Civilinė byla Nr. 2A-146-275/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10346-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui J. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydamas, kad 2010-03-18 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-10-P-829 ieškovui buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje. Minėtu sprendimu ieškovo advokatu buvo paskirtas atsakovas J. L.. Nurodo, kad atsakovas, būdamas ieškovo advokatu, minėtoje administracinėje byloje ieškovo interesus atstovavo netinkamai, nereagavo į ieškovo prašymus, t.y. nebendradarbiavo, nekonsultavo ieškovo, nesusipažino su byla ir trukdė ieškovui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, dėl ko ieškovas minėtą administracinę bylą pralaimėjo. Tokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovo turtinę žalą sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, priteistos bylinėjimosi išlaidos, išlaidos už skelbimą laikraštyje, taip pat išlaidos už dokumentų vertimą. Ieškovas nurodo, jog dėl atsakovo veiksmų jis susirgo depresija, patyrė savęs ribojimus, diskomfortą. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutinka bei nurodo, jog ieškovas klaidingai teigia, kad atsakovas netinkamai teikė teisinę pagalbą. Nurodo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, privalo bendradarbiauti su advokatu. Per visą laikotarpį būtent ieškovas vengė bendrauti su atsakovu, motyvuodamas tuo, jog yra sunkios finansinės padėties ir negali atvykti į Kauną, taip pat nesistengė kitais būdais susisiekti ir suderinti pozicijas bylose. Nurodo, kad atsakovas negalėjo prisidėti prie procesinių dokumentų (apeliacinio skundo) rengimo, nes sprendimas, kuriuo atsakovas buvo paskirtas atstovauti ieškovą, buvo priimtas jau vykstant bylos nagrinėjimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsakovas nesutinka ir su ieškovo teiginiais, jog minėtoje byloje atsakovas netinkamai atstovavo ieškovą. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, vykdantis savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepime su ieškiniu nesutinka bei nurodo, jog ieškovas neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo atsakomybei atsirasti. Trečiasis asmuo Kaunos valstybės garantuojamos tesinės pagalbos tarnyba teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovui J. L. iš ieškovo V. S. 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, jog atsakovas buvo paskirtas atstovauti ieškovui administracinėje byloje po apeliacinio skundo pateikimo, todėl atsakovo galimybės suteikti ieškovui efektyvią teisinę pagalbą po apeliacinio skundo priėmimo, iš esmės buvo ribotos. Nustatė, kad minėta administracinė byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta per vieną posėdį, kuris įvyko 2010-08-19. Posėdyje dalyvavo tiek pats ieškovas, tiek atsakovas, kaip ieškovo advokatas, ir ieškovo reikalavimus palaikė. Procesinių dokumentų, kuriuose atsakovas būtų išreiškęs priešingą nei ieškovas poziciją, administracinėje byloje nėra, todėl sprendė, jog objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas veikė byloje prieš ieškovo interesus, nenustatyta. Ieškovas disponavo visa administracinės bylos medžiaga ir galėjo ją pateikti advokatui, kas prilyginama atsakovo susipažinimui su byla, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, jog ieškovas pateikė atsakovui visą turimą administracinės bylos medžiagą, todėl teismas nepripažino, jog atsakovas, netinkamai atstovavo ieškovui. Būtent ieškovas buvo suinteresuotas tinkamu teisinės pagalbos suteikimu, todėl turėjo taip pat dėti pastangas, kad suteiktų visapusišką informaciją atsakovui, kad jis galėtų tinkamai apginti ieškovo interesus.
Iš byloje pateikto atsakovo pranešimo apie sugaištą laiką, atsakovas ir ieškovas buvo susitikę tiek prieš 2010-08-19 vykusį teismo posėdį (ruošdamiesi bylai), tiek po jo. Ieškovas neigė savo parašą šiame pranešime, tačiau jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti pateiktu įrodymu, byloje nepateikė, todėl teismas šiuos ieškovo teiginius atmetė bei atsakovo pateiktą pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką pripažino tinkamu įrodymu byloje.
