Civilinė byla Nr. 2-2082-949/2016

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01183-2016-4

                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.6.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1                                                                                                                                                                                                                                        

(S)

ŠIAULIŲ  APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,

sekretoriaujant Ramonai Subačienei,             

dalyvaujant ieškovei A. K.,

atsakovui A. K.,

trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) miško darbų individualios įmonės atstovui advokatui Aleksandrui Gogolevui (Aleksandr Gogolev),

trečiojo asmens J. Ž. atstovei advokatei Dovilei Boguševičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu ab initio, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje R. Ž., (duomenys neskelbtini) miško darbų individuali įmonė ir J. Ž.,

n u s t a t ė :   

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, kad atsakovas A. K. neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-26 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5500-797/2015 iš A. K. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei S. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2014-03-01 iki vaiko pilnametystės. Atsakovas neišlaiko savo nepilnametės dukters. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo A. K. motina E. Ž. Atsakovas atsisakė palikimo, atsiradusio po motinos E. Ž. mirties ir palikimą priėmė antros eilės įpėdinis atsakovo A. K. sūnus R. Ž. Tokiais veiksmais, vengdamas vykdyti piniginę prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą ir atsisakydamas priimti palikimą, atsakovas pažeidė ieškovės ir jos nepilnametės dukros S. K. teises ir interesus. Ieškovė mano, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos patenkinti ieškovės ieškinį remiantis CK 6.66 str. 1 d. Ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę teismo sprendimo pagrindu. 2015-09-24 R. Ž. pareiškimas dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą neginčijamai patvirtina faktą, kad atsakovas A. K. vienašališkai atsisakė priimti palikimą ir jį priėmė atsakovo sūnus R. Ž. Mano, kad palikimą priėmus atsakovo sūnui, atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas. Atsakovas, žinodamas apie jam nustatytą tęstinio pobūdžio prievolę išlaikymo nepilnametei dukrai forma, turėtą galimybę paveldėti mirusios motinos turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išlaikymo nepilnametei dukrai išieškojimas, atsiradus palikimui po motinos mirties, atsisakė palikimą priimti ir iš jo atsiskaityti pagal išlaikymo prievolę, nors to daryti neprivalėjo. Tokiu būdu išlaikymo prievolę, kurią turi vykdyti abu tėvai, šiuo metu vykdo tik ieškovė, todėl turi būti ginami ieškovės ir jos nepilnametės dukters teisėti interesai. Atsakovas turi daug kreditorių, kuriems skolingas nemažas sumas, todėl atsakovui priklausantis turtas yra areštuotas, be to, menkavertis, todėl atsisakydamas priimti palikimą jis dar labiau pablogino savo turtinę padėtį (1 t., 1-5 b. l.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė visiškai, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsisakydamas priimti palikimą, atsakovas priėmė neadekvatų sprendimą, save finansiškai visiškai apribodamas. Pareikštu ieškiniu ji siekia, kad A. K. būtų sugrąžintas palikimas. Jei teismas ieškinį patenkins, tai atsakovas priims palikimą. Nežino kada tiksliai A. K. atsisakė palikimo. Ieškinį pareiškė dėl to, kad turi nepilnametę dukrą, kuriai yra priteistas išlaikymas, išieškomas priverstine tvarka, be to, vaiko poreikiai ateityje gali didėti. Mano, kad neteisinga, jog palikimas atitektų vienam pilnamečiui atsakovo sūnui R. Ž. Kad atsakovui A. K. atsisakius priimti palikimą jį gali priimti nepilnametė S. K., nežinojo. Atsakovo sveikata yra labai prasta, jam reikalingi vaistai, kuriems išleidžia nemažą dalį gaunamų pajamų. Yra paėmę paskolą namo, kuris dalinės nuosavybės teise priklausė mirusiai E. Ž. su atsakovu A. K., atnaujinimui, todėl kas mėnesį reikia mokėti įmokas bankui. Ji su atsakovu moka mokesčius už namą.

Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti (1 t., 60 b. l.).

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, nes turi mažametį vaiką. Padarė klaidą, perleisdamas teisę į palikimą. Jo pajamos yra svyruojančios, gauna išmokas dėl to, kad yra karo veteranas ir pensiją dėl ligos. Moka kartu su ieškove kas mėnesį 700 Eur įmokas paskolai grąžinti. Dirba dviejose įmonėse, jo gaunamas darbo užmokestis svyruoja, iš viso per mėnesį gauna apie 1800 Eur, tačiau viena įmonė apie metus laiko neišmoka pinigų. Gyvena kartu su ieškove ir dukra, gaunamus pinigus išleidžia šeimos reikmėms, vaistams. Antstolis Kudrauskas išieško iš jo priverstinai apie 3000 Eur išlaidų, priteistų išnagrinėtose bylose kreditoriams ir valstybei. Išlaikymui skirtas lėšas antstolis atskaito iš jo pensijos. Su ieškove dėl palikimo atsisakymo nesitarė, sprendimą priėmė pats. Nuėjo kartu su R. Ž. į notarų biurą ir parašė prašymą, kad perleidžia turtą R. Ž. Tarėsi su juo, kad jis priims palikimą ir mokės įmokas bankui ir mokesčius už namą, tačiau R. Ž. šių savo įsipareigojimų nevykdo.

Trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje (duomenys neskelbtini) miško darbų individuali įmonė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, bylą nagrinėjant – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra visų įstatyme numatytų actio Pauliana taikymo sąlygų. Ieškovė turi įrodyti ne tik aplinkybę, kad yra atsakovo kreditorė, bet ir tai, kad jos reikalavimas atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, o prievolė nėra įvykdyta iki šios dienos. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra atsakovo kreditorė. Ieškovė neįrodinėja, kad atsakovo atsisakymas priimti palikimą sukėlė jo nemokumą, kad atsakovo turto neužtenka jos reikalavimams patenkinti. Nepilnametė S. K. yra mirusios E. Ž. vaikaitė, todėl atsakovui A. K. atsisakius priimti palikimą, teisė priimti palikimą atsirado pačiai S. K., kurios ji tinkamai neįgyvendino. Nėra nepilnametės S. K. teisių pažeidimo, nes reikalavimai dėl išlaikymo tenkinami pirmąja eile. Įrodymų apie tai, kad nėra turto, iš kurio būtų galima išieškoti, nepateikta. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu ir trečiasis asmuo R. Ž. gyvena vienu adresu, patenkinus J. Ž. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ji kartu su R. Ž. paveldėtų pusę E. Ž. palikimo, todėl mano, kad pareikštu ieškiniu yra siekiama išsaugoti palikimą „vienose rankose“, o ne apginti „kreditoriaus“ teises. Šalys yra susituokę, nepilnametės S. K. gyvenamoji vieta nėra nustatyta su vienu iš tėvų, todėl abu tėvai turi rūpintis vaiku. Mano, kad teismo įsakymas, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje. Teigia, kad tikro ginčo tarp šalių nėra, šalys ieškiniu siekia nesąžiningų tikslų, ieškovė, susitarusi su atsakovu, piktnaudžiauja subjektinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas atsisakyti jas ginti ir ieškinį atmesti (1 t., 184-188 b. l.).

