokėti susidariusią skolą, skolos dydžio ir sutarties sąlygų neginčijo, todėl šioje reikalavimų dalyje teismas pripažino ieškovės reikalavimą pagrįstu.

9.       Atsakovė tvirtino, jog ji atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl ji nebėra skolinga ieškovei. Teismas pažymėjo, kad atsakovei ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovė privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalaujamos sumos nesumokėjo todėl, kad ją įskaitė ją į patirtų nuostolių, atsiradusių dėl krovinio sugadinimo, sumą. Atsakovės nuomone, pateikus ieškovei pretenziją yra laikoma, kad yra įskaityti priešpriešiniai reikalavimai.

10.       Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad į bylą nebuvo pateiktas joks tarp šalių pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų–užskaitos aktas ar kitoks atsakovės pareiškimas ieškovei dėl šalių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Pažymėjo, kad atsakovės 2017 m. rugsėjo 25 d. pretenzijoje tokių duomenų taip pat nėra, šia pretenzija buvo prašoma tik kompensuoti patirtus nuostolius. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei iki priešieškinio pateikimo pačiai nebuvo aišku, koks patirtų nuostolių dydis: 2017 m. rugsėjo 25 d. pretenzijoje buvo nurodyta 3700,99 Eur suma, o 2018 m. rugsėjo 17 d. priešieškinyje, kurį teismas atsisakė priimti, – 1198,81 Eur nuostolių suma. Ieškovė nepripažino, kad buvo gavusi iš atsakovės pareiškimą apie atliktą įskaitymą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus apie atliktą įskaitymą, ar įrodymų, patvirtinančių, kad apie atliktą įskaitymą buvo pranešta ieškovei.

11.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 246,76 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 124 dienas (992,20 Eur x 0,2 proc. x 124 d.). Atsakovė prašė atmesti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo arba juos sumažinti kaip aiškiai per didelius. Šalys Krovinio pervežimo užsakymo sutartimi (t. 1, b. l. 26) susitarė, kad laiku neatsiskaičius už krovinio pervežimą mokami 0,2 procentai delspinigių nuo visos užsakymo sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 2.2. p.). Vadovaudamasis nurodyta Sutarties nuostata bei CK 6.71 – 6.72 straipsnių nuostatomis, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Pažymėjo, kad 0,2 proc. delspinigiai už 124 dienas nuo 992,20 Eur sumos sudaro ne 246,76 Eur, o 246,06 Eur, todėl būtent tokią delspinigių sumą teismas nusprendė priteisti iš atsakovės.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Revitalis“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą, išskyrus 10 Eur žyminio mokesčio ieškovei grąžinimą, priimti byloje naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Klausimas dėl apelianto pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas krovinio vežimo paslaugas negali būti aiškinamas atsietai nuo ieškovės prievolės atlyginti apelianto patirtus nuostolius, atsiradusius dėl sugadinto krovinio. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo spręsti apie atliktą įskaitymą. Ieškinyje ieškovė neneigė atlikto įskaitymo fakto, o nurodė tik tai, kad įskaitymas yra neteisėtas, nes ieškovė neva neturi prievolės atlyginti nuostolius. Ieškovė šiuo atveju elgiasi nesąžiningai, bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė savo poziciją, teigdama, kad įskaitymo apskritai nebuvo. Apelianto vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atkurta tarp šalių teisinė tvarka, nes teismas nenagrinėjo atsakovės nurodytų aplinkybių priešieškinyje, kuris teismo nebuvo priimtas.  

1.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad santykiai dėl pakrovimo (iškrovimo) nepatenka į Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR Konvencija) reguliavimo sritį, todėl tokiems susitarimams galioja sutarties laisvės principas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne sykį aiškiai nurodęs, kad CMR Konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti. Kadangi ieškovė (vežėjas) sutartimi ir užsakymo susitarimu prisiėmė papildomų įsipareigojimų, susijusių su krovinio pakrovimu bei tvirtinimu, atsakomybė dėl apelianto patirtų nuostolių, atsiradusių sugadinus krovinį, ieškovei kyla ne CMR Konvencijos, o šalių sutartinių santykių pagrindu.

