Civilinė byla Nr. 2-906-907/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04180-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.9.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,

sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

ieškovui G. G., jo atstovui advokatui D. V.,

atsakovei A. I., jos atstovui advokatui P. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei A. I. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1. Ieškovas G. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti, kad atsakovė, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4210-949/2015, 2015-07-27 vykusio Šiaulių apylinkės teisme posėdžio metu viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu kartu įžeidžiant ieškovo garbę ir orumą nurodydama:

„kaip gali dirbti toks kompiuteristas, kuris paaugliam siunčia žinutes su labai ne kokiais pasiūlymais mergaitėm, tai net gi iš tėvų pusės buvo išsakyta, kad G. net gi ir priekabiauja“; „G. iš savo pusės ėjo per visą kolektyvą ir iš tikrųjų visus nuteikinėjo prieš mane skelbia man karą, jisai net gi Facebook‘e man kadangi taip žinant, kad aš vienintelė jo viršininkė, man net ji grasinęs yra“; „tėvai mato net gi ir etinę pusę. Tai iš tikrųjų po mokyklą jie nesijaučia saugūs dėl savo vaikų. Visi, žinodami apie G. ligą, nežinau, kodėl nėra tai nėra paslaptis mokykloje, jau prieš man ateinant jau visi žinojo, kad tėvai mato tą etinę pusę, kai na toks vyras vaikšto visas suprakaitavęs su suplyšusiom kojinėm, šlepetėm po mokyklą, tai nėra labai etiška. Ir tai tikrai mum sako, kad jisai ir nemokantis bendrauti“; „Nėra labai jau taip linksma, kai yra rašoma, sakykim Facebook‘e, kad mane nusmeigs šakėm ir tai mato labai daug žmonių iš kolektyvo. Ir tai nėra gerai, nei mano reputacijai, nei kolektyvo mikroklimatui, niekam...“.

„...nors kai dirbo G., tai jisai sakydavo: „To negebu, to nesuprantu, ten buvo ir su aparatūra problemos, iš tikrųjų ir samdydavom lygiagrečią įmonę tam, kad padengt G. tą darbą“.

„...buvo atliktas labai tyrimas taip pat labai daug kalbėta, kaip nekokybiškai G. dirbo, buvo nuolatiniai mokytojų nusiskundimai... ir net gi posėdžiuose mokytojai išsakydavo, kad bijo G. prie kompiuterių prileisti“.

„...apie G.kabinetą, tai iš tikrųjų koks žmogus ten bebūtų ėjęs, sakydavo, nepykite, ten tik gyvačių trūksta. Iš tikrųjų tokios netvarkos, šitokio, jeigu įeidavo moteris, tai žinokit nepykit, visos sakydavo, kad ten baisu, būdavo net gi, kad tarp suolų, laidų, buvo pridėta jo valgytų tų sriubų stiklainiukuose“.

„Ką daro G.? Negalim dirbt, sako eina ir mum daro spaudimą, tu arba pasirašyk arba tau ten kažkas bus, arba tu pasirašyk“.

„jisai jaučia pareigą kažkokią tai darbą atlikti, taip... Bet ar jis tai atlieka gerai, kur parašyta?“

Iš atsakovės ieškovui priteisti 3000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (74-80 b. l.).

2. Ieškovas G. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2017-09-26 teismo posėdyje paaiškino, jog iki 2015-03-10 ieškovas dirbo progimnazijoje, kuriai tuo metu vadovavo atsakovė A. I.. Minėtą dieną, ieškovas buvo atleistas iš kompiuterininko pareigų ir dėl šio fakto kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, teikiant ieškinį dėl jo atleidimo neteisėtumo. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4210-949/2015 pagal ieškovo G. G. ieškinį dėl neteisėto atleidimo 2015-07-27 vykusio posėdžio metu atsakovė A. I. paskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją, kurią girdėjo teismo posėdžio metu dalyvavę asmenys: jo atstovas advokatas D. V., atsakovė, jos atstovė advokatė Anželika Meškaitė, teisėja ir sekretorė. Jis nepriekabiavo, žinučių nesiuntė, vaikų tėvai dėl to nesiskundė, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Atsakovė pasakė, jog dirba su šlepetėm, suplyšusiom kojinėm, suprakaitavęs, bet taip nebuvo. Neva jis grasino atsakovei nusmeigti ją šakėm, tačiau tas grasinimas buvo skirtas ne jai, grasinimo nesiejo su atsakove, nesikreipė į jokį asmenį. Teigė, kad blogai dirba, tačiau buvo atleistas dėl taupymo. Kam reikia žeminti, viską sutvarkydavo kompiuteriuose. Kabinete nebuvo sriubų, kabinetas buvo tvarkingas, kai dirbo, dėl to pastabų nėra gavęs. Kai rinko parašus, nurodė, jog darė darbuotojoms spaudimą. Tačiau nei vienos nevertė pasirašyti, jokio spaudimo nedarė. Charakterizuojamas, kaip pareigingas, tačiau nurodo, jog jis neatlieka gerai pareigų, taip norima jį apšmeižti ir pažeminti. Teismo posėdžio metu blogai jautėsi, posėdis vyko 3 valandas, dvi iš jų valandas jautėsi gerai, o vieną valandą jautėsi blogai. Drebėjo rankos, pirštai, akyse dvejinosi, išgėrė Xanax ir nekalbėjo. Dėl pažeminimo turėjo kreiptis į gydytoją, į ligoninę, prieš tai buvo gulėjęs Kauno klinikose psichikos sveikatos skyriuje dėl ligos. Dėl ligos nuolat vartoja vaistus. Atsakovė nurodė, jog apie G. ligą žinojo visas kolektyvas, tačiau niekas nežinojo, jis turi negalią, tačiau dirba. Po teismo posėdžio stresas, savo paties vertinimas sumažėjo, pradėjo manyti, kad yra nevykėlis, nesugeba atlikti darbų. Atsakovė žinojo, jog turi sveikatos problemų, yra jautrus, nereikėjo žeminti, todėl prašo neturtinės žalos. Prieš direktorę niekada neagitavo, nerašė socialiniame tinkle, jai negrasino. Jam niekada nėra išsakyta jokių pastabų, kad blogai dirba, niekada direktorei nesakė, kad nemoka dirbti. Turėjo kabinetą, keitė langus, prišiukšlino, jis nešiukšlino. Jis turi negalią, darbingumas 40 procentų. Neatsimena, kad kas būtų kritikavęs, kritiką būtų priėmęs kaip įžeidimą. Pykčio nejaučia atsakovei, siekia teisingumo. Visi jį žeminantys žodžiai buvo pasakyti teisme. Su ieškiniu kreipėsi tik po dviejų metų, anksčiau nenorėjo aštrinti santykių, manė, kad dar reikės dirbti.

3. Ieškovo atstovas advokatas D. V. palaikė atstovaujamąjį, prašė ieškinį tenkinti.

4. Atsakovė A. I. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (20-23 b. l.). 2017-09-26 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirbo progimnazijoje direktore. Teismo posėdyje ji buvo apklausiama kaip atsakovo atstovė, pasakė tik savo nuomonę apie ieškovą. Ką buvo minėjusi R. A. dėl priekabiavimo, ji persakė. Šie įvykiai buvo įvykę iki jos pradėjimo dirbti, ji tos informacijos netikrino, tik išsakė savo nuomonę, nuomonė buvo neigiama, tai sužinojo iš R. A.. Socialiniame tinkle Facebook ieškovo grasinimus jai matė visas kolektyvas, jai pasakė, kad tai susiję su ja, su jos šeima, suprato, kaip grasinimą jai, todėl kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Visi sakė, jog ji buvo žeminama, bijojo dėl savęs ir dėl savo šeimos, todėl dėl ieškovo grasinimo kreipėsi į policiją. Policija pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Žinojo, kad žmogus serga, užmerkė akis, niekur nesikreipė toliau. Ieškovas ėjo suprakaitavęs, su šlepetėm ir suplyšusiom kojinėm koridoriuje prasilenkiant pertraukos metu, ji jam asmeniškai, žodžiu pasakė pastabą dėl to. Jis padėkojo, nesusitvarkė, bet ji jau pastabų jam nesakė. Vidaus darbo tvarkos taisyklės numato įspėti 3 kartus žodžiu, o tik po to raštu. Dažnai taip vaikščiodavo. Dvi dienas rinko iš darbuotojų parašus, trukdė mokytojams ruoštis Šv. Kalėdoms, darė spaudimą, stovėdamas ir nesitraukdamas, mokytojai skundėsi. Dirbo nelabai gerai. Jo darbo broką užfiksavo kita įmonė, kuri padėjo sutvarkyti kompiuterius. Būdavo labai daug mokytojų nusiskundimų dėl jo darbo. Turėjo kabinetą, kuris buvo netvarkingas, išsakė jam pastabas asmeniškai. Buvo kompiuteriai suversti, popierių primėtyta, stiklainių pristatyta, saldainių dėžutės, popieriukai mėtėsi. Po to nuėjo gal po 2-3 savaičių, jo nebuvo kabinete, tačiau jau buvo apsitvarkęs šiek tiek. Betvarkė nesisiejo su langų keitimu. Kiekvienas teismo posėdis yra stresas ir ne vien jam, jai taip pat, todėl tai buvo normali ieškovo reakcija ir neturtinė žala už tai neturėtų būti priteisiama. Jo etato naikinimas buvo aptartas su profsąjungomis, administracija. Jis buvo pareigingas, darydavo darbus, stengdavosi, bet kaip tai darydavo, kitas klausimas. Tik pradėjusi dirbti, ji susipažino su ieškovo asmens byla, žinojo apie jo negalią, stengėsi būti su juo korektiškesnė ir supratingesnė, niekada jo nežemino.

5. Atsakovės atstovas advokatas P. O. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (20-23 b. l.).

Ieškinys netenkintinas.

6. Byloje nustatyta, kad ieškovas G. G. 2008 m. vasario 18 d. buvo priimtas dirbti į vidurinę mokyklą, kuri vėliau pervadinta į progimnaziją, inžinieriaus techniko pareigas, darbo sutartis nutraukta 2015 m. kovo 10 d. DK 129 str. 4 d., 130 str., 140 str. 1 d. 4 p. pagrindu, t. y. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus (civilinė byla Nr. 2-4210-949/2015, 53-55 b. l.), t. y., iki 2015-03-10 ieškovas dirbo progimnazijoje, kuriai tuo metu vadovavo atsakovė A. I.. Ieškovas G. G. 2015-04-14 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimą iš inžinieriaus techniko pareigų neteisėtu, panaikinti 2015-03-10 atsakovo įsakymą Nr. P-24, grąžinant ieškovą į jo užimtas pareigas, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-4210-949/2015, 1-5 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-4210-949/2015, 2015 m. liepos 31 d. sprendimu G. G. ieškinį atmetė, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d, nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-4210-949/2015, 129-135, 189-200 b. l.). Ieškovas teigia, kad atsakovė buvusi progimnazijos direktorė A. I. nagrinėjant teisme civilinę bylą Nr. 2-4210-949/2015 2015 m. liepos 27 įvykusio teismo posėdžio metu paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją (civilinė byla Nr. 2-4210-949/2015, 127-128 b. l.), dėl ko buvo pažeista jo garbė ir orumas, todėl ieškovas prašo teismo tai pripažinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informaciją, laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. CK 1.114 straipsnis saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, taip pat asmens garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

9. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas G. G. teigia, kad atsakovė A. I., civilinėje byloje Nr. 2-4210-949/2015 2015 m. liepos 27 teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus teismui ir atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, paskleidė žinias (duomenis ir faktus), žeminančias jo garbę ir orumą. Atsakovė teigia, jog ji teismo posėdžio metu davė paaiškinimus kaip atsakovo progimnazijos atstovė – direktorė, susijusius su ieškiniu dėl G. G. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atsakė į klausimus, tuo būdu išsakydama savo nuomonę apie ieškovo darbą progimnazijoje, charakterį, asmenines savybes, sugebėjimą atlikti pavestas darbo funkcijas ir t. t., t. y., apie tai, kas susiję su G. G., kaip darbuotojo, atleidimu iš darbo. Dėl to nagrinėjamu atveju aktuali sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ atskyrimo problema ir nuomonės reiškimo pagrįstumo ir formos aiškinimas.

Dėl sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ aiškinimo ir atskyrimo nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo pažeidimo

10. Teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes turi svarstyti, ar buvo paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. Nuomonė yra skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. Žinia – tai faktais ar tiesa pagrįsti duomenys. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; kt.). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

11. Ieškovas teigia, jog atsakovė, nurodydama: „kaip gali dirbti toks kompiuteristas, kuris paaugliam siunčia žinutes su labai ne kokiais pasiūlymais mergaitėm, tai net gi iš tėvų pusės buvo išsakyta, kad G. net gi ir priekabiauja“; „G. iš savo pusės ėjo per visą kolektyvą ir iš tikrųjų visus nuteikinėjo prieš mane skelbia man karą, jisai net gi Facebook‘e man kadangi taip žinant, kad aš vienintelė jo viršininkė, man net ji grasinęs yra“; „tėvai mato net gi ir etinę pusę. Tai iš tikrųjų po mokyklą jie nesijaučia saugūs dėl savo vaikų. Visi, žinodami apie G. ligą, nežinau, kodėl nėra tai nėra paslaptis mokykloje, jau prieš man ateinant jau visi žinojo, kad tėvai mato tą etinę pusę, kai na toks vyras vaikšto visas suprakaitavęs su suplyšusiom kojinėm, šlepetėm po mokyklą, tai nėra labai etiška. Ir tai tikrai mum sako, kad jisai ir nemokantis bendrauti“; „Nėra labai jau taip linksma, kai yra rašoma, sakykim Facebook‘e, kad mane nusmeigs šakėm ir tai mato labai daug žmonių iš kolektyvo. Ir tai nėra gerai, nei mano reputacijai, nei kolektyvo mikroklimatui, niekam...“; „...nors kai dirbo G., tai jisai sakydavo: „To negebu, to nesuprantu, ten buvo ir su aparatūra problemos, iš tikrųjų ir samdydavom lygiagrečią įmonę tam, kad padengt G. tą darbą“; „...buvo atliktas labai tyrimas taip pat labai daug kalbėta, kaip nekokybiškai G. dirbo, buvo nuolatiniai mokytojų nusiskundimai... ir net gi posėdžiuose mokytojai išsakydavo, kad bijo G. prie kompiuterių prileisti“; „...apie G. kabinetą, tai iš tikrųjų koks žmogus ten bebūtų ėjęs, sakydavo, nepykite, ten tik gyvačių trūksta. Iš tikrųjų tokios netvarkos, šitokio, jeigu įeidavo moteris, tai žinokit nepykit, visos sakydavo, kad ten baisu, būdavo net gi, kad tarp suolų, laidų, buvo pridėta jo valgytų tų sriubų stiklainiukuose“; „Ką daro G.? Negalim dirbt, sako eina ir mum daro spaudimą, tu arba pasirašyk arba tau ten kažkas bus, arba tu pasirašyk“; „jisai jaučia pareigą kažkokią tai darbą atlikti, taip... Bet ar jis tai atlieka gerai, kur parašyta?“,- paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančias žinias, kurios įžeidė jo garbę ir orumą. Atsakovė tvirtina, jog ji tik išsakė savo nuomonę. Ieškovas nesutinka ir teigia, kad paskleista informacija gali būti tikrinama pagal tiesos kriterijų remiantis byloje surinktais įrodymais, todėl atsakovė pateikė ne nuomonę, o faktus (duomenis).

12. Kaip pažymėta pirmiau, siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007; 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; kt.). Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė A. I. civilinėje byloje Nr. 2-4210-949/2015 dalyvavo, kaip atsakovo progimnazijos atstovė – direktorė, t. y. ieškovo buvusio darbdavio atstovas. 2015 m. liepos 27 d. įvykusio teismo posėdžio metu ji privalėjo atvykti ir duoti teismui paaiškinimus apie jai žinomas aplinkybes, pateikti savo atsikirtimus į ieškinį, atsakyti į proceso dalyvių klausimus, ką ji ir padarė. Atsakovė teigia, jog ji teismo posėdžio metu davė paaiškinimus kaip atsakovo progimnazijos atstovė – direktorė, susijusius su ieškiniu dėl G. G. pareikšto ieškinio dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atsakė į klausimus, tuo būdu išsakydama savo nuomonę apie ieškovo darbą progimnazijoje, jo charakterį, asmenines savybes, sugebėjimą atlikti pavestas darbo funkcijas ir t. t., t. y., apie tai, kas susiję su G. G., kaip darbuotojo, atleidimu iš darbo. Pažymėtina, jog ji, kaip šalis (šalies atstovas), turėjo pareigą duoti teismui paaiškinimus dėl pateikto ieškinio. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, negalima apsiriboti tik atskirų frazių, kurias iš atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų atrinko ir pateikė teismui G. G., pažodiniu vertinimu, šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti viso pasisakymo kontekstą, atsakovės formuluotes, ar jos teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jos asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Be to, EŽTT 2016-06-02 sprendime Nr. 61561/08, byloje Ekonominių reformų institutas prieš Ukrainą, pabrėžė, jog vertinant ginčo pareiškimą, turi būti išanalizuota visa jo struktūra, neišimant atskirų pareiškimo dalių iš jo konteksto.

14. Iš byloje esančio teismo posėdžio garso įrašo (12 b. l.) matyti, kad atsakovė teikė savo atsikirtimus į ieškovo ieškinyje pateiktus teiginius, tai pakomentuodama ir pabrėždama, kad atsako į vieną ar kitą ieškovo ieškinyje ar jo pasisakyme teismo posėdžio metu nurodytą teiginį (pvz.: „...trumpai atsakant į tuos G.pasakymus...“ ir pan.). Atsakovės teismui teiktuose paaiškinimuose ir atsakymuose į ieškovo, šalių atstovų ir teisėjos klausimus vartojami modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai, kaip „kaip gali dirbti toks kompiuteristas...“, „nežinau, kodėl tai nėra paslaptis“, „vaikšto visas suprakaitavęs, su suplyšusiom kojinėm, šlepetėm, po mokyklą, tai nėra labai etiška“, Nėra labai jau taip linksma, kai yra rašoma, sakykim Facebook‘e, kad mane nusmeigs šakėm“ ir t. t. Iš viso atsakovės pasisakymo konteksto matyti, kad teismo posėdžio metu buvo nagrinėjamas ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas, todėl atsakovė, apklausiama kaip gimnazijos atstovė, išsakė savo pastebėjimus apie patį ieškovą bei jo darbą. Iš informacijos pateikimo konstrukcijos spręstina, jog nurodyta informacija galėtų būti suprasta kaip atsakovės subjektyvus atitinkamų aplinkybių ar įvykių vertinimas, t. y., kaip ji suprato jai pateiktus duomenis, nes pati pripažino, jog tai tik jos nuomonė. Teismas iš atsakovės teiginių turinio, jų pasakymo tono nenustatė, jog pastaroji siekė įžeisti ar kitaip kaip nors sumenkinti ieškovą, taip pat nenustatė, jog šie teiginiai peržengė visuomenės tolerancijos ribas ar buvo pasakyti įžeidžiančiu ar menkinančiu tonu, nurodytuose teiginiuose atsakovės pavartoti žodžiai yra naudojami bendrinėje kalboje, jie nepažeidžia etikos normų ir negali būti suprantami kaip menkinantys ieškovo garbę ir orumą. Todėl konstatuotina, jog minėti teiginiai išreikšti kaip atsakovės asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, kaip dvejonė, abejonė, be to, dauguma pateikti klausimo forma, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovės, kaip atsakovo atstovės, teisme teiktuose paaiškinimuose buvo pateikta atsakovės, kaip darbdavio atstovės, nuomonė apie tam tikrus faktus – buvusį darbuotoją, jo charakterio savybes, išsilavinimą, sugebėjimą atlikti jam pavestas užduotis.

15. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama asmens nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas. Nagrinėjamu atveju atsakovės paaiškinimuose yra pateikiama ir daugiau ieškovui nepalankios informacijos, pavyzdžiui, „...visi plačiai žinojo apie G. ligą...“, kad kita įmonė progimnazijai teikdavo tam tikras kompiuterinės priežiūros paslaugas, kai G. dar dirbo progimnazijoje ir t. t.), kurios ieškovas neginčija ir neskundžia. Todėl vertinant viso atsakovės pasisakymo teismo posėdyje kontekstą, o ne atskirus atsakovės teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, jų pasakymo aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovas ginčija tik tam tikrą jam nepalankią informaciją, teismas sprendžia, jog atsakovės teiktuose teismui paaiškinimuose teismo posėdžio metu pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovės tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovės nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia. Ar šios informacijos pateikimas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, turi būti vertinama ne pagal tiesos kriterijų, o pagal nuomonės pareiškimo tikslą, būdą, formą ir jos patikimumą.

Dėl nuomonės reiškimo ribų ir vertinimo

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama  tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014; kt.). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą.

17. Pažymėtina, kad nors nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, ir išreikšta nepažeidžiant tuo metu visuomenėje priimtinų elgesio normų; ji negali būti naudojama siekiant žmogų pažeminti, pažeisti jo garbę ir orumą. Kadangi žeminimo samprata – vertinimo dalykas, svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra pareikštas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiškinančios priežastys. Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios ir nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad atsakovė siekė pažeminti jo garbę ir orumą, o atsakovė teigia išsakiusi nuomonę. Ieškovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Šiaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu kartu įžeidžiant ieškovo garbę ir orumą nurodydama: „kaip gali dirbti toks kompiuteristas, kuris paaugliam siunčia žinutes su labai ne kokiais pasiūlymais mergaitėm, tai net gi iš tėvų pusės buvo išsakyta, kad G. net gi ir priekabiauja“. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nepriekabiavo, žinučių nesiuntė, vaikų tėvai dėl to nesiskundė, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Atsakovė A. I. paaiškino, kad ji dirbo progimnazijoje direktore. 2015-07-27 teismo posėdyje ji buvo apklausiama kaip atsakovo atstovė, pasakė tik savo nuomonę apie ieškovą, ką buvo minėjusi R. A. dėl priekabiavimo, ji persakė. Kai ji pradėjo dirbti direktore, šie įvykiai jau buvo įvykę, ji tos informacijos netikrino, tik išsakė savo nuomonę, nuomonė buvo neigiama, tai sužinojo iš R. A.. Teisme liudytoja apklausta R. A. nurodytas aplinkybes patvirtino, parodydama, jog matė, kad ieškovas socialiniame tinkle Facebook buvo patalpinęs savo fotonuotrauką su mokinėmis iki pusės nuogas su diržu, taip pat fizikos mokytojas jai pasakojo, kad ieškovas buvo nusižiūrėjęs vieną iš mokinių – gražią mergaitę, jai siuntinėjo žinutes, jos tėvai dėl to kreipėsi į direktorių. Liudytojas A. K. nurodė, jog yra buvęs progimnazijos direktoriumi, ieškovą priėmė į darbą. Jis parodė, jog ieškovas, kaip mokytojas, netinkamai elgėsi vakarėlių metu, socialiniame tinkle Facebook buvo įkėlęs fotonuotraukas su mokinėmis po šimtadienio šventės, nuotraukoje matėsi gėrimai, mokytojas iki pusės buvo nuogas, galimai – neblaivus, pasikvietė ieškovą, fotonuotraukas liepė išimti, nes tai nederėjo su mokytojo pareigomis. Taip pat ateidavo auklėtojai ir jam sakydavo, jog ne viskas tvarkoje ieškovui bendraujant su vaikais. Nors apklausti liudytojai yra nurodyti atsakovės, tačiau ieškovas priešingų duomenų teismui nepateikė, jo prašymu iškviesta liudytoja L. M. apie tai pasakyti nieko negalėjo, pasakė, jog nežino. Liudytojų parodymai nuoseklūs, logiški, atitinka vieni kitus ir atsakovės paaiškinimus, todėl teismui netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Nors ieškovas ketino įrodyti priešingai, tačiau duomenų apie tai, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, ieškovas nepateikė. Tarp ieškovo ir liudytojo A. K. vykęs ginčas teisme, kuris baigėsi abiejų šalių tarpusavio taikiu susitarimu, taip pat neįrodo minėto liudytojo suinteresuotumo apkalbėti ieškovą. Iš to, kas išdėstyta aukščiau, matyti, jog atsakovės nuomonė yra subjektyvi, pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, turėjo pagrindą, išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

19. Ieškovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Šiaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu kartu įžeidžiant ieškovo garbę ir orumą nurodydama: „G. iš savo pusės ėjo per visą kolektyvą ir iš tikrųjų visus nuteikinėjo prieš mane, skelbia man karą, jisai net gi Facebook‘e man kadangi taip žinant, kad aš vienintelė jo viršininkė, man net gi grasinęs yra“; „Nėra labai jau taip linksma, kai yra rašoma, sakykim Facebook‘e, kad mane nusmeigs šakėm ir tai mato labai daug žmonių iš kolektyvo. Ir tai nėra gerai, nei mano reputacijai, nei kolektyvo mikroklimatui, niekam...“. Teismo posėdžio metu ieškovas pats pripažino, jog išsakė minėtą grasinimą socialiniame tinkle, tačiau tas grasinimas buvo skirtas ne atsakovei, grasinimo nesiejo su atsakove, juo nesikreipė į jokį asmenį. Tačiau iš pateikto grasinimo konteksto atsakovė tai suprato, kaip grasinimą jai, jos šeimai, pasijuto blogai. Kolegos jai sakė, jog kalbama apie ją, ji buvo žeminama, bijojo dėl savęs ir dėl savo šeimos, todėl dėl ieškovo grasinimo kreipėsi į policiją. Policija pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Žinojo, kad ieškovas serga, užmerkė akis, niekur nesikreipė toliau. Taigi, akivaizdu, jog grasinimas viešoje erdvėje išsakytas buvo, jį perskaitė ir su jo turiniu susipažino nemažai asmenų, tame tarpe ir atsakovės kolegos, kurie ir pasakė atsakovei apie tai, jog jos atžvilgiu socialiniame tinkle yra patalpintas grasinimas, be to, grasinimas, kaip darbuotojai suprato, galimai buvo nukreiptas į atsakovę. Minėtą faktą teismo posėdžio metu patvirtino apklausta liudytoja D. M.. Todėl atsakovės aukščiau paminėti išsakyti teiginiai taip pat turėjo faktinį pagrindą, buvo išreikšti etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

20. Ieškovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Šiaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu kartu įžeidžiant ieškovo garbę ir orumą nurodydama: „tėvai mato net gi ir etinę pusę. Tai iš tikrųjų po mokyklą jie nesijaučia saugūs dėl savo vaikų. Visi, žinodami apie G. ligą, nežinau, kodėl nėra tai nėra paslaptis mokykloje, jau prieš man ateinant jau visi žinojo, kad tėvai mato tą etinę pusę, kai na toks vyras vaikšto visas suprakaitavęs su suplyšusiom kojinėm, šlepetėm po mokyklą, tai nėra labai etiška. Ir tai tikrai mum sako, kad jisai ir nemokantis bendrauti“. Ieškovas nurodė, jog tai netiesa. Atsakovė teigė, jog ieškovas ėjo suprakaitavęs, su šlepetėm ir suplyšusiom kojinėm, koridoriuje prasilenkiant pertraukos metu ji jam asmeniškai žodžiu pasakė dėl to pastabą, jis padėkojo, bet nesusitvarkė, tačiau ji jam pastabų daugiau nesakė. Vidaus darbo tvarkos taisyklės numato įspėti 3 kartus žodžiu, o tik po to raštu, todėl ieškovas dėl aprangos nebuvo įspėtas raštu. Nurodė, jog ieškovas ir toliau taip dažnai vaikščiodavo, bet ji jau nieko nesakė. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytoja R. A., parodydama, jog ieškovas sau leido vaikščioti su guminėmis šlepetėmis. Liudytojas A. K. parodė, jog ieškovas būdavo netvarkingas, jam moterys sakydavo, jog nedera vaikščioti ieškovui su guminėmis šlepetėmis įsimovus su kojinėmis. Liudytoja L. M. parodė, jog apie jo negalią žinojo, jam padėjo bendrauti su vaikais, nes, paties ieškovo teigimu, jam dėl to kildavo problemų. Minėti liudytojai patvirtino atsakovės teiginius, jų parodymais, kaip jau aukščiau teismas nurodė, netikėti nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo, todėl atsakovei susiformuoti nuomonę apie ieškovo ligą bei išvaizdą buvo pakankamas faktinis pagrindas, nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo. 

21. Ieškovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Šiaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu kartu įžeidžiant ieškovo garbę ir orumą nurodydama: „...nors kai dirbo G., tai jisai sakydavo: „To negebu, to nesuprantu“, ten buvo ir su aparatūra problemos, iš tikrųjų ir samdydavom lygiagrečią įmonę tam, kad padengt G. tą darbą“; „...buvo atliktas labai tyrimas taip pat labai daug kalbėta, kaip nekokybiškai G. dirbo, buvo nuolatiniai mokytojų nusiskundimai... ir net gi posėdžiuose mokytojai išsakydavo, kad bijo G. prie kompiuterių prileisti“, „jisai jaučia pareigą kažkokią tai darbą atlikti, taip... Bet ar jis tai atlieka gerai, kur parašyta?“. Ieškovas teigė, jog dirbo gerai, pastabų dėl to jam niekas nereiškė, viską sutvarkydavo kompiuteriuose. Charakterizuojamas kaip pareigingas, tačiau nurodo, jog jis neatlieka gerai pareigų, mano, kad taip norima jį apšmeižti ir pažeminti. Atsakovė nurodė, jog ieškovas dirbo nelabai gerai. Jo darbo broką užfiksavo kita įmonė, kuri padėjo sutvarkyti kompiuterius. Būdavo labai daug mokytojų nusiskundimų dėl jo darbo. Jis buvo pareigingas, darydavo darbus, stengdavosi, bet kaip tai darydavo, kitas klausimas. Liudytoja L. M. parodė, jog ieškovas susitarimus vykdydavo, darbus atlikdavo, tačiau nepakomentavo, kaip jis darbus atlikdavo. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas A. K., kuris parodė, jog ieškovas, kaip specialistas, buvo vidutiniškas, jis atlikdavo programavimo darbus, o remontuoti buvo samdoma firma. Liudytoja R. A. parodė, jog ieškovas ne visai laikydavosi specialisto etikos, turėjo prieigą prie kiekvieno kompiuterio ir stebėdavo žmonių asmeninius duomenis. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-4210-949/2015 įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimu nustatyta, kad iki kompiuterinės įrangos aptarnavimo sutarties UAB „GP Solutions“ su progimnazija sudarymo minėta bendrovė teikdavo paslaugas progimnazijai, jau tada bendrovei tekdavo atlikti tokius darbus, kuriuos pagal užimamas pareigas turėjo atlikti ieškovas G. G.. Be to, sudarius kompiuterinės įrangos aptarnavimo sutartį bendrovei su progimnazija, paaiškėjo, kad mokyklos tinklo padėtis buvo labai prastos būklės, tinklas buvo prastai prižiūrimas, nekokybiškai sujungti laidai ir panašiai (civilinė byla Nr. 2-4210-949/2015, 129-135 b. l.). Iš to, kas išdėstyta aukščiau, matyti, jog atsakovės nuomonė yra subjektyvi, turėjo pagrindą, pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

22. Ieškovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Šiaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu kartu įžeidžiant ieškovo garbę ir orumą nurodydama: „...apie G. kabinetą, tai iš tikrųjų koks žmogus ten bebūtų ėjęs, sakydavo, nepykite, ten tik gyvačių trūksta. Iš tikrųjų tokios netvarkos, šitokio, jeigu įeidavo moteris, tai žinokit nepykit, visos sakydavo, kad ten baisu, būdavo net gi, kad tarp suolų, laidų, buvo pridėta jo valgytų tų sriubų stiklainiukuose“. Ieškovas teigė, jog kabinete nebuvo sriubų, kabinetas buvo tvarkingas, kai dirbo, dėl to pastabų nėra gavęs. Keitė langus, tai tada prišiukšlino. Atsakovė nurodė, jog ieškovas turėjo kabinetą, kuris buvo netvarkingas, išsakė jam pastabas asmeniškai. Buvo kompiuteriai suversti, popierių primėtyta, stiklainių pristatyta, saldainių dėžutės, popieriukai mėtėsi. Po to nuėjo gal po 2-3 savaičių, jo nebuvo kabinete, tačiau jau buvo apsitvarkęs šiek tiek. Betvarkė nesisiejo su langų keitimu. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai. Liudytoja L. M. parodė, jog kabinete tvarka buvo, neideali, bet buvo. Liudytojas A. K. parodė, jog ieškovui tvarkos visada trūkdavo, buvo netvarka, perkėlė jį į kitą kabinetą, bet vis tiek viskas per vien. Kabinetas būdavo tik jo, sau leisdavo daugiau: kava, maisto likučiai, neplauti puodeliai, šalia – kompiuteriai. Liudytoja R. A. parodė, jog atliekant inventorizaciją ieškovo kabinete matė dirbtuves: daug išardytų kompiuterių, maisto likučių ir neplautų puodukų. Akivaizdu, jog pagrindas susiformuoti tokiai atsakovės nuomonei buvo, ji buvo išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

23. Ieškovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Šiaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu kartu įžeidžiant ieškovo garbę ir orumą nurodydama: „Ką daro G.? Negalim dirbt, sako eina ir mum daro spaudimą, tu arba pasirašyk arba tau ten kažkas bus, arba tu pasirašyk“. Ieškovas pripažino, jog parašus iš bendradarbių rinko darbo metu, tačiau spaudimo darbuotojams nedarė, nei vienos nevertė pasirašyti. Atsakovė nurodė, jog ieškovas dvi dienas rinko iš darbuotojų parašus, trukdė mokytojams ruoštis Šv. Kalėdoms, darė spaudimą, stovėdamas ir nesitraukdamas, mokytojai skundėsi. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis 2014-12-23 G. G. paaiškinimas dėl parašų rinkimo, dėl ko jam buvo įteiktas 2015-01-06 pranešimas apie darbo drausmės pažeidimą bei kartu ir už kitus darbo drausmės pažeidimus skirta drausminė nuobauda (114-116, 125, 126 b. l.). Akivaizdu, jog pagrindas susiformuoti tokiai atsakovės nuomonei buvo, ji buvo išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog išsakyta kritika buvo siekiama ne pažeminti ieškovą, o atkreipti teismo dėmesį į jo, kaip darbuotojo, asmenines savybes, sugebėjimą atlikti jam pavestas darbo funkcijas. Kaip pažymėta pirmiau, nuomonė gali būti pripažinta pažeidžiančia garbę ir orumą, jei ji yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir pramanyta. Teismas, išanalizavo pateiktus faktinius duomenis apie ieškovą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovas, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą nuomonei susiformuoti.

25. Kitas kriterijus, leidžiantis nustatyti teisingą santykį tarp atsakovo saviraiškos laisvės ir ieškovo teisės į garbės ir orumo gerbimą, yra tai, ar išsakyta nuomonė buvo etiška ir sąžininga. Atsakovė nevartojo ieškovą įžeidžiančių žodžių, teiginių neišsakė pakeltu ar žeminančiu bei menkinančiu tonu, ji pateikė savo subjektyvų jai žinomų faktinių aplinkybių vertinimą, jos išsakyti teiginiai nesudaro pagrindo eiliniam žmogui spręsti, kad tai yra neginčytinas faktas, greičiau tai yra suprantama kaip atsakovės išreikšta abejonė, dvejonė, dažnai išreiškiama klausimo forma, susijusi su ieškovo, kaip darbuotojo, apibūdinimu, ji buvo išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės pateikta informacija buvo jos nuomonė, kuriai kilti buvo pakankamas faktinis pagrindas, kurios pareiškimo tikslas buvo vykdyti pareigą teismui duoti paaiškinimus apie atsakovei, kaip šalies atstovei, žinomas aplinkybes, pateikti atsikirtimus į ieškovo išsakytus argumentus tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, supažindinti teismą su ieškovo, kaip darbuotojo asmeninėmis savybėmis ir sugebėjimu atlikti jam pavestas darbo funkcijas, nurodyti, kodėl minėtas darbuotojas buvo atleistas iš darbo, tai pagrįsti. Ši nuomonė buvo išreikšta etiškai. Ieškovas, manantis priešingai, turėjo paneigti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Vien nepalankios nuomonės apie asmenį pareiškimas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo fakto.

27. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius visus šiuos faktus: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios - neatitinka tikrovės.

28. Išanalizavęs paskelbtos informacijos visumą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, teismas konstatuoja, jog atsakovė, kaip darbdavio atstovė, duodama paaiškinimus Šiaulių apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-4210-949/2015 2015-07-27 teismo posėdžio metu aukščiau paminėtais teiginiais išreiškė savo nuomonę, o ne naują faktą – žinią, nuomonę išreiškė etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo. Teismui nenustačius, jog atsakovė paskelbė apie ieškovą žinią, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti CK 2.24 straipsnio, ginančio asmens garbę ir orumą, nuostatas, nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, tokia civilinė atsakomybė negalima, todėl šiuo pagrindu ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas. 

29. Be to, nurodyti teiginiai (atsakovės nuomonė) buvo išsakyti Šiaulių apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-4210-949/2015 2015-07-27 teismo posėdžio metu atsakovei duodant paaiškinimus ir atsakant į teismo bei proceso dalyvių klausimus, buvo išsakytas viešame teismo posėdyje dalyvaujant teisėjai, teismo posėdžių sekretorei ir šalims (ieškovui ir atsakovei) bei jų atstovams advokatams D. V. ir Anželikai Meškaitei, t. y., net nesant jokių pašalinių asmenų (stebėtojų, žiniasklaidos atstovų ar pan.). Ieškovas neįrodė, kad atsakovė žinias apie ieškovą paskleidė kitiems tretiesiems asmenims. Todėl atsakovės paaiškinimų davimas teismo posėdyje nurodant duomenis apie ieškovą, negali būti laikomas ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu. Be to, CK 2.24 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Įtvirtintas absoliutus imunitetas civilinei atsakomybei pagal šį straipsnį už tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą, paskleidimą teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, taip pat pripažintina, kad atsakovė neatsako už informacijos apie ieškovą paskleidimą teismo posėdyje civilinėje byloje, kurioje buvo apklausta kaip atsakovo (darbdavio) atstovė, todėl ieškovo ieškinys ir šiuo pagrindu atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 6,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.). Atsakovės prašymas dėl 2126,90 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (31, 104, 105, 127-134, 177-182 b. l.), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistina 2126,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių dydžio ieškovas neginčijo ir kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

31. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK grąžintina jų pateikta medžiaga (14, 15 b. l.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2126,90 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt šešių eurų, 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,28 Eur (šešių eurų, 28 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. 

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pateiktą medžiagą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                      Asta Čebatoriūtė