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

Trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje J. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymi, kad ieškovė jokių reikalavimo teisių ar teisėtų interesų dėl palikimo atsiradimo neįgyja, todėl nepagrįstai teigia, kad palikimo atsisakymu yra pažeidžiami ir jos, ne tik nepilnametės dukters teisėti interesai. Ieškovė nėra atsakovo kreditorė. Ieškovė į teismą kreipėsi tik po to, kai sužinojo kad J. Ž. kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nors visą laiką gyveno kartu su atsakovu ir žinojo, kad jis palikimo nepriėmė, nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukters vardu. Mano, kad ieškovė reikšdama ieškinį, piktnaudžiauja teise. Pažymėjo, kad atsakovas nesudarė palikimo atsisakymo sandorio, o per nustatytą terminą palikimo nepriėmė, todėl nėra sandorio, kuris galėtų būti panaikintas CK 6.66 str. tvarka. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl preziumuojamo atsakovo nesąžiningumo, nes ši sąlyga galioja tik dvišaliams sandoriams. Taip pat nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas nepriėmė palikimo, nereiškia, jog jis vengia vykdyti išlaikymo prievolę. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad išieškojimas iš atsakovo yra neįmanomas. Nors ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovo turtas yra areštuotas, tačiau reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąja eile (CPK 754 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai tėvai gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai iki teismas nenustato kitaip. Mano, kad ieškinys pareikštas šalims susitarus, nesant tarp jų tikro ginčo, siekiant stabdyti vykdymo procesą ir bylą pagal J. Ž. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (1 t., 173-174 b. l.).

Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

Trečiasis asmuo R. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi palikimo atsisakyta buvo nepažeidžiant įstatymų, o jo priėmimas taip pat buvo vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų. Niekas nėra verčiamas priimti palikimą, todėl A. K. neturėjo pareigos jį priimti. Palikimo priėmimo veiksmus R. Ž. atliko pas notarą, todėl viskas buvo vykdoma teisėtai  (2 t., 25-26 b. l.).

Trečiasis asmuo R. Ž. į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra informuotas tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas.                           

              Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. ir A. K. yra sutuoktiniai (1 t., 7 b. l.). Šalys turi nepilnametę dukrą S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., 8 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-5500-797/2015 priėmė 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko A. K., išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-03-01 iki vaiko pilnametystės (1 t., 9 b. l.). Antstolio T. Ubarto 2015-06-29 patvarkymas dėl teisių ir pareigų išaiškinimo patvirtina, kad antstolis yra priėmęs vykdyti Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-5500-7979/2015 išduotą 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymą (2 t., 2 b. l.). Iš (duomenys neskelbtini)mirusios E. Ž. paveldėjimo bylos kopijos nustatyta, kad 2012-10-12 testamentu E. Ž. visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko A. Ž. (šiuo metu K.) (1 t., 138 b. l.). 2015-09-24 atsakovas A. K. pareiškimu dėl palikimo nepriėmimo pareiškė, kad E. Ž. palikimo nepriėmė ir į jos paliktą turtą pretenzijų nereiškia (1 t., 129 b. l.). Tą pačią dieną trečiasis asmuo R. Ž. pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą priėmė palikimą pagal įstatymą sudarant turto apyrašą (1 t., 127 b. l.).

Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) nuostatomis.

Atsakovas nors ir pripažįsta ieškinį, tačiau tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, R. Ž., (duomenys neskelbtini) miško darbų individuali įmonė ir J. Ž. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, todėl teismas šioje byloje, kuri susijusi su šeimos teisėmis, nepriima atsakovo ieškinio pripažinimo (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ir priima sprendimą vertindamas visumą įrodymų bei aplinkybių, siekiant nepažeisti visų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų ir užtikrinti tinkamą CK 3.5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iš atsakovo A. K. nepilnametės dukros S. K. išlaikymui teismo įsakymu priteistas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 Eur mokamas išlaikymas. Nors trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) miško darbų individualios įmonės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad priimant teismo įsakymą tretieji asmenys nedalyvavo ir toks teismo sprendimas jiems nesukelia prejuducinės galios, tačiau teismas pažymi, kad minėtas 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl jis privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šis vykdomasis  dokumentas yra pateiktas antstoliui vykdyti, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki teismo įsakymo priėmimo atsakovas A. K. geranoriškai teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. K. Taigi, teismas sprendžia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad 2015-05-26 buvo susidaręs išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas nuo 2014-03-01 iki 2015-05-26 po 150 Eur kas mėnesį, iš viso 2230 Eur. 2015-06-29 teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti antstoliui T, Ubartui, todėl akivaizdu, kad iki tos dienos išlaikymo įsiskolinimas nebuvo padengtas.

Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas A. K. kartu su ieškove A. K. turi finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB. Be to, tiek byloje pateiktais duomenimis, tiek remiantis LITEKO sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovas tuo metu, kai turėjo teisę priimti palikimą ir šiuo metu turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, kurie vykdomi priverstinai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovo A. K. vardu registruota nuosavybės teisė į 6/100 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., 28-31 b. l.).  Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir Valstybės įmonės centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad A. K. nuosavybės teise priklausiantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas (1 t., 11-27, 30 b. l.), įregistruota šio turto hipoteka (1 t., 30-31 b. l.). Atsakovas A. K. transporto priemonių, kurioms leidžiama dalyvauti viešajame eisme, neturi (1 t., 99 b. l.).   A. K. pagal panaudos sutartis, sudarytas 2009-02-27, nuo 2009-03-02 iki 2024-02-27 turi teisę naudotis žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), registruotais mirusios E. Ž. vardu (1 t., 102-105 b. l.).  SODROS duomenimis atsakovas nuo 2015-05-01 iki 2015-06-30 gaudavo 152,25 Eur,  nuo 2015-07-01 iki 2015-11-30 gaudavo 155,80 Eur, 2015 metų gruodžio mėnesį – 237,95 Eur, o nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30 – 245,37 Eur invalidumo pensiją bei kas mėnesį gauna nekintančio dydžio 43,50 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2015-08-01 iš šių išmokų yra daromos skirtingo dydžio išskaitos „alimentų“ mokėjimui (1 t., 119 - 120 b. l.). Už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-03-31atsakovas A. K. iš (duomenys neskelbtini) UAB gavo vidutiniškai apie 389,26 Eur darbo užmokestį per mėnesį bei 657,63 Eur vidutinį darbo užmokestį per mėnesį iš (duomenys neskelbtini) UAB (1 t., 121, 122 b. l.). Atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumas (194, 195 b. l.). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad atsakovo turtą sudaro jo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos ir SODROS išmokos bei 6/100 dalys nekilnojamojo turto, įkeisto hipotekos kreditoriui. Todėl visus finansinius įsipareigojimus atsakovas turi vykdyti iš savo gaunamų pajamų.

Tuo tarpu ieškovės A. K. vardu registruotos transporto priemonės Subaru, XV Crosstrek, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW Alpina B7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 98 b. l.). SODROS duomenimis ieškovė bylos nagrinėjimo metu dirbo (duomenys neskelbtini) UAB (iki 2016-02-24), (duomenys neskelbtini) UAB  ir (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, nuo 2014-04-11 iki 2016-02-08 buvo vaiko priežiūros atostogose (1 t., 109). Ieškovė iki 2015 metų gruodžio mėnesio gaudavo 396,92 Eur motinystės pašalpą, nuo 2015-12-01 iki 2016-02-08 jai išmokėta iš viso 882,51 Eur dydžio motinystės pašalpa (1 t. 110 b. l.). (duomenys neskelbtini) UAB už laikotarpį 2016-02-01 iki 2016-02-24 išmokėjo 270,79 Eur, kitų išmokų už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-04-30 ieškovė negavo (1 t., 115 b. l.). (duomenys neskelbtini) UAB ieškovei priskaičiavo 42,60 Eur darbo užmokestį 2016 metų kovo mėnesį ir 27,69 Eur už 2016 metų vasario mėnesį, kitų išmokų nuo 2015-05-01 iki 2016-01-31 iš šio darbdavio negavo (1 t., 116 b. l.). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Ji kartu su atsakovu A. K. turi finansinių įsipareigojimų Swedbank, AB. 