1.3.                      Vežėjas (trečiojo asmens UAB „Ošupis“ vairuotojas) turėjo matyti, kad tarp gretutinių krovinio palečių susidaro apie 3 cm tuščias tarpas, dėl ko kyla grėsmė krovinio saugumui, tačiau apie tai nepranešė paslaugos užsakovui (ieškovei), nepadarė jokių atžymų CMR važtaraštyje, iš pakrovimo vietos išvyko negavęs patvirtinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turi atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. Todėl laikytina, kad ieškovė (jos pasitelktas vežėjas) netinkamai įvykdė sutartines prievoles, krovinys buvo sugadintas, todėl ieškovė privalo apeliantui atlyginti nuostolius.

1.4.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalavimas sumokėti net 0,2 proc. dydžio delspinigius prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), kadangi faktiškai krovinio pervežimo paslaugas teikęs vežėjas UAB „Ošupis“ pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. Krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. PL23897/2, užsakovui (ieškovei) vėluojant atsiskaityti pagal šią sutartį, turėjo teisę reikalauti sumokėti 0,02 proc. delspinigius nuo pervežimo kainos (770 Eur + 21 proc. PVM) už kiekvieną vėluojamą atsiskaityti dieną. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu apeliantas nepatirtų nuostolių dėl krovinio sugadinimo ir jam vėluojant atsiskaityti už krovinio pervežimo paslaugas, ieškovė nepatirtų didesnių nuostolių nei 0,02 proc. delspinigių nuo vežėjo pervežimo kainos (770 Eur + 21 proc. PVM) už kiekvieną vėluojamą atsiskaityti dieną.

13.       Ieškovė UAB „Tomegris“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 544,5 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Gindamasi nuo ieškinio įskaitymo institutu, atsakovė turėjo įrodyti tiek įskaitymo faktą, tiek įskaitymo teisėtumo sąlygas, arba teikti priešieškinį. Šiuo atveju atsakovė pasirinko kitokį savo teisių gynimo būdą – atsikirtimus į ieškinį. Tai, kad atsakovė jau po tripliko pateikimo bandė į bylą pateikti priešieškinį, aiškiai praleisdama CPK numatytą priešieškinio pateikimo terminą, procesine prasme bylai reikšmės neturi.

2.2.                      Atsakovė nepagrįstai sutapatina mokėjimo sulaikymo (prievolės vykdymo sustabdymo) ir įskaitymo sąvokas. Vežimo metu sugadinus ar praradus dalį krovinio, įprasta tiesiog sulaikyti dalies ar viso vežimo užmokesčio mokėjimą tol, kol bus išspręstas nuostolių atlyginimo klausimas (CK 6.58, 6.207 str.). Tačiau tokia situacija nereiškia vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, reglamentuojamo CK 6.130 straipsnyje, kadangi mokėjimo sustabdymo atveju pareiga įvykdyti prievolę nepasibaigia, kaip tai įvyksta įskaitymo atveju. Ginčo atveju atsakovė sustabdė pareigos sumokėti vežimo užmokestį vykdymą, tačiau nuostolių padengimui jo neįskaitė. Sulaikiusi mokėjimą, atsakovė niekuomet nebuvo pranešusi ieškovei, kad įskaito priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir tokiu būdu laiko savo prievolę sumokėti krovinio vežimo užmokestį pasibaigusia.

2.3.                      Ieškovės įsitikinimu, įskaitymo pranešimas jai niekuomet nebuvo pateiktas (nei elektroninio pašto laiško, nei rašto, nei suderinimo akto, nei žodine forma). Atsakovė tiesiog sustabdė ar sulaikė užmokesčio už atliktą paslaugą mokėjimą iki išsispręs ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Todėl siekdama, kad byloje būtų išnagrinėtas ir priešinių reikalavimų teisėtumo klausimas, atsakovė privalėjo tinkamai pateikti priešieškinį. Be to, apelianto patirtų nuostolių dydis iki šiol yra neįrodytas.

