Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-1085-1009/2018
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00085-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10.; 21.11.1.; 21.11.3
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U T A R I M A S
2018 m. gegužės 22 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,
sekretoriaujant Rasai Budreckienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui J. S.,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S., gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
J. S. 2018-02-22 10.32 val., būdamas J. S. buitinių paslaugų įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, įmonei priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, leido dirbti nelegaliai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagalbine darbininke. J. S., darbuotojai A. B. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su darbuotoja nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. J. S., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. paaiškino, jog 2018-02-22 A. B. buvo atvykusi į jo įmonę praktikuotis, nes turėjo būti įdarbinta bei dalyvavo įdarbinimo priemonėje – įdarbinimas subsidijuojant. Jai atlygio nemokėjo.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes.
Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2018-02-22 atliekant patikrinimą J. S. buitinių paslaugų įmonėje, (duomenys neskelbtini) Raseinių r., fiksuota, jog įmonėje dirba A. B., su kuria nėra sudaryta darbo sutartis ir nepranešta VSDFV apie šį asmenį (b. l. 5-7).
IŠ VSDFV informacinės sistemos pateiktų duomenų matyti, kad J. S. buitinių paslaugų įmonė nėra pranešusi nei kad 2018-02-22 A. B. būtų atlikusi praktiką, nei kad būtų dirbusi (b. l. 8).
A. B. paaiškinime nurodė, jog 2018-02-22 į darbą atvyko direktoriaus nurodymu, turėjo dirbti nuo 8.00 iki 11.00 val. Už darbą jai mokamas valandinis atlygis – 2,15 Eur. Jai virėja nurodo, kokius darbus reikia atlikti (b. l. 9).
R. T. paaiškino, jog 2018-02-22 A. B. liepė išvalyti sausų produktų sandėlį, skusti bulves, valyti grindis (b. l. 10).
R. B. paaiškino, jog 2018-02-22 A. B. buvo liepta išvalyti sausų produktų sandėlį (b. l. 11).
Lietuvos Darbo birža prie SADM nurodė, kad A. B. J. S. buitinių paslaugų įmonėje praktikos neatliko. Ji dalyvavo remiamojo įdarbinimo priemonėje – įdarbinimas subsidijuojant. Ji J. S. įmonėje dirba nuo 2018-03-01 (b. l. 18).
Administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės ir J. S. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvokos prasme tai yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnį, kuriame apibrėžta, jog nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
DK 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.
J. S. pripažino, jog 2018-02-22 jo įmonėje dirbo A. B., tačiau paaiškino, jog ji atliko praktiką, kad mokėsi darbo funkcijų, tačiau atlygio jai nemokėjo. Tačiau sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, vieni iš pagrindinių įrodymų aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai. A. B. yra pilnametis asmuo, neturinti jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jos faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Be to, ji prieš rašant pirminį paaiškinimą, buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. A. B. paaiškinimą parašė pati, jį pasirašydama patvirtino surašyto paaiškinimo teisingumą. Paaiškinime ji nurodė, kad 2018-02-22 į darbą atvyko darbdavio paliepimu, vykdė virėjos duodamas užduotis, kad darbe turėjo būti nuo 8.00 iki 11.00 val., kad už valandą jai sutarta mokėti po 2,15 Eur. R. T. paaiškino, jog 2018-02-22 į darbą atvyko A. B., jai liepė išvalyti sausų produktų sandėlį, skusti bulves, valyti grindis. R. B. paaiškino, jog 2018-02-22 A. B. liepta valyti sausų produktų sandėlį. Be to, iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad A. B. tyrimą atlikusiems asmenims nurodė analogiškas aplinkybes. VSDFV informacinėje sistemoje duomenų apie A. B. praktiką ar darbą J. S. buitinių paslaugų įmonėje nėra. Taip pat Lietuvos Darbo birža prie SADM nurodė, kad A. B. J. S. buitinių paslaugų įmonėje praktikos neatlikinėjo, todėl J. S. paaiškinimai dėl praktikos ir to, jog nebuvo sutarta dėl atlygio, nes pinigai neišmokėti, vertintini kritiškai, jie paneigti kitais surinktais ir aukščiau išvardintais įrodymais. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. 2018-02-22 dirbo J. S. buitinių paslaugų įmonėje, nes buvo apibrėžtas darbo laikas, darbo funkcijos, atlygis. Nors byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, jog būtent J. S. davė A. B. tiesioginius nurodymus dėl darbo funkcijų, bylos duomenimis juos davė virėja R. T., tačiau tai nešalina nei susitarimo fakto, nei realaus darbo fakto, nei įdarbinimo taisyklių nesilaikymo fakto. Pažymėtina, jog susitarimas dėl nelegalaus darbo gali būti sudaromas įvairiomis formomis, t. y. ir nurodant sąlygas bei aptariant jas per kitus asmenis. Svarbu tai, jog J. S. buvo žinoma apie jo įmonėje 2018-02-22 dirbusią A. B., kuriai buvo išaiškinta darbo funkcija, sutarta dėl atlygio. J. S., kaip įmonės vadovas, privalėjo būti pakankamai rūpestingas ir užtikrinti, jog įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, tačiau to nepadarė, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. S. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir veikė tiesiogine tyčia.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens asmenybę apibūdinantys duomenys: iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracine tvarka baustas du kartus (b. l. 13).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes J. S. skirtina minimalaus dydžio bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
J. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18083210452.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Sigita Kazlauskienė