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog bylos šalys ir jų nepilnametis vaikas S. K. gyvena kartu, nepatvirtina trečiųjų asmenų J. Ž. ir (duomenys neskelbtini) miško darbų individualios įmonės argumentų, kad ieškinys yra pateiktas šalims susitarus, piktnaudžiaujant teise, preziumuojant, kad kartu gyvenantys tėvai teikia išlaikymą vaikui.

Teismas sutinka su trečiųjų asmenų nurodytais argumentais, kad tėvams gyvenant kartu yra preziumuojama, kad išlaikymą teikia abu tėvai, šiuo atveju ir pačios šalys pripažįsta, kad atsakovas pagal galimybes prisideda prie dukters išlaikymo. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad  teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvai, būdami vienodai atsakingi už teisių ir pareigų savo vaikams vykdymą (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), turi teisę susitarti, kiek kiekvienas iš jų ir kokia forma teiks išlaikymą savo vaikams. Jeigu nors vienas iš tėvų išlaikymo pareigos nevykdo, kitas (išlaikymą teikiantis tėvas) gali kreiptis į teismą ir prašyti išlaikymą priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju siekiančio apginti vaiko teises tėvo (motinos) teisė kreiptis į teismą nėra apribojama jo (jos) šeiminės padėties, nes, minėta, pareigą teikti išlaikymą turi abu tėvai. Aplinkybė, kad asmenys gyvena santuokoje ir augina nepilnamečius vaikus, savaime nereiškia, jog sutuoktiniai abu vykdo išlaikymo prievolę ir ją vykdo tinkamai. Jeigu vienas sutuoktinis išlaikymo prievolės nevykdo arba jos vykdymas neužtikrina vaikų poreikių, atsižvelgiant į sutuoktiniams tenkančias išlaikymo dalis, tai išlaikymą teikiantis sutuoktinis, nepriklausomai nuo to, ar jis ketina nutraukti santuoką, ar ne, turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš šio neteikiančio sutuoktinio priteisimo (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju  nustatyta, kad atsakovas A. K. turi skolinių įsipareigojimų, kurie gali būti vykdomi tik iš jo gaunamų pajamų, iš kurių turi būti teikiamas ir išlaikymas nepilnametei dukrai S. K. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad išlaikymo priteisimu siekiama piktnaudžiauti teise. Priešingai tokiu būdu yra siekiama užtikrinti vaiko teisę gauti išlaikymą iš tėvo, turinčio skolų, o ne pažeisti kreditorių teisėtus interesus. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis išlaikymas iš atsakovo dukrai buvo priteistas gerokai anksčiau nei buvo pradėta nagrinėjama byla teisme. Todėl nėra pagrindo teigti, kad išlaikymas galėjo būti priteistas siekiant pažeisti šioje byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovo sudarytą sandorį. Šiuo atveju terminas, per kurį atsakovas A. K. galėjo išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo (nepriėmimo) pasibaigė 2015-08-24, atsakovas A. K. 2015-09-24 pareiškimu patvirtino, kad palikimo nepriėmė ir į palikimą pretenzijų neturi. Ieškovės A. K. ieškinys teisme gautas 2016-02-05, taigi nepraleidus senaties termino ieškiniui pareikšti. Todėl aplinkybės, dėl kurių asmuo tam tikrą laiką nesikreipė į teismą, šiuo atveju nėra svarbios. Taip pat nėra svarbios ir priežastys, galėjusios paskatinti asmenį ginti savo galimai pažeistas teises pareiškiant ieškinį teisme. Taigi, aplinkybė, kad byla buvo iškelta po to, kai trečiasis asmuo J. Ž. padavė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nepaneigia aukščiau aptartų argumentų dėl nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą ir nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą suteiktomis teisėmis kreipiantis į teismą su ieškiniu. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo R. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad palikimą priėmė teisėtai, todėl aplinkybės, kad reiškiant ieškinį palikimą bandoma išlaikyti „vienose rankose“, taip pat vertintini kaip nepagrįsti, nes neįrodytas bylos šalių ir trečiojo asmens R. Ž. interesų bendrumas. Teismas sprendžia, kad tretieji asmenys J. Ž. ir (duomenys neskelbtini) miško darbų įmonė nurodytų aplinkybių dėl šalių susitarimo ir piktnaudžiavimo procesu neįrodė, todėl jos atmestinos kaip nepagrįstos (CPK 178 str. ).