2.4.                      Teismui atsisakius priimti priešieškinį, atsakovei nebuvo kliūčių kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau atsakovė to nepadarė ir toliau tęsia ginčą dėl atlygio už krovinio vežimo paslaugas. Ieškovė nuomone, tokiame procesiniame elgesyje įžvelgtini piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir ginčo sprendimo vilkinimo požymiai. Visa tai rodo, kad atsakovė vengia prievolės įvykdymo suvokdama, kad nuostoliai neįrodyti, o naujos civilinės bylos pradėjimas sąlygos papildomas išlaidas.

2.5.                      Apeliaciniame skunde atsakovė tiesiog kartoja pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų poziciją nuostolių atlyginimo klausimu, nors pirmosios instancijos teismas dėl jos iš viso nepasisakė. 

2.6.                      Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – nuostolių skaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta 1198,81 Eur nuostolių suma. Ieškovės nuomone, viena vertus, byloje nėra jokio pagrindo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme; kita vertus – akivaizdu, kad byloje nėra nuostolius pagrindžiančių įrodymų. Todėl net atmetus visus apelianto argumentus dėl įskaitymo fakto ginčijimo ir kt., nuostolių dydis byloje yra visiškai neįrodytas, todėl jokie priešiniai atsakovo reikalavimai negalėjo ir negali būti tenkinami.

2.7.                      Ieškovė nesulaikė apmokėjimo trečiajam asmeniui UAB „Ošupis“ ir atsiskaitė savo sąskaita, todėl pagrįstai pareikalavo iš atsakovės vykdyti jos sutartines prievoles, tame tarpe sumokėti delspinigius. Sutartyje nustatyto 0,2 proc. delspinigių dydžio atsakovė neginčijo ir neprašė jo sumažinti, t. y. dėl tokių vėlavimo sumokėti vežimo užmokestį pasekmių sutiko.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo tiek faktinis, tiek ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

15.       Apeliantės UAB „Revitalis“ apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atkurta tarp šalių teisinė tvarka, šalių ginčas išspręstas tik iš dalies, nes teismas nenagrinėjo atsakovės nurodytų aplinkybių priešieškinyje, kuris teismo nebuvo priimtas, teismas nevertino įskaitymo galimybės, nes yra neginčijamas faktas, jog krovinys buvo sugadintas.  

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė (užsakovas) ir ieškovė (vežėjas) 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarė Krovinio pervežimo užsakymą – sutartį Nr. PL36262/1, pagal kurią vežėjas atlygintinai įsipareigojo pervežti statybines medžiagas (20 000 kg, 13.6 LDM) maršrutu Cieszyn (Lenkija) – Vilnius (Lietuva).

17.       Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Ošupis” (toliau – faktinis vežėjas) 2017 rugsėjo 15 d. sudarė Krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. PL23897/2, kuriuo faktinis vežėjas įsipareigojo atlygintinai iš Lenkijos pervežti minėtą krovinį į Lietuvą ir pristatyti jį užsakovui (atsakovei) UAB „Revitalis“.

18.       Gavusi krovinį, atsakovė 2017 m. rugsėjo 20 d. surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, kad atgabentas krovinys yra sugadintas, kibirai nuslydę nuo padėklų, susilankstę ir sutrūkę, kibiruose esantis turinys išsipylęs ir paskaičiavo sugadintų kibirų kiekį (1 t., b. l. 29–30).

19.       Atsakovė 2017 m. rugsėjo 25 d. su pretenzija kreipėsi į ieškovę prašydama kompensuoti patirtus dėl sugadintų prekių, transporto, pakuotės mokesčio, mokėtino PVM mokesčio ir papildomo darbo nuostolius, kurie siekė 3700,99 Eur. Ieškovė, gavusi minėtą pretenziją, tą pačią dieną išsiuntė pretenziją faktiniam vežėjui – UAB „Ošupis“, kurio paprašė kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius – 3700,99 Eur, t. y. nuostolius, kuriuos ieškovei nurodė atsakovė.

20.       Trečiasis asmuo UAB „Ošupis“ savo civilinę atsakomybę krovinio pervežimo laikotarpiu buvo apsidraudęs CMR draudimu, todėl jis kreipėsi į savo draudiką – draudimo kompaniją ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos nuostoliams, kurie atsirado krovinio pervežimo metu, atlyginti. Atlikusi tyrimą, draudimo kompanija nustatė, kad dalis krovinio buvo sugadinta dėl netinkamo krovinio įpakavimo, kurį atliko krovinio siuntėjas Lenkijoje, todėl, vadovaudamasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b0 punktu, sprendė, kad UAB „Ošupis“ už krovinio sugadinimą nėra atsakinga ir įvykį pripažino nedraudžiamuoju (1 t., b. l. 37-38).

21.       Ekspertams nustačius, kad faktinio vežėjo UAB „Ošupis“ kaltės dėl krovinio sugadinimo nėra, ieškovė UAB „Tomegris“ atmetė atsakovės UAB „Revitalis“ pretenziją ir paprašė atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas (1 t., b. l. 39). Atsakovė už suteiktas pervežimo paslaugas su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

22.       Nesutikdama su ieškiniu, atsakovė UAB „Revitalis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji ieškovės reikalaujamą užmokestį už krovinio pervežimo paslaugas įskaitė į nuostolių sumą ir nors ieškovė su atliktu įskaitymu nesutinka, tačiau bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad krovinys buvo sugadintas pakrovimo metu, nes nebuvo užtikrintos sąlygos saugiai jį transportuoti. Ieškovė šalių sudarytoje sutartyje dėl krovinio pervežimo prisiėmė papildomus įsipareigojimus, susijusius su krovinio pakrovimu bei tvirtinimu, todėl atsakomybė dėl atsakovės patirtų nuostolių, atsiradusių sugadinus krovinį, ieškovei kyla ne CMR Konvencijos, o šalių sutartinių santykių pagrindu.

23.       Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovei (vežėjui) nesumokėtos skolos už krovinio pervežimo paslaugas ir atsakovės (užsakovo) patirtų nuostolių dėl sugadinto krovinio atlyginimo, dėl ko pastaroji savo prievolės vykdymą ieškovei buvo sustabdžiusi. 

24.       Bylos duomenys patvirtina, kad šalims pateikus paruošiamuosius dokumentus (dubliką, tripliką), teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 18 d. Tą pačią dieną teisme buvo gautas atsakovės UAB „Revitalis“ priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, tačiau teismas, pakeisdamas teismo posėdžio datą, 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovės priešieškinį atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad priešieškinis teismui pateiktas po to, kai byla jau buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, kad nebuvo gautas ieškovės sutikimas dėl priešieškinio priėmimo Teismas nutartyje pažymėjo, kad priešieškinio priėmimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali užvilkinti bylos nagrinėjimą ir išaiškino atsakovei, kad ji gali inicijuoti kitą civilinę bylą.

25.       Pažymėtina, kad ieškinio pareiškimas yra susijęs su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiniams teisiniams santykiams, šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnis), tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Atsisakymas priimti priešieškinį nepašalina bylą nagrinėjančio teismo pareigos įvertinti atsakovės argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma.

26.       Nagrinėjamu atveju skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovės argumentai nebuvo išnagrinėti tinkamai, nes teismas sprendė, kad šie argumentai pateikti ne ta procesine forma, t. y. nepateikus priešieškinio reikalavimo. 

27.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio dalykai yra susiję, nes patenkinus priešieškinį, visiškai arba iš dalies nebebūtų galima patenkinti pradinio ieškinio (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

28.       Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atkurta tarp šalių teisinė tvarka, šalių ginčas išspręstas tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovės priešieškinį vien dėl to, kad jis pateiktas pažeidus CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir neįvertinęs aukščiau paminėtų kitų bylai svarbių faktinių ir teisių aplinkybių, šiuo konkrečiu atveju pažeidė minėto įstatymo (CPK 143 straipsnio 1 dalies) nuostatas. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis).

29.       CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės priešieškinį ir neišnagrinėjo bei nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu buvo prašoma atmesti ieškinį. Dėl minėtų procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, todėl 2018 m. spalio 16 d. teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo visa apimtimi pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

31.       Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šį klausimą turės spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                          Gintautas Koriaginas