Civilinė byla Nr. 2A-975-340/10
Procesinio
sprendimo kategorija: 27.3.1.8; 27.7; 121.15; 121.18; 121.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,
susidedanti
iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,
kolegijos
teisėjų N. Švedienės, P. Jaržemskio,
sekretoriaujant
J. Štreimikienei,
dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui R. Suslavičiui,
trečiajam asmeniui E. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A.
T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio
20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį
atsakovui Lietuvos meninės gimnastikos sąjungai dėl meninės gimnastikos
sąjungos prezidiumo nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys Kūno kultūros ir
sporto departamentas, Lietuvos meninės gimnastikos sąjungos prezidentė E. K., Kauno centro sporto mokykla.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos meninės gimnastikos
sąjungos prezidiumo 2008-12-08 nutarimą Nr. 2 dalyje dėl teisėjos A. T. diskvalifikavimo dėl neobjektyvaus arba nekvalifikuoto
teisėjavimo iki 2009-12-31; įpareigoti Lietuvos meninės gimnastikos sąjungą
rekomenduoti ieškovę A. T. į tarptautinius teisėjų kursus. Nurodė,
kad dirba Kauno centro sporto mokykloje meninės gimnastikos trenere, turi
tarptautinės kategorijos teisėjo kvalifikaciją. Lietuvos meninės gimnastikos
sąjungos (toliau – LMGS) prezidiumo 2008-12-08 nutarimu Nr. 2 už neobjektyvų ar
nekvalifikuotą teisėjavimą ji buvo vieneriems metams diskvalifikuota ir dėl to
buvo draudžiama teisėjauti visuose tarptautiniuose turnyruose Lietuvoje ir už
jos ribų. Nutarimas nepagrįstas, kadangi vienašališkas, neaišku, kokiais
dokumentais ir kriterijais vadovautasi, paaiškinimų dėl netinkamo teisėjavimo
niekas neprašė, į prezidiumo posėdį nebuvo kviečiama, apie įvyksiantį posėdį
jai nebuvo žinoma. Nors nacionalinės kategorijos teisėjo kvalifikacijos
suteikimą reguliuoja LMGS, tačiau tai nėra tinkamai reglamentuota, prezidiumas
jokiais norminiais aktais taip pat nesivadovauja. LMGS prezidentė E. K. neturinti jokių įgaliojimų ir kompetencijos teisėjo
kvalifikacijai suteikti, atimti ar diskvalifikuoti. Dėl diskvalifikavimo, ieškovė
negalėjo prasitęsti tarptautinės kategorijos teisėjos statuso dėl to kenčia jos
profesionalumas, tuo pačiu rengiamų sportininkų rezultatai, nuo ko iš dalies
priklauso ir jos darbo užmokesčio dydis.
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad LMGS yra Lietuvos gimnastikos federacijos
narė, todėl savo veikloje vadovaujasi federacijos įstatais, kurių 25 p. sakoma,
kad atitinkamų gimnastikos sporto šakų federacija ar asociacija sprendžia savo
sporto šakos organizacinius, metodinius, techninius, finansinius ir sporto
varžybų teisėjavimo bei vertinimo klausimus, vykdo kultivuojamos gimnastikos
sporto šakos Lietuvos čempionatus, pirmenybes, kitas varžybas. Taigi LMGS
savarankiškai sprendžia visus sąjungai aktualius klausimus. Ieškovė buvo
diskvalifikuota už tai, kad 2008-10-24 varžybose sąmoningai teisėjo dalyvės
vertinimo lape galutinį įvertinimą įrašiusi žemesnį, negu turėjo nurodyti pagal
jos pačios atliktą vertinimą. Visus LMGS prezidiumo 2008-12-08 nutarimus
pasirašė visi prezidiumo nariai. Ieškovė buvo diskvalifikuota laikinai. LMGS
nei suteikė, nei atėmė ieškovei tarptautinės teisėjos kategoriją.
Nepatenkinamai ieškovės teisėjavimas buvo įvertintas ir 2006 m. sausio ir
vasario mėn. vykusiose varžybose, o 2004-01-10 prezidiumo nutarimu už netinkamą
teisėjavimą ji buvo net diskvalifikuojama. Teisėjų diskvalifikavimo klausimas
yra vidinis LMGS klausimas ir sprendžiamas jos narių nustatyta tvarka, todėl teismas
neturįs teisės kištis į LMGS teisėjų diskvalifikavimo klausimus.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Lietuvos meninės gimnastikos
sąjungos prezidentė E. K. prašė ieškinio netenkinti.
Nurodė, kad per tris 2008 metais ieškovės teisėjautas varžybas ji padariusi iš
viso 18 klaidų, 8 klaidas su neleistinu – virš 0,8 balo skirtumu. Visa
informacija apie ieškovės klaidas teisėjavime buvo pateikta jai pačiai
dalyvaujant 2008-11-14 Klaipėdoje visuotiniame trenerių ir teisėjų susirinkime.
Ieškovei buvo pasiūlyta rašyti apeliaciją, jeigu ji su sprendimu nesutinka.
Kviesti ieškovę į prezidiumo posėdį neįpareigoja nei LMGS, nei Lietuvos
gimnastikos federacijos, nei Tarptautinės gimnastikos federacijos norminiai
aktai. Įgaliojimus prezidiumui suteikia LMGS ataskaitinė – rinkiminė
konferencija, kuri vyksta kas ketveri metai. Konferencijoje renkami visi
valdymo organai ir jiems suteikiami įgaliojimai veiklai. Teisėjos kvalifikacija
iš ieškovės nebuvo atimta.
Trečiasis asmuo Kūno kultūros ir sporto departamentas atsiliepime nurodė,
kad vadovaujantis Asociacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis į asociacijos
veiklą ir į jos vidaus reikalus kištis negali. Bylą prašė nagrinėti
departamento atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Kauno centro sporto mokykla atsiliepimu prašė panaikinti
Lietuvos meninės gimnastikos sąjungos prezidiumo 2008-12-08 nutarimą Nr. 2
dalyje dėl teisėjos A. T. diskvalifikavimo dėl
neobjektyvaus arba nekvalifikuoto teisėjavimo iki 2009-12-31; įpareigoti
Lietuvos meninės gimnastikos sąjungą rekomenduoti ieškovę A. T.
į tarptautinius teisėjų kursus. Sutinka, kad nutarimas neobjektyvus ir
neteisėtas dėl faktinių dokumentinių įrodymų trūkumo. Vertinti teisėjų darbą
prezidiumui nepriskirta, tam tikslui sąjungos prezidento teikimu turėtų būti
sudaryta komisija.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-01-20 sprendimu ieškovės A. T. ieškinį atsakovui Lietuvos meninės gimnastikos sąjungai
dėl panaikinimo jos Prezidiumo 2008-12-08 posėdyje priimto nutarimo dalies,
kuria už neobjektyvų ir nekvalifikuotą teisėjavimą tarptautinės kategorijos
teisėja A. T. buvo diskvalifikuota vienerių metų laikotarpiui,
atmetė. Teismas konstatavo, jog Lietuvos gimnastikos federacija yra mišri ne
pelno visuomeninių ir sporto organizacijų sąjunga, narystės pagrindu jungianti
gimnastikos sporto šakų asociacijas, įregistruotas vadovaujantis Visuomeninių
organizacijų įstatymu, federacijas, taip pat kitas Lietuvos Respublikoje
įregistruotas visuomenines sporto organizacijas, šalies mastu kultivuojančias
ir populiarinančias gimnastikos sportą. LMGS, kaip gimnastikos sporto šakos
asociacija, yra viena iš Lietuvos gimnastikos federacijos narių, todėl savo
veikloje ji privalo vadovautis Lietuvos gimnastikos federacijos įstatais, taigi
atsakovas visus aktualius klausimus sprendžia vadovaudamasi LMGS ir Lietuvos
gimnastikos federacijos įstatais. Teismas konstatavo, jog Asociacijų įstatymas
numato tam tikras asociacijų veiklos garantijas. Atitinkamos sporto šakos
trenerio, turinčio atitinkamos kategorijos teisėjo kvalifikaciją už neobjektyvų
arba nekvalifikuotą teisėjavimą diskvalifikavimas tam tikram laikui, nėra
drausminė nuobauda, teisėjo kvalifikacija neatimama ir dėlto įstatymais
nereguliuojamas. Tai iš esmės pripažino visi šioje byloje dalyvaujantys
asmenys. Teismas laikė, kad esant tokioms aplinkybėms negali spręsti klausimų,
kuriuos sprendžia pati LMGS vadovaudamasi savo pačios patvirtintais įstatais.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės
teismo 2010-01-20 sprendimą; priimti naują sprendimą ieškovės A.
T. ieškinį patenkinti pilnai ir panaikinti Lietuvos meninės gimnastikos
sąjungos prezidiumo 2008-12-08 nutarimą Nr. 2 dalyje dėl teisėjos A. T. diskvalifikavimo dėl neobjektyvaus arba nekvalifikuoto
teisėjavimo kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi
išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas nenagrinėjo ieškinyje nurodytų motyvų,
netinkamai taikė ir aiškino CPK 5, 6, 12 str. nuostatas; sprendimu užkirto
kelią ginti pažeistas teises. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Asociacijų
įstatymo 14 str., kadangi asociacija yra juridinis asmuo, kurio veiklą
reglamentuoja CK, todėl ieškinys ir teismo sprendimas negali būti vertinamas
kaip kišimasis į asociacijos vidaus reikalus. Nurodo, kad diskvalifikuoti
apeliantę Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų atsakovas neturėjo teisės,
kadangi jis nesuteikė tarptautinės kategorijos teisėjo kvalifikacijos. Apeliantės
vertinimu, diskvalifikavimas yra drausminė nuobauda, kurios paskirtis uždrausti
teisėjui vykdyti teisėjavimą. Atsakovas neturėjo teisės paskirti tokios
nuobaudos. Nurodo, kad teismas nepagrįstai suteikė viršenybę atsakovo įstatams
kitų įstatymų atžvilgiu. Viešas juridinis asmuo, šiuo atveju atsakovas, negali
priimti sprendimų kitų asmenų atžvilgiu, kurie nėra juridinio asmens dalyviai,
juolab spręsti klausimų, kurie nepriskirti jo kompetencijai. Apeliantės
vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai įvertino ginčo teisinį
santykį, nes ieškinį įvertino kaip kišimąsi į LMGS veiklą ir nevertino LMGS
valdymo organo sprendimo teisėtumo, kaip tai numatyta CK 2.82 str.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti
kaip nepagrįstą ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-20 sprendimą palikti
nepakeistą. teismas išsiaiškino ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes,
atskleidė bylos esmę ir priėjo prie pagrįstų išvadų. Pažymi, kad teisėjų diskvalifikavimo
klausimas yra vidinis LMGS klausimas ir sprendžiamas jos įstatų nustatyta
tvarka; priešingas teismo sprendimas reikštų kišimąsi į asociacijos veiklą ir
jos vidaus reikalus, kas prieštarautų Asociacijos įstatymo 14 str. ir būtų
neteisėtas. Apeliantės diskvalifikavimas už neobjektyvų arba nekvalifikuotą
teisėjavimą vieneriems metams nelaikytinas tarptautinės teisėjo kategorijos
atėmimu, taip pat nėra drausminė nuobauda.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno centro sporto
mokykla prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-20 sprendimą;
priimti naują sprendimą ieškovės A. T. ieškinį patenkinti
pilnai ir panaikinti Lietuvos meninės gimnastikos sąjungos prezidiumo 2008-12-08
nutarimą Nr. 2 dalyje dėl teisėjos A. T. diskvalifikavimo
dėl neobjektyvaus arba nekvalifikuoto teisėjavimo kaip neteisėtą ir nepagrįstą
bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog
CPK 2 str. norma įtvirtintas visuotinis ginčų dėl teisės žinybingumas teismams.
Ieškovė nubausta diskvalifikacija vadovaujantis LMGS įstatais, tačiau juose
tokia sankcija nenumatyta. Teismas nevertino LMGS valdymo organo sprendimo
teisėtumo.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir
surinktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nors
nesutinka su atskirais teismo sprendimo motyvais; absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu
(CPK 185, 263 str.).
Apeliantė savo skunde bei kiti proceso dalyviai savo procesiniuose
dokumentuose kelia du pagrindinius klausimus: dėl šalių ginčo žinybingumo
teismams ir dėl Lietuvos meninės gimnastikos sąjungos (LMGS) prezidiumo
2008-12-08 nutarimo Nr. 2 dalyje dėl teisėjos A. T. diskvalifikavimo
teisinio vertinimo.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį konstatavo, jog Asociacijų
įstatymas numato tam tikras asociacijų veiklos garantijas; šio įstatymo 14 str.
numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų
nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms
organizacijoms, kitoms organizacijos ir asmenims draudžiama kištis į
asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus, t. y. teismas iš esmės išaiškino,
kad ginčo tarp Asociacijos ir jos nario nagrinėjimas teisme yra įstatymo
nenumatytas kišimasis į asociacijos reikalus, toks ginčas nežinybingas teismui.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu šios teisės normos aiškinimu.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas – Lietuvos meninės gimnastikos sąjunga
buvo įsteigta kaip visuomeninė organizacija 2003-10-30, jos įstatai buvo
įregistruoti viešajame registre 2003-12-15, galiojant Visuomeninių organizacijų
įstatymui. Visuomeninių organizacijų įstatymo 11 str. taip pat numatė draudimą
valstybės institucijos ir pareigūnams, politinėms partijoms ir organizacijos ir
asmenims kištis į visuomeninių organizacijų veiklą ir jų vidaus reikalus; šiame
straipsnyje taip pat buvo numatyta, kad ginčus tarp visuomeninės organizacijos
narių, tarp visuomeninės organizacijos ir jos narių, tarp visuomeninių
organizacijų ir kitų juridinių bei fizinių asmenų sprendžia teismas.
Įsiteisėjus Asociacijų įstatymui nuo 2004-02-22, Visuomeninių organizacijų
įstatymas neteko galios; Asociacijų įstatymo 18 str. 2 d. numatė, kad iki šio
įstatymo įsigaliojimo įregistruotos asociacijos ir visuomeninės organizacijos
yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be
atskiro perregistravimo. Taigi aiškinant Asociacijų įstatymo 14 str. įtvirtintą
draudimą kištis į organizacijos vidaus reikalus istoriniame šios konkrečios
normos priėmimo ir įstatymų leidėjo ketinimų kontekste draudimas kištis į
visuomeninės organizacijos (nuo 2004-02-22 – asociacijos) vidaus reikalus
negali būti aiškinamas kaip draudimas spręsti teisme ginčus dėl teisės tarp
visuomeninės organizacijos (asociacijos) ir jos nario.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2001-03-21 nutartyje, priimtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2001,
pasisakydama dėl ginčo tarp Panevėžio miesto krepšinio federacijos ir jos nario
dėl pažeistos teisės gynimo (nutarimo diskvalifikuoti panaikinimo) žinybingumo
teismams, pažymėjo, kad visuomeninių organizacijų nariai jungdamiesi į
visuomenines organizacijas, siekia tenkinti ir įgyvendinti bendrus poreikius ir
tikslus, todėl teisė būti visuomeninės organizacijos nariu ir dalyvauti jos
veikloje yra asmeninė neturtinė, susijusi su turtiniais santykiais, teisė. Tokiu
būdu Asociacijos įstatymo 14 str. normos tapatinimas su draudimu spręsti ginčus
dėl teisės tarp asociacijos ir jos nario teisme prieštarautų ir CPK 1 str.
įtvirtintam visų ginčų dėl teisės žinybingumo teismams principui.
Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad šalių ginčas yra
nežinybingas teismui ir tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį, dėl byloje
surinktų įrodymų bei LMGS prezidiumo 2008-12-08 nutarimo Nr. 2 dalyje dėl
teisėjos A. T. diskvalifikavimo teisėtumo ir pagrįstumo
nepasisakė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus
byla gali būti išspręsta iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra
pagrindo naikinti sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos
teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė A. T. ir
atsakovas skirtingai aiškina skundžiamame LMGS prezidiumo sprendime pavartotą
terminą – teisėjo diskvalifikavimą. Apeliantė sutinka su teismo išvada, kad tarptautinės
kategorijos teisėjo diskvalifikavimas nėra reglamentuotas įstatymu, tačiau
nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės suteikti ir nesuteikė jai tarptautinės kategorijos
teisėjos kvalifikacijos, todėl neturėjo teisės diskvalifikuoti apeliantės
Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo
motyvais, kad diskvalifikavimas nėra drausminė nuobauda, nes draudimas
dalyvauti varžybos ir yra laikinas kvalifikacijos atėmimas; apeliantės vertinimu,
tai yra nuobauda, kurios paskirti atsakovas neturėjo teisės.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Apeliantė nedirba
pas atsakovą, teisėjavimas sportinėse varžybose nėra jos darbas, sulygtas darbo
sutartimi, jis neapmokamas, todėl vertinti LMGS prezidiumo paskirtą nuobaudą
kaip drausminę nuobaudą nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, apeliantės ir
atsakovo santykiai yra visuomeninės organizacijos (asociacijos) ir jos narės
santykiai, teisė teisėjauti sportinėse varžybose yra apeliantės asmeninė
neturtinė teisė, susijusi su jos narystė asociacijoje. Apeliantės, kaip asociacijos
narės, teises ir pareigas apibrėžia LMGS įstatai bei šios organizacijos
lokaliniai aktai. LMGS yra Lietuvos gimnastikos federacijos (LGF) narė; pagal
LGF įstatų 25 punktą gimnastikos sporto šakų federacija ar asociacija sprendžia
savo sporto šakos organizacinius, finansinius ir sporto varžybų teisėjavimo bei
vertinimo klausimus, vykdo kultivuojamos gimnastikos sporto šakos Lietuvos
čempionatus, pirmenybes, kitas varžybas (b.l. 25). LMGS tikslas koordinuoti jos
narių veiksmus ir pastangas plėtojant meninę gimnastiką, sudaryti jiems sąlygas
dalyvauti Lietuvos čempionatuose ir kitose varžybose, organizuoti respublikos
rinktinių rengimą ir atstovavimą tarptautinėse varžybose (LMGS įstatų 1 p., b.l.
43). LMGS valdymo organas – prezidiumas, vykdydamas vieną iš asociacijos
uždavinių – sportinių varžybų organizavimą, 2007-12-14 nutarimu Nr. 4 nutarė po
varžybų vertinti teisėjų darbą. Nutarimu taip pat buvo apibrėžti teisėjų darbo
vertinimo kriterijai, nustatyta, kad už neobjektyvų ar nekvalifikuotą teisėjavimą
teisėjas gali būti diskvalifikuotas 1-2-3 varžyboms arba 6-12 mėnesiams (b.l.
66). Šis prezidiumo nutarimas vertintinas kaip lokalinis teisės aktas,
privalomas asociacijos nariams, todėl apeliantės argumentas, kad teisėjo
diskvalifikavimas nėra reglamentuotas jokiu norminiu aktu, atmetamas.
Skundžiamu LMGS prezidiumo 2008-12-08 nutarimu A. T. buvo
diskvalifikuota už neobjektyvų arba nekvalifikuotą teisėjavimą 1 metams (iki
2009-12-31); patikslinta, kad minėtos diskvalifikacijos metu draudžiama
teisėjauti ir tarptautiniuose turnyruose (Lietuvoje ir už jos ribų) (b.l. 55).
Abejuose prezidiumo nutarimuose diskvalifikavimas pateikiamas kaip laikinas
nušalinimas nuo teisėjavimo arba tam tikram varžybų skaičiui, arba konkrečiam
terminui, taigi apeliantės aiškinimas, kad skundžiamu prezidiumo nutarimu jai
buvo atimta tarptautinės kategorijos teisėjos kvalifikacija, yra nepagrįstas ir
atmetamas. Skundžiamame prezidiumo nutarime neatskleista, kokius konkrečius
ieškovės veiksmus atsakovas įvertino kaip neobjektyvų ar nekvalifikuotą
teisėjavimą; prezidiumo 2008-12-08 posėdžio protokole pažymėta, kad A. T. buvo diskvalifikuota už tai, kad teisėjaujant
2008-10-24 varžybose Kaune varžybų nugalėtojai L. P. sąmoningai
sumažino po 0,5 balo net dviejų pratimų įvertinimuose; skiriant nuobaudą, buvo
atsižvelgta į tai, kad A. T. 2004 m. jau buvo diskvalifikuota
6 mėnesiams (protokolas, b.l. 134). L. P. dviejų pratimų
vertinimo galutinio balo sumažinimo faktą patvirtino ir pateikti rašytiniai
įrodymai – teisėjos A. T. vertinimo protokolų kopijos
(b.l. 75, 76). Teismo posėdžio metu A. T. paaiškino, kad
tai galėjo būti aritmetinė klaida (protokolas, b.l 121), t. y. iš esmės
pripažino netinkamo varžybų dalyvės įvertinimo faktą. Taigi, skundžiamas LGSM
prezidiumo nutarimas dėl A. T. nušalinimo nuo teisėjavimo
12 mėnesių buvo priimtas nepažeidžiant LMGS įstatų bei lokalinio akto – LMGS
prezidiumo 2007-12-14 nutarimo Nr. 4 nuostatų; prezidiumo nutarimas dėl
nušalinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo
asmens – Kauno centro sporto mokyklos, atsikirtimo į ieškinį argumentais, kad dėl
A. T. teisėjavimo nebuvo gauta skundų ar protestų, kad
įvertinus teisėjų darbą reikėtų teisėjus supažindinti su rezultatais
pasirašytinai, aptarti rezultatus. LMGS prezidiumo 2007-12-14 nutarimo Nr. 4
nuostatai dėl teisėjų darbo vertinimo numato, kad teisėjų darbas vertinamas po
kiekvienų varžybų, nepriklausomai nuo skundų ar protestų dėl teisėjavimo
buvimo. Pareiga raštiškai supažindinti teisėją su jo darbo įvertinimu, arba
kviesti jį į prezidiumo posėdį pasiaiškinti, lokaliniame teisės akte nėra numatyta,
todėl faktas, kad A. T. nebuvo supažindinta raštu su
vertinimu rezultatais ir nebuvo kviečiama į prezidiumo posėdį pasiaiškinti
nepaneigia nutarimo dėl jos diskvalifikavimo teisėtumo.
Apeliantė A. T. buvo pareiškusi du ieškinio
reikalavimus dėl LMGS prezidiumo 2008-12-08 nutarimo Nr. 2 dalyje dėl jos
diskvalifikavimo panaikinimo bei dėl LMGS įpareigojimo rekomenduoti A. T. į tarptautinius teisėjų kursus (b.l. 12). Pirmosios
instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje pažymėjo, kad atmeta ieškovės
reikalavimą dėl 2008-12-08 nutarimo dalies paaiškinimo, tačiau teismo sprendimo
motyvuojamoje dalyje nurodė, jog atmetė ieškinį visa apimtimi. Teisėjų kolegija
pažymi, kad ieškovė savo ieškinyje nenurodė nei faktinio, nei įstatyminio
pagrindo savo reikalavimui dėl įpareigojimo rekomenduoti ją į tarptautinius
teisėjų kursus; reikalavimas teismo pagristai atmestas, o šio reikalavimo
neįrašymas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį vertinamas kaip rašymo
apsirikimas.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, o
apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio
skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263,
329-330 str.).
Iš ieškovės priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos, patirtos apeliacinės
instancijos teisme (b.l. 167) valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330
str., teismas
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės A. T. 15,85 Lt procesinių
dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui,
sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkė T.
Žukauskienė
Teisėjai N.
Švedienė
P.
Jaržemskis