Dėl trečiųjų asmenų J. Ž. ir (duomenys neskelbtini) miško darbų įmonė nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neįrodė jos ir nepilnametės dukters teisių pažeidimo, nes pati S. K. atsakovui atsisakius palikimo, turėjo teisę paveldėti po E. Ž. mirties atsiradusį turtą, teismas pažymi, kad turto paveldėjimas ir išlaikymo gavimas negali būti tapatinami. Paveldėdama turtą, nepilnametė S. K., nors ir atstovaujama savo atstovų pagal įstatymą, tačiau įgytų turtą su naujai atsirasiančiomis pareigomis (prievolėmis, susijusiomis su turtu, pvz., mokesčiais, turto išlaikymo išlaidomis ir kt.), taip pat paveldėtų ir skolas, kurių turėjo palikėja E. Ž. Tuo pačiu, paveldėdama turtą, nepilnametė S. K., neprarastų konstitucinės teisės gauti jos poreikius atitinkantį išlaikymą iš abiejų savo tėvų. Taigi turto paveldėjimas neužtikrina vaiko teisės gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą iš savo tėvų ir teisės pretenduoti į palikimą turėjimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, patvirtinanti, kad nepriimdamas palikimo, atsakovas A. K. nepažeidė savo nepilnamečio vaiko ir ieškovės teisėtų interesų ir nepaneigia teisės ginti galimai pažeistus interesus teisme. 

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą apie atsakovo turtinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas buvo sumokėjęs visą nepilnametei S. K. priteistą išlaikymo sumą už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-08-24, kai baigėsi terminas priimti mirusios E. Ž. palikimą, teismas sprendžia, kad atsakovas privalomos piniginės prievolės išlaikyti nepilnametę dukrą iš esmės nevykdė, taip pažeisdamas ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko teises ir interesus, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Atsakovas priteisiamo išlaikymo, jo įsiskolinimo  dydžio neginčijo ir ieškovė pateikė teismo išduotą vykdomąjį dokumentą priverstinai vykdyti. Atsakovas, žinodamas, kad turi finansinių įsipareigojimų dukrai ir kitiems kreditoriams, atsisakydamas priimti palikimą, elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai vengė vykdyti prievoles. Tai patvirtina faktas, kad atsakovas, žinodamas apie jam nustatytą tęstinio pobūdžio prievolę išlaikymo forma vaikui, atsiradus palikimui, į kurį galėjo būti nukreiptas išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimas, atsisakė palikimą priimti ir iš jo atsiskaityti pagal išlaikymo prievolę (CK 1.5 straipsnis, 6.67 straipsnio 1 punktas). Taigi nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė, kuri privaloma abiem tėvams, iš esmės buvo vykdoma tik vieno iš tėvų – ieškovės (motinos) sąskaita, dėl to, akivaizdu, kad buvo pažeisti ir turi būti ginami ne tik šalių nepilnamečio vaiko, bet ir ieškovės A. K. teisės ir interesai, kurie buvo pažeisti atsakovui vengiant vykdyti savo vaiko išlaikymo prievolę ir ją iš esmės perkeliant ieškovei (CK 1.136 straipsnis 1 dalis, 1.137, 3.192 straipsniai).