Ieškovo nurodomą žalos dydį iš esmės sudarė iš jo priteistos sumos, taip pat jo turėtos išlaidos nagrinėjant civilinę bei administracinę bylas, tačiau pats ieškovas ieškinyje nurodė konkrečią 1637,99 Lt žalos sumą, o likusią sumą grindė iš esmės hipotetinėmis išlaidomis, todėl nesant įrodytam žalos faktui ir dydžiui bei atsakovo neteisėtiems veiksmams bei priežastiniui ryšiui, t.y. nesant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo patirtos neturtinės žalos faktą, o deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad neturtinė žala buvo padaryta, nėra pakankami jai įrodyti, bei nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo, ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas taip pat atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenikinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas atsisakė iškviesti liudytoja Kauno VGTPT direktorę A. B., kuri galėjo patvirtinti ieškinyje nurodytus faktus, atsisakė skirti ekspertizę dėl sufabrikuotų dokumentų – 2010-05-04 ataskaitos apie darbą, atsisakė sustabdyti bylą, kol administraciniame teisme nebus išspręstas klausimas dėl teisinės pagalbos skyrimo.
2. Pirmosios instancijos teismui nekilo jokių įtarimų ir abejonių, ir jis naudojosi padirbtais dokumentais, net tada, kai prokuratūra iškėlė baudžiamą bylą dėl advokato J. L. nusikalstamos veikos požymių.
3. Teismas nustatė, kad apeliantas nesistengė susitikti su advokatu, tačiau atsakovas šių teiginių jokiais įrodymais nepagrindė.
4. Teismas neteisėtai priteisė atsakovui atstovavimo išlaidas, nes visus atsiliepimus atsakovas rengė pats ir pats pasirašė. Atsakovo atstovė advokatė E. G., tik pasisakė teismo posėdžio metu. 2013-09-01 apeliantas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog 2000 Lt suma teismo išlaidoms yra nepagrįsta ir prieštarauja atitinkamiems LR Teisingumo ministerijos norminiams aktams, tačiau teismas šį prašymą grąžino nepriėmęs jokio procesinio sprendimo. Tuo teismas pažeidė apelianto procesines teises.
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Per visą laikotarpį apeliantas vengė bendrauti su atsakovu motyvuodamas tuo, kad yra sunkios finansinės padėties ir negali atvykti į Kauną, taip pat nesistengė kitais būdais susisiekti ir suderinti pozicijas apeliantui atstovaujamose bylose.
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, kad tarp atsakovo ir apelianto V. S. vyko bendravimas paštu, be kita ko, ir telefonu. Nors skunduose Kauno tarnybai apeliantas nurodė, kad atsakovas atsisakė su juo bendrauti, tačiau iš tiesų jam buvo siunčiami laiškai ir prašoma atvykti į Kauno tarnybą, tačiau šių prašymų apeliantas nepaisė.
3. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie savo išdėstytus argumentus dėl nepaskirtos ekspertizės.
4. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, jog 2000 Lt yra per didelė suma advokato atlyginimui. Minėta suma atitinka teisės aktuose numatytą atlygį už advokato paslaugas, o apie jų išmokėjimą pagrindžia byloje pridėti įrodymai.
2014-02-18 Vilniaus apygardos teisme gautas apelianto prašymas prijungti naujus įrodymus byloje, kurie, pasak apelianto, patvirtina jo teisę dėl žalos atlyginimo.
2014-03-19 gautas apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir baudžiamosios bylos išreikalavimo. Nurodo, kad minėtoje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai paneigia atsakovo parodymus civilinėje byloje ir patvirtina jo kaltę dėl dokumentų klastojimo. Apeliantas taip pat prašo bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, nes į bylą pateikti nauji įrodymai.
2014-05-14 gautas apelianto prašymas prijungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-02 nutartį. Jame nurodyta, kad atsirado svarbūs dokumentai, kurie patvirtina ieškovo argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK321 str. 1 d.). Apeliantas konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Taigi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.
