Civilinė byla Nr. e2S-197-658/2016

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01202-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūduva“ atstovo advokato Martyno Duksos, atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1389-443/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūduva“ ieškinį atsakovams R. J. ir A. J. dėl uždraudimo naudotis žemės sklypais bei vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Grūduva“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) uždrausti atsakovui R. J. ir atsakovei A. J. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2019 m. gruodžio 31 d., valdyti ir naudotis 7,3 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3,28 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esant galiojančioms 2014 m. vasario 18 d. privačioms žemės nuomos sutartims; 2) pripažinti atsakovo R. J. ir atsakovės A. J. 2014 m. vasario 18 d. sudarytų privačios žemės nuomos sutarčių vienašališką nutraukimą neteisėtu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos uždrausti atsakovui R. J. ir atsakovei A. J. valdyti ir naudotis 7,3 ha ir 3,28 ha žemės sklypais. Prašymą grindė tuo, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovams atlikti veiksmus, kurie kelią realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Atsakovai akivaizdžiai siekia valdyti ir naudotis ieškovei išnuomotais žemės sklypais, t. y. atlieka parengiamuosius veiksmus siekiant ūkininkauti minėtuose žemės sklypuose nuo 2016 metų. Tikėtina, jog atsakovai ir toliau vykdys žemės ūkio veiklą ginčijamuose žemės sklypuose, tokiu būdu sukeldami ypač didelius nuostolius ieškovei. Kol nėra priimtas teismo sprendimas vienašališką sutarčių nutraukimą pripažinti pagrįstu, tol šalys privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos nagrinėjimas, įvertinus šalių teisę į apeliaciją, gali tęstis ne tik 2015 metais, bet ir 2016-2017 metais, todėl sprendė, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu būtų neekonomiškos ir neproporcingos, sukeltų neigiamas turtines ir ūkinės veiklos pasekmes atsakovams, nes jie, negaliojant žemės nuomos sutartims, kol nėra priimtas priešingas teismo sprendimas, negalės naudotis savo nuosavybe – žeme pagal paskirtį ir iš jos gauti naudą, taip pat negalės disponuoti ja savo nuožiūra, jos tinkamai prižiūrėti. Žemė, kaip nekilnojamasis turtas ir ekonomikai svarbus gamtos išteklis, civilinės bylos nagrinėjimo laiku taps išvis nenaudojamas, o tai neišvengiamai abiem šalims sukels didelius nuostolius, nes žemė bus nebeprižiūrima. Teismo nuomone, tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CPK 3 str. 1 d.), todėl ieškovės prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Grūduva“ prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo priėmimo dienos uždrausti atsakovui R. J. ir atsakovei A. J. valdyti ir naudotis 7,3 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3,28 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              nuomotojai, nesilaikydami žemės nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, savavališkai ir neinformavus nuomininko, dalį žemės sklypo ėmė naudoti savo poreikiams – sklypą neteisėtai suarė, turint tikslą ateityje vykdyti ūkinę veiklą. Taigi nuomotojai iki šio ieškinio pareiškimo jau yra pažeidę sutarčių sąlygas ir atitinkamai sukėlę žalos nuomininkui, todėl kyla reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų galimai patirs žymiai daugiau nuostolių. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai turės galimybę ir toliau vykdyti sutartis pažeidžiančius veiksmus, tiesiogiai sąlygojančius didesnių ieškovės nuostolių atsiradimą, dėl ko priimtas teismo sprendimas ieškovei gali prarasti prasmę ir neapginti pažeistų jos teisių ir teisėtų interesų;

              teismo motyvai dėl neva neprižiūrimos ir nenaudojamos žemės yra visiškai nepagrįsti. Žemės nuomos sutartys yra galiojančios ir teismo nepripažintos negaliojančiomis, todėl atsakovai, nors ir inicijuojantys vienašališką sutarties nutraukimą, neturi teisės naudotis ir valdyti minėtus žemės sklypus tol, kol sutartis galioja. Nepaisant to, kiek laiko užtruktų šios civilinės bylos nagrinėjimas, remiantis sutarčių nuostatomis, būtent ieškovė turėtų teisę valdyti ir naudoti žemės sklypus iki 2019 m. gruodžio mėnesio.

              teismas neatsižvelgė į itin svarbią aplinkybę, jog išnuomotus žemės sklypus ieškovė yra deklaravusi Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“. Prevenciniame ieškinyje detaliai nurodomos galinčios kilti sankcijos ieškovei už deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotų sumažėjimą;