Esant pagrindui konstatuoti akivaizdų ieškovės, šalių vaiko teisių ir interesų pažeidimą, atitinkamai lemiantį teisminės gynybos būtinybę, konstatavus nesąžiningus atsakovo veiksmus dėl išlaikymo prievolės, teismas nepripažįsta pagrįstais trečiųjų asmenų J. Ž. ir (duomenys neskelbtini) miško darbų įmonės nurodytų argumentų dėl to, kad ieškinį pareiškė netinkama ieškovė, neturinti galiojančio kreditorinio reikalavimo byloje. Kad nepilnamečio vaiko motina, siekdama apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi reikalavimo teisę reikšdama ieškinį teisme CK 6.66 straipsnio pagrindu, siekdama pripažinti palikimo atsisakymą neteisėtu, yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Taigi teismas sprendžia, kad trečiųjų asmenų argumentai dėl ieškovo netinkamumo byloje yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas konstatuoja, kad ieškinį pareiškė tinkama ieškovė, turinti materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 5 straipsnio 1 dalis). 

Trečiasis asmuo J. Ž. atsiliepime nurodė, kad atsakovas nesudarė palikimo atsisakymo sandorio, o palikimo per nustatytą terminą nepriėmė, taigi nėra sandorio, kuris galėtų būti panaikintas CK 6.66 straipsnio tvarka. Su šiuo argumentu teismas nesutinka, nes jis yra teisiškai nepagrįstas. Remiantis CK 5.60 straipsnio 2 dalimi, palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Taigi, nepriimdamas  palikimo atsakovas aiškiai išreiškė savo valią sudaryti vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, kuris gali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka. 

Ieškovė ieškiniu pareiškė tik reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsisakymą priimti palikimą ir jokių kitų reikalavimų nereiškia, tačiau iš pareikšto ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovė siekia, kad būtų apginti jos ir nepilnamečio vaiko interesai nukreipiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimą į po E. Ž. mirties paveldimą turtą. Bylą nagrinėjantis teismas yra aktyvus, kada nagrinėjamoje byloje sprendžiami su vaiko teisėmis ar interesais susiję klausimai (CPK 376 straipsnis).

Pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Nors ieškovė ir nurodo, kad reikšdama ieškinį, ji siekia, kad ieškinį patenkinus atsakovas A. K. priimtų visą po E. Ž. mirties atsiradusį palikimą, tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokios galimybės nėra. Todėl teismas šiuo atveju siekdamas apginti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus pasisako ne tik dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsisakymą priimti palikimą, pagrįstumo, bet ir dėl pasekmių, kurios kyla tuo atveju, jei atsisakymas priimti palikimą pripažįstamas negaliojančiu.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesai turi būti ginami taikant būtent CK 6.66 straipsnį. Kaip minėta, teismas nustatė, kad ieškovė, gindama savo teises ir atstovaudama šalių vaiko interesams, yra atsakovo kreditorė vaiko išlaikymo prievolėje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius ne tik tokiu atveju, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus ar būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, bet ir kitokio, esminio, suprantama, kreditoriaus teisių pažeidimo atveju, o kai sandoris yra neatlygintinis, teismas, spręsdamas jo pripažinimo negaliojančiu klausimą, yra nevaržomas aplinkybių dėl trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo fakto (CK 6.66 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Byloje konstatuota, kad atsakovas, vengdamas vykdyti prigimtinę išlaikymo prievolę, esmingai pažeidžia ieškovės ir vaiko teises ir interesus. Atsakovo nesąžiningo elgesio – vengimo vykdyti prigimtinę prievolę - išraiška ir yra ieškovės ginčijamo atsakovo sudaryto vienašalio sandorio - atsisakymo nuo palikimo sudarymas. Dėl to yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taip sukurti prielaidas, kad atsakovo prievolė būtų įvykdyta turto, kurį atsakovas neteisėtai (pažeisdamas ieškovės bei šalių vaiko interesus) atsisakė priimti, sąskaita. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą.

Atsakovo A. K. sutikimas su ieškiniu ir paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad teismui patenkinus ieškinį priimtų plikimą, esant aptartam teisiniam reguliavimui, draudžiančiam įpareigoti asmenį priimti palikimą, sprendžiant kilusį ginčą nėra teisiškai reikšmingi. Teismas negali priimti tokio sprendimo, kuris iš esmės paneigtų trečiojo asmens R. Ž. palikimo priėmimo teisėtumą ir sudarytų sąlygas priimti palikimą atsakovui.

Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisakė palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidaręs išlaikymo įsiskolinimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens R. Ž. nuosavybėn.

Dėl to nepilnametei S. K. neįvykdyta atsakovo A. K. išlaikymo prievolė, susidariusi nuo 2014-03-01 iki 2015-08-24, t.y. dienos, iki kurios A. K. turėjo teisę išreikšti valią, kad priima (nepriima) palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) turi būti įvykdyta to turto, kuris atsakovui buvo paliktas testatorės E. Ž. 2012-10-12 testamentu ir kurio atsakovas neteisėtai atsisakė, sąskaita (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnį  gali būti ginamos tik neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, atsiradusios iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ieškovė ieškinį reiškia būtent šiuo pagrindu, jokių kitų pagrindų, dėl kurių atsisakymas priimti palikimą turėtų būti pripažintas negaliojančiu nenurodo, jų neįrodinėja. Be to, ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad palikimo atisakymas galėtų būti pripažintas neteisėtu kokiu nors kitu pagrindu. Taigi nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad išlaikymo prievolė yra tęstinė ir iki termino palikimui priimti pasibaigimo dienos S. K. nebuvo sulaukusi pilnametystės, nėra teisinio pagrindo ginti jos teisę gauti išlaikymą ateityje, jau po to, kai baigėsi terminas mirusios E. Ž. palikimui priimti.

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, jog R. Ž. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nepaneigia aplinkybės, kad būtent šis asmuo yra priėmęs po E. Ž. mirties atsiradusį palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) ir paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimas šiuo atveju nėra kliūtis nukreipti išieškojimą į turtą, perėjusį R. Ž. nuosavybėn.

Dėl likusių aukščiau neaptartų šalių ir trečiųjų asmenų argumentų teismas detaliau nepasisako, nes sprendžia, kad jie yra teisiškai nereikšmingi siekiant tinkamai išspręsti byloje kilusį ginčą.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareikštas ieškinys yra iš esmės pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 185 straipsnis).

Teismas pažymi, kad ieškinio patenkinimas šiuo atveju nepaneigia trečiojo asmens R. Ž. paveldėjimo teisės ir nesuteikia teisės paveldėti turtą, atsiradusį po E. Ž. mirties, atsakovui A. K.   

Šalys ir trečiasis asmuo R. Ž. atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje neprašė, todėl teismas dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepasisako.

Trečiasis asmuo J. Ž. pateikė prašymą atlyginti 540,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiasis asmuo P. Jankūno miško darbų individuali įmonė pateikė prašymą atlyginti 1318,27 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, o tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, veikė prieš ieškovės interesus, trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

Patenkinus ieškinį, 11,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovo A. K. valstybei, nes ši suma viršija nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinį patenkinus, šioje byloje teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi pritaikytos ir 2016 m. birželio 22 d. nutartimi paliktos nepakeistos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265  – 271 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. Nukreipti 2015 m. gegužės 26 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5500-797/2015 iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo skolos, susidariusios nuo 2014-03-01 iki 2015-08-24, išieškojimą ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai į atsakovui A. K. 2012 m. spalio 12 d. testamentu paliktą ir trečiojo asmens R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėtą turtą.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,02 Eur (vienuolikos eurų 02 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

2016 m. vasario 29 d. nutartimi pritaikytas ir 2016 m. birželio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Rima Gudienė