Apeliantas pareiškė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo. Pažymėtina, kad pagal bendrąją baudžiamojo proceso taisyklę, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina (BPK 177 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto prašymas atmestas. Be to, apeliantas savo prašyme išreikalauti atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagą aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kokias aplinkybes jis įrodinėtų ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kokią įtaką ji gali turėti nagrinėjamai bylai ir procesiniam sprendimui.
Apeliantas pateikė naujus įrodymus - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-02 nutartį, kurią prašo prijungti prie bylos. Šis prašymas tenkintinas, nes šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t.y. jis buvo priimtas po to, kai ieškovas pateikė apeliacinį skundą byloje. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nurodo, kad ši nutartis patvirtina jo teiginius, išdėstytus apeliaciniame skunde, ir paneigia atsakovo melagingus parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti šį naujai pateiktą įrodymą.
Skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliaciniame skunde išdėstyti teisiniai argumentai bei motyvai (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo atliktų veiksmų teisėtumą ir ar šie veiksmai sukėlė kokius nors teisinius padarinius apeliantui, pagrįstai sprendė nesant įstatyme nustatytų sąlygų žalos atlyginimo institutui taikyti, tinkamai aiškino ir taikė su tuo susijusias teisės normas, savo išvadas pagrindė tinkamais argumentais. Skundžiamą sprendimą panaikinti ir ginčą išspręsti priešingai arba grąžinti bylą naujam nagrinėjimui apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai identifikavo nagrinėjamojoje byloje keliamus reikalavimus kaip deliktą. Taigi, byloje kilo teisinis ginčas, ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja prielaidos vertinti atsakovo veiksmus ir neveikimą kaip žalos padarymą CK 6.263 str. prasme (ieškinio pagrindas) ir taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Toks ieškinio faktinis pagrindas suponuoja pareigą asmeniui, reikalaujančiam atlyginti žalą (turtinę ar neturtinę), įrodyti, jog jam tokia žala realiai padaryta, šios žalos dydį, byloje būtina nustatyti kitas reikšmingas civilinės atsakomybės instituto taikymui aplinkybes: atsakovo veiksmų neteisėtumą, jo kaltę, atliktus veiksmus (neveikimą) ir atsiradusias ieškovui turtines pasekmes, jei tokių būta, siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245 str. 3 d., 6.246 str. - 6.248 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009-03-23 kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ( toliau tekste - Tarnyba) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009-03-26 sprendimu Nr. (1.9.)-S-703-09 atsisakė ieškovui teikti antrinę teisinę pagalbą. Ieškovas, nesutikdamas su minėtu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, 2009-01-02 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2009-03-23 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtą sprendimą Nr. (1.9.)-S-703-09 (adm.b.l. 3-6). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-07-16 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009, ieškovo skundą atmetė (adm.b.l. 80-83, b.l. 51-54). Ieškovas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2009-07-24 pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą (adm.b.l. 86-90). Nagrinėjant šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme, Tarnyba 2010-03-18 sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-10-P-992-829 advokatę D. V., paskirtą teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui minėtoje administracinėje byloje, pakeitė kitu advokatu, t.y. atsakovu (T. I, b.l. 4). Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-08-30 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A556-964/2010, ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-07-16 sprendimą paliko nepakeistą (adm.b.l. 113-118, b.l. 56-61).
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-02-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010, priteisė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai į valstybės biudžetą iš ieškovo V. S. 1360,54 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat į valstybės biudžetą priteisė 25,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (civ. Nr. 2-802-803/2010, b.l. 231-234).
Turtinė žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos arba negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.1d.). Nuostolių – tiek tiesioginių, tiek netiesioginių dydį privalo įrodyti jų prašanti šalis. Apeliantas savo reikalavimus priteisti iš atsakovo 2000,00 Lt turtinės ir 7000,00 Lt neturtinės žalos, grindė tuo, kad atsakovas, būdamas ieškovo advokatu, minėtoje administracinėje byloje tinkamai neatliko savo pareigų. Pažymėtina, jog ieškovas jam padarytos turtinės žalos faktą iš esmės kildina iš civilinės bylos Nr. 2-802-803/2010, o žalos dydį sieja su minėtoje civilinėje byloje ieškovo turėtomis išlaidomis, taip pat su iš ieškovo priteistomis sumomis. Ieškovo nurodomą žalos dydį iš esmės sudaro iš jo priteistos sumos, taip pat jo turėtos išlaidos, nagrinėjant civilinę bei administracinę bylas, tačiau pats ieškovas ieškinyje nurodo konkrečią 1637,99 Lt žalos sumą. Be to, ieškovas reikalvimą priteisti žalą grindžia tuo, kad jam žala atsirado apmokėjus jam žyminį mokestį administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009.
Įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista civilinėje byloje pinigų suma negali būti šiomis aplinkybėmis vertinama kaip atsiradusi žala. Tik įrodžius atsakovo kaltę dėl to, kad iš ieškovo kitoje byloje buvo priteista tokia suma kaip bylinėjimosi išlaidos, apelianto patirti šie nuostoliai gali būti vertinami kaip jam padaryta žala. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pralaimėjo administracinę bylą ne dėl to, kad atsakovas neatliko savo, kaip advokato pareigų byloje, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog dėl tam tikrų advokato neatliktų pareigų teismo sprendimas buvo primtas ne ieškovo naudai. Pateiktame apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl teismo išvadų, jog atsakovo kaltės dėl ieškovo reikalavimų nepatenkinimo nebuvo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nevykdė pareigos pateikti jį atstovaujančiam advokatui visą turimą administracinės bylos medžiagą. Tokia aplinkybė, jog atsakovo veiksmai, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui, buvo vertinami Lietuvos advokatų taryboje ir buvo pripažinta, kad atsakovas neturėjo galimybės pilna apimtimi suteikti teisinės pagalbos ieškovui dėl jo nepakankamo bendradarbiavimo, leido teismui kartu su kitais bylos įrodymais daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.
Ieškovo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas 2009-07-24, o atsakovas ieškovo advoktu buvo paskirtas 2010-03-18, t.y. po apeliacinio skundo pateikimo. Administracinė byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta per vieną posėdį, kuriame dalyvavo tiek pats ieškovas, tiek atsakovas, kaip ieškovo advokatas (adm.b.l. 111-112). Teismo posėdžio metu atsakovas kaip ieškovo advokatas ieškovo reikalavimus palaikė. Procesinių dokumentų, kuriuose atsakovas būtų išreiškęs priešingą nei ieškovas poziciją, t.y. veiktų prieš ieškovo interesus, administracinėje byloje nėra. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų teikiant jam antrinę teisinę pagalbą minėtoje administracinėje byloje.
Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, jog nagrinėjamu atveju nesant įrodytam žalos faktui ir dydžiui bei atsakovo neteisėtiems veiksmams, t.y. nesant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų neatsiranda ir teisinis pagrindas kalbėti apie apeliantui padarytą neturtinę žalą, todėl plačiau dėl to kolegija nepasisako.
2013-08-28 teismo posėdyje ieškovas pateikė prašymą iškviesti KVGTP tarnybos vadovę A. B. kuri paaiškintų, kiek kartų prašė atsakovo pasiaiškinti, kodėl jis nekontaktuoja su ieškovu. Teismas protokoline nutartimi nutarė atmesti šį prašymą, kadangi liudytojos iškvietimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Apeliantui skundą grindžiant ta aplinkybe, jog teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą iškviesti šią liudytoją, byloje turi būti padaryta išvada, ar šis ieškovo prašymas turėjo būti patenkintas, ar liudytojos apklausa būtų reikšminga esminei bylos aplinkybei - ar ieškovui atsakovas padarė žalą, nustatyti.
CPK 42 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys byloje turi teisę teikti įrodymus, pateikti prašymus. Prašymo iškviesti į bylą liudytoją ir jo apklausa yra šalies teisės teikti įrodymus realizavimas, tačiau teismas nėra įpareigotas privalomai tenkinti tokius šalies prašymus. Ieškovas prašė iškviesti liudytoją dėl to, kad atsakovas pateikė netinkamus parodymus. Kadangi 2013-08-28 teismo posėdžio metu ieškovas nenurodė, dėl kokios aplinkybės nustatymo byloje reikalinga apklausti šią liudytoją, taip pat apeliaciniame skunde nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes gali patvirtinti ši liudytoja, jos iškvietimas į teismą pagrįstai pripažintas nebūtinu. Ieškovas reikalavimą reiškia tuo pagrindu, kad atsakovas jam neteikė teisinės pagalbos byloje, aplinkybė, kad advokato - atsakovo neveikimą jis skundė Tarnybos vadovei A. B., nėra ginčijama atsakovo, tačiau teismo sprendime nėra išvados, kad A. B. neprašė advokato pasiaiškinti, kodėl jis nekontaktuoja su ieškovu. Net ir padarius išvadą, kad ieškovas skundė atsakovo veiksmus jo administratorei – tarnybos vadovei, tai nėra pagirndu teigti, jog tokie skundai patvirtina žalos padarymo faktą.
Apeliantas nurodo, kad teismas atsisakė skirti ekspertizę dėl sufabrikuotų dokumentų – 2010 m. ataskaitos apie darbą. Tačiau bylos duomenimis, apeliantas pats nurodė, kad ekspertizės neprašys skirti, nes negali jos apmokėti (1 t. b.l. 168), atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai dėl byloje nepaskirtos ekspertizės.
Ieškovas skunde nurodė, jog teismas turėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą kol administraciniame teisme nebus išspręstas klausimas dėl teisinės pagalbos skyrimo. Ieškovas pateikė byloje papildomą įrodymą - 2014-05-02 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A858 -1359/2014, iš kurio matyti, kad teismas panaikino tik pakeitė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-12-10 sprendimą, kuriuo buvo buvo atmestas V. S. skundas. Šis pakeitimas neturėjo įtakos V. S. skundo, kuriuo jis skundė teiktos antrinės teisinės pagalbos nutraukimą, sprendimo esmei, nes buvo pripažinta, kad jam teikta antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta pagrįstai remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktais. Pripažinus, kad naujai pateiktame įrodyme – teismo nutartyje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nėra pagirndo tenkinti naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl naujai pateikto įrodymo byloje.
Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovui priklausančių pareigų vykdymu, jas pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija, nesant pateiktų juos paneigiančių argumentų, jų neatkartoja ir dėl jų plačiau nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad teismas neteisėtai priteisė atsakovui 2000 Lt atstovavimo išlaidų, nes visus atsiliepimus atsakovas rengė pats, ir pats pasirašė. Atsakovo atstovė advokatė E. G., tik pasisakė teismo posėdžio metu. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Vien tai, kad procesinius dokumentus pasirašė pats atsakovas, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas pats ruošė procesinius dokumentus. Į bylą pateikta atsakovo atstovavimo sutartis (1 t. 104 b.l.), kuria advokatei E. G. pavesta ruošti teismui procesinius dokumentus ir atstovauti J. L. procese, taip pat pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, jog atsakovas sumokėjo atstovei už teiktas atstovavimo paslaugas, dokumentų surašymą ir kitas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos advokato išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio ir yra įrodytos, pirmos instancijos teismas pagrįstai jas priteisė iš apelianto atsakovo naudai.
Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1500 Lt advokato išlaidų, kurias prašo priteisti (b.l. 48-49, 2 t.). Atsakovo prašomos priteisti išlaidos neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą (maksimalaus dydžio - 1,5 MMA, t.y. 1500 Lt). Kolegija daro išvadą, kad maksimalios išlaidos byloje negali būti priteistos, nes atsiliepimo surašymas atstovės, kuri jau dalyvavo šioje byloje ir anksčiau yra ruošusi procesinius dokumentus, reikaluja mažesnių darbo ir laiko sąnaudų. Atstovės pagalbai apmokėti jau priteista iš ieškovo 2000 Lt suma teismo sprendimu, todėl už atsiliepimo surašymą į apeliacinį skunsą mažinama prašoma priteisti suma iki 1000 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. L. ( a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) 1000 ( vieną tūkstantį ) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Vilija Mikuckienė