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. J. ir A. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovai sutinka su teismo nutartyje išdėstytais motyvais, papildomai nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovai, ieškovės teigimu, suarė dalį žemės sklypo, teismo sprendimo įvykdymui nesutrukdytų, nes žemė, kaip nekilnojamasis turtas, kuris turi būti pastoviai prižiūrimas ir naudojamas, esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, galėtų ir toliau būti naudojama ieškovės. Pažymi, kad atsakovai neketina žemės sklypų perleisti tretiesiems asmenis, o ketina patys juos naudoti. Sudarant žemės nuomos sutartis, klausimas dėl ieškovės dalyvavimo priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ nebuvo aptartas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai apie tai buvo informuoti kitu būdu, todėl galinčios atsirasti sankcijos ieškovei už deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotų sumažėjimą, nesuteikia ieškovei didesnių teisių prieš atsakovus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos trys sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, trečia, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neviršijant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas. Taigi teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovų 2014 m. vasario 18 d. buvo sudarytos terminuotos dviejų žemės ūkio paskirties sklypų nuomos sutartys, kuriomis atsakovai ieškovei išnuomojo žemės sklypus, laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 d. gruodžio 31 d. (Nuomos sutarčių 1.3 p.). 2015 m. rugsėjo 4 d. atsakovai informavo ieškovę, jog ketina vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartis. 2015 m. rugsėjo 9 d. atsakovai pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė, jog žemės nuomos sutartys nutraukiamos vienašališkai, kadangi nuomininkas pažeidė sutartyse numatyto nuomos mokesčio mokėjimo sąlygas. Atsakovai prašė nuomininko žemės sklypuose 2016 metams įdirbio nedaryti, kadangi ketina patys juose ūkininkauti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikšdama materialinius teisinius reikalavimus dėl vienašališkų sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais bei uždraudimo atsakovams valdyti ir naudotis žemė sklypais de jure siekia, kad sutartys būtų vykdomos toliau. Būtinybę taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė grindžia tuo, jog atsakovams neuždraudus naudotis žemės sklypais, ji patirs nuostolius dėl negalėjimo juose vykdyti ūkinę veiklą bei dėl sumažėjusio ieškovės valdomo žemės ūkio naudmenų ploto gręsiančių sankcijų už 2014-2020 metų programos priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis – draudimu atsakovams valdyti ir naudotis ginčo žemės sklypais - apskritai neįmanoma pasiekti ieškovės nurodomų tikslų – t. y. nuostolių ieškovei neatsiradimo. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovai neturėtų teisės vykdyti žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklypuose, tačiau tai nereiškia, jog ieškovė tokią teisę įgytų. Nepritartina apeliantės pozicijai, jog ji nuomos sutarčių pagrindu turi teisę valdyti ir naudoti žemės sklypais iki 2019 m. gruodžio mėnesio. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, atsakovai vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytas ginčo žemės sklypų nuomos sutartis. Kad būtent tokias teisines pasekmes (sutarčių nutraukimą) sukėlė atsakovų ieškovei siųsti pranešimai laiko ir pati ieškovė, kreipdamasi į teismą su reikalavimu pripažinti vienašališkus sutarčių nutraukimus neteisėtais ir įrodinėdama pagrindų nutraukti sutartis nebuvimą. Nutraukus žemės nuomos sutartį – sutartis pasibaigia (CK 6.562 str. 5 p.), taigi pasibaigia ir nuomininko teisė naudotis nuomos sutarties dalyku. Pagal šiuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, kol nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog ginčo žemės sklypų nuomos sutarčių vienašališkas nutraukimas yra neteisėtas – ieškovė neturi teisinio pagrindo naudotis žemės sklypais. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pasiektas toks rezultatas, jog nei atsakovai, nei ieškovė neturėtų teisės bylos nagrinėjimo metu naudotis ginčo žemės sklypais. Kas savo ruožtu sąlygotų tai, jog bylos nagrinėjimo metu žemė bus nenaudojama, nedirbama ir neprižiūrima. Todėl visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, jog tai neišvengiamai abiem šalims sukels didelius nuostolius, o žemė sūkio paskirties žemės palikimas dirvonuoti viso bylos nagrinėjimo metu prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Kadangi ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis neįmanoma pasiekti ieškovės šių priemonių taikymu siekiamų tikslų, jos niekaip negali užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą, todėl nėra teisinio pagrindo šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Prašomoms pritaikyti laikinosioms apsaugos priemonės neužtikrinant šiomis procesinėmis ieškinio apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo – teismo sprendimo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Nerijus